Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „D.“ atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškinį atsakovui A. P. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad tarp darbdavio UAB „D.“ (ieškovo) ir darbuotojo A. P. (atsakovo) 2020 m. vasario 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovo įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, o darbo sutarties 1.3. punktu šalys susitarė, jog darbuotojui bus mokamas LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis padaugintas iš 1,6505 koeficiento. Šalys susitarė, jog darbo užmokestis darbuotojui išmokamas vieną kartą per mėnesį, iki kalendorinio mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį. Minėtos sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui dienpinigius, apskaičiuotus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio ir darbuotojas neprieštarauja šiam susitarimui. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. vasario 21 d. (darbo sutarties 7 punktas) (b. l. 7-9).

Dėl bylos esmės

18. DK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais. DK 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). DK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

19. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės, kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) 2 punktas, numato, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai); kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Be to, aprašo 9 punktas numato, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Aprašo 10 punktas numato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

20. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ieškovo atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdyje teigė, jog ieškovas, išmokėdamas atsakovui tokius dienpinigius, kokie jie ir buvo išmokėti, nepažeidė šalių sudarytos darbo sutarties nuostatų, konkrečiai 6.1. punkto, kadangi atsakovui A. P. buvo mokami 60 proc. dydžio dienpinigiai (nagrinėtinu atveju 37,00 Eur už dieną, o maksimalus dydis Vokietijoje numatytas 62,00 Eur (tai sudarytų 100 proc.), o tai atitinka minėto punkto nuostatas. Be to, ieškovo atstovas teigė, jog nors atsakovas tikėjosi ir prašo, kad būtų priteistas jam darbo atlyginimas, kuris siektų 90 Eur už išdirbtą dieną, tačiau pagal šiuo metu išmokėtą bendrą darbo užmokestį, vidurkis gaunasi apie 85 Eur dienai ir kuomet buvo mokamas darbo užmokestis atsakovas dėl jo dydžio ar nepriemokų jokių pretenzijų nekėlė. Pastebėtina, jog ieškovas nepagrindė savo argumentų, kodėl nagrinėtinu atveju atsakovui buvo mokami būtent 60 proc. dydžio dienpinigiai, ir kodėl jie buvo nei didesni, nei mažesni, taip pat nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kokiais kriterijais remiantis nustatytas būtent toks dienpinigių dydis (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019).

22. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Nagrinėtinos bylos kontekste svarbu įvertinti ir išanalizuoti atskirus šalių sudarytos darbo sutarties punktus ir išsiaiškinti tikruosius darbo santykių dalyvių ketinimus.

23. Šiuo atveju, atsakovas, kaip sutarties šalis (darbuotojas), darbo sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal kitos šalies (darbdavio) parengtas standartines sąlygas. Atsakovas galėjo ir turėjo teisę susipažinti su visomis darbo sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas darbo sutartį pasirašė ir nepateikė jokių pretenzijų darbo sutarties sudarymo metu dėl tokių sudaromų darbo sutarties sąlygų, teismas sprendžia, jog atsakovui darbo sutarties turinys tiko, nepaisant to, kad, kaip nurodė atsakovas, jis manė, jog su darbdaviu buvo susitaręs dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio už dieną ir tikėjosi už išdirbtą dieną gauti būtent 90 Eur dydžio atlygį.

24. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo atsakovui išmokėtos būtent darbo užmokesčio dydžio, kuris yra LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis padaugintas iš 1,6505 koeficiento, t. y. darbo užmokestis apskaičiuojamas - 6,14 Eur valandinį atlyginimą dauginant iš dirbtų valandų skaičiaus, t. y. darbo užmokestis jam paskaičiuotas ir išmokėtas yra 1391,85 Eur. Todėl šalių sudarytos darbo sutarties, konkrečiai 1.3. punktas, laikytinas teisėtu. Tačiau nagrinėtinu atveju kyla ginčas dėl darbdavio iniciatyva nustatytų ir mokėtinų dienpinigių dydžio.

25. DK 107 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam negu trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio kodekso 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma: 1) komandiruotės trukmė; 2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu; 3) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma; 4) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.

26. DK 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją: 1) visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo nėra, ? gimimo data ir nuolatinė gyvenamoji vieta); 2) darbo funkcijos atlikimo vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darbovietės, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas; 3) darbo sutarties rūšis; 4) darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis); 5) darbo pradžia; 6) numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju); 7) kasmetinių atostogų trukmė; 8) įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva; 9) darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka; 10) nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė; 11) informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką. DK 44 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad informacija turi būti pateikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu. Jeigu informacija pateikiama keliuose dokumentuose, bent viename iš jų turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodyta informacija.

