Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-491-886/2016 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui J. K. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos betoninius pamatus bei savavališkai pastatytus šiltnamius ir jų betoninius pamatus, kertančius ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini) ribas ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovui nurodytu terminu neišmontavus tvoros, dviejų šiltnamių ir jų betoninių pamatų, leisti juos išmontuoti ieškovei savo nuožiūra, atlyginant visas patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad, atlikus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarius žemės sklypo planą, paaiškėjo, jog į jos žemės sklypą dalinai patenka atsakovo užtverta tvora su betoniniais pamatais ir 2 šiltnamiai su betoniniais pamatais, kurie pastatyti be jos sutikimo ir nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, ir dėl to 40 kv.m sumažėja ieškovės faktiškai valdomas sklypas. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu nusikelti statinius (2 šiltnamius) iš ieškovės sklypo ir atstatyti tvorą pagal riboženklius, tačiau atsakovas nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai. Atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 2000 05 12. Ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys patikslinti pagal UAB „Ramlina“ 2014 07 16 atliktus kadastrinius matavimus, kurie patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 11 13 sprendimu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei atlikus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad į jos žemės sklypą dalinai patenka atsakovo užtverta tvora su betoniniais pamatais ir 2 šiltnamiai su betoniniais pamatais. Atsakovui priklausanti tvora yra ieškovės žemės sklype nuo 1,26 m (ties posūkio tašku 4) iki 1,65 m (ties posūkio tašku 5) atstumu nuo sklypo ribos; o du šiltnamiai į ieškovės sklypą įsiterpę nuo 1,40 m iki 1,50 m atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovo statiniai (tvora ir du šiltnamiai) Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Ieškovė dėl atsakovo pastatytos tvoros ir dviejų šiltnamių negali naudotis jai priklausančia 40 kv.m. sklypo dalimi ir dėl to yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės teisės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Skundą grindžia argumentu, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015 suformuotai praktikai. Minėtoje byloje kaip ir nagrinėjmau atveju, negatoriniu ieškiniu buvo keliamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės gynimo. Teismas minėtoje nutartyje argumentavo, kad ginčo tvora statyta dar 1986 m., ginčo dėl sklypo ribų ir jų plotų tarp ankstesnių savininkų, taip pat tarp jų pačių nuo įsigijimo nebuvo ir faktinė padėtis nuo sklypų įsigijimo niekada nesikeitė, todėl nėra pagrindo dabar ginčyti nusistovėjusių faktinių sklypų ribų. Analogiška situacija buvo susidariusi ir šioje civilinėje byloje, kadangi ieškovė ir atsakovas žemės sklypus įsigijo 2000 05 08, nuo to laiko ir buvo nusistovėjusi faktinė riba tarp žemės sklypų, nes buvo pastatyta tvora. Ieškovė, atlikdama jai priklausiusio žemės sklypo ribų patikslinimą 2014 metais, jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, todėl jis manė, kad bus vadovaujamasi faktine riba. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovams nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, teismai neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovams perkelti tvorą iki kasatoriaus nurodytos ribos. Kadangi analogiška situacija susidarė ir šioje civilinėje byloje – ieškovė reikalavo nugriauti statinius, tačiau atsakovui reiškiant argumentus, kad 2014 07 16 nustatyta riba yra neaiški, neatitinkanti 2000 05 12 atliktų preliminarių matavimų, neatitinkanti faktinės ribos, be to, vadovaujantis minėta riba atsakovo žemės sklypo plotas nuo viešajame registre įregistruotų 900 kv. m sumažėjo iki 852 kv. m, nereiškė reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą teismo sprendimu, todėl ieškovės ieškinys, vadovaujantis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, turėjo būti atmestas. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių motyvų: .Pirmosios instancijos teismas byloje esačių įrodymų pagrindu teisingai nustatęs, kad ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės juo naudotis yra pažeidžiamos dėl į jos sklypą patenkančių atsakovo statinių, pagrįstai tenkino ieškinį. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą nesivadovautina, kadangi bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Apeliantas teigia, kad nors teisinė žemės sklypų riba yra aiški, tačiau ji neatitinka faktinės nuo 2000 metų tarp šalių nusistovėjusios ribos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 05 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).Ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys patikslinti 2014 07 16 atliktus kadastrinius matavimus. Nustatant ribas atsakovas dalyvavo ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Šį aktą ir žemės sklypo planą 2014 10 24 patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, patikslinti duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas teiginiams, kad neteisingai nustatytos sklypo ribos ir kad jo žemės sklypo plotas sumažėjo jokių įrodymų nepateikė (CPK 176 str., 178 str.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui teismas pasiūlė ir sudarė galimybę atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jo žemės sklypo ploto pokytį, tačiau šia teise atsakovas nepasinaudojo, neginčijo nei ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų, nei NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 11 13 sprendimo dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, nepateikė nei ieškinio kitoje byloje, nei priešieškinio nagrinėjamoje byloje. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sklypus skirianti riba yra aiški.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015, pateiktiems išaiškinimams. Spręsti, kad ši byla yra precedentinė nagrinėjamai bylai nėra pagrindo. Minėtoje kasacinėje byloje nebuvo konstatuotas ieškovų, kaip daikto savininkų, nuosavybės teisių pažeidimas teismams pagal byloje pateiktus duomenis nustačius, kad abi ginčo šalys faktiškai naudojasi didesniais žemės sklypais, negu nurodyti dokumentuose, kas sudarė teismams pagrindą išvadai, jog faktiškai ieškovų žemės sklypas dėl ginčo tvoros nesumažėjo. Nagrinėjamu atveju, nustačius tarp šalių sklypų ribą pagal ieškovės užsakymu atliktus kadastrinius matavimus, ieškovės sklypo plotas liko nepakitęs, t. y. tokio pat dydžio, kokį įsigijo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 8-11, 49), tačiau sumažėjo dėl jos sklype esančių atsakovo statinių. Apeliantas teiginiui, kad dėl atliktų kadastrinių matavimų jo sklypo plotas sumažėjo iki 0,0852 jokių įrodymų nepateikė (CPK 12 str., 176 str., 178 str.). Jų nepateikė ir po to, kai teismas 2015 01 13 parengiamojo posėdžio metu sudarė apeliantui visas galimybes pateikti įrodymus, t. y. suteikė 2 mėnesių terminą atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl to vertintini nepagrįstais apelianto argumentai, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos nustatymo, kadangi atsakovas neatliko savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, nenustatė posūkio taškų koordinačių, nepateikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, neįrodė, kad gali būti nustatyta kitokia žemės sklypo riba, pagal kitokius žemės ribą nustatančius dokumentus. Nesant byloje apelianto argumentus patvirtinančių įrodymų, t. y. duomenų, kad teisinė riba neatitinka faktinės, teismas, konstatuodamas, kad sklypų riba yra aiški, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais ir nenuginčytais įrodymais (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 02 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 12 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 07 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių išaiškinimų. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, teisingai išsprendė ginčą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme ( b. l. 116-120) CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, badovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.