Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-01-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 4d., (2 epizodai, 63 str.1d.2d., 5d.2 p. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2011-03-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 50 parų arešto bausme;

3) 2011-05-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str.1d., 178 str.2d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str.1d.3d. bausmė subendrinta su 2011-01-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu

ir paskirta galutinė bausmė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2011-08-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.,178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 63 str.1d.,2d., 4d. 5d.1p. paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str.1d.3d. bausmė subendrinta su 2011-05-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2011-09-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. 215 str.1d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. , 63 str.1d. ,9d. 4d., šias bausme subendrinti iš dalies sudedant su 2011-08-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2014-12-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str.1 d. ir 129 str. 1 d., 187 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. - laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gruodžio 8 d. Bausmės pabaiga 2025-02-03.

Kaltinamas pagal BK 138 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą, kitam žmogui, o būtent: 2020-12-12, apie 12 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), uždarojoje zonoje, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus nustatytą dienotvarkę, (duomenys neskelbtini) maisto dalintojai G. K. dalinant pietus nuteistiesiems, priėjus prie kameros Nr. 16, per maitinimo langelį tyčia apipylė karštu vandeniu nukentėjusios veidą ir kūną, dėl ko ji patyrė kairės ir dešinės galūnės I-IIA laipsnio nudegimus, veido nudegimą, padarė nukentėjusiajai G. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą V. N. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta. Parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, kad viską išdėstė ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. V. N. 2021-01-29 apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 16. 2020-12-12 apie 12.45 val., jis buvo(duomenys neskelbtini), KTP kameroje Nr. 16. Pietų maitinimo metu, jis paprašė maisto dalintojos G., pavardės nežino, kad jam pasvertų maisto davinį, bet ji atsisakė tai padaryti, todėl jis labai susinervino ir apipylė ją verdančiu vandeniu. Specialiai kurią kūno vietą apipilt jis nebuvo nusprendęs, tiesiog norėjo ją apipilti iš piktumo. Jis verdančio vandens gavo su savadarbiu vandens šildytuvu, kuris buvo padarytas iš laidų ir „blekučių“, užviręs vandenį. Jis jį virė indelyje iš kurio valgo, jis buvo žalios spalvos. Daugiau neturi ką pasakyti apie tos dienos įvykį. Gailisi dėl savo poelgio. (1t., 114-116). 2021-03-23 apklaustas kaip įtariamasis parodė, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą parodė, kad jis atlieka bausmę(duomenys neskelbtini). Jis visiškai sutinka su jam pareikštais įtarimais, jis yra davęs parodymus, daugiau jokių papildymų neturi ir prašo vadovautis jo 2021-01-29 parodymais. (1t., b.l.120-122)

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad įvykio laiku, tarp 12-13 valandos, dirbo(duomenys neskelbtini). Dalino nuteistiesiems maistą. Atėjo perduoti maistą prie kaltinamojo kameros Nr. 16 . Pilant paskutinį puodelį kompoto, pamatė per kameros langelį žalią indą ir pajuto, kad apipilta karštu vandeniu. Kas apipylė nematė. Jokio kivirčo prieš tai nebuvo. Apipilta buvo ranka, petys ir veido dalis, ausis, dešinys žandas. Susidarė pūslės, jos supūliavo, gydymas ilgai tęsėsi, liko randai ir jautri oda. Prisilietimai jautrūs. Gydytoja sakė, tai dar tęsis.Buvo išgąsdinta. Nuteistieji visą laiką būna agresyvūs, reikalauja daugiau nei priklauso ir košės, ir sriubos. Po įvykio gydymui pirkosi vaistus, jų dar galimai reikės. Pateikti kvitai už gydymo išlaidas. Turėjo išlaidas transportui, vykdavo dėl gydymo į Kauno miestą. Visi pateikti kvitai dėl išlaidų susijusių su patirtais sužalojimais. Po įvykio atsisakė maisto dalintojos pareigų, bijojo. Šiuo metu dirba, tačiau neturi tiesioginio ryšio su nuteistaisiais. Civilinį ieškinį prašė tenkinti.

Liudytojas R. L. parodė, kad įvykio dieną dirbo(duomenys neskelbtini), vykdė nuteistųjų maitinimą. Kameros Nr. 16 nuteistasis pro langelį apipylė karštu vandeniu nukentėjusią. Iškvietė budėtoją, atidarė kameros tipo patalpos duris, visi nuteistieji sėdėjo, o nuteistasis N. vienas stovėjo. Paklausus kas iš kameroje buvusių nuteistųjų tai padarė. Nuteistasis V. N. prisipažino, kad jis. Nuteistuosius išvedė iš kameros, padarė kratą ir rado savadarbį vandens šildytuvą. Nuo momento kada buvo apipilta nukentėjusi iki buvo atidarytos kameros durys praėjo galimai apie pusę minutės laiko.

