Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo O. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo O. Ž. ieškinį atsakovui „Minsk Tractor Plant Limited“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021 ieškovo O. Ž. (toliau – ir ieškovas) ieškinys patenkintas visiškai – ieškovui iš atsakovo „Minsk Tractor Plant Limited“ (toliau – ir atsakovas) priteista 144 000 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 2 055 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2. Ieškovas 2023 m. sausio 2 d. į išnagrinėtą bylą pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis 146 055 Eur sumai. Ieškovas taip pat prašė išduoti pažymą dėl nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, bei išduoti Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kopiją su įteisėjimo žyma ir patvirtintą teismo antspaudu bei atsakingo asmens parašu.

3. Ieškovas nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti. Ieškovo teigimu, egzistuoja grėsmė, kad atsakovas, pardavęs turimą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, imsis veiksmų paslėpti ir / ar iššvaistyti turtą, o ieškovas neturės galimybių išieškoti iš atsakovo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu už akių priteistų lėšų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas aktyviai bando išparduoti visą savo turimą turtą ir taip išvengti savo prievolės vykdymo.

4. Atsakovas prašė ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovas siekia, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos užsienyje (Airijoje) registruotos įmonės atžvilgiu, ir toks ieškovo prašymas neteismingas Lietuvos teismams. Be to, išnagrinėtoje byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su vykdymo procesu. Ieškovo prašymo patenkinimas reikštų ne tik teismo veikimą išeinant už savo jurisdikcijos ribų ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, nukreiptas į turto Airijoje areštą, tačiau būtų nepagrįstai ir neteisėtai kišamasi į vykdymo procesą apimtimi, kuria teismo kontrolė nėra nustatyta, be to, būtų paneigiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 24 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo už akių Nr. e2-1708-643/2021 vykdymo sustabdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Teismas nurodė, kad ieškovas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo išnagrinėtoje byloje, kurioje patenkintas jo ieškinys, todėl ieškinio pagrįstumo tikėtinumas nevertintinas.

4. Ieškovas teismui pateikė ištrauką iš internetinio tinklalapio „listproperty4free.com“. Teismo vertinimu, toks įrodymas (nėra galimybės nustatyti skelbimo datos) nėra tinkamas (pakankamas) įrodinėjant atsakovo nesąžiningumą ir / ar siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Kiti ieškovo argumentai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl jie negali lemti kitokių išvadų. Ieškovui neįrodžius atsakovo siekio išvengti išieškojimo, t. y. realios grėsmės sprendimo už akių įvykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Ieškovas O. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Egzistuoja grėsmė, kad atsakovas, pardavęs turimą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, imsis veiksmų paslėpti ir / ar iššvaistys turtą ir ieškovas neturės galimybių išieškoti iš atsakovo sprendimu už akių priteistų lėšų. Atsakovas aktyviai bando išparduoti visą savo turimą turtą ir taip išvengti savo prievolės vykdymo. Atsakovas siekia parduoti vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir šios aplinkybės neneigia.

8.2. Ieškovas neturi galimybių nustatyti skelbimo datą internetiniame tinklalapyje ar pateikti skelbimo paviešinimo datą pagrindžiančius įrodymus, kadangi šia informacija disponuoja tik internetinio tinklalapio valdytojas. Teismo reikalavimas pateikti turto pardavimo skelbimą, kuriame būtų matoma skelbimo data, nepagrįstas. Ieškovo minimas skelbimas vis dar yra aktualus ir pasiekiamas (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kurie pagrįstų poreikį parduoti visą turimą nekilnojamąjį turtą, ar kad pardavimo procesai pradėti dar iki teisminio ginčo kilimo ar nepalankaus atsakovo atžvilgiu teismo sprendimo priėmimo, atsakovas nėra pateikęs. Ginčo dėl fakto, kad atsakovas bando parduoti visą nekilnojamąjį turtą, byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai sumenkino ieškovo pateikiamų įrodymų ir nurodomų aplinkybių vertę.

8.3. Atsakovo elgesys bandant išparduoti turimą turtą yra pakankamas pagrindas pripažinti jo nesąžiningumą. Netaikius atsakovo turtui arešto, atsakovas turėtų galimybę iššvaistyti turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims, o tai lemtų, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Būtų apsunkintas esamos padėties atkūrimas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog neegzistuoja grėsmė sprendimo įvykdymui.

