Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-21 · Civilinė byla Nr. e2A-2105-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
e2A-2105-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03160-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
K. M.
Ieškovas
AB LESTO
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2105-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03160-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 107 552,17 Lt skolos už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Ieškovas nurodė, kad 2013-07-31 tikrinant atsakovo elektros apskaitą adresu: Kalnų g. 6, Lentvario k., Lentvario sen., Trakų r., buvo nustatyta, jog įvadiniame kabelyje prieš elektros skaitiklį įrengta slapta atšaka, kuri nutiesta į vartotojo elektros įrenginius. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, kai elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos įrengiant paslėptą atvadą, laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu. Vadovaujantis Taisyklių 113 punktu, buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11000273, kuriame užfiksuota pažeidimo esmė. Komisija, išnagrinėjusi aktą bei vadovaudamasi Taisyklių 126.12 ir 126.13 punktais, nusprendė perskaičiuoti atsakovo sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2013-07-31 pagal patikrinimo metu rastų elektros prietaisų galią ir jų veikimo laiką, nurodytą Taisyklių 1 priede. Perskaičiavus buvo nustatyta, kad neteisėtai naudojantis elektros energija ieškovui padaryta 107552,17 Lt žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 17-18). Pažymėjo, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes jokio paslėpto atvado, kuriuo būtų prisijungta prie elektros tiekimo linijos nurodytu adresu (Kalnų g. 6,Lentvario km., Lentvario sen.) niekada nebuvo. Tokio atvado atsakovas niekada neįrenginėjo pats ir neprašė to daryti kitų asmenų. Už suvartotą elektros energiją tiekėjui visada sumoka pagal elektros skaitiklio rodmenis. Nors savo ieškinį ieškovas grindžia neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11000273 nurodant, kad jame užfiksuota pažeidimo esmė bei prie akto pridedama tariamo pajungimo schema, tačiau nieko panašaus iš tikrųjų nebuvo. Ieškinyje teigiama, kad 2013-07-31 buvo tikrinama atsakovo elektros apskaita. Iš tikrųjų tuo metu atsakovo gyvenamoje vietoje policijos pareigūnai darė kratą, nes atsakovo sūnus S. M. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tikėtina, kad ieškovo darbuotojus išsikvietė policijos pareigūnai, nes atsakovui girdint policijos pareigūnai ragino AB LESTO darbuotojus rašyti, kad kabelis buvo neteisėtai pajungtas, nors visi matė, jog taip nėra. Apie tai, jog bus daroma krata nei atsakovas, nei kiti kartu gyvenantys šeimos nariai nežinojo. Prasidėjus kratai atsakovo šeima nuolat buvo kontroliuojama ir stebima policijos pareigūnų, todėl niekaip negalėjo atjungti, nukirpti ar kitaip paslėpti neteisėtą prisijungimą prie elektros tinklo, jei toks būtų egzistavęs. Dėl kabelio, apie kurį kalbama ieškinyje, atsakovas gali pasakyti, kad tai yra kažkada buvusios elektros instaliacijos dalis. Mano, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nurodytoje vietoje (Kalnų g. 6, Lentvario km.. Lentvario seniūnija) buvo neapskaitinis elektros energijos vartojimas. Pažymėjo, kad sudarinėdami elektros energiją naudojančių prietaisų sąrašą ieškovo atstovai į jį buvo įtraukę net seniai nenaudojamus ir kaip metalo laužą saugomus elektros prietaisus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo K. M. 107 552,17 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2363,00 Lt žyminio mokesčio AB „Lesto“ naudai, 38,88 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 103-106). Teismas nurodė, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, siekiant paneigti savo kaltę, tenka vartotojui, t. y. atsakovui. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo faktas, kartu ir neteisėti atsakovo veiksmai, yra įrodyti vietos apžiūros protokolu, patikrinimą atlikusių asmenų (ieškovo darbuotojų), liudytojų parodymais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad suvartota elektros energija buvo perskaičiuota pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo komisija, ir kad padaryta žala yra mažesnė, nei tiekėjo apskaičiuota. Elektros energijos vartotojui, kaip skolininkui, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai, todėl atsakovo argumentai, kad kabelis yra kažkada buvusios elektros instaliacijos dalis ir jis pastate buvo paliktas ankstesnio savininko – kolūkio „Pergalė“, atmestini, nes atsakovas, net ir tuo atveju jei buvo įsigijęs pastatą dėl elektros kabelio privalėjo kreiptis į ieškovą ar kitą atsakingą instituciją ir pranešti dėl aptikto kabelio, kitaip tariant atsakovas yra įsipareigojęs ne tik sumokėti už gaunamą prekę, bet ir laikytis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsdamas pranešti ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 114-120). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjimo ne iš esmės, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, buvo nepakankamai aktyvus, kai tokio pobūdžio bylose teismo aktyvumas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą atsakomybę už elektros prietaisų būklę bei apskaitą perkėlė atsakovui, tuo pažeisdamas tiek 1995-05-02 sutarties, tiek LR CK 6.387 str. 2 d. nuostatas;Pirmosios instancijos teismas 2013-07-31 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktui Nr. 11000273 suteikė didesnę įrodomąją galią, visiškai nevertindamas šio akto turinio, neanalizuodamas imtuvų sąrašo ir ignoruodamas policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad garaže buvo tik vienas elektros prietaisas, t.y. nelegalus degtinės gaminimo aparatas. Teismas, konstatuodamas faktą, jog prie akto pridėto imtuvų sąrašo atsakovas pasirašė ir su juo sutiko, neatsižvelgė į aplinkybę, jog aktas bei imtuvų sąrašas surašytas lietuvių kalba, kai atsakovas nekalba ir neskaito lietuvių kalba, nes yra rusakalbis;Teismas, spręsdamas ginčus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, privalo būti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo, policijos pareigūno ir AB LESTO darbuotojo paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, turėjo suabejoti prašomos priteisti žalos dydžio teisingumu ir jos apskaičiavimo tikslumu, o tokias aplinkybes privalėjo ištirti, išsiaiškinti, pasiūlydamas šalims pateikti trūkstamus įrodymus. Šiuo atveju realus ieškovo patirtos žalos dydis nebuvo nustatytas;Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovas kabelį nupjovė, siekdamas paslėpti jo neteisėto pajungimo prie elektros prietaisų faktą; byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prie garaže rasto elektros kabelio buvo prijungti visi name esantys elektros prietaisai, visa namo elektros instaliacija. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šias reikšmingas aplinkybes, dėl ko, tenkindamas ieškovo reikalavimą pilna apimtimi, suteikė galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo, kaip vartotojo, sąskaita, taip pažeisdamas jo teises. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje užfiksuoti įrodymai ir faktai, turintys esminės reikšmės, vertinant ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB LESTO prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 140-142). Atsiliepime nurodė šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