27. DK 25 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisingai, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. DK 25 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

28. Nagrinėtinu atveju iš šalių sudarytos darbo sutarties matyti, konkrečiai 6.1. punkto, jog ieškovas (darbdavys) yra įsipareigojęs ir turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau turi teisę mokėti ir 50 proc. dienpinigius. Teismas pastebi, jog minėtame darbo sutarties punkte nėra numatyti jokie konkretūs kriterijai, kurių pagrindu nustatomas konkretus dienpinigių dydis, konkrečios komandiruotės metu. Analizuojant darbo sutarties turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio šalių susitarimas dėl dienpinigių neprieštarauja teisės aktams, tačiau darbuotojas prieš kiekvieną komandiruotę turi būti supažindintas su konkrečios komandiruotės darbdavio taikytinu dienpinigių dydžiu. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog Apraše įvirtinti kiekvienos šalies skirtingi maksimalūs dienpinigių dydžiai. Pastebėtina, jog nors ieškovo atstovas teisme teigė, kad šioje byloje svarbios aplinkybės yra tai, jog atsakovas pas ieškovą dirbo tik vieną laikotarpį, buvo tik vienoje komandiruotėje, galimai leisdamas suprasti, jog tai turėjo įtakos tokiam darbdavio sprendimui ir tokiam dienpinigių dydžio skaičiavimui, kokį ir paskaičiavo. Tačiau šios aplinkybės niekaip neleidžia darbdaviui savo iniciatyva skaičiuoti ir mokėti mažesnio dydžio dienpinigius, nei šalys buvo susitarusios. Be to, ir šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra sąlygų ar išlygų, bei nėra nustatytos darbdavio teisės ar pareigos, mokėti mažesnius dienpinigius, mažesnį darbo stažą darbovietėje turintiems darbuotojams ar pan., tik 5 puntu nustatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y. darbuotojui nustatytas 3 (trijų) mėnesių bandomasis laikotarpis, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Nagrinėtinu atveju, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas buvo netinkamas šiam darbui, ar, kad savo darbo funkcijas atsakovas būtų atlikęs netinkamai (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Atsižvelgiant į sprendimo 28 punkte išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog šioje byloje ieškovui, kaip darbdaviui, tenka pareiga įrodyti, kad jis įvykdė savo pareigą prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę, supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu. Pastebėtina, jog darbo sutartyje nenurodyta, kaip konkrečiai darbuotojas turi būti supažindintas, todėl darytina išvada, jog darbdavys savo darbuotoją gali informuoti visais informavimo būdais.

30. Iš bylos duomenų matyti, kad su UAB „D.“ direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių atsakovas pasirašytinai nebūdavo supažindintas (b. l. 10-13). Taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas buvo supažindintas su avansine apyskaita, kurioje taip pat yra nurodytas konkretus dienpinigių dydis, t. y. nurodyta konkreti dienpinigių procentinė išraiška 60 proc. ir sudaro 37 Eur per dieną (b. l. 18). Nagrinėtinu atveju nėra aišku kokiais kriterijais remiantis ir kokiu konkrečiu pagrindu avansinėje apyskaitoje yra nurodytas konkretus dienpinigių dydis, nes UAB „D.“ direktoriaus įsakymuose nėra nurodytas konkretus dienpinigių dydis, tik bendrai nurodyta, kad „dienpinigiai - už nurodytą komandiruotės laiką pagal toje šalyje galiojančias normas“ (CPK 178, 185 straipsniai). Nors ieškovo atstovas teisme teigė, jog iš atsakovo konkliudentinių veiksmų akivaizdu, jog atsakovas puikiai suprato ir žinojo apie komandiruotės vietą, laiką ir tokiu būdu, anot ieškovo, atsakovas su ieškovo UAB „D.“ direktoriaus įsakymas buvo supažindintas. Teismas šias aplinkybes vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste, kurie patvirtina, jog atsakovas 2020 m. kovo 22 d. išvyko į komandiruotę Vokietijoje ir iš jos grįžo 2020 m. balandžio 6 d. ir šiuo laikotarpiu į Lietuvą jis nebuvo grįžęs, todėl akivaizdu, jog jis fiziškai susipažinti su 2020 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei avansine apyskaita, neturėjo galimybės, kas ir akivaizdu iš įsakymų ir avansinės apyskaitos kopijų, kuriose nėra atsakovo parašo (b. l. 10-12). Šiuo atveju ieškovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog jis kitais būdai atsakovą supažindino su minėtais UAB „D.“ direktoriaus įsakymais ir avansine apyskaita ar kitais būdais informavo atsakovą apie nuspręstą jam mokėtiną dienpinigių dydį (CPK 178, 185 straipsniai).

31. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažesnį kaip 50 proc. dienpinigių dydį, šios nuostatos ieškovas ir laikėsi, tačiau teismui padarius išvadą, jog darbuotojas prieš kiekvieną komandiruotę turi būti supažindintas su konkrečios komandiruotės darbdavio taikytinu dienpinigių dydžiu, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad jis prieš komandiruotę atsakovą tinkamai supažindino su savo pozicija dėl komandiruotėje Vokietijoje jam konkrečiai mokėtinų dienpinigių dydžio. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog konkrečiu atveju darbdavio nustatyti 60 proc. dienpinigiai atsakovui buvo žinomi ir jis su tokiu apmokėjimu sutiko. Tokio darbdavio aplaidumo pasekmės vertintinos darbuotojo naudai.

32. Tiek ieškovas savo darbo skelbimuose nurodo, tiek atsakovas darbo užmokestį skaičiuoja ir supranta, jog darbuotojui mokama bendra suma, t. y. konkreti suma 85-95 Eur už dieną (atsakovas tikėjosi 90 Eur už dieną), t. y. darbo užmokestis neišskaidomas, tačiau iš tiesų bendrą darbo užmokestį sudaro kelios sudedamosios dalys, t. y. minimalus valandinis darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento (nagrinėtinu atveju 1,6505) ir šalių sulygti dienpinigiai, kurie gali svyruoti, priklausomai į kurią šalį darbuotojas yra komandiruojamas. Pastebėtina ir tai, jog ir nagrinėtinu atveju, darbdavys (ieškovas) apskaičiavęs mokėtinas sumas darbuotojui ir jas mokėdamas, darbuotojui neišskirdavo ir nekonkretizuodavo, kuri pinigų suma sudaro darbo užmokestį, o kurią sumą sudaro paskaičiuoti dienpinigiai, kokią dalį siekia kelionės išlaidos ir pan., nes iš mokėjimo nurodymo kopijų matyti, kad ieškovas atlikdamas bankinius pavedimus atsakovui pavedimo paskirtyje visada nurodydavo: atlyginimas už (atitinkamą) mėnesį ir dienpinigiai arba avansas (b. l. 20-22). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog įsidarbindamas atsakovas tikėjosi ir su darbdaviu tarėsi dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio apmokėjimo per dieną, įskaitant dienpinigius, kurie gali svyruoti, tačiau bendrai paskaičiuotų ir išmokėtinų dienpinigių dydis turi būti artimas, bendrai sulygtai darbo užmokesčio sumai 90 Eur/d..

33. Įvertinus byloje esančius duomenis bei DGK bylos medžiagą, matyti, kad darbuotojas (atsakovas) komandiruotėje išbuvo 45 kalendorines dienas. Už šias dirbtas dienas ieškovas viso atsakovui išmokėjo 3065,85 Eur, iš kurių sudaro: 1391,85 Eur išmokėtas darbo užmokestis, dėl kurio byloje ginčo nėra, ir 1674,00 Eur dienpinigiai, o vidutinis darbo užmokestis per dieną sudaro 68,13 Eur. Tuo tarpu atsakovas tikėjosi, jog jam ieškovas sumokės viso 4050,00 Eur (vidutinis darbo užmokestis per dieną 90 Eur x 45 d.), kas sudaro 1391,85 Eur darbo užmokestį, kuris neginčytinas, ir 2658,15 Eur dienpinigiai. Bendras atlygio už darbą dydis, kurio nors atsakovas tikėjosi, bet negavo, sudaro 984,15 Eur. Be to, akivaizdu, jog ieškovo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis skiriasi 21,87 Eur/d. (90 Eur -68,13 Eur) nuo to, kiek savo skelbimuose nurodo (deklaruoja) ieškovas siūlantis mokėti darbo užmokesčio dydį, ir tiek nuo darbo užmokesčio, kurio tikėjosi atsakovas A. P., įsidarbindamas pas ieškovą, ir kaip nurodė savo atsiliepime į ieškinį, jog įmonės atstovas D. įvardijo užmokestį (tarifą) 90 Eur/d.. Ieškovas už dieną mokėjo 37,00 Eur dienpinigių (60 proc.), tuo tarpu, nagrinėtinu atveju, atsakovas tikėjosi už dieną gauti 59,07 Eur dienpinigių (2658,15 Eur /45 d.), kas sudaro 95,27 procentus. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog ieškovas nepagrindė ir nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl atsakovui visos komandiruotės į Vokietiją metu mokėjo konkrečius 60 proc., o ne 95,27 proc. dydžio dienpinigius.