8.4. Patenkinto ieškinio didelė suma bei atsakovo turtinė padėtis lemia pagrindą pripažinti egzistuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo. Iš atsakovo ieškovui priteista suma yra didelė (daugiau nei 146 055 Eur), todėl egzistuoja poreikis išsaugoti atsakovo turtinę padėtį, t. y. užtikrinti, kad atsakovo turto nemažėtų, o atsakovas negalėtų imtis veiksmų savo turtui sumažinti. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Atsakovui kilo pareiga įrodyti, kad sprendimu už akių iš jo priteista suma jam nėra didelė ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui išpardavus jam priklausantį turtą nekils, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė.

8.5. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet bandant įvykdyti sprendimą už akių, ieškovas neturėtų galimybių nukreipti išieškojimo į atsakovo turtą, o tai lemtų naujus teisminius ginčus. Teismas neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą bei nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo interesams, nepaisant byloje egzistuojančio poreikio išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią bei siekio išvengti galimų neigiamų padarinių (galimų nuostolių ieškovui atsiradimo, poreikio inicijuoti naujus teisminius ginčus). Paliekant galioti tik atsakovo interesus ginančias laikinąsias apsaugos priemones ir nevaržant jo galimybių mažinti savo turimo turto kiekį pažeidžiama proceso šalių interesų pusiausvyra. Teismas interesų pusiausvyros nagrinėjamame ginče neanalizavo.

8.6. Teismas nepagrįstai taikė itin aukštą įrodinėjimo standartą ieškovo teikiamiems įrodymams dėl egzistuojančios grėsmės. Vien aplinkybės, kad atsakovui išpardavus turimą turtą ir likus tik su debitinėmis skolomis, iš kurių išieškojimas taps praktiškai neįmanomas, įrodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui palankaus sprendimo už akių įvykdymas taps neįmanomas.

2. Atsakovas „Minsk Tractor Plant Limited“ atsiliepime prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pateikė teismui nepriklausomai nuo to, kad jo prašymas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams – atsakovas registruotas Airijoje, ūkinę komercinę veiklą vykdantis Airijoje, kurio visas turtas taip pat yra Airijoje. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3282-854/2021 vykdymo veiksmai pagal sprendimą už akių sustabdyti, o tai iš esmės trukdo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama tęsti vykdymo procesą – pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų paneigiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3282-854/2021.

9.2. Ieškovas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (o taip pat ir atskirąjį skundą), piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas daryti spaudimą atsakovui, o ne užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas siekia apsunkinti atsakovo padėtį tik tam, kad priverstų atsakovą sudaryti taikos sutartį ir bent iš dalies pripažinti ieškovo sukurtą, tačiau realybėje neegzistuojančią skolą. Ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti siekdamas daryti poveikį atsakovui, procesinėmis teisėmis naudodamasi akivaizdžiai ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiaujant.

9.3. Po nutarties priėmimo byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtas sprendimas leidžia vertinti ieškovo ieškinio preliminaraus pagrįstumo nebuvimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino atsakovo ieškinį, pripažindamas atsakovo ir ieškovo 2018 m. kovo 16 d. paslaugų sutartį bei jos pagrindu nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2020 lapkričio 25 d. surašytus paslaugų įvykdymo aktus negaliojančiais. Teismas pripažino, kad ieškovas, nesąžiningai veikdamas kartu su V. D., sudarydamas paslaugų sutartį su savo vadovaujama bendrove, atstovaujama V. D. pagal jo paties išduotą šiuo tikslu įgaliojimą, pažeidė imperatyviai Airijos bendrovių įstatyme bei atsakovo įstatuose nustatytas fiduciarines pareigas atsakovo atžvilgiu. Nors sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis sudaro pagrindą teigti, kad bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išsprendimas turės įtakos ieškovo galimybei išieškoti skolą iš atsakovo, kadangi byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovas prašė pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu ieškovui iš atsakovo sprendimu už akių priteista skola. Atsakovo atžvilgiu priimtas palankus sprendimas byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sudaro pagrindą konstatuoti ieškovo ieškinio preliminarų nepagrįstumą. Sprendimas bei jame pripažintos aplinkybės sudaro pagrindą teismui imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią tolesniam ieškovo piktnaudžiavimui atsakovo atžvilgiu taikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9.4. Vien ištrauka iš internetinio tinklalapio neįrodo, kad atsakovas turi ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymą. Kadangi ieškovo pateiktų įrodymų apimtis nėra pakitusi – ieškovas ir toliau teikia tik deklaratyvius teiginius bei galbūt paties ieškovo sukurtą skelbimą apie nekilnojamojo turto pardavimą, nėra pagrindo sudaryti galimybės ieškovui nesąžiningai daryti spaudimą atsakovui. Teismo reikalavimas pateikti turto pardavimo skelbimą, kuriame būtų matoma skelbimo data, priešingai nei teigia ieškovas, pagrįstas, kadangi ieškovas teigė, kad tariamos turto pardavimo procedūros pradėtos jau priėmus sprendimą už akių. Ieškovas turėjo įrodyti šias aplinkybes. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė, iš ieškovo pateikto įrodymo nėra galimybės nustatyti skelbimo datos, taigi ir nustatyti, kad tariamos turto pardavimo procedūros pradėtos jau priėmus sprendimą už akių.

