Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-698-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
1-698-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-698-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20875-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Užuguosčio k., Stakliškių sen., Prienų r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. gegužės 4 d., apie 20.00 val., Prienų r., Stakliškių sen., Riešutinės k., Stakliškių ir Užuguosčio gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. P. priklausantį ir jos vardu registruotą automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,46 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad keli metai naudojasi dukrai D. P. priklausančiu automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dukra automobiliu leidusi jam naudotis, pati juo naudojasi retai. 2018 m. gegužės 4 d. jis svečiavosi pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime susitiko su draugu, pas kurį dviese išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Pas draugą buvo nuvažiavęs automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išgėręs degtinės, tikslaus laiko neprisimena, sėdo į automobilį AUDI A6 ir vienas važiavo atgal pas motiną iki kurios namų atstumas buvo apie 1,5 kilometro. Riešutės kaime jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė apsvaigimą nuo alkoholio 2,28 promiles. Pripažįsta vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to gailisi (b.l. 62-63).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. P. parodė, kad 2014 metais tėvas V. P. jai padovanojo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), numerio skaičių neprisimena. Minėtas automobilis AUDI A6 registruotas jos vardu ir priklauso jai. Su V. P. gyvena atskirai. Apie metai laiko automobilį AUDI A6 davusi naudotis tėvui V. P., pati automobiliu naudojosi retai. V. P., kiek jai žinoma, girtas niekada automobiliu nevažinėdavo, jei būtų žinojusi, kad automobilį vairuos neblaivus, būtų automobilio nedavusi. 2018 m. gegužės 5 d., ryte jai paskambino mama D. P., kuri pasakė, kad tėvas V. P. buvo sulaikytas girtas vairuojant automobilį AUDI A6. Jai priklausančio automobilio AUDI A6 vertė 2000 eurų (b.l. 36-37);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju R. M.. Apie 19.51 val. gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad Stakliškių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav. nesaugiai manevruoja automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus nurodytu adresu, Stakliškių ir Užuguosčio gatvių sankryžoje, Riešutinės k., Stakliškių sen., Prienų r., pastebėjo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Automobilį vairavo V. P., nuo kurio jautėsi alkoholio kvapas. Iš pateiktų dokumentų nustatė, kad automobilis, kurį vairavo V. P., priklauso D. P.. V. P. patikrinus girtumą alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARKB-0139, patikros Nr. 0803627, nustatytas 2,28 promilių girtumas (b.l. 39-40).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Riešutinės k., Stakliškių sen., Prienų r. sav., kelio Stakliškės-Užuguostis 4 kilometre, Stakliškių ir Užuguosčio gatvių sankryža (b.l. 5-6, 7-8).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 34);

Mokėjimo nurodymas dėl proceso išlaidų, kuriuo V. P. apmokėjo 323,07 Eur proceso išlaidas už automobilio transportavimą (b.l. 32).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino V. P. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2018 m. gegužės 4 d., apie 20.00 val., Prienų r., Stakliškių sen., Riešutinės k., Stakliškių ir Užuguosčio gatvių sankryžoje, vairavo D. P. priklausantį ir jos vardu registruotą automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,46 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais V. P. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė nekonfiskuoti dukrai priklausančio automobilio. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 68-70).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. P. – kaltinamasis neteistas (b.l. 50-51), nebaustas administracine tvarka (b.l. 49), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b.l. 45), dirba (b.l. 48). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 51 MGL baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. P. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 34 MGL baudos.

Į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 4 d. 20.20 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 9.30 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant 2 MGL.

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. P. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,46 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą vidurkį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam V. P. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkė D. P. (b. l. 9). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, apie tai automobilio savininkei nebuvo žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta automobilio savininkė nurodė tokias pačias aplinkybes, ir tai, kad ji būtų žinojusi, kad kaltinamasis transporto priemonę vairuos būdamas neblaivus, nebūtų davusi transporto priemonės, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkė nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, todėl netikslinga konfiskuoti D. P. priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš V. P. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 2000,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Kaltinamasis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b.l. 65-66) paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 MGL (2500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę 34 MGL (1700,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 4 d. 20.20 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 9.30 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (100,00 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. P. konfiskuotino turto – automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. P. grąžinti Alytaus apskrities VPK Prienų PK saugomą automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje perduotus saugoti automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pulteliu.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. P. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. 00016510) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Informuoti kaltinamąjį V. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam V. P., automobilio savininkei D. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam V. P., kad:

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė