- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1531-803/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. O., V. K., A. G., N. L., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“, UAB korporacija „Matininkai“, J. F.
- Trečiasis asmuo
- N. G., A. G., V. P., Š. N., R. J., P. J., L. P.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams A. O., V. K., A. G., N. L., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“, UAB korporacija „Matininkai“, J. F. įmonei dėl žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktų, žemės sklypų planų bei viešo administravimo organų priimtų aktų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys N. G., A. G., V. P., Š. N., R. J., P. J., L. P., antstolis Saulius Mulevičius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) korporacija „Matininkai“ 2005 m. liepos 1 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą; 2) pripažinti negaliojančiu 2005 m. liepos 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą suderinti 2005 m. liepos 1 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą; 3) pripažinti negaliojančiu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 m. rugsėjo 16 d. atliktą žemės (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje; 4) pripažinti negaliojančiais J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 20 d. sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą, 2010 m. kovo 22 d. planą, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimą derinti J. F. įmonės 2010 m. kovo 20 d. parengtus dokumentus, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016 m. rugpjūčio 18 d. atliktą žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje; 5) atnaujinti ieškinio senaties terminą, tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad šis terminas praleistas; 6) priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovo sklypas ribojasi su atsakovams A. O., V. K., A. G., N. L. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas paaiškino, kad išanalizavus šiuo metu VĮ „Registrų centras“ esančius duomenis bei kadastro žemėlapyje pažymėtas ieškovui bei atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas, akivaizdu, kad dėl atliktų matavimų netikslumų bei įstatymų reikalavimų nesilaikymo sudarant sklypų planus, ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba kadastro žemėlapyje pažymėta ir įregistruota tokiu būdu, kad dalis ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovas pažymėjo, kad UAB korporacija „Matininkai” 2005 m. birželio 30 d. sudarė ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo ribas pažymėdama riboženkliais. 2005 m. liepos 1 d. buvo parengtas minėto žemės sklypo planas, kuris 2005 m. liepos 12 d. suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Šių dokumentų pagrindu žemės sklypo ribos 2005 m. rugsėjo 16 d. buvo įregistruotos kadastro žemėlapyje. 2005 m. liepos 22 d. UAB korporacija „Matininkai” sudarė atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, kuris buvo suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Šio plano pagrindu žemės sklypo ribos Kadastro žemėlapyje buvo įregistruotas 2006 m. sausio 16 d.
4. Ieškovo manymu, jam bei atsakovams priklausančių žemės sklypų planai UAB korporacijoje „Matininkai“ yra parengti pažeidžiant įstatymų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, reikalavimus, be to, jie yra prieštaringi, nes duomenys, nurodyti plane, kuris įregistruotas VĮ „Registrų centras“ 2005 m. rugsėjo 16 d., neatitinka žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikuojančių duomenų plane, kuris įregistruotas VĮ „Registrų centras“ 2006 sausio 16 d. UAB korporacija „Matininkai“ rengtuose planuose atstumas, žymintis vieną ir tą pačią žemės sklypo atkarpą, įvardintą indeksais 1-2 ir indeksais 3-4, viename iš planų nurodytas 28,80 m, o kitame 38,50 m, šie du žemės sklypų planai su vienas kitam prieštaraujančiais duomenimis yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“, tokia teisinė situacija, ieškovo manymu, yra negalima.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad apie jam priklausančio žemės sklypo 2005 m. liepos 1 d. planą, kuris suderintas su žemėtvarkos skyriumi, jam nebuvo žinoma, plane nėra jo parašo, taip pat plane nėra koordinačių žiniaraščio, todėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, suderindamas minėtus planus, bei VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, žemės sklypo ribas pažymėdamas kadastro žemėlapyje, pažeidė įstatymų reikalavimus. Plane yra įrašyta, jog žemės sklypo plotas yra 2.5390 ha, tačiau dėl klaidos, padarytos plane (nurodant 38,50 m atstumą tarp taškų 1 - 2) žemės sklypo plotas žymiai sumažėja ir toks sumažėjimas ieškovui yra nuostolingas. J. F. personalinė įmonė 2010 m. kovo 20 d. sudarė naują atsakovams priklausančio su ieškovo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei naują žemės sklypo planą, kurie 2012 m. birželio 15 d. buvo suderinti su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, šių dokumentų pagrindu atsakovams 2016 m. rugpjūčio 18 d. priklausančio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo žymimos naujai, šalių žemės sklypus skirianti riba ir šį kartą buvo nustatyta, suderinta su žemėtvarkos skyriumi bei pažymėta kadastro žemėlapyje, nederinant jos nei su ieškovu, nei su kitais gretimo sklypo bendraturčiais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Kadastro nuostatus, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 įsakymo „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatas ir kt., todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniu, turi būti pripažinti negaliojančiais dėl imperatyvių įstatymų nuostatų nesilaikymo. Dėl šios priežasties negaliojančiais turi būti pripažinti ir 2005 m. liepos 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimas dėl plano suderinimo bei 2005 m. rugsėjo 9 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimas įregistruoti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje.
6. Ieškovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse/tuo metu galiojusios redakcijos 53 punkte/nurodyta, kad, atlikus kadastrinius matavimus, yra sudaromas žemės sklypo planas, kuris turi atitikti visus šiame akte nurodytus reikalavimus, 53.6.5 taisyklių punkte nustatyta, kad žemės sklypo savininkas ar naudotojas turi pasirašyti ant sudaryto dokumento taip išreikšdamas, kad sutinka su nurodytomis žemės sklypo ribomis bei plotu. J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 22 d. sudarytame plane yra nurodyta, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovų žemės sklypu, kadastriniai matavimai jau yra atlikti, tačiau ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai 2005 metais buvo atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, žemės sklypo riba kadastro žemėlapyje pažymėta neteisėtai parengtų dokumentų pagrindu, todėl darytina išvada, jog pakartotinai atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, juose turėjo dalyvauti ir ieškovas – gretimo žemės sklypo savininkas (kadastro nuostatų 32.1.1 punktas).