9.5. Priešingai nei nurodo ieškovas, byloje buvo ginčas dėl to, kad atsakovas bando parduoti visą nekilnojamąjį turtą – atsakovas nurodė nekėlęs skelbimo apie parduodamą turtą į ieškovo nurodytą tinklalapį ir neturintis informacijos apie tokio skelbimo įkėlimą, tačiau skelbimo įkėlimo aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad skelbimą įkėlė pats ieškovas. Skelbime nėra nurodyta pardavėjo kontaktų, nenurodyta, kas parduoda turtą, kaip susisiekti ir pan., susidaro įspūdis, kad nėra norima turtą realiai parduoti. Skelbime pateiktos vos kelios turto nuotraukos, kurios yra labai panašios į tas, kurias ieškovas pateikė į bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Be to, skelbimas įkeltas ne į rimtą airišką skelbimų tinklalapį, o į mėgėjišką. Mažai tikėtina, kad asmuo, kuris siekia parduoti turtą, imtųsi jį talpinti ne vietiniame interneto tinklalapyje, o niekam Airijoje nežinomame interneto tinklalapyje. Pats ieškovas įkėlė skelbimą, kuriuo grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip siekiant suklaidinti teismą dėl tariamai atsakovo atliekamų veiksmų. Jei skelbimą būtų įkėlęs atsakovas, atsakovas tą skelbimą būtų išėmęs, ir gintųsi, kad tokia valia jei ir buvo, tai dabar jos nebėra. Visgi skelbimas ir toliau yra aktyvus, nes tai naudinga ieškovui, kuris skelbimą ir įkėlė.

9.6. Atskirajame skunde pateikta nuoroda į skelbimą, iš kurio ieškovas pateikė ištrauką, negali būti vertinama kaip įrodymas. Užsienio kalba pateikti rašytiniai įrodymai laikomi leistinais, tik jeigu kartu yra pridedamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas. Ieškovas atskirajame skunde įkeldamas nuorodą į skelbimą, iš kurio ieškovas pateikė ištrauką, nepateikė įkeltoje nuorodoje esančio skelbimo vertimo į lietuvių kalbą. Ieškovo pateikta nuoroda ir joje esanti informacija negali būti vertinama kaip įrodymas, kadangi neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

9.7. Ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. vasario 23 d. gauti ieškovo O. Ž. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas prašo priimti naują įrodymą (skelbimą apie nekilnojamojo turto pardavimą) ir patenkinti ieškovo atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Atsakovas teigė, kad neketina parduoti savo turto, jog skelbimą dėl atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo neva sukūrė ieškovas, skelbime nėra jo patalpinimo datos, tačiau minėti atsakovo argumentai nepagrįsti ir melagingi. 2023 m. vasario 21 d. pasirodė naujas skelbimas, kuriame skelbiama, jog atsakovas už 175 000 Eur siekia parduoti buvusios Minsko traktorių gamyklos pastatą. Skelbime nurodoma, kad pastatas gali būti parduotas nedelsiant, taip pat nurodytas skelbimo autorius (duomenys neskelbtini), kontaktai bei skelbimo įkėlimo data (2023 m. vasario 21 d.). Skelbimas yra viešas ir jį galima pasiekti internete: (duomenys neskelbtini).

10.2. Ieškovas neturėjo galimybės pateikti šio įrodymo anksčiau, kadangi pastarasis skelbimas atsirado tik 2023 m. vasario 21 d., o ieškovas apie tai sužinojo atsitiktinai.