Liudytojas L. C. parodė iš esmės taip pat kaip ir R. L..

Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Per patį įvykį miegojo, atsikėlė tik kai atsidarė durys ir įėjo pataisos namų pareigūnai. Iš karto pareigūnai pasakė kas pylė, ką apipylė ir su kuo. Su kitais nuteistaisiais apie įvykį nekalbėjo.

Liudytojas R. Z. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) budinčiu. Per radijo ryšį pranešė, kad buvo apipilta maisto dalintoja, nuėjo į įvyko vietą. Patekus į patalpą ir paklausus nuteistųjų kas apipylė nukentėjusią, iš pradžių niekas nesakė, o po to dar kartą pakartojus klausimą, vienas iš nuteistųjų prisipažino. Kuris tiksliai šiuo metu nepamena, tačiau jį atskyrė nuo kitų nuteistųjų, laikinai uždarė kitoje patalpoje:

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojo A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad atliko bausmę(duomenys neskelbtini), uždaroje zonoje kameroje Nr. 16. 2020-12-12 apie 12.30 val. jis pabudo ir pamatė kaip nuteistasis V. N. su savadarbiu vandens šildytuvu, kaitino vandenį. Savadarbį metalinį šildytuvą turėjo apie savaitę laiko, jis buvo padarytas iš dviejų laidų, dviejų metalinių plokštelių, dviejų pagaliukų ir siūlo. Kas jį padarė jis nurodyti negali, nes nežino. Apie savo planus jis jam nieko neužsiminė, kad ruošiasi kažką daryti, bet apie 12.45 val. pamatė, kaip V. N.verdančiu vandeniu apipylė maisto dalintoją G.. V. N. po įvykio pasakė, gerai tai „žertvai“, kitą kartą gal pasimokins ir pasvers jam duoną. Paskui iškarto atėjo pareigūnai į jų kamerą ir kratos metu išėmė savadarbį vandens šildytuvą. (1t., b.l.52-54)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojo S. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad atliekant bausmę(duomenys neskelbtini), uždaroje zonoje kameroje Nr. 16. 2020-12-12 apie 12.00 val. išgirdo kai nuteistasis V. N. kameroje šnekėjo garsiai pats su savimi, kad apipils vandeniu maisto dalintoją. Todėl kai maisto dalintoja padavė kompotą, V. N. juo apipylė maisto dalintoją. Po viso įvykio jis girdėjo, kai V. N. šnekėjo su kitais nuteistaisiais ir jiems sakė, kad labai gailisi dėl savo poelgio. (1t., b.l.67-69)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos R. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020-12-12 ji buvo apmokinama kaip dalinti maistą nuteistiesiems uždaroje zonoje. 2020-12-12 apie 12:45 val. jos kolegė G. K. dalino maistą kameros Nr. 16 nuteistiesiems. Kai jau buvo baigianti dalinti ji pamatė, kai per maisto dalinimo langelį išlindo ranka su žalios spalvos bliūdeliu, kuriame buvo verdantis vanduo ir juo buvo apipilta G. K. ant veido, rankos ir peties. Už ką nuteistasis taip padarė ji pasakyti negali, nes nebuvo girdėjus, kad nuteistieji jai grasintų, kad kažką padarys. Kuris tiksliai nuteistasis tai padarė nematė, nes buvo matyti tik nuteistojo ranka.(1t., b.l.47-49)

2020-12-12 R. L. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pataisos namų pareigūnas pranešė, jog 2020-12-12(duomenys neskelbtini), Uždarojoje zonoje, 2020-12-12, apie 12 val. 45 min. pietų maitinimo metu, UAB (duomenys neskelbtini) maisto dalintojai G. K., priėjus prie 16 kameros, ją karštu vandeniu apipylė nuteistasis V. N. - po maisto dalinimo per langelį staigiu rankos mostu apipylė karštu vandeniu ant veido srities ir rankų. (1t., b.l. 9)

2020-12-12 L. C. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pareigūnas pranešė, jog 2020-12-12(duomenys neskelbtini), Uždarojoje zonoje, 2020-12-12, apie 12 val. 45 min. pietų maitinimo metu, (duomenys neskelbtini), maisto dalintojai G. K., priėjus prie 16 kameros, nuteistasis V. N.po maisto dalinimo per langelį staigiu rankos mostu apipylė karštu vandeniu ant veido srities ir rankų. (1t., b.l.10)

Iš 2020-12-12 V. N. pasiaiškinimo matyti, kad nuteistasis nurodė, jog 2020-12-12 apie 12.30 val. maitinimo metu apipylė karštu vandeniu maisto dalintoją, jam ryte paprašius pasverti duoną ji atsisakė ir jis susinervino, tai dėl to ją ir apipylė karštu vandeniu. (1t., b.l.11)