Iš akto aišku, kad nuo neteisėto kabelio buvo pajungta visa vidaus instaliacija ir atitinkamai visi naudojami elektros prietaisai, nes jame buvo nustatyta, jog pasijungimas atliktas žemėje užkastame įvadiniame kabelyje padarius atšaką prieš elektros energijos apskaitą ir nuo atšakos pasijungiant namo ir ūkinių pastatų vidaus el. instaliacijas. Nustatytas pažeidimas buvo nagrinėjamas specialiai sudarytos komisijos, kuriai atsakovas galėjo teikti savo paaiškinimus ir įrodymus dėl visų aplinkybių, nagrinėjant bylą teisme atsakovą atstovavo teisininkas, todėl atmestini apelianto argumentai, jog jis nekalba lietuviškai, todėl pasirašydamas aktą nesuprato jo reikšmės;Teisinių santykių kvalifikavimas kaip vartojimo santykių, neatleidžia atsakovo nuo prievolės tinkamai vykdyti sutartį;Apeliantas iškreipia pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų reikšmę, teigdamas, jog atsakovo name buvo įrengtas kontrolinis skaitiklis, kurio pagalba galima tiksliai nustatyti neapskaitytos elektros energijos kiekį. Kontrolinis skaitiklis įrengtas transformatorinėje, nuo kurios prijungta kelių dešimčių vartotojų elektros įrenginiai, tame tarpe ir atsakovo. Pašalinus neteisėtą atšaką pas atsakovą, bendras elektros sunaudojimas toje transformatorinėje ryškiai sumažėjo, todėl neteisėtos atšakos pas atsakovą pašalinimas susijęs su elektros nuostolių šioje transformatorinėje sumažėjimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2013-07-31 tikrinant atsakovo K. M. elektros apskaitą, esančią Kalnų g. 6, Lentvario k., Lentvario sen., Trakų r., buvo nustatyta, jog įvadiniame kabelyje prieš elektros skaitiklį įrengta slapta atšaka, kuri nutiesta į vartotojo elektros įrenginius. Vadovaujantis Taisyklių 113 punktu, buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11000273, kuriame užfiksuota pažeidimo esmė. Komisija, išnagrinėjusi aktą bei vadovaudamasi Taisyklių 126.12 ir 126.13 punktais, nusprendė perskaičiuoti atsakovo sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2013-07-31 pagal patikrinimo metu rastų elektros prietaisų galią ir jų veikimo laiką, nurodytą Taisyklių 1 priede. Perskaičiavus buvo nustatyta, kad neteisėtai naudojantis elektros energija ieškovui AB LESTO padaryta 107552,17 Lt žalos. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo K. M. minėtą žalą už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nurodydamas, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo faktas, kartu ir neteisėti atsakovo veiksmai, yra įrodyti vietos apžiūros protokolu, patikrinimą atlikusių asmenų (ieškovo darbuotojų), liudytojų parodymais.

Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjimo ne iš esmės, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, buvo nepakankamai aktyvus, kai tokio pobūdžio bylose teismo aktyvumas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą atsakomybę už elektros prietaisų būklę bei apskaitą perkėlė atsakovui, tuo pažeisdamas tiek 1995-05-02 sutarties, tiek LR CK 6.387 str. 2 d. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Nustatyta, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2013-07-31 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11000273, 1995-05-02 sudaryta Elektros energijos teikimo – vartojimo sutartimi, AB „Lesto“ 2013-10-10 Komisijos nutarimu Nr. L-2012-1408, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis ir kt. Apeliantui nurodytina, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl nurodyto, nėra pagrindo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Skundu apeliantas ginčija savo pareigą rūpintis elektros prietaisų būkle bei apskaita, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią pareigą perkėlė jam. Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 6.387 str. 2 d., kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato ko kita. 1995-05-02 tarp ieškovo ir atsakovo K. M. pasirašytoje Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartyje numatyta, jog vartotojas atsakovas K. M. įsipareigoja užtikrinti įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą, nekeisti jų prijungimo schemos, apie pastebėtus gedimus nedelsiant informuoti tiekėją (b. l. 10). Taigi, apelianto pareiga rūpintis elektros prietaisų būkle bei apskaita yra įtvirtinta šalių pasirašytoje sutartyje, kuri abiems šalims turi įstatymo galią, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigą rūpintis elektros prietaisų būkle bei apskaita perkėlė atsakovui.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas 2013-07-31 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktui Nr. 11000273 suteikė didesnę įrodomąją galią, visiškai nevertindamas šio akto turinio, neanalizuodamas imtuvų sąrašo ir ignoruodamas policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad garaže buvo tik vienas elektros prietaisas, t.y. nelegalus degtinės gaminimo aparatas.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas aukščiau minėtus teiginius, apeliantas nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Pažymėtina, jog 2013-07-31 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11000273 buvo konstatuota, kad neteisėtas pasijungimas atliktas žemėje užkastame įvadiniame kabelyje padarius atšaką prieš elektros energijos apskaitą ir nuo atšakos pasijungiant namo ir ūkinių pastatų vidaus elektros instaliacijas (b. l. 7-9). Kadangi būtent šiuo aktu buvo konstatuotas atsakovo neteisėtas ir neapskaitytas elektros naudojimas, teismas negalėjo nevertinti

šio įrodymo. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad garaže buvo tik vienas elektros prietaisas, t.y. nelegalus degtinės gaminimo aparatas, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, 2013-07-31 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11000273 patvirtino, jog nuo neteisėto kabelio buvo prijungtas ne tik degtinės gaminimo aparatas, bet ir kitos namo ir ūkinių pastatų vidaus elektros instaliacijos. Be to, minėtas aktas buvo surašytas kompetentingų ieškovo pareigūnų, išmanančių elektros prietaisų būklę bei apskaitą. Policijos pareigūnai, kurių parodymais remiasi apeliantas, nėra šios srities specialistai, be to, jie buvo iškviesti ir apžiūrą atliko ne dėl neteisėto elektros naudojimo, bet dėl atsakovui priklausančiame ūkiniame pastate aptikto degtinės gaminimo aparato, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo remtis šių pareigūnų paaiškinimais.