10.3. Atsakovas ir toliau siekia aktyviai išparduoti savo nekilnojamąjį turtą ir išvengti prievolės vykdymo, o naujos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad atsakovas neva nesiekia parduoti savo nekilnojamojo turto ir bando kaltinti ieškovą skelbimų sukūrimu. Esant akivaizdžių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti savo nekilnojamąjį turtą, būtina kuo skubiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Atsakovas „Minsk Tractor Plant Limited“ pateikė atsiliepimą į ieškovo rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Atsakovas nesiekia sumažinti savo turto ir išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (išieškojimo). Atsakovas tam nemato poreikio, nes dokumentai, kuriais remiantis ieškovui iš atsakovo priteista tariama 144 000 Eur skola, yra akivaizdžiai fiktyvūs. Atsakovas yra įsitikinęs ieškovo reikalavimų nepagrįstumu, todėl negali būti suinteresuotas išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ši aplinkybė jau patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-479-854/2023, taip pat nuosekliais atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais.

11.2. Pateikto skelbimo turinys nepatvirtina, kad skelbimas paskelbtas 2023 m. vasario 21 d. Priešingai, skelbime nurodoma, kad jis 2023 m. vasario 21 d. tik buvo atnaujintas. Palyginus ieškovo pateiktame skelbime nurodytus jo peržiūrų duomenis (590 kartų) su atsiliepimo surašymo metu paskelbtais to paties skelbimo peržiūrų duomenimis (650 kartų, iš kurių apie 20 peržiūrų yra atsakovo atstovų), galima daryti išvadą, kad skelbimas pateiktas daug anksčiau, nei deklaruoja ieškovas. Priešingu atveju skelbimo peržiūrų (turto parodymų) skirtumas būtų daug didesnis, kadangi nuo ieškovo rašytinių paaiškinimų pateikimo iki šio atsiliepimo surašymo praėjo daug daugiau laiko nei nuo tariamo skelbimo paskelbimo 2023 m. vasario 21 d. iki ieškovas šį skelbimą „surado“ 2023 m. vasario 23 d.

11.3. Tokia situacija, kai ieškovas pateikia naujus įrodymus ne su atskiruoju skundu, bet po atskirojo skundo pateikimo, teismui jau pasirengus jį išnagrinėti, neatitinka sąžiningumo principo, patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą procesu. Ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir rašytinis įrodymas neturėtų būti priimti, nes tai prieštarautų greitam ir išsamiam bylos ištyrimui bei sąžiningam bylinėjimuisi.

11.4. Ieškovas bando sukurti nenuoseklią istoriją apie esą vykdomą aktyvų atsakovo turto pardavimą. Ieškovas, siekdamas atsakovo atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, dar 2022 m. spalio 12 d. nurodė, jog atsakovas ketina išparduoti savo turtą. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas pateikė skelbimą (šis skelbimas tebėra aktyvus) apie esą atsakovo vykdomą nekilnojamojo turto pardavimą už 95 000 Eur. Šiuo metu, nuo pradinio ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo praėjus jau daugiau nei 5 mėn., ieškovas tebesilaiko tos pačios pozicijos, t. y. teigia, jog atsakovas tebesiekia nesąžiningai išparduoti turtą. Šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovas pateikė naują skelbimą, apie šiuo metu esą vykdomą nesąžiningą atsakovo nekilnojamojo turto pardavimą jau už 175 000 Eur. Taigi ieškovas to paties tikslo siekia pateikdamas du vienas kitam prieštaraujančius skelbimus apie atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą skirtingomis kainomis. Ieškovas laikosi pozicijos, jog abu šiuos skelbimus esą patalpino atsakovas, nors nė viename iš šių skelbimų nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimo

7. 2023 m. vasario 23 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas prašo priimti naują įrodymą (skelbimą apie nekilnojamojo turto pardavimą). Ieškovo teigimu, po atskirojo skundo išsiuntimo 2023 m. vasario 21 d. pasirodė naujas skelbimas, kuriame skelbiama, jog atsakovas už 175 000 Eur siekia parduoti buvusios Minsko traktorių gamyklos pastatą, skelbime nurodoma, kad pastatas gali būti parduotas nedelsiant, taip pat nurodytas skelbimo autorius (duomenys neskelbtini), kontaktai bei skelbimo įkėlimo data (2023 m. vasario 21 d.). Skelbimas yra viešas ir jį galima pasiekti internete: (duomenys neskelbtini).