2020-12-12 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti(duomenys neskelbtini). Fiksuojama, kad budėtojų dalyje, einama pro pasitarimų ir kratų patalpas iki metalinių, užrakintų durų, su langeliu, pilkos spalvos, ant kurių matomas užrašas geltoname fone "patalpas stebi vaizdo kamera", bei medinė lentelė "KPT". Durys rakinamos elektromechanine spyna, kontroliuojama iš uždarosios zonos, pareigūnų. Pareigūnams atrakinus duris, patenkama į uždarąją zoną, kur koridorius šakojasi į kairę ir dešinę. Sukama į dešinę, einama 8 metrus, praeinant-kur už 1,2 m matoma ties pareigūnų patalpa koridoriaus atsišakojimas į kairę, kairėje sienoje matomas pareigūnų posto langas su grotomis, einama iki metalinių grotų, kurios uždarytos, už grotų koridorius išsišakoja į kairę ir dešinę, priešakinėje koridoriaus sienoje matomi įėjimai į kameras, priešais koridoriaus grotas matomas metalinės durys- įėjimas į kamerą Nr. 16. Durys užrakintos, duryse matoma uždarytas maitinimo langelis 20x30 cm. pareigūnai nurodo, kad kratos metu po įvykio 16- oje kameroje, buvo rastas ir paimtas savadarbis elektrinis šildytuvas, kuris paimamas. (1t., b.l.18-24)

2020-12-31 savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad T. P. pateikė vaizdo įrašą (1 t., b.l.70)

2021-01-14 objektų apžiūros protokolu nustatytos aplinkybės peržiūrėjus įvykio laiku (duomenys neskelbtini) padarytą vaizdo įrašą. Fiksuojama, kad matosi kaip yra apipilama skysčiu maisto dalintoja G. K.. Fiksuota, kad "2020/12/12 12:34:00". Vaizdo įrašo pradžioje matosi nugara stovintis galimai pareigūnas R. L., dešinėje pusėje matosi galimai maisto dalintoja R. K., kairiame šone matosi galimai maisto dalintoja(mokinė) R. R.. Toliausiai per vidurį matosi galimai pareigūnas L. C.. Nuo vaizdo įrašo 00:05 sekundės iki 00.42 sekundės matosi, kaip galimai maisto dalintoja R. K. per maisto dalinimo langelį duoda maistą kameros Nr. 16 nuteistiesiems. Vaizdo įrašo 00:43 sekundę matosi, kaip galimai maisto dalintojai R. K., duodant paskutinį maisto davinį kameros Nr. 16 nuteistiesiems, per maisto dalinimo langelį ant galimai maisto dalintojos R. K.buvo apipiltas skystis. Tuomet galimai R. K. atsitraukia nuo maisto dalinimo langelio ir palenkus galvą žemyn valosi veidą. Tuomet vaizdo įrašo 01:03 sekundę matosi, kaip galimai pareigūnas L. C. atidaro Kameros Nr. 16 duris ir užeina į kamerą Nr. 16. Prie durų stovi galimai pareigūnas R. L.. Vaizdo įrašo 01:15 sekundę matosi, kaip galimai pareigūnas L. C. uždaro kameros Nr. 16 duris. Daugiau reikšmingų detalių tyrimui nepastebėta. (1 t., b.l.73-78)

2020-12-15 pažyma nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 16 bausmę atliko nuteistieji: V. N., A. K., S. G., A. V., T. G. (1t., b.l.125)

2021-03-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2894/2020(02), nustatyta, kad G. K. konstatuota kairės ir dešinės galūnės I-IIA laipsnio nudegimas, veido nudegimas. Sužalojimai padaryti terminio poveikio metu, paveikus nurodytas sritis karštu vandeniu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1t., b.l.85-86)???

Kaltinamasis V. N. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad kaltu prisipažįsta. Parodymus duoti atsisakė, teigdamas, kad viską išdėstė ikiteisminio tyrimo metu. Perskaityti kaltinamojo parodymai patvirtinti ir sutampa su kitais bylos įrodymais, todėl teismas neabejoja, kad kaltinamasis pripažinęs kaltę savęs neapkalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad aukščiau išvardinti duomenys pripažįstami įrodymais, jų pakanka kaltei bei reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti. Įrodymai iš esmės atitinka bei papildo vienas kitą, vertinant jų visumą yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. N. karštu vandeniu apipylė nukentėjusią G. K., ko pasekoje pastarajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Kaltinamasis pylė karštą vandenį į gyvybiškai svarbią pažeidžiamą žmogaus kūno vietą-galvą, veido sritį, tai neabejotinai įrodo, kad jis nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia. Kaltinamojo motyvas-kerštavimas, reiškiant nepasitenkinimą dėl atliekamo darbo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1dalį.

