Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1562-912/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
e2S-1562-912/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00901-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
H. V.
Atsakovas
A. B., I. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1562-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00901-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės H. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria ieškovės H. V. ieškinys atsakovams A. B., I. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R.; 2) patvirtinti ieškovės ir atsakovų sklypo bendrą ribą, kurią parengė UAB „Nekilnojamojo turto projektai“.

2. Teismas įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio reikalavimus, įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakove (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R.; 2) patvirtinti ieškovės ir atsakovų sklypo bendrą ribą, kurią 2021 m. balandžio 9 parengė UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, einančią tarp taškų 1-4, taško Nr. 1 koordinatės X/Y 6042138.11/580737.86, taško Nr. 2 koordinatės X/Y 6042143.10/580801.35, taško Nr. 3 koordinatės X/Y 6042140.88/580819.54, taško Nr. 4 koordinatės X/Y 6042110.26/580867.73. Ieškovė taip pat įtraukė į bylą atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui.

5. Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, išaiškinta, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais matininkės atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal teismų praktiką, negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 85 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1531-803/2019, 49 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-120-232/2020, 26 punktas). Ieškovė turi ginčyti ne kadastrinius matavimus, bet institucijos administracinį aktą, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovę atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuris parengė ieškinį su trūkumais ir tinkamai neįvykdė teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties reikalavimų. Pakartotinis siūlymas tikslinti ieškinio reikalavimus neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, rungimosi, protingumo principų. Nenuginčijus administracinio akto, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta ieškovės ir atsakovų žemės sklypų riba, nėra pagrindo priimti reikalavimą dėl naujos ribos nustatymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti ieškinį; 2) nustatyti terminą trūkumams šalinti, per kurį ieškovė kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pateikti administracinį aktą, ir patikslins ieškinio reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis aplinkybių sąrašas, kurioms esant, teismas atsisako priimti ieškinį. Byloje šių aplinkybių nėra. Ieškinys turiniu ir forma atitinka CPK 111 straipsnio reikalavimus. Dėl to teismas nepagrįstai grąžino ieškinį ieškovei.

7.2. Ieškovė įvykdė teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį: patikslino ieškovės ir atsakovų sklypo bendros ribos planą, įtraukė atsakovu Nacionalinę žemės tarnybą atsakove. Kitų trūkumų teismas nenurodė.

7.3. Teismas neaiškiai suformulavo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties 3 punktą. Viename punkte nurodė du trūkumus, nenurodė, ką konkrečiai ieškovė turėjo tikslinti. Teismas nenurodė, ką konkrečiai turi ginčyti ieškovė, todėl ieškovė nesuprato nutarties.

7.4. Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje neaiškiai nurodyta, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu, turi būti ginčijami ne kadastriniai matavimai, bet atitinkamos institucijos administracinis aktas, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai.

7.5. Teismas nenurodė, koks ir kokios institucijos administracinis aktas turi būti ginčijamas. VĮ Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė administracinio akto. Nekilnojamojo turto registre įrašant kadastrinių matavimų duomenis bei Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodytas joks atitinkamos institucijos sprendimas dėl kadastrinių matavimų patvirtinimo. Nekilnojamojo turto registras pateikė atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo planą, bet jame nėra žymos apie suderinimą, pareigūną, atlikusį tikrinimą ir suderinimą, veiksmų atlikimo datą, pareigūno parašo. Nesant duomenų apie administracinį aktą, nėra, ką ginčyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas grąžino ieškinį ieškovei, kuri nepašalino ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. gegužės 6 d. paklausimą Nacionalinei žemės tarnybai ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, sprendžia, kad šių įrodymų nebuvo ginčijamos nutarties priėmimo dieną, todėl juos atsisako priimti į bylą.

12. CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę. Asmuo, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, gali ginti jas teisme. Dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi atitikti įstatyme nustatytus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Bendrieji dokumentų formos ir turinio reikalavimai įtvirtinti CPK 111 straipsnyje, specialieji ieškiniui keliami reikalavimai – CPK 135 straipsnyje. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, brt ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

13. Pagal CPK normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, bet toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kadastrinių matavimų metu renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, bet ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali būti pagrindas priimti teisinius sprendimus, kuriais ir nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas rengiamuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir yra pagrindas spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenims teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nėra savarankiškas nagrinėjimo dalykas. Procesine prasme dėl to galima daryti išvadą, kad šiuos dokumentus parengę asmenys nėra materialiojo teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties. Civiliniame procese atsakovu pagal ieškinį turi būti asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 41, 43 straipsnis). Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo jiems reikšti reikalavimus dėl kadastrinių matavimų metu parengtų planų ar aktų panaikinimo. Šių asmenų parengti dokumentai nenustato teisių ir pareigų asmeniui, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, bet šiuos aktus priėmusios institucijos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus parengusių asmenų patraukti kaip atsakovų. Taip pat nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių asmenų įtraukti į bylą kaip suinteresuotų asmenų, kadangi nėra jų teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko – asmeniui nustatytų teisių ir pareigų ar jų vykdymo (CPK 46 straipsnis). Civiliniame ginče dėl administraciniu aktu nustatytų civilinių teisių ir pareigų, remiantis kadastrinių matavimų dokumentais, gali būti svarstomi kadastrinių matavimų metu padaryti faktiniai ar kitokie netikslumai, bet vertinama dėl jų pagrindo ir įtakos priimant administracinį aktą, o ne nagrinėjamas kadastrinius matavimus užsakiusiojo ir kadastrinius matavimus atlikusio asmens ginčas dėl atliktų darbų netinkamumo. Jeigu ginčo nagrinėjimo metu reikia gauti informacijos ar patikslinimų iš kadastrinius matavimus atlikusio ir atitinkamus dokumentus parengusio asmens, tai galimas tolesnis faktinių duomenų apie kadastro objektą rinkimas, bet iš to neatsiranda šio asmens suinteresuotumas byla ir tai nėra pagrindas jį įtraukti į bylą kaip dalyvaujantį asmenį. Dėl faktų žinojimo, duomenų surinkimo ar turėjimo šis asmuo netampa suinteresuotu asmeniu, bet yra tik asmuo, turintis informacijos apie bylos aplinkybes. Prireikus šie asmenys civiliniame procese gali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 1 dalis) arba jų turimi faktiniai duomenys gaunami kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

15. Remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu parengtų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kt.) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 80, 81 punktai).

16. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pašalino pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nurodytoje nutartyje, pasisakydamas dėl pirmo ieškovės reikalavimo, rėmėsi kasacinio teismo suformuluota taisykle (šios nutarties 15 punktas). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties 3 punkte paaiškinta, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Šią išvadą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo praktika. Be to, pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei, tikslinant reikalavimą, nuspręsti dėl Nacionalinės žemės tarnybos procesinės padėties. Ieškovė netikslino reikalavimo, kuriuo prašė pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais, bet atsakove įtraukė Nacionalinę žemės tarnybą, kuriai nepareiškė reikalavimų.

17. Įvertinus pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties 2, 3 punktų turinį, darytina išvada, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties 3 punktas neaiškus, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, negalėjo jo suprasti ar kad ieškovė įpareigota tik pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos procesinę padėtį, bet netikslinti ieškinio reikalavimų. CPK nenustatyta galimybė pakartotinai nustatyti terminą tam pačiam ieškinio trūkumai pašalinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neturi pareigos už ieškovę suformuluoti ieškinio reikalavimų, nurodyti, kurios institucijos ir kokius konkrečius administracinius aktus turi ginčyti ieškovė. Įstatymų leidėjas įpareigojo ieškovę suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti pagrindą, pateikti juos pagrindžiančius duomenis. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, nustatė, kad netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, todėl procesas negali būti pradėtas ir grąžino ieškinį ieškovei.

19. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista, ieškovės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovės H. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį.

Teisėjas Tomas Venckus