Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. gegužės 30 d. veikos), ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2024 m. birželio 10 d. veikos), ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos iš dalies jas sudedant, ir R. A. skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios;

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 2024 m. gegužės 30 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, tenkintas visiškai ir iš R. A. bendrovei priteista 153,80 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 80 ct) turtinei žalai atlyginti;

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 2024 m. birželio 10 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, tenkintas visiškai ir iš R. A. bendrovei priteista 286,65 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 65 ct) turtinei žalai atlyginti;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. A. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gegužės 30 d. 19.25 min. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės vertės turtą: 1 vnt. 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo „Cognac courvoisier VSOP“ butelį, kurio vertė 42,95 Eur, 1 vnt. 0,7 l viskio „Tenjaku“ butelį, kurio vertė 36,95 Eur, 1 vnt. arbatos likerio „Tatratea forest fruit“ butelį, kurio vertė 36,95 Eur, 1 vnt. arbatos likerio „Tatratea“ butelį, kurio vertė 36,95 Eur, iš viso pagrobė svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, turto už 153,80 Eur.

1.1. Be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. birželio 10 d., apie 16.57 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės vertės turtą: 4 vnt. 0,7 litro talpos spiritinio gėrimo „Bumbu the original“, kurio vieneto vertė 38,95 Eur, bendra vertė 155,80 Eur, 1 vnt. 0,7 litro talpos romo „Don papa“, kurio vertė 54,95 Eur, 1 vnt. 0,7 litro talpos arbatos likerio „Tatratea forest fruit“, kurio vertė 37,95 Eur, 1 vnt. 0,7 litro talpos arbatos likerio „Tatratea“, kurio vertė 37,95 Eur, iš viso pagrobė svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, turto už 286,65 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2024 m. gegužės 30 d. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, požymių, kadangi jo pagrobto turto vertė neviršija 150 Eur, dėl to jam taikytina administracinė atsakomybė.

2.1. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus, buvo nustatyta, jog buvo pavogtas ne toks alkoholio kiekis, koks nurodytas, todėl bendrovei padarytos žalos dydis buvo sumažintas iki 153,80 Eur. Apeliantas ginčija iš parduotuvės pavogęs dėžutę konjako „Cognac courvoisier VSOP“ ir tvirtina, kad šios dėžutės šonai yra balti, priešingai nei vaizdo įraše užfiksuotos dėžutės, kurios šonai raudoni. Į šį klausimą teisme, anot apelianto, negalėjo atsakyti ir parduotuvės vadovė. Apeliantas teigia tądien parduotuvėje pats skaičiavęs, kad pagrobto turto vertė neviršytų 150 Eur.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėja advokatė Sofija Kručienė nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo R. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu apeliantas nesutinka dalyje dėl vienos iš dviejų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, t. y. padarytos 2024 m. gegužės 30 d., ginčydamas kaltinime nurodyto pagrobto alkoholio kiekį, tvirtindamas, kad jo pagrobtų prekių kiekis nesudaro 150 eurų vertės, todėl jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad R. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje. Neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir R. A. kaltės

7. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu tai, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl jo kaltės padarius abi nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje nurodytais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant R. A. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Veikos padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) keitėsi tik BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija, kuri griežtėjo, todėl nagrinėjamu atveju aktuali būtent veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija, kurią taikė pirmosios instancijos teismas. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016, 2K-244-303/2018). Taigi, vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad užvaldo (paima) svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

10. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad R. A. 2024 m. gegužės 30 d. 19.25 min., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės vertės turtą: 1 vnt. 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo „Cognac courvoisier VSOP“ butelį – 42,95 Eur vertės, 1 vnt. 0,7 l viskio „Tenjaku“ butelį – 36,95 Eur vertės, 1 vnt. arbatos likerio „Tatratea forest fruit“ butelį – 36,95 Eur vertės, 1 vnt. arbatos likerio „Tatratea“ butelį – 36,95 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo – UAB UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 153,80 Eur. Nors nuteistasis teigia, jog kaltinime nurodytas pagrobto alkoholio kiekis dėl šio epizodo neatitinka tikrojo pagrobto alkoholio kiekio ir tvirtina vieno iš nurodytų keturių alkoholio butelių, o būtent – 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo „Cognac courvoisier VSOP“ – 42,95 Eur vertės nevogęs, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių tai pagrindžiančių argumentų, išskyrus tai, kad šio gėrimo dėžutė, anot apelianto, yra raudona su baltais šonais, o ne raudona, kaip užfiksuota vaizdo įraše. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės šios nusikalstamos veikos aplinkybės yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma: iš dalies paties R. A. parodymais; 2024 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vietos – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (t.1, b. l. 67–75); 2024 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pateiktų vaizdo įrašų apžiūra (t. 1, b. l. 59–61); 2024 m. birželio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) nurašymo aktu dėl vagystės (t. 2 , b. l. 168–169); 2024 m. birželio 6, 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis apie prekių vagystę 2024 m. gegužės 30 d., apie 19.00 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 103, esančios (duomenys neskelbtini) ir pavogtų prekių vertę ( t. 1, b. l. 52–55).