Kaltinamasis neišreiškė ir neparodė jokio gailesčio dėl savo veiksmų, nukentėjusios net neatsiprašė, priešingai rodė nepagarbą ir teisiamojo posėdžio metu, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas.

Skirdamas bausmę V. N. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę

V. N. anksčiau teistas taip pat ir dėl smurtinio pobūdžio labai sunkaus nusikaltimo, šią nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės metu, tai yra aplinkybė jį charakterizuojanti kaip linkusį nusikalsti, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas drausminėmis nuobaudomis, socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, vertinant, kad veika padaryta bausmės atlikimo vietoje, kurioje taikomas specialus režimas, ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė kaltinamojo, jog nedarytų naujos nusikalstamos veikos, įvertinus, kad nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bei BK 54 straipsnio nuostatos, už įvykdytą veiką turi būti paskirta griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė už sankcijos vidurkį.

Kadangi nusikaltimas padarytas neatliktos bausmės dalies metu, bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu. Įvertinant veikos pavojingumą, bausmės skyrimui reikšmingas aptartas aplinkybes, teismas parenka dalinį bausmių subendrinimo būdą, pridėtiną bausmės dalį nustatydamas artimą paskirtai bausmei. Teismas skirdamas galutinę bausmę ir taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, neatliktos griežtesnės bausmės dalį nustato šio nuosprendžio priėmimo dienai.

Kadangi V. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo skirti kardomosios priemonės.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam. Nurodo, kad už nukentėjusios G. K. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 12 dienos iki 2021 vasario 5 dienos priskaičiavo ir išmokėjo 1349,49 eurų ligos išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ligos išmoką išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, kuris įvyko dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai( 2t. b.l. 47-61), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.280 str.1d. 6.290 str. 3d., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.

Nukentėjusi kaltinamajam pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 159,76 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo.

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju neabejotina, kad kaltinamasis turi pareigą atlyginti žalą. Nukentėjusi nurodė, jog turėjo nuostolių, nes reikėjo pirkti vaistus ir papildus gydymuisi, už 20 eurų kurą vykti Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, pateikė kasos kvitus patvirtinančius vaistinių preparatų ir papildų pirkimą(2 t. b.l. 23-26). Patvirtino, jog visos šios išlaidos susijusios su įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo gydymu. Įvertinus nukentėjusiai nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, gydymo laikotarpį, nukentėjusios paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas neabejoja, kad pateiktas teisingas nuostolių vertinimas, turtinė žala įrodyta pilnai, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas visiškai.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusi G. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes kaltinamasis nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Iš byloje esančios specialisto išvados(1t., b.l.85-86), taip pat laikino nedarbingumo pažymėjimų(2 t. b.l. 47-52), fotonuotraukų(2 t. b.l. 27-30) matyti, kad nukentėjusi dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nedarbinga ilgą laiką, turėjo nepatogumų dėl sužalojimų galvos srityje, neabejotina, kad patyrė skausmą. Vertintina ir tai, kad sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniu vienkartiniu veiksmu, kaltinamasis yra jauno amžiaus ir darbingas, nėra duomenų apie liekamuosius sveikatos sutrikdymo reiškinius.

Be to, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 138 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 iki 7240 Eur, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016 ir kitos). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiais skausmais, nepatogumais, liekamaisiais reiškiniais ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių išskirtinių padarinių nenustatyta. Todėl prašoma priteisti 5000 eurų suma įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui turi būti priteista 3500 eurų suma.

Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo civilinės ieškovės G. K. naudai priteistinos 300 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti(2t. b.l. 43, 137), kaip matyti iš bylos duomenų atstovas dalyvavo procese, rengė dokumentus, turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų paskyrimu, baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaltinamąjį gynė advokatas D. G.. Teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje, nurodoma, jog už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai priteistina suma – 292,50 eurai (2 t. b.l. 85). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją byloje, konstatuojama, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos Valstybės naudai iš V. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2(dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi, prie 2014-12-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2021-09-24 dienai), pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę V. N. paskirti 5(penkis) metus laisvės atėmimo.

Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2021-09-24).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ( į.k. 188677437, a.s. LT 584010042403495020 Luminor Bank AB) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės naudai iš V. N. 1349 eurus 13 centų.

Civilinės ieškovės G. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai 3500 eurų neturtinės žalos ir 159 eurus 76 centus turtinės žalos iš V. N..

Priteisti iš V. N. 300 eurų G. K. naudai, turėtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. N. 292 eurus 50 centų Valstybei, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –(duomenys neskelbtini) saugomą elektrinį šildytuvą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o V. N. nuo nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus