Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo darbe, darė objektą, po to, nuvažiavo, vieną žmogų paėmė, reikėjo į garažą nuvažiuoti, tą dieną buvo susipykęs su savo mergina, su juo išgėrė ir vairavo, važiavo namo. Išgėrė 0,7 degtinės, ant dviejų. Pasak vyro, jam iš vis gerti negalima dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet taip išėjo. Vartoja (duomenys neskelbtini). Savo veiką vertina labai blogai, pripažįsta, kad negalima taip daryti. Automobilis yra (duomenys neskelbtini), jis leisdavo vairuoti blaivam, girtam niekas neleistų. Teises vairuoti turi. Santykiai su mama normalūs, būna ir pasipyksta. Mama yra autoritetas. Iš karto atvažiavęs papasakojo mamai apie šitą įvykį. Abu su mama yra rūkantys, vyras pas ją eina parūkyti, pastoviai bendrauja, televizorių pasižiūri, pašneka. Sutiktų dalyvauti programoje dėl alkoholio vartojimo.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. P., 2025 m. sausio 13 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pasatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos) nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, sąlygos, nurodant, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir / ar neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir / ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Pažymėtina, jog A. P. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

A. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 1 metus A. P. administracine tvarka buvo baustas už nusižengimus, kurie nelaikytini šiurkščiais. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad A. P. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti G. P. teisme paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, judviejų santykiai yra geri, pastoviai atvirai bendrauja, sieja bendri pomėgiai, sūnus daug padeda. Nurodė, kad sūnus jos klausosi, stengsis koreguoti jo elgesį.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad G. P. neteista, per 5 pastaruosius metus administracine tvarka nebausta. Iš A. P. ir G. P. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad G. P. yra ne tik kaltinamajam artimas asmuo ir šeimos narys, bet verta ir teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant G. P. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,70 promilių. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-44).

Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. Š.. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo A. P. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl (duomenys neskelbtini) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam A. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas AB „Regitra“, o kompaktinis diskas su kūno kamerų vaizdo įrašais bei garso įrašais, kuris saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. P. išieškoti automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų), valstybės naudai.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš A. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“, o kompaktinį diską su kūno kamerų vaizdo įrašais ir garso įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 700 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, mokėjimo paskirtis – „1-759-1157/2025“. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

4. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.