11. Pažymėtina, kad šie įrodymai visiškai pagrindžia pakeistame kaltinime nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, sumažinus R. A. pagrobtų alkoholinių gėrimų kiekį, nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, faktines aplinkybes – objektyviuosius požymius, t. y. slaptą svetimo turto pagrobimą ir padarinius – padarytą turtinę 153,89 Eur dydžio žalą, o kartu ir būtinąjį priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių. Priešingai apelianto deklaratyviems teiginiams, byloje pakanka objektyvių duomenų jo kaltei dėl 2024 m. gegužės 30 d. pagrobtų visų keturių butelių, taip pat ir ginčijamo 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo „Cognac courvoisier VSOP“ – 42,95 Eur vertės, pagrobimo įrodyti. Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl nuteistojo kaltės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jų pagrindu nustatė teisingas R. A. 2024 m. gegužės 30 d. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. A. pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų viso proceso metu nebuvo nuosekli, ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės neneigė, tačiau parodymų nedavė, apklausiamas teisme kaltę pripažino, tačiau aplinkybių neprisiminė, o susipažinęs su byloje civilinio ieškovo pateiktais vaizdo įrašais teigė 2024 m. gegužės 30 d. pagrobęs ne visus kaltinime nurodytus alkoholio butelius, o tik vaizdo įraše užfiksuotus, bei ginčijo jų vertę. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus vaizdo įrašus, apklausus bendrovės įgaliotąjį atstovą M. U. ir liudytoją – (duomenys neskelbtini) parduotuvės vadovę L. A. bei prokurorei paprašius, iš kaltinimo R. A. pagrįstai buvo pašalintos kaip neįrodytos aplinkybės jį pagrobus dar keturis alkoholinių gėrimų butelius. Tačiau ir su galutiniu kaltinimu pagrobus iš viso keturis alkoholinių gėrimų butelius R. A. sutiko tik iš dalies ir ginčijo aplinkybę dėl vieno iš alkoholinių gėrimų – 0,7 l viskio „Tenjaku“ – 36,95 Eur vertės pagrobimo, tvirtindamas, kad pagrobė mažesnės vertės butelį, nes prieš vogdamas paskaičiavo, kad pagrobtų prekių bendra vertė nebūtų didesnė nei 150 Eur. Aukštesniajam teismui pateiktu skundu nuteistasis ginčija jau kito iš nustatytų keturių alkoholinio gėrimo butelių, t. y. „Cognac Courvoisier VSOP“ – 42,95 Eur vertės pagrobimą. Tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas tokius R. A. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes nuteistojo teiginiai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai: UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 7 d. pareiškimui, kuriame objektyviai nurodytas pagrobtų prekių kiekis ir vertė, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktiems 2024 m. gegužės 30 d. parduotuvės vaizdo įrašams (D22_20240530184226, D_3720240530184412), kuriuose užfiksuotas R. A., paimantis keturis išvardintus alkoholio butelius, susidedantis juos į sportinį krepšį ir pro kasas išeinantis nesusimokėjęs (18:42:42 val. – iš viršutinės lentynos paima 1 vnt. tamsios spalvos butelį, kurį įsideda į sportinį krepšį, 18:42:52 val. paima antrąjį analogišką tamsios spalvos butelį iš tos pačios vietos lentynoje ir įsideda į sportinį krepšį, 18:43:21 val. iš viršutinės lentynos paima butelį raudonoje dėžutėje ir jį įsideda į sportinį krepšį, 18:43:39 val. iš viršutinės lentynos paima butelį baltoje dėžutėje ir jį įsideda į savo krepšį, o 18:44:29 val. R. A. išeina iš parduotuvės pro išėjimą nesusimokėjęs už prekes, iškėlęs sportinį krepšį virš galvos); liudytojos L. A. parodymams, kai peržiūrėjus vaizdo įrašus, susijusius su 2024 m. gegužės 30 d. padaryta nusikalstama veika, liudytoja patvirtino matanti R. A. iš lentynų paimantį būtent tuos keturis alkoholinių gėrimų butelius (42,95 Eur vertės konjaką „Courvoisier“ raudonoje dėžutėje, du butelius likerio „Tatratea“ – po36,95 Eur ir baltoje dėžutėje viskį „Tenjaku“ – 36,95 Eur vertės, kurį R. A. paima iš lentynos, kurioje išdėliotas būtent viskis); įvykio vietos apžiūros protokolo priedams (fotonuotraukoms), iš kurių matyti, kad 0,7 l talpos alkoholinis gėrimas „Cognac Courvoisier VSOP“ yra supakuotas raudonoje dėžutėje ir laikomas lentynoje šalia alkoholinio gėrimo „Cognac courvoisier VS“ baltoje dėžutėje (t. 1, b. l. 73); Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo M. U. parodymams teisme apie nustatytą šių konkrečių prekių asortimento trūkumą. Nors savo skunde nuteistasis akcentuoja, jog kaltinime nurodyto konjako „Courvoisier“ dėžutė yra raudona su baltais šonais, o iš vaizdo įrašo matyti, kad jis paėmė raudoną alkoholio dėžutę, tačiau pastebėtina, kad viešai prieinamais duomenimis apie konjako „Courvoisier“ įpakavimus matyti, jog šio gėrimo dėžutės yra įvairiausių spalvų, taip pat ir visiškai raudonos. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šių išvadų nekeičia ir nuteistojo tvirtinimas tiksliai apskaičiavus, jog pagrobtų prekių bendra vertė neviršytų 150 Eur. Pastebėtina, kad analogiškai nuteistasis tvirtino abiem nustatytų vagysčių atvejais, nors jo pagrobtų prekių vertė abiem atvejais vis tik viršijo 150 Eur.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pirmiau aptartomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis nuteistojo R. A. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybėmis, apeliaciniu skundu ginčijamomis, tačiau šia nutartimi atmetus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus aptartomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nuteistojo R. A. padarytos nusikalstamos veikos įrodytos abejonių nekeliančiais įrodymais, kurie pakankamai motyvuotai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o jų pagrindu nuteistojo veikos skundžiamame teismo nuosprendyje teisingai kvalifikuotos kaip baudžiamieji nusižengimai, numatyti BK 178 straipsnio 5 dalyje.

14. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, laikėsi BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Tvirtinti, kad nuteistajam už pavienes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ar aiškiai per švelnios, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, jos atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę (nusikalto būdamas ne kartą teistas, netrukus po to, kai 2024 m. sausio 23 d. buvo paleistas iš Vilniaus kalėjimo atlikęs bausmę, šiuo metu teistas 12 kartų, teistumas neišnykęs; atlikęs bausmes ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas; LITEKO duomenimis, šiuo metu jo atžvilgiu teismuose nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas analogiškų nusikalstamų veikų padarymu; administracinių nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius 5 metus už smulkias vagystes ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka; Antstolių informacinės sistemos duomenimis, R. A. atžvilgiu vykdoma ne viena vykdomoji byla; nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

15. Priešingos išvados neleidžia daryti ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo buvo pakeisti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai bei kodeksas papildytas 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK 61 straipsnio pakeitimais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Įvertinusi šiuos BK pakeitimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujoji BK 61 straipsnio redakcija R. A. teisinės padėties lengvinimo aspektu neįtakoja, nes teismas, skirdamas nuteistajam bausmės dydį, jį parinko didesnį nei minimalus arešto bausmės dydis. Įvertinus nuteistojo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tokio elgesio sistemingumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis bei dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką nėra per griežtas, atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Už pavienes nusikalstamas veikas R. A. paskirtos bausmės teisingai subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį.

16. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, aktualias BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti, ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus tik realiai atliktiną arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidėti R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo, įvertinus nuteistojo asmenybę (14 p.), nuteistojo ligšiolinį elgesį, tai, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, nuteistasis savo priešingo teisei elgesio nepakeitė, ir toliau nesilaiko įstatymų, įvertinus jo padarytų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir nenustačius, jog bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

17. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai palengvinti neturi, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. pažyma Nr. APD-2025-02809 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 118,75 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

20. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. A. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas. Gynėjas nuteistajam R. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti išlaidų suma už nuteistajam R. A. suteiktą teisinę pagalbą yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors R. A. ir nedirba, tačiau yra darbingas, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, o prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta bei adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo R. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. A. (R. A.) valstybės naudai 118,75 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.