7. Ieškovas nurodė, kad negavo matininko siųsto pranešimo, todėl informacija apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo būti paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, tačiau šis reikalavimas neįvykdytas. Pažymėjo, kad J. F. personalinės įmonės parengtoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie tai, kad matininkė laikėsi kadastro nuostatų 32.1.1.3. punkte aptartų reikalavimų.
8. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 14 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka įstatymo reikalavimų. Ieškovo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 22 d. parengta atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje šios kadastro duomenų bylos pagrindu pažymėtos neteisėtai.
9. Atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pakeistos žemės sklypo ribos, dėl ko ieškovo žemės sklypo sąskaita padidėjo atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas. J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 22 d. sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas neatitinka 2005 m. liepos 22 d., korporacija „Matininkai“ sudaryto atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano, todėl darytina išvada, jog kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas yra pagrindu pripažinti juos negaliojančiais.
10. Ieškovas pažymėjo, jog iki kadastrinių matavimų atlikimo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendra riba nebuvo aiški, kadangi skyrėsi VĮ „Registrų centras“ įregistruotų žemės sklypų planai ir jų duomenys. Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Esant neaiškioms ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riboms, atsakovai turėjo teisę kreiptis į teismą, siekdami pašalinti šiuos neaiškumus, tačiau negalėjo organizuoti jų žemės sklypo duomenų neatitinkančių kadastrinių matavimų atlikimo ir atitinkamai šių kadastrinių matavimų pagrindu keisti jiems priklausančio žemės sklypo ribų. Dėl šios priežasties J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 20 d. atlikti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
11. Ieškovas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik tuomet, kai J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengti dokumentai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, dėl ko pasikeitė ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos. Pažymėtina, jog iki to laiko VĮ „Registrų centras“ teikiama informacija buvo prieštaringa (įregistruoti skirtingi gretimų žemės sklypų duomenys), todėl ieškovas objektyviai negalėjo suvokti savo teisių pažeidimo. Išanalizavęs VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis ir suvokęs savo teisių pažeidimą, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas apginti jo pažeistas teises.
12. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – Skyrius) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovams Vilniaus apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parengus šio žemės sklypo planą atliekant preliminarius matavimus. Matininkas J. F. atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė juos suderinti, nenustačius trūkumų, matavimai buvo suderinti 2012 m. birželio 15 d. Pažymėjo, kad žemės sklypo plotas atlikus matavimus pakito nežymiai (nuo 2,68 ha iki 2,7610 ha) ir neviršijo leistinos maksimalios paklaidos, žemės sklypo konfigūracija nepakito, ribų linijų ilgiai pakito nežymiai, todėl Skyrius neturėjo pagrindo jų nederinti. Ieškovas buvo kviestas į žemės sklypo ribų ženklinimą, galėjo jame dalyvauti, išreikšti nesutikimą su ribomis ir teikti dėl jų pastabas, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės M. D. (turto paveldėtoja L. P.) grąžinant natūra žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parengus šio žemės sklypo planą atliekant preliminarius matavimus, nuosavybės teisių atkūrimo metu ieškovas buvo L. P. įgaliotinis ir atstovavo ją atliekant su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą susijusius veiksmus, pasirašė abrise, kur žemės sklypo kraštinių ilgiai yra identiški nurodytoms 2005 metų plane, nurodydamas, kad neprieštarauja vietovėje paženklintoms žemės sklypo riboms, pasirašė ir žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Ieškovui priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, šio žemės sklypo kadastriniai matavimai niekada nebuvo patvirtinti, todėl koordinačių žiniaraščio šiame plane ir negali būti, nes atliekant preliminarius matavimus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nebuvo nustatinėjamos. Ieškovui priklausančio žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, žemės sklypo ribos tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 ilgis yra 38,50 m, atsakovams parengtame plane atlikus preliminarius matavimus dėl techninės klaidos nurodytas klaidingas žemės sklypo ribos tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 ilgis – 28,80 m (38,50 m), tačiau atlikus kadastrinius matavimus minėtas netikslumas buvo ištaisytas ir atlikus kadastrinius matavimus ribos tarp tų pačių taškų (kadastrinių matavimų plane Nr. 5 ir Nr. 6) ilgis nustatytas 38,51 m., taigi iš esmės toks pat, kaip ir nurodytas ieškovui priklausančiame žemės sklypo plane.
14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nors ieškovas nurodo, kad dėl tariamos klaidos jam priklausančio žemės sklypo plotas žymiai sumažėja, tačiau nepateikė jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, pvz. planinės medžiagos su pažymėtu besiribojančių žemės sklypų neatitikimu, nenurodė, kiek tariamai sumažėja šio žemės sklypo plotas. Sprendimas suderinti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus priimtas 2012 m. birželio 15 d., ieškovo atstovė 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė Skyriui prašymą pateikti dokumentus, kurių pagrindu yra įregistruotos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, Skyrius 2017 m. gruodžio 8 d. raštu pateikė ieškovo atstovei atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos kopiją, taigi ieškovui jau 2017 m. gruodžio 8 d. tapo žinoma apie Skyriaus 2012 m. birželio 15 d. priimtą sprendimą suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. vasario 21 d., t. y. praleidus Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytą 1 mėnesio terminą ir minėta aplinkybė sudaro papildomą pagrindą ieškinį atmesti taikant senatį. Ieškovas taip pat ginčija jam priklausančio žemės sklypo 2005 m. liepos 1 d. planą bei Skyriaus 2005 m. liepos 12 d. sprendimą jį suderinti, akivaizdu, kad 1 mėnesio terminas praleistas daugiau nei 10 metų, tuo tarpu pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį minėtas terminas negali būti atnaujintas, jei jis praleistas daugiau nei 10 metų. Be to ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalį nustatytą bendrą dešimties metų terminą, kurio pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
15. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas atstovavo M. D. turto paveldėtoją L. P. žemės sklypo atkūrimo procese, vėliau įgijo dalį sklypo nuosavybės teise bei dalį jo perleido tretiesiems asmenis, teikė prašymus VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į įgytą žemės sklypo dalį įregistravimo, 2009 m. UAB „Ernika“ atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, teikė prašymą dėl išankstinės patikros, minėtų matavimų pagrindų ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamo turto kadastro žemėlapio laikinajame sluoksnyje. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo pakeisti 2010 m. kovo 22 d. J. F. įmonės atliktų matavimų pagrindu nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą priimti sprendimą dėl atsisakymo juos registruoti. Ieškovo atstovei 2017 m. gruodžio 14 buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje, apie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje vėliausiai tapo žinoma 2006 m. balandžio 14 d., kai ieškovas kaip L. P. įgaliotas asmuo pateikė prašymą dėl žemės sklypo ribų įregistravimo, todėl ieškovas yra praleidęs terminą apskųsti Nekilnojamo turto kadastro tvarkytojo sprendimus. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes kaip Nekilnojamo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, tačiau neatsako už pateiktų dokumentų turinio teisingumą ir juose nurodytų faktų teisingumą.
16. Atsakovai A. O., V. K., A. G., N. L. atsiliepimų nepateikė.
17. Atsakovė J. F. įmonė atsiliepime nesutiko su reikalavimu panaikinti atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, kitoje dalyje prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2010 m. kovo 20 d. paženklinimo – parodymo akte nurodyta, jog gretutiniame sklype atlikti kadastriniai matavimai, kurie nėra įregistruoti, ribos suderintos ir nekeistos, 2010 m. kovo 10 d. registruotu laišku V. P. buvo išsiųstas pranešimas dėl atliekamų matavimų.
18. Atsakovė UAB korporacija „Matininkai“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko VĮ „Registrų centras“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atsiliepime nurodytus argumentus.
Šalies argumentai
19. Tretieji asmenys ieškovo pusėje N. G., A. G., V. P., Š. N., R. J., P. J., L. P. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
20. Tretysis asmuo antstolis Saulius Mulevičius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. P. valstybei 96,15 Eur pašto išlaidų.
22. Teismas nustatė, kad ieškovui ir tretiesiems asmenims N. G., V. P., Š. N., R. J., P. J., L. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,5390 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus (toliau – Sklypas 1). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalia esantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2). Atsakovo J. F. įmonės matininkas J. F. 2010 m. kovo 22 d. atliko atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie 2012 m. birželio 15 d. buvo suderinti Nacionalinėje žemės tarnyboje bei nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
23. Ieškovas Sklypo 1 dalį nuosavybės teise įgijo 2008 m. vasario 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 720. Teismas konstatavo, kad įgydamas žemės sklypo dalį ieškovas žinojo jo kraštinių ilgius ir su jomis sutiko. Teismas sprendė, kad iš 2008 m. vasario 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties turinio, iki sutarties pasirašymo ieškovas turėjo galimybę ir apžiūrėjo sklypą, jam buvo žinoma, kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, išaiškinta ir žinoma, kad įstatymų ir/ar poįstatyminių aktų nustatyta tvarka atlikus sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos apskaičiuotos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo plotas, sutarties pasirašymo dienai pateikti duomenys (pagal preliminarius matavimus) apie sklypą gali pasikeisti, tačiau ieškovas pareiškė, kad sutinka pirkti dalį sklypo be geodezinio plano, įsipareigojo savo lėšomis užsisakyti sklypo geodezinį planą ir nereikšti niekam jokių pretenzijų dėl galimų sklypo ribų pasikeitimo.
24. Teismas nurodė, kad suformuoto žemės Sklypo 1 kraštinių ilgius ieškovas žinojo ne tik sklypo įsigijimo 2008 m. vasario 4 d. sutartimi metu, bet ir anksčiau. Teismas nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į mirusiajai M. D. tenkančią nekilnojamo turto dalį grąžinant natūra 2,5390 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 9 d. M. D. įpėdinė L. P. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti ją nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ieškovas dalyvavo atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą, nes ieškovas pasirašė 2005 m. birželio 30 d. korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte.
25. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. birželio 30 d. Sklypo 1 abrise taip pat pasirašė ieškovas patvirtindamas, kad neprieštarauja vietoje paženklintos ir parodytoms žemės sklypo riboms. Minėtame abrise kraštinės 1-2 ilgis nurodytas 38,50 m.