Skunde apeliantas pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog aktas bei imtuvų sąrašas, prie kurių pasirašė atsakovas, buvo surašyti lietuvių kalba, kai atsakovas nekalba ir neskaito lietuvių kalba ir pasirašydamas aktą nesuprato jo reikšmės. Nagrinėdama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija sutinka su AB LESTO atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad nustatytas pažeidimas buvo nagrinėjamas specialiai sudarytos komisijos, kuriai apeliantas galėjo teikti savo paaiškinimus, spręsti kylančius neaiškumus, teikti įrodymus dėl visų reikšmingų aplinkybių. Be to, nagrinėjant bylą teisme atsakovą atstovavo advokatas, buvo tiriamos visos aplinkybės, susijusios su pažeidimu ir žalos dydžio nustatymu, tačiau ir tada atsakovas neteikė jokių įrodymų. Konstatuotina, jog apelianto parašas dokumentuose, kurių turinio jis nesuprato, neatleidžia jo nuo jam kylančios atsakomybės.

Skunde apeliantas nurodė, kad teismas, spręsdamas ginčus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, privalo būti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo, policijos pareigūno ir AB LESTO darbuotojo paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, turėjo suabejoti prašomos priteisti žalos dydžio teisingumu ir jos apskaičiavimo tikslumu, o tokias aplinkybes privalėjo ištirti, išsiaiškinti, pasiūlydamas šalims pateikti trūkstamus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta Elektros energijos tiekimo ir vartojimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Kita vertus, kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis neatleidžia energijos vartotojų nuo bendrosios pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, įtvirtintos CK 6.200 straipsnyje, t.y. vartotojas pagal sutartį turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-92/2012). Minėti išaiškinimai patvirtina, jog ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių, aktyvus privalo būti ne tik teismas, bet ir tokių teisinių santykių subjektai, t.y. taip pat ir pats apeliantas K. M..

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertindamas prašomos priteisti žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 126.13 punktu, kuris numato, kad kai nustatoma, kad vartotojas, siekdamas sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba skaitiklio rodmenis, paveikia apskaitos prietaisą arba apskaitos schemos elementus, o tiekėjo atstovas per paskutinį apskaitos prietaisų ar apskaitos schemos elementų patikrinimą šios vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo to pastebėti, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokio buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos skirstymo paslaugos vertę per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip treji metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija. Šiuo atveju ieškovo sudaryta komisija atsakovo suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiavo už trejus metus, kaip tokią galimybę numato prieš tai nurodytas Taisyklių punktas. Kadangi suvartota elektros energija buvo paskaičiuota pagal buitiniam vartotojui nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas. Be to, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo komisija, ir kad padaryta žala yra mažesnė, nei tiekėjo apskaičiuota. Dėl nurodyto, apelianto teiginys, jog teismas turėjo suabejoti prašomos priteisti žalos teisingumu, nėra pagrįstas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.

Pasak apelianto, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovas kabelį nupjovė, siekdamas paslėpti jo neteisėto pajungimo prie elektros prietaisų faktą, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų, kad prie garaže rasto elektros kabelio buvo prijungti visi name esantys elektros prietaisai, visa namo elektros instaliacija. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šias reikšmingas aplinkybes, dėl ko, tenkindamas ieškovo reikalavimą pilna apimtimi, suteikė galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo, kaip vartotojo, sąskaita, taip pažeisdamas jo teises.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje buvo nagrinėjamas neteisėtu elektros energijos naudojimusi padarytos žalos atlyginimo klausimas. Aplinkybė, ar ir kokiu būdu atsakovas neteisėtai naudojo elektros energiją, nebuvo tiriama, todėl apelianto argumentai, jog byloje nėra įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas kabelį nupjovė ar siekė nuslėpti neteisėto pasijungimo faktą, nėra aktualūs minėtoje byloje. Be to, kaip irgi buvo minėta, faktą, jog visi name esantys elektros prietaisai buvo prijungti prie prie garaže rasto elektros kabelio, patvirtina 2013-07-31 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11000273, kuriame užfiksuotų aplinkybių ir faktų apeliantas nesugebėjo paneigti bylos nagrinėjimo metu.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje užfiksuoti įrodymai ir faktai, turintys esminės reikšmės, vertinant ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokio prašymo bylos nagrinėjimo metu apeliantas nereiškė, todėl teismui per se nekilo pareiga savo iniciatyva prijungti minėtą baudžiamąją bylą prie nagrinėjamos bylos.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi apeliantui K. M. buvo atidėtas 484,37 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, įpareigojant sumokėti 200 Eur žyminio mokesčio dalį (b. l. 133). Atsižvelgiant į tai, iš apelianto K. M. valstybės naudai priteistina 484,37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 484,37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė