- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2YT-1701-399/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00480-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. M., Vlstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) T. V. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. M., antstolis Laurynas Lukšys dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0187/18/00621, Nr.0187/18/00227.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skolininkas T.V. pateiktu procesiniu dokumentu, pavadintu – prašymu, prašo atšaukti jo asmeninių piniginių lėšų neviršijančių 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) įkalinimo įstaigoje areštą.
Nors pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas pavadintas prašymu, tačiau tiek antstolis, tiek teismas, susipažinęs su jame išdėstytu, minėtą procesinį dokumentą vertina kaip skundą dėl antstolio veiksmų (toliau tekste – skundas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos – 380 Eur. Nurodo, kad pagal antstolio patvarkymus iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinama skolininko teisė įsigyti maisto produktų, asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų, pašto ženklų ir kitų būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016. Nurodo, kad skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant nurodyto ribojimo, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.
Antstolis Laurynas Lukšys 2020 m. vasario 17 d. patvarkymu T.V. skundo netenkino, jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0187/18/00621, Nr.0187/18/00227 persiuntė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0187/18/00621, Nr.0187/18/00227 dėl skolų išieškojimo iš skolininko T. V. išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir S. M. naudai.
Skolininkui per nustatytą terminą skolų geranoriškai nesumokėjus, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, vykdomosiose bylose 2019 m. kovo 28 d. surašė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų bei patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išsiuntė į bausmės atlikimo vietą vykdymui. Patvarkymais dėl skolos išieškojimo reikalaujama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 688, 749, 611, 733-743 straipsniais, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Dėl šio iš skolininko neišskaitoma 100 procentų pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. O CPK 688 straipsnyje nurodyta antstolio teisė išieškojimą nukreipti į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų. Antstolis mano, kad priimdamas skundžiamus patvarkymus, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl T.V. pateiktas skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0187/18/00227 medžiagos nustatyta, kad antstolis Laurynas Lukšys vykdo vykdomąją bylą pagal Kauno apygardos teismą 2018 m. balandžio 16 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-785/2017 dėl 15000,00 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko T. V. išieškotojui S. M. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00227 2019 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr.S-19-187-1858 ir vadovaudamasis 688 straipsniu areštavo 13921,63 Eur skolos ir 1080,66 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nustatant, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Apribojimas taikytinas kaip vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą iš skolininko turto.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0187/18/00621 medžiagos nustatyta, kad antstolis Laurynas Lukšys vykdo vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-34-785/2017 dėl 46,74 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš skolininko T. V. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00621 2019 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr.S-19-187-1861 ir vadovaudamasis 688 straipsniu areštavo 43,38 Eur skolos ir 3,34 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nustatant, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Apribojimas taikytinas kaip vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą iš skolininko turto.
2020 m. vasario 10 d. antstolio kontoroje gautas T. V. procesinis dokumentas pavadintas prašymu, kurį antstolis vertino, kaip skundą dėl antstolio veiksmų.
Antstolis Laurynas Lukšys 2020 m. vasario 17 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino.
Išplėstinė teisėjų kolegija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Teisėjų kolegija pažymėjusi, kad prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirmą turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0187/18/00227 ir Nr.0187/18/00621 2019 m. kovo 28 d. priimtuose patvarkymuose vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-19-187-1858 ir Nr.S-19-187-1861 nurodęs, jog išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį bei nurodydamas, kad apribojimas taikytinas, kaip vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą iš skolininko turto, kaip ir reikalaujama įstatymo nuostatomis ir išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje.
Kaip minėta aukščiau, jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Pažymėtina, kad antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0187/18/00227 ir Nr.0187/18/00621 2019 m. kovo 28 d. priimtuose patvarkymuose dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr.S-19-187-1857 ir Nr.S-19-187-1860 taip pat buvo laikomasi įstatymuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos dėl išieškojimo vykdymo pagal CPK 688, 749, 611, 733-743 straipsnius, ir iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaitytina 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko lėšas, laikėsi įstatymo nuostatų, kadangi pagal skundžius patvarkymus iš skolininko neišskaitoma 100 procentų pajamų, tai likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, naujausią teismų formuojamą praktiką ir nustatytomis bylos aplinkybėms, pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniu
nutaria:
pareiškėjo T. V. skundo netenkinti.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. 0187/18/00227 ir Nr.0187/18/00621 grąžinti antstoliui Laurynui Lukšiui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.