26. Teismas konstatavo, kad sudarant Sklypo 1 2005 m. liepos 1 d. planą buvo laikomasi tuo metu galiojusio Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 15, 16, 35 punktų, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nuostatų, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad planas sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
27. Teismas, remiantis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad 2005 metais egzistavo neatitikimas tarp Sklypo 1 bei Sklypo 2 planuose nurodytų tos pačios kraštinės ilgių. Tačiau 2010 m. kovo mėnesį buvo atlikti Sklypo 2 kadastriniai matavimai, kurie buvo suderinti Nacionalinėje žemės tarnyboje ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad du vienas kitam prieštaraujantys planai yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Teismas nurodė, kad šiuo metu VĮ „Registrų centras“ įregistruotų Sklypo 1 bei Sklypo 2 planuose nurodytų sklypus skiriančios kraštinės ilgių nėra neatitikimų – galiojančiame 2010 m. kovo 22 d. Sklypo 2 plane kraštinės tarp taškų 5-6 ilgis yra 38,51 m., taigi iš esmės atitinka Sklypo 1 galiojančiame 2005 m. liepos 1 d. plane nurodytą tos pačios kraštinės ilgį, kuris tarp taškų 1-2 yra 38,50 m, su kuriuo ieškovas ne kartą patvirtino sutinkantis.
28. Teismas nustatė, kad atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į Sklypą 2 remiantis 2005 m. liepos 12 d. parengtu planu atliekant preliminarius matavimus. 2010 m. kovo 20 d. J. F. personalinė įmonė atliko atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie 2012 m. birželio 13 d. buvo suderinti Nacionalinėje žemės tarnyboje bei 2016 m. rugpjūčio 18 d. įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Teismas nustatė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka) ieškovui ir kitiems Sklypo 1 bendrasavininkams nebuvo išsiųsti, tačiau teismo vertinimu vien minėtas procedūrinis pažeidimas byloje nesudaro pagrindo pripažinti matavimus negaliojančiais.
29. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma teismas sprendė, kad Sklypo 2 abrise bei 2005 m. liepos 20 d. plane nurodant kraštinės 3-4 ilgį buvo padaryta techninė klaida, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad 2010 m. kovo 22 d. J. F. sudarytame Sklypo 2 plane nurodytos kraštinės 6-5 ilgio neatitikimas 2005 m. liepos 20 d. nurodytam minėtos kraštinės 3-4 ilgiui yra pagrindas pripažinti kadastrinius matavimus neteisėtais. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypų ginčo riba atitiko faktinę 2005 m. birželio 30 d. korporacijos „Matininkai“ A. J. vietovėje paženklintą ribą ir konstatavo, kad Sklypo 2 ribų paženklinamas buvo teisingas ir juo nebuvo pažeistos besiribojančio žemės Sklypo 1 savininkų teisės.
30. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovui tapo žinoma apie skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą suderinti Sklypo 2 ribas bei jų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Ieškinys teismui pateiktas praleidus ATPK nustatytą 1 mėnesio terminą administraciniams sprendimams apskųsti, t. y. 2018 m. vasario 27 d. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat praleido senaties terminą reikšti reikalavimą dėl 2005 liepos 1 d. planu Sklypo 1 nustatytų ribų, 2005 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo suderinti Sklypo 1 ribas, nes apie aplinkybės dėl paruošto plano, jo suderinimo bei įregistravimo jam vėliausiai tapo žinomos 2008 m. vasario 4 d. įgyjant Sklypo 1 dalį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovui ieškinio senaties terminą, nurodė, kad ieškinio senaties termino praleidimas nagrinėjamoje byloje sudaro papildomą pagrindą ieškinį atmesti.
31. Ieškovui neteikiant reikalavimo dėl jam priklausančio žemės klypo ribų nustatymo pagal atliktus kadastrinius matavimus, nepateikus įrodymų, kaip pasikeistų Sklypo 2 plotas, jei žemės sklypo ribos būtų nustatytos taške, kuris, ieškovo teigimu, reikštų teisingą žemės sklypų ribos nustatymą, teismas konstatavo, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas apribojo galimybę išspręsti bylą bei kilusį ginčą vadovaujantis kasacinio teismo praktika.
32. Vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 2 dalimi teismas iš ieškovo valstybei priteisė 96,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
33. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo, prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo šiuos esminius argumentus:
33.1. dėl įstatymų reikalavimų nesilaikymo sudarant sklypų planus, ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba kadastro žemėlapyje pažymėta ir įregistruota tokiu būdu, kad dalis ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. P., N. G. ir kiti žemės sklypo bendraturčiai, nuosavybės teise valdydami 2,5390 ha žemės plotą, dalį šio ploto neteisėtų kadastrinių matavimų pagrindu praranda. Teisiškai įtvirtinto sklypo dydis nebeatitinka realybėje likusiam – jo dalį viešo administravimo organų priimtų sprendimų pagrindu įgijo teisę užvaldyti atsakovai. Tokiu būdu trečiojo asmens A. G. namo priklausinys – tvora atsiduria svetimoje – atsakovams be jokio teisinio pagrindo „priskirtoje“ žemėje;
33.2. teismas, nustatęs aplinkybes, kad 2005 metais egzistavo neatitikimas tarp Sklypo 1 bei Sklypo 2 planuose nurodytų tos pačios kraštinės ilgių, privalėjo spręsti, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus ir viešo administravimo organų (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ir VĮ „Registrų centras“) priimtus sprendimus, kurių pagrindu buvo įtvirtintas žemės sklypus skiriančios ribos neaiškumas, prieštaringumas, pripažinti niekiniais. Teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus yra sąlygotas ir kitų, ieškinyje nurodytų, aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nevertino, t. y. kad ieškovui priklausančio žemės sklypo planas žemėtvarkos skyriuje buvo derinamas, tvirtinamas, nesant žemės sklypo plane pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą parašo, nežinant pastarajam, kad matininko 2005 m. birželio 30 d. paženklintais riboženkliais yra nustatytos kitokios žemės sklypo ribos, nei jos atvaizduotos 2005 m. liepos 5 d. plane;
33.3. teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Teisės aktais nenustatytas toks teisinis reguliavimas, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų galima įrašyti prieštaringus, vienas kitam neatitinkančius žemės sklypus identifikuojančius duomenis;