34. Ieškovui nepateikus įrodymų ir konkrečiai neįvardijus kokiais kriterijais remiantis yra apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis, kokiu pagrindu atsakovui mokėtini 60 proc. dydžio dienpinigiai, o ne didesni, kaip iš 33 sprendimo punkto matyti, kurių nagrinėtinu atveju tikėjosi atsakovas, t. y. kas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius Vokietijoje sudarytų 95,27 proc., pagrįstai galima teigti, jog tiek ieškovo kaip darbdavio darbo organizavimas, tame tarpe ir dėl mokėtinų atlyginimų skaičiavimo galimai neaiškios/nekonkrečios metodikos, galėjo darbuotojui sukelti neaiškumus, skaičiuojant jam mokamą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas, todėl, remiantis DK 6 straipsnio 2 dalimi, visi neaiškumai turi būti aiškinami darbuotojo naudai. Todėl apibendrinat ir įvertinant tai, kad šalys dėl nagrinėtino atvejo, t. y. komandiruotės į Vokietiją, konkretaus dienpinigių dydžio nei įsakymuose dėl komandiruočių, nei kitokiu būdu nesusitarė, taip pat atsižvelgiant į tai, jog DGK atsakovas A. P. išreiškė konkretų turtinį 715,00 Eur reikalavimą ieškovui UAB „D.“, taip pat įvertinus išmokėtos atsakovui A. P. darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos ir atsakovo tikėtino darbo užmokesčio kartu su dienpinigiais tikėtinos gautinos sumos skirtumą, spręstina, jog nagrinėtinu atveju ieškovas liko atsakovui neišmokėjęs konkrečiai 715,00 Eur dienpinigių dalies, ką pagrįstai konstatavo ir DGK savo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendime (b. l. 24-29).

35. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad ieškovas nesilaikė Aprašo 10 punkto nuostatų, darbuotojui išmokėdamas darbo užmokestį ir kitas mokėtinas sumas, nedetalizuodavo išmokamų sumų paskirties, netinkamai organizavo darbą (darbuotojas nebuvo supažindindamas su jo atžvilgiu priimamais įsakymais, nesupažindino darbuotojo ir nenurodė konkrečių argumentų, kodėl komandiruotės į Vokietiją metu darbuotojui bus mokami konkrečiai 60 proc. dydžio dienpinigiai ir pan.), nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai organizuoti darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018).

37. Nors ieškovas ieškiniu atskirai nepasisakė ir nekėlė ginčo dėl DGK sprendimu priteistų netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi ieškovas laiko, jog yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu A. P., tačiau teismas nors ir nevertina DGK priimto sprendimo teisėtumo, tačiau šis sprendimas, nagrinėtinos bylos kontekste, laikytinas kaip vienas iš įrodymų, bei nustatęs, jog vis dėl to ieškovas pilnai ir tinkamai neatsiskaitė su darbuotoju A. P., sprendžia, jog turi pareigą pasisakyti ir dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

39. Visų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ieškovas su atsakovu neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną ir dėl tokio neatsiskaitymo nėra atsakovo kaltės. Teismas, įvertinęs įrodymus, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su darbuotojams priteistina išmoka už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju laiką, ir vadovaudamasis DGK sprendime apskaičiuotu vidutiniu mėnesio darbo užmokesčiu, kuris sudaro 1019,55 Eur (neatskaičius mokesčių), įvertinęs trumpą atsakovo darbo santykių pas ieškovo trukmę, neišmokėtą galutinio atsiskaitymo sumą (įvertinant ir tai, jog ieškovas buvo/yra įsitikinęs, jog jis teisingai ir teisėtai išmokėjo visą atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas mokėtinas sumas, dėl ko ir kilo ginčas), sprendžia, jog išieškotinų netesybų dydis būtų adekvatus, nepažeistų abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų, netesybas priteisiant proporcingai nesumokėto galutinio atsiskaitymo sumai, t. y. 715,00 Eur (atskaičius mokesčius), ką pagrįstai konstatavo ir DGK savo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendime (b. l. 24-29).

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėtinu atveju, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestinas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 3,45 Eur, t. y. mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020-01-22 pakeitimo įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškinį atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

Išieškoti iš UAB „D.“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini)) A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 715,00 Eur (septynių šimtų penkiolikos eurų) nesumokėtų dienpinigių dalį.

Išieškoti iš UAB „D.“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini)) A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 715,00 Eur (septynių šimtų penkiolikos eurų) netesybas. Suma nurodyta atskaičius mokesčius.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių Darbo ginčų komisijai bylą Nr. duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.