- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2-3071-636/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Pareiškėjas
- D. P., E. P.
civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. P. ir E. P. skundą ir patikslintus skundus dėl antstolės E. M. veiksmų teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas pareiškėjų skundas ir patikslinti skundai dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo antstolės E. M. 2015 m. sausio 10 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S3e-977, priimtą vykdomojoje byloje Nr. , panaikinti ir įpareigoti antstolę E. M. pervertinti skolininkams D. P. ir E. P. priklausantį turtą, esantį Ž. g. , Mažeikių m., laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio reikalavimų.
Antstolė E. M. 2015-08-03 patvarkymu Nr. S3e-37514 ir 2015-08-17 patvarkymu Nr. S3e-39434 atsisakė patenkinti skundą ir patikslintus skundus. Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: t. y. VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimai, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, UAB „Ober Haus“, užsiimančios turto ir verslo vertinimu, valdymu, analize ir konsultacija, informacija apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius, įrodo, kad įkeistas skolininkų turtas skundžiamu 2015-01-10 patvarkymu įkainotas tinkamai ir teisingai. 2015-01-10 buvo parengtas patvarkymas Nr. S3e-977, kuriuo buvo nustatyta galutinė areštuoto turto vertė, suapvalinus areštuoto turto vertę iki sveikojo skaičiaus, bei išaiškinta pirmųjų varžytinių paskelbimo tvarka ir terminas. Skolininkai šio patvarkymo neskundė, nepasinaudojo teise siūlyti savo pirkėją, todėl 2015-04-28 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytinės. 2015-06-26 patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytinės, kuriose pardavimo kaina nurodyta 22417,00 €, t. y. 60 procentų nustatytos pradinės 37361,00 € turto kainos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. P. ir E. P. 2015-07-27 pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su 2015-01-10 patvarkyme nurodyta parduodamo turto verte (37360,98 €), nes antstolė, gavusi išieškotojo AB SEB banko prašymą areštuotą turtą įkainoti 37360,98 Eur, priimdama skundžiamą patvarkymą turėjo areštuotą turtą įkainoti atsižvelgdama į rinkoje egzistuojančias panašaus turto kainas, VĮ „Registrų centras“ pateikiamą vidutinę šio turto rinkos kainą, į abiejų šalių interesus, o rėmėsi vien išieškotojo prašymu, kuris nėra pagrindas mažinti turto vertę, nes išieškotojas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių parduodamo turto rinkos vertės sumažėjimą. Skolininkai akcentuoja, jog turto vertės nustatymo ekspertizė byloje nebuvo paskirta, todėl antstolė pažeidė pareigą maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais. Tuo atveju, kai po neįvykusių varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 str. nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718-722 str. nustatytas taisykles. (LAT nutartis Nr. 3K-7-85/2015).
Remiantis kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo pagrindo priimti skundžiamą 2015-01-10 patvarkymą nustatydama skolininkų turto vertę 37360,98 Eur sumai, remdamasi paskutine neįvykusių antrųjų varžytynių kaina, o privalėjo iš naujo įvertinti parduodamą turtą ir jį įkainoti objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pateikia 2015-08-06 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad vertinamo turto adresu Ž. g. , Mažeikiai,2015-08-06 dienai yra 47 000 Eur. Skolininkai prašo teismo stabdyti turto pardavimo varžytines ir įpareigoti antstolę pervertinti skolininkams D. P. ir E. P. priklausantį turtą, esantį Ž. g. 2, Mažeikių m., laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio reikalavimų. Prašo priteisti jų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš antstolės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas ir patikslinti skundai atmestini.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai iš esmės nesutinka su tuo, kokia verte antstolės buvo pervertintas ir paskelbtas išvaržyti turtas – 0,0663 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. , unikalus Nr. , ir 191,01 kv. m. gyvenamasis namas, unikalus Nr. , esančių Ž. g. , Mažeikių m.
Teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą) ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-75/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. sausio mėn. 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgoje taip pat akcentuojama, jog viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, o ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0009/12/00069 medžiagos, antstolės E. M. kontoroje Telšių rajono apylinkės teismo 2011-11-03 išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-1539-304/2011 pagrindu yra užvesta vykdomoji byla išieškotojo AB SEB bankas naudai dėl skolininkams D. P. ir E. P. priklausančio įkeisto turto pardavimo, išieškant 94116,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo pakartotino prašymo gavimo teisme dienos.
2015 m. sausio 10 d., antstolė priėmė patvarkymą dėl pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto – 0,0663 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. , unikalus Nr. , ir 191,01 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. , esančių Ž. g. , Mažeikių m., pervertinimo, nustatyta turto vertė – 37361 Eur (vykd. b., II t., b. l. 14). 2015 m. balandžio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 29889,00 Eur. Patvarkymai dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) bei varžytynių paskelbimo skolininkams įteikti (vykd. b., II t., b. l. 19, 21, 44). Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2015 m. birželio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 22417,00 Eur. Patvarkymas skolininkei E. P.įteiktas 2015 m. birželio 29 d. (vykd. b., II t., b. l. 70). Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydami, kad jiems priklausančio turto pardavimo iš varžytynių nustatyta vertė yra žymiai per maža.
Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.).
Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai: t. y. VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimai, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, UAB „Ober Haus“, užsiimančios turto ir verslo vertinimu, valdymu, analize ir konsultacija, informacija apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius, įrodo, kad įkeistas skolininkų turtas skundžiamu 2015-01-10 patvarkymu įkainotas tinkamai ir teisingai (vykd. b.l., II t., b. 1. 5-6, b. 1. 8-13). Pareiškėjai, praėjus pusei metų nuo minėto patvarkymo, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prieštaraudami dėl atlikto areštuoto ir įkeisto turto įkainojimo, abstrakčiai nurodydami, kad turto vertė yra žymiai per maža. Remiantis CPK 682 str. antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Laikytina, kad pareiškėjo pateiktas nekilnojamojo turto vertintojo atliktas turto įvertinimas 2015 08 06 dienos datai nėra tinkamas įrodymas, atsižvelgiant į tai, kad antstolė šį turtą pervertino patvarkymu 2015 01 10 d. datai ir praėjus net 8 mėnesiams po šio įvertinimo turto vertė galimai ir galėjo keistis ir keisis ateityje į vieną ar kitą pusę, bet tai nebeįtakoja 2015 01 10 d. atlikto teisingo antstolės įvertinimo, kai minėtas turtas jau parduotas iš varžytinių ir turto pirkėjas už šį turtą jau sumokėjo visą nustatytą sumą.
Byloje nustatyta, kad, įvertindama ginčo turtą, antstolė rėmėsi VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimais, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, UAB „Ober Haus“, užsiimančios turto ir verslo vertinimu, valdymu, analize ir konsultacija, informacija apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius. Kaip minėta, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, todėl antstolė pervertindama ginčo turtą, atsižvelgė į tai, kad skolininkų turtas nebuvo parduotas iš dviejų varžytynių pirmą kartą ir pirmųjų varžytynių, paskelbtų antrą kartą, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, kas tiesiogiai patvirtino, kad skolininkų įkeisto turto vertė yra tikrai ne per maža ir iš varžytinių parduodamas turtas nėra patrauklus realizavimo atveju. Be to CPK 681 str. įpareigoja antstolį areštuotą turtą įkainoti rinkos kaina, tačiau taip pat įpareigoja atsižvelgti ir į to turto nusidėvėjimą, jo būklę ir kitus faktorius, įtakojančius jo vertę. Antstolė atsižvelgė į įkeistų pastatų būklę, tai patvirtina darytos foto nuotraukos (vykd. b., II t., b. 1. 139).
Kaip minėta, antstoliai turtą vertinti gali vadovaudamiesi CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o kai turtą vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Šiuo atveju antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir varžytynių paskelbimo pareiškėjams įteikti pasirašytinai (vykd. b., II t., b. l. 19, 21). Vadovaujantis 681-682 straipsnių nuostatomis, pareiškėjai turėjo teisę reikšti prieštaravimus, prašyti skirti ekspertizę, apmokėdami jos atlikimo išlaidas, tačiau šiuo atveju pareiškėjai nepasinaudojo šiomis savo teisėmis ir neskundė antstolio atlikto turto pervertinimo, nesiūlė paskirti ekspertizės bei atšaukti paskelbtas varžytynes. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Šiuo atveju pirmosioms varžytynėms neįvykus, buvo paskelbtos antrosios pareiškėjams priklausančio turto varžytynės, kuriose, remiantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl antstolė pagrįstai pareiškėjams priklausančio turto kainą nustatė 22417,00 Eur. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso( toliau- CPK ) 605 str. įtvirtina antstolio patvarkymų išsiuntimo tarką. CPK 601 str. siunčiami procesiniai dokumentai laikomi įteiktais, praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Tiek skundžiamas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, tiek patvarkymai dėl varžytinių paskelbimo, tiek ir patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis skolininkams buvo siunčiami įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 644 str. 1d. 2p., skolininkui nepranešus apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, pranešimai jam siunčiami vykdomajam dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai siunčiami paskutiniu žinomu adresu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkai būtų pranešę antstolei apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl dokumentai buvo siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikyti įteikti tinkamai. Tačiau, nežiūrint to, pareiškėjai žinodami apie vykstantį varžytynių procesą, kuris tęsėsi jau keletą metų, nesinaudojo laiku savo procesinėmis teisėmis, jokių prieštaravimų, nuomonių, pageidavimų ar skundų dėl turto įkainojimo iš jų nebuvo gauta iki pat 2015 m. liepos mėn., pakol jų turtas jau buvo parduotas iš varžytinių, tik dar nesurašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Spręstina, kad antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir, pareiškėjams nepateikus jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę būtent 2015 01 10 d. datai, nepateikus motyvuotų prieštaravimų, tinkamai naudojosi antstolei suteikta diskrecijos teise.
Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs skundo argumentus, antstolės patvarkymą dėl skundo bei rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad antstolė E. M. pagrįstai priėmė 2015-08-03 ir 2015-08-17 patvarkymus atsisakyti patenkinti skundą, todėl pareiškėjų D. P. ir E. P. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti. Atmetus skundą ir patikslintus skundus, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 513 straipsniais,
nutarė:
Pareiškėjų D. P. ir E. P. skundą dėl antstolės E. M. 2015-01-10 patvarkymo Nr. S3e-977 atmesti.
Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.