33.4. tenkinant pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą prašymus, buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 2,68 ha dydžio sklypą (atsakovų žemės sklypas) ir 2,5390 ha žemės sklypą (ieškovų žemės sklypas). V. P. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo teismas turėjo spręsti kontekste teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių apsaugą. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimus, derinant žemės sklypo planus, prieštaringus, neatitinkančius teisiškai įtvirtinto sklypo dydžio, teismas turėjo vertinti kaip niekinius, negaliojančius nuo jų priėmimo dienos;
33.5. pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai akivaizdžiai rodo, jog priimant šį sprendimą, buvo nepaisoma įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių gynimą, teismo išvadas su aiškiai atsakovams naudinga tendencija lėmė ne visapusiškas bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimas, o atsakovų – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ir VĮ Registrų centras samprotavimai, jog įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų planų sudarymą yra nepažeistos, jog žemės sklypus skirianti riba yra aiški, atsakovams suformuoto žemės sklypo padidėjimas yra leistinose ribose;
33.6. UAB korporacija „Matininkai“ 2005 m. liepos 22 d. atliko atsakovams priklausančio bei su ieškovo sklypu besiribojančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus ir parengė žemės sklypo planą. Šiame plane nurodyta, kad atstumas tarp taškų, pažymėtų skaičiais 3-4 yra 28,80 m. Minėto plano pagrindu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2006 m. sausio 16 d. žemės sklypo ribas įregistravo kadastro žemėlapyje. Būtent šis žemės sklypo planas yra atitinkantis realią situaciją ir šalių valią dėl sklypus skiriančios ribos. J. F. personalinė įmonė 2010 m. kovo 20 d. sudarė naują atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą bei žemės sklypo planą. Pastarasis 2010 m. kovo 22 d. suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi ir jo pagrindu Kadastro žemėlapyje 2016 m. rugpjūčio 18 d. naujai pažymėtos ginčo žemės sklypo ribos. J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 22 d. aiškinamajame rašte nurodyta: „Su gretimų žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais nederinta, nes sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti. Ribos nekeistos“. Matininkės aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi atlikus kadastrinius matavimus, atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pasikeitė, dėl ko padidėjo atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas ir sumažėjo ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas;
33.7. ieškovas negavo matininko siųsto pranešimo, todėl informacija apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo būti paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, tačiau šis reikalavimas neįvykdytas;
33.8. J. F. personalinės įmonės parengtoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie tai, kad matininkė laikėsi Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 32.1.1.3. punkto reikalavimų, kad kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), jiems pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui;
33.9. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 14 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 22 d. parengta atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje šios kadastro duomenų bylos pagrindu pažymėtos neteisėtai;
33.10. J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 22 d. sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas neatitinka 2005 m. liepos 22 d. UAB korporacija „Matininkai“ sudaryto atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano, todėl darytina išvada, jog kadastriniai matavimai atlikti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas yra pagrindu pripažinti juos negaliojančiais. Teismo išvada, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nustatomos atsižvelgiant į kriterijų visumą ir pirminiai žemės sklypo suformavimo dokumentai nėra vieninteliai, į kuriuos būtina atsižvelgti, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkto reikalavimams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, kad kadastriniams matavimams atlikti naudojama kadastrinių matavimų byla, t. y. pirminiai žemės sklypo suformavimo dokumentai;
33.11. surašant 2005 m. birželio 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktus, buvo konstatuota, kad suformuojamas 2,5390 ha dydžio, vėliau 2,68 ha dydžio žemės sklypas. Teismo sprendime padarytos išvados apie klaidas pirminiuose Sklypo 2 dokumentuose „iškraipo“ iš esmės ir kitus – svarbiausius žemės sklypus identifikuojančius duomenis, t. y. duomenis apie šių sklypų dydį. Žemės sklypo plane, kuriame teismas įžiūri technines klaidas, nurodyta, kad atstumas tarp taškų, pažymėtų skaičiais 3 – 4 yra 28,80 m. Minėto plano pagrindu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2006 m. sausio 16 d. žemės sklypo ribas įregistravo kadastro žemėlapyje. Nustatant kadastrinius duomenis turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka;
33.12. esant neaiškioms ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riboms, atsakovai turėjo teisę kreiptis į teismą, siekdami pašalinti šiuos neaiškumus, tačiau negalėjo organizuoti jų žemės sklypo duomenų neatitinkančių kadastrinių matavimų atlikimo ir atitinkamai šių kadastrinių matavimų pagrindu keisti jiems priklausančio žemės sklypo ribų. Dėl šios priežasties J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 20 d. atlikti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu;
34. Ieškovas V. P. su trečiojo asmens A. G. apeliaciniu skundu sutinka, prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovų ieškovo ir apelianto naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
34.1. UAB korporacija „Matininkai“ parengė žemės sklypų prieštaringus planus, dėl to atsakovams priklausantis žemės sklypas yra padidėjęs, o ieškovui V. P. ir trečiajam asmeniui A. G. sumažėjęs;