8. CPK 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10. Kaip matyti iš ieškovo rašytinių paaiškinimų turinio, ieškovas nauju įrodymu ir rašytiniais paaiškinimais įrodinėja, kad atsakovas siekia perleisti savo nekilnojamąjį turtą ir išvengti atsakovui nepalankaus teismo sprendimo už akių įvykdymo. Atsakovo bandymai perleisti turimą turtą iš tiesų yra faktinė aplinkybė, kuri gali sudaryti pagrindą konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir veiksmus, nukreiptus į ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo išvengimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant visapusiškai išnagrinėti ieškovo atskirąjį skundą ir įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą, ieškovui rašytiniais paaiškinimais ir nauju įrodymų įrodinėjant procesinio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui reikšmingą aplinkybę, yra pagrindas priimti ieškovo pateiktą naują įrodymą ir ieškovo rašytinius paaiškinimus. Šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, kadangi atsakovas dėl naujo įrodymo ir ieškovo rašytinių paaiškinimų jau pasisakė atsiliepime.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą, kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021.

13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo priteista 144 000 Eur skola bei kitos sumos, remiantis ieškovo teismui pateikta 2018 m. kovo 16 d. atsakovo, atstovaujamo V. D., ir ieškovo sudaryta paslaugų sutartimi ir paslaugų įvykdymo aktais.

15. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-479-854/2023 pripažino 2018 m. kovo 16 d. paslaugų sutartį bei jos pagrindu nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2020 lapkričio 25 d. surašytus paslaugų įvykdymo aktus negaliojančiais.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, kad atsakovas minėtoje byloje įtikino teismą pripažinti negaliojančia paslaugų sutartį ir jos pagrindu sudarytus paslaugų įvykdymo aktus, sudaro pagrindą iš esmės abejoti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo už akių pagrįstumu. Kadangi minėtoje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, t. y. įrodymai buvo vertinami formaliai, atsakovui nepasisakius dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o teismui iš esmės išnagrinėjus kitą bylą pagal atsakovo reikalavimą dėl minėtos sutarties bei aktų pripažinimo negaliojančiais, priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad ieškovo ieškinys, nors ir yra patenkintas sprendimu už akių, yra preliminariai nepagrįstas, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-479-854/2023, būtų procesinis pagrindas atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių bei ieškovo ieškinį atmesti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys dėl nurodytų procesinių aplinkybių laikytinas preliminariai nepagrįstu.

Dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui

17. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

19. Teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovas gali siekti perleisti turimą turtą, norėdamas apsunkinti sprendimo už akių įvykdymą. Iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovas iki rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo (nekilnojamojo turto pardavimo skelbimo) pateikimo grindė atsakovo nesąžiningumą, – ištrauka iš nekilnojamojo turto Airijoje pardavimo skelbimo – nepagrindžia ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas siekia parduoti Airijoje turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo pateikta skelbimo kopija yra neinformatyvi – neaišku, kas parduoda turtą, nėra pardavėjo kontaktų, taip pat neaišku, kada patalpintas skelbimas. Sutiktina su atsakovu, kad teismo reikalavimas pateikti turto pardavimo skelbimą, kuriame būtų matoma informacijos apie turto pardavimą paskelbimo data, priešingai nei teigia ieškovas, pagrįstas, kadangi ieškovas teigė, jog tariamos turto pardavimo procedūros pradėtos jau priėmus sprendimą už akių. Kadangi iš ieškovo pateikto įrodymo nėra galimybės nustatyti paskelbimo apie nekilnojamojo turto pardavimą datos, nėra galimybės nustatyti ir aplinkybės, kad tariamos turto pardavimo procedūros pradėtos jau priėmus sprendimą už akių.

21. Taip pat, kaip jau minėta, didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovui neįrodžius atsakovo nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, didelė ieškinio suma, kurios išieškojimo procesas teisėtai sustabdytas, nelemia pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22. Ieškovo teigimu, įrodymų, kurie pagrįstų poreikį parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, ar kad pardavimo procesai pradėti dar iki teisminio ginčo kilimo ar nepalankaus atsakovo atžvilgiu teismo sprendimo priėmimo, atsakovas nėra pateikęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį bei tai, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atsakovui kiltų tik tuomet, jei teismas pritaikytų ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovas teikiamu skundu siektų paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovui, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nekilo pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-168-330/2023).

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovu, kad ieškovo atskirajame skunde pateikiama nuoroda į tebegaliojantį nekilnojamojo turto pardavimo skelbimą, kuriame neva atsakovas parduoda nekilnojamąjį turtą Airijoje, iš tiesų nėra leistinas įrodymas šiame procese, kadangi ieškovas nėra pateikęs viso šio tinklalapio vertimo, o į valstybinę kalbą yra išvertęs tik anksčiau pateiktą skelbimo ištrauką. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesiremia ieškovo pateiktoje skelbimo nuorodoje esančia informacija kaip įrodymu šioje byloje (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

24. Pasisakydamas dėl ieškovo pateikto naujo įrodymo – nekilnojamojo turto pardavimo skelbimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš ieškovo pateikto skelbimo vertimo, skelbimas nurodomas kaip įrašytas / atnaujintas 2023 m. vasario 21 d., o pasinaudojus ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta skelbimo nuoroda, matyti, kad skelbimas buvo pakartotinai įrašytas / atnaujintas 2023 m. vasario 27 d. Taigi darytina išvada, kad ieškovo pateiktame skelbime nurodyta data – 2023 m. vasario 21 d. nebūtinai reiškia skelbimo įrašymo datą, o gali reikšti ir skelbimo atnaujinimo datą, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad skelbimas iš tiesų įrašytas po sprendimo už akių priėmimo atsakovui nusprendus išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nustačius, kad minėtą skelbimą iš tiesų sukūrė atsakovas.

25. Abejonių ieškovo pateikto skelbimo įrašymu atsakovo iniciatyva kelia tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovo pateiktas ankstesnis skelbimas yra neinformatyvus (nėra skelbimo datos, kontaktų), o po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas pateikė būtent tokį skelbimą, kuriame jau pateikta jo įrašymo / atnaujinimo data ir kontaktai.

26. Be to, kaip teisingai pažymi atsakovas, žymiai skiriasi ieškovo pateiktų turto pardavimo skelbimuose nurodytos turto pardavimo kainos. Anksčiau ieškovo pateiktame skelbime nurodyta 95 000 Eur turto pardavimo kaina, o naujai pateiktame skelbimo nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 175 000 Eur. Mažai tikėtina, kad atsakovas, iš tiesų siekdamas parduoti turimą turtą ir išvengti ieškovui palankaus sprendimo už akių priėmimo didintų parduodamo turto kainą, o ne siektų turtą parduoti greičiau, jo pardavimo kainą mažindamas.

27. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-479-854/2023 pripažino 2018 m. kovo 16 d. paslaugų sutartį bei jos pagrindu surašytus paslaugų įvykdymo aktus negaliojančiais. Ši aplinkybė sudaro pagrindą atsakovui manyti, kad ieškovui palankus teismo sprendimas už akių gali būti panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimui įsiteisėjus ir atnaujinus procesą byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių. Todėl abejotina, kad atsakovas, po jam palankaus teismo sprendimo priėmimo, kuriuo panaikinti ieškovo ieškinio, pagal kurį priimtas sprendimas už akių, faktinį pagrindą sudarantys dokumentai, imtųsi aktyvių veiksmų turimam turtui parduoti, kadangi galimybė, jog iš atsakovo turto bus išieškota, priėmus atsakovui palankų Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, sumažėjo.

28. Šios aplinkybės iš tiesų gali sudaryti pagrindą manyti, kad skelbimas galėjo būti paskelbtas ne atsakovo iniciatyva, apeliacinės instancijos teismo neįtikina ieškovo argumentai, kad atsakovas iš tiesų siekia perleisti turimą nekilnojamąjį turtą siekdamas išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

29. Be to, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus paskelbė atsakovas ir konstatavus, jog egzistuoja grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, liktų konstatuotas ieškovo ieškinio preliminaraus nepagrįstumas, kadangi yra priimtas (nors ir neįsiteisėjęs) atsakovui palankus teismo sprendimas, kuriuo nuginčytas ieškovui priteistos skolos priteisimo faktinis pagrindas.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, siekio išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o neįrodžius bent vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė nė vienos iš jų), ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Kiti ieškovo atskirajame skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais, todėl laikytini subjektyvia ieškovo nuomone, kuri negali būti pakankamu pagrindu abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir imtis itin griežtų ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turtinių teisių ribojimų - turto arešto.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, todėl ieškovo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.