34.2. duomenys kurie įregistruoti VĮ Registrų centras 2005 m. rugsėjo 16 d. neatitinka žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikuojančių duomenų plane, kuris įregistruotas VĮ Registrų centras 2006 m. sausio 16 . Šie planai buvo suderinti su valstybine viešojo administravimo institucija – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, kuris turėtų prisiimti atsakomybę, kad netinkamai vykdė savo funkcijas, dėl ko buvo pažeistos tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens teisės į privačią nuosavybę. Be to, VĮ Registrų centras neatkreipė dėmesio, kad UAB korporacija „Matininkai“ rengtuose planuose atstumas, žymintis vieną ir tą pačią žemės sklypo atkarpą, įvardintą indeksais 1-2 ir indeksais 3-4, yra nevienoda, nes viename ji nurodyta 28,80 m, o kitame 38,50 m;
34.3. buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, t. y. pažeisti Lietuvos Respublikos Kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 įsakymo „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatos ir kt. Dėl to naujai suformuotas, atsakovams priklausantis žemės sklypas yra padidėjęs, t. y. nuosavybės teise valdę 2,68 ha, pagal dokumentus šiuo metu valdo 2,7610 ha;
34.4. J. F. personalinė įmonė 2010 m. kovo 20 d. sudarė naują atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą bei žemės sklypo planą. Pastarasis buvo suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Šių dokumentų pagrindu atsakovams 2016 m. rugpjūčio 18 d. priklausančio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo žymimos naujai, šalių žemės sklypus skirianti riba, kuri buvo nustatyta, suderinta su žemėtvarkos skyriumi bei pažymėta kadastro žemėlapyje, nederinant jos nei su ieškovu, nei su kitais gretimo sklypo bendraturčiais;
34.5. paneigtas pamatinis teisės principas – iš neteisės nekyla teisė (ex iniuria ius non oritur), todėl remiantis CK 1.80 straipsniu, turi būti pripažinti negaliojančiais dėl imperatyvių įstatymų nuostatų nesilaikymo 2005 m. liepos 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimas dėl plano suderinimo bei 2005 m. rugsėjo 9 d. VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimas įregistruoti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje;
34.6. viešojo administravimo institucijų, veiksmai (2005 m. liepos 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimas dėl plano suderinimo bei 2005 m. rugsėjo 9 d. VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimas įregistruoti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje) neužtikrino ieškovui V. P. ir trečiajam asmeniui A. G. privačios nuosavybės apsaugos ir pažeidė šį principą;
34.7. bendrasavininkai, tame tarpe ir A. G. įsigijęs žemės sklypą 10 arų namui statyti, po šio teismo sprendimo jo statyti jau negalės, nes rajone namų valda formuojama ne mažesniais kaip 10 arų sklype. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo jų žemės sklypai tampa mažesniais nei 10 arų, tad jų investicijos tampa niekinės. Buvo pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių principas, nes A. G. investavęs nemažas lėšas į sklypo įsigijimą, dėl viešojo administravimo institucijų nekompetencijos ateityje negalės įgyvendinti šiame sklype savo teisių.
Atsiliepimas
35. Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
35.1. A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 3). Nuosavybės teises į šį žemės sklypą A. G. įgijo 1997 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-9961, pagrindu. UAB „Tolimatis“ matininkas dar 1992 m. gruodžio 30 d. nustatė šio žemės sklypo ribas ir namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodė Sklypo 3 ribų koordinačių reikšmes, nustatytas Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, t. y. 1992 m. gruodžio 30 d. buvo atlikti Sklypo 3 tikslūs geodeziniai matavimai. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Sklypo 3 kadastro duomenys atitinka UAB „Tolimatis“ 1992 m. gruodžio 30 d. parengtame plane, suderintame su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, nurodytus duomenis. Tuo tarpu ieškovo V. P. ir trečiųjų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Sklypo 1 ribų posūkio taškų koordinatės grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus) UAB korporacijos „Matininkai“ buvo nustatytos tik 2005 m. birželio 30 d. Atsakovų A. O., V. K., A. G., N. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Sklypo 2 ribų posūkio taškų koordinatės grafiškai pagal atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus) UAB korporacijos „Matininkai“ buvo nustatytos 2005 m. birželio 30 d., o J. F. įmonės patikslintos 2010 m. kovo 20 d., nustačius šio sklypo ribų posūkio taškus valstybinėje koordinačių sistemoje;
35.2. ieškovo V. P. patikslintu ieškiniu ginčyti dokumentai bei viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai nėra susiję su trečiojo asmens A. G., kaip Sklypo 3 savininko, galimai pažeistomis teisėmis, nes A. G. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tikslios ribos (atlikti geodeziniai matavimai) buvo nustatytos dar 1992 m. gruodžio 30 d. Net jeigu pirmosios instancijos teismas ir būtų tenkinęs ieškovo V. P. ieškinį, t. y. pripažinęs negaliojančiais UAB korporacijos „Matininkai“, J. F. įmonės parengtus dokumentus, viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, trečiojo asmens A. G. valdomo Sklypo 3 ribos liktų tokios pačios, kokios jos buvo nustatytos dar 1992 m. gruodžio 30 d. UAB „Tolimatis“ matininko bei su kuriomis sutiko pats A. G., sudarydamas 1997 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-9961;
35.3. apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog A. G. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priklausiniai dėl neva neteisėtai atliktų atsakovų A. O., V. K., A. G., N. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Sklypo 2 kadastrinių matavimų „atsidūrė“ atsakovų žemės sklype. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas) neturi jokių duomenų apie Sklype 3 stovinčius statinius ir jų priklausinius, stovinčius už šio sklypo ribų. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad A. G. statiniai yra išsidėstę už jo nuosavybės teise valdomo Sklypo 3 ribų, dėl ko A. G. iniciatyva jo brolis 2009 metais įgijo nuosavybės teises į dalį gretimo Sklypo 1. Kadangi trečiasis asmuo A. G. viešame registre nėra paviešinęs duomenų apie jo pastatytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo A. G. negali šio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir savo teisių ginti teisėtomis priemonėmis, kitaip būtų paneigtas esminis teisės principas – iš neteisės teisė nekyla (ex iniuria ius non oritur).
36. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
36.1. ieškovas V. P. atstovaudamas L. P. (kuriai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyvavo 2005 m. birželio 30 d. atliktame šio žemės sklypo ženklinime vietovėje, pasirašė žemės sklypo abrise, kuriame pažymėtų žemės sklypo ribų linijų ilgiai yra identiški žemės sklypo plane pažymėtiems ribų linijų ilgiams, nurodydamas kad neprieštarauja vietovėje paženklintoms žemės sklypo riboms, taip pat pasirašė ir šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Taigi atkuriant nuosavybės teises ir nustatant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas tuometinė žemės sklypo savininkė L. P. per savo įgaliotinį ieškovą V. P. visiškai sutiko su nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir jokių pastabų neišreiškė. Šiais matavimais nustatytas žemės sklypo ribos linijos ilgis, kurį ginčijo ieškovas – 38,50 m;
36.2. ieškovas žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurios sudedamoji dalis yra ieškovo ginčytas 2005 m. liepos 1 d. UAB korporacijos „Matininkai“ planas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad įgydamas žemės sklypo dalį ieškovas žinojo, kad jam priklausančio žemės sklypo kraštinė, kurios ilgį jis ginčija yra 38,50 m ir su tokiu ilgiu sutiko, taip pat žinojo, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo dydis gali pasikeisti, kadangi tai buvo pažymėta 2008 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Sutiktina su teismo išvada, kad tiek žemės sklypo ribų nustatymo metu, tiek vėliau sudarydamas sandorius dėl šio žemės sklypo ieškovas patvirtino sutikimą dėl 2005 m. liepos 1 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytų žemės sklypo duomenų, todėl nėra jokio pagrindo šį planą pripažinti negaliojančiu;
36.3. ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas buvo kviestas į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimą, vykusį 2010 m. kovo 20 d., tą patvirtina žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esanti kvietimo kopija. Būdamas apdairus ir rūpestingas ieškovas turėjo dalyvauti ženklinant gretimo žemės sklypo bendrą ribą ir matyti ar bendra riba, nustatyta atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepažeidžia jo teisių ir interesų;
36.4. atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, dėl techninės klaidos buvo nurodytas klaidingas žemės sklypo ribos tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 linijos ilgis – 28,80 m (turi būti –38,50 m), tačiau atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus minėtas netikslumas buvo ištaisytas ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame atlikus kadastrinius matavimus ribos tarp tų pačių taškų (kadastrinių matavimų plane Nr. 5 ir Nr. 6) linijos ilgis nustatytas – 38,51 m, t. y. toks pat kaip ir nurodytas ieškovui priklausančio žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini));
36.5. visiškai sutiktina su teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad 2005 m. birželio 30 d. faktiškai ženklinant bendrą ginčijamą žemės sklypų ribą ji buvo pažymėta tokiu būdu, kad jos ilgis būtų ne 38,50 m, bet 28,50 m ir vėliau riboženklio vieta buvo neteisėtai pakeista;
36.6. ieškinys atmestas ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą apskųsti 2012 m. birželio 15 d. priimtą sprendimą suderinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Pateiktame apeliaciniame skunde minėtas ieškinio atmetimo pagrindas neginčijamas, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo. Reikalavimui dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano suderinimo pripažinimo negaliojančiu taip pat taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų naikinamasis terminas, kuris ieškinio tenkinimą daro negalimu;
36.7. trečiasis asmuo A. G. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų apie tariamą jam priklausančios tvoros patekimą į atsakovams priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ar kitų duomenų pagrindžiančių tariamą jo teisių pažeidimą. Ginčas kilęs dėl bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kraštinės, kuri net nesiriboja su apeliantui priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro pakeitimo
37. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gautas atsakovo valstybės įmonės Registrų centro prašymas proceso dalyvį valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, kodas 124208338, pakeisti į valstybės įmonę Registrų centrą, kodas 124110246. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras paaiškino, kad Registrų centro valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu (2018 m. spalio 19 d. protokolas Nr. VPP-28) nuo 2019 m. kovo 1 d. pakeista valstybės įmonės Registrų centro struktūra – panaikinti valstybės įmonės Registrų centro teritoriniai padaliniai – filialai.
38. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (pvz., fizinio asmens mirtis, juridinio asmens veiklos pasibaigimas), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 37-38 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, kodas 124208338, pakeisti į valstybės įmonę Registrų centrą, kodas 124110246 (CPK 48 straipsnis).
Dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms
40. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribos patikslinimo pagal atliktus kadastrinius matavimus.
41. Nustatyta, kad 2,5390 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šalia esantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Atsakovo J. F. įmonės matininkas J. F. 2010 m. kovo 22 d. atliko atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie 2012 m. birželio 15 d. buvo suderinti Nacionalinėje žemės tarnyboje bei nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
42. Apeliantas A. G. prašė ginti jo pažeistas teises nurodant, kad J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 20 d. sudarytas atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, 2010 m. kovo 22 d. planas buvo neteisėti. Anot apelianto, atsakovams priklausantis žemės sklypas yra padidėjęs, t. y. atsakovai nuosavybės teise valdė 2,68 ha žemės plotą, o po J. F. įmonės atliktų matavimų atsakovams priklausęs sklypas padidėjo 1146 kv. m. Dėl šios aplinkybės dalis ieškovui V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant šio žemės sklypo ploto stovi apeliantui priklausanti tvora. Apeliantas nurodė, kad turi teisę reikšti reikalavimą dėl ieškovui V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nes V. P. ir kiti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai sutiko parduoti nedidelę dalį jų nuosavybės teise valdomos žemės, kad apeliantas galėtų įteisinti tvoros statybą.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje atsakove buvo įtraukta J. F. įmonė, prašant pripažinti žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypų planą neteisėtais. Taip pat UAB korporacija „Matininkai“, prašant pripažinti negaliojančiu UAB korporacija „Matininkai” 2005 m. liepos 1 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 pateikė išaiškinimą dėl kadastrinius matavimus atlikusio asmens parengtų dokumentų teisinės reikšmės nustatant asmens teises ir pareigas bei dėl jo procesinės padėties civilinėse bylose, kuriose ginčijami kadastrinių matavimų pagrindu priimti administraciniai aktai, darantys įtaką asmenų nuosavybės teisei (77 punktas). Minėtos nutarties 78 punkte nurodyta, kad „Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai“.
45. Kasacinis teismas civilinės bylos Nr. e3K-3-304-695/2019 79 punkte pabrėžė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai.
46. Pagal kasacinio teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-304-695/2019 80 punktą kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Procesine prasme tai leidžia daryti išvadą, kad šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties. Civiliniame procese atsakovu pagal ieškinį turi būti asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 41, 43 straipsnis). Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo jiems reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. Šių asmenų sudaryti dokumentai teisių ir pareigų asmeniui nenustato, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, o šiuos aktus priėmusios institucijos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus sudariusių asmenų patraukti kaip atsakovų. Taip pat nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių asmenų įtraukti į bylą kaip suinteresuotų asmenų, kadangi nėra jų teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko – asmeniui nustatytų teisių ir pareigų ar jų vykdymo (CPK 46 straipsnis). Civiliniame ginče dėl administraciniu aktu nustatytų civilinių teisių ir pareigų, remiantis kadastrinių matavimų dokumentais, gali būti svarstomi kadastrinių matavimų metu padaryti faktiniai ar kitokie netikslumai, tačiau yra vertinama dėl jų pagrindo ir įtakos priimant administracinį aktą, o ne nagrinėjamas ginčas tarp kadastrinius matavimus užsakiusiojo ir kadastrinius matavimus atlikusio asmens dėl atliktų darbų netinkamumo. Jeigu ginčo nagrinėjimo metu reikia gauti informacijos ar patikslinimų iš kadastrinius matavimus atlikusio ir atitinkamus dokumentus sudariusio asmens, tai galimas tolesnis faktinių duomenų apie kadastro objektą rinkimas, bet iš to neatsiranda šio asmens suinteresuotumas byla ir tai nesudaro pagrindo jį įtraukti į bylą kaip dalyvaujantį asmenį. Dėl faktų žinojimo, duomenų surinkimo ar turėjimo šis asmuo netampa suinteresuotu asmeniu, o tik yra asmuo, turintis informacijos apie bylos aplinkybes. Prireikus šie asmenys civiliniame procese gali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 1 dalis) arba jų turimi faktiniai duomenys gaunami kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
47. Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais UAB korporacija „Matininkai“ 2005 m. liepos 1 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir J. F. personalinės įmonės 2010 m. kovo 20 d. sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą, 2010 m. kovo 22 d. planą, o taip pat juos lydinčius administracinius aktus.
49. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, kad planas, aktas, abrisas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukti šią nagrinėjamos civilinės bylos dalį, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 84 punkto išaiškinimą).
50. Ieškovo reikalavimas: pripažinti negaliojančiu 2005 m. liepos 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą suderinti 2005 m. liepos 1 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, pripažinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 06 15 sprendimą derinti J. F. įmonės 2010 03 20 parengtus dokumentus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu. Ieškovo reikalavimai: pripažinti negaliojančiu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 m. rugsėjo 16 d. atliktą žemės (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016 m. rugpjūčio 18 d. atliktą žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, kaip jau nurodė kasacinis teismas, negali būti ginčo teisme objektu, nes ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje yra faktinio pobūdžio veiksmai.
51. Pasisakant dėl trečiojo asmens A. G. apeliacinio skundo, kuriuo jis gina daiktines teises į namo priklausinį – tvorą, teisėjų kolegija pažymi, kad tai nebuvo nagrinėjamos bylos objektu, todėl apeliacinėje instancijoje pradėtas ginčas neatitinka bylos nagrinėjimo dalyko pirmosios instancijos teisme. Tačiau, kaip išaiškino kasacinis teismas, žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (nebent egzistuoja sklypo ploto patikslinimo galimybė pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatytomis sąlygomis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
52. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, apeliantui išaiškintina, kad įrodinėjant daiktinių teisių pažeidimą, turi būti pradėtas ginčas dėl sklypo įsigijimo sandorio teisėtumo. Kita vertus, trečiasis asmuo A. G. viešame registre nėra paviešinęs duomenų apie jo teisėtai pastatytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nors iš pateiktų duomenų galima daryti prielaidą, kad procesiniuose dokumentuose minimi statiniai yra pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų, trečiasis asmuo A. G. negali šio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir savo teisių ginti teisėtomis priemonėmis, kitaip būtų paneigtas esminis teisės principas – „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur).
Dėl bylos procesinės baigties
53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisines pasekmes asmens teisėms ir pareigoms, todėl sprendimas naikinamas, nutraukiant civilinę bylą (CPK 325 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
54. Kiti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
55. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,
nutaria:
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, kodas 124208338, pakeisti į valstybės įmonę Registrų centrą, kodas 124110246.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.