Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui J. K. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra savininkai besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir Nr. 5, (duomenys neskelbtini), Kauno r. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0950 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu, pirtimi ir ūkio pastatu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NTR duomenys, 8-11 ir 13 b. l.). Abi šalys nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo 2000-05-08, t. y. pagal tą pačią dieną sudarytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (NTR duomenys, 10 ir 13 b. l.). Atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 2000-05-12 (13 b. l.). Ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys patikslinti pagal UAB „Ramlina“ 2014-07-16 atliktus kadastrinius matavimus, kurie patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-11-13 sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110.)-2239, ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus 2014-07-15 nustatytos žemės sklypo ribos, pasirašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (18 b.l.). Ieškovės žemės sklypas, linija nuo posūkio taško 4 iki 5, ribojasi su atsakovo J. K. žemės sklypu. Atsakovas J. K. dalyvavo 2014-07-15 žemės sklypo ribų nustatyme ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (18 b.l.), kurį kartu su žemės sklypo planu 2014-10-24 patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas (19, 12 b.l.).

Ieškovei atlikus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad į jos žemės sklypą dalinai patenka atsakovo užtverta tvora su betoniniais pamatais ir 2 šiltnamiai su betoniniais pamatais. Iš UAB „Ramlina“ sudarytos situacijos schemos teisminiam nagrinėjimui (20, 93 b.l.) matyti, kad atsakovui priklausanti tvora yra ieškovės žemės sklype nuo 1,26 m (ties posūkio tašku 4) iki 1,65 m (ties posūkio tašku 5) atstumu nuo sklypo ribos; o du šiltnamiai į ieškovės sklypą įsiterpę nuo 1,40 m iki 1,50 m atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovo statiniai (tvora ir du šiltnamiai) Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (13 b.l.).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Ramlina“ matininkas R. G., atlikęs kadastrinius matavimus ir sudaręs žemės sklypo planą bei schemą teisminiam nagrinėjimui (12, 20, 93 b.l.) išsamiai paaiškino kadastrinių duomenų nustatymo aplinkybes. Liudytojas paaiškino, kad kitoje ieškovės sklypo pusėje, Gret. 2-3, besiribojančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, riboženkliai Nr. 2 ir Nr. 3 išlikę, jų koordinatės perimtos. Palyginus R. G. sudaryto žemės sklypo plano (20 ir 94 b.l.) ir iš NTR gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (inv. Nr. 61465) esančio ieškovės sklypo Nr. 84 plano, patvirtinto 1999-03-01, (kopija – 51 b.l.), duomenis, matyti, kad po 2014-07-16 atliktų kadastrinių matavimų ieškovės žemės sklypo linijos 1-4 ilgis sutrumpėjo 1,53 m (nuo 35,00 m iki 33,47 m); linijos 6-5 ilgis sutrumpėjo 0,15 m (nuo 35,25 m iki 35,25 m). Tai reiškia, kad sutrumpėjo ta ieškovės žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, jos, kaip ir sklypo konfigūracija, gali būti keičiamos, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Atlikus kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypo plotas nepasikeitė, o žemės sklypo ribų ir sklypo konfigūracijos pokyčiai leidžiami ir atitinka kasacinio teismo praktiką.

Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovas teigė, kad matininkas neteisingai nustatė žemės sklypo ribas, ir kad jo žemės sklypo plotas sumažėjo. Šie atsakovo teiginiai atmestini, nes nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovui buvo pasiūlyta ir sudaryta galimybė atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jo žemės sklypo ploto pokytį. Dėl šios priežasties 2016-01-13 vykęs teismo posėdis buvo atidėtas dviems mėnesiams – 2016-03-14, o 2016-03-14 teismo posėdis taip pat atidėtas atsakovo prašymu. Iki 2016-04-16 teismo posėdžio atsakovas nepasinaudojo teise atlikti kadastrinius matavimus ir pateikti teismui duomenis, patvirtinančius jo atsikirtimus.

Teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo nei ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų, nei NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014-11-13 sprendimo dėl kadastrinių duomenų patikslinimo. Atsakovas nepateikė nei ieškinio kitoje byloje, nei priešieškinio nagrinėjamoje byloje. Remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas teismo posėdyje teigė ir rašytiniuose paaiškinimuose (87-90 b.l) nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir registro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkto nuostata dėl leistinos žemės sklypo ploto paklaidos pagal šio nutarimo 1 Priede lentelėje pateiktą formulę 0,02(kur P – plotas, šiuo atveju ieškovės žemės sklypo plotas – 0,0950 ha), ieškovės žemės sklypo ploto maksimali leistina paklaida, atlikus kadastrinius matavimus, yra 61 kv.m, t. y. mažesnė už ieškovės nurodytą 40 kv. m plotą, aptvertą atsakovo tvora. Šie atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimus pripažinti nepagrįstais, nes atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių (CPK 178 str.).

Atsakovas dublike nurodė taikytiną kasacinio teismo suformuotą praktiką: „Jei yra nustatyta, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto, tuomet gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba turi būti nustatoma taip, kad vienodai būtų suvaržytos kiekvieno jų savininkų teisės. Tai reiškia, jog abiejų sklypų plotai turi būti sumažinti po lygiai, kad leistina ploto paklaida būtų taikoma abiem gretimiems sklypams“ (Lietuvos Auškčiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Teismas pažymi, kad atsakovui nepateikus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atsakovo žemės sklypo sumažėjimą ar padidėjimą dėl ieškovės sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Dėl šios priežasties atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina.

Įrodinėti savo argumentus privalo kiekviena šalis (CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad pagal 2014-07-16 atliktus kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklypas padidėjo, o atsakovo žemės sklypas sumažėjo, todėl atsakovo atsikirtimai atmestini (CPK 178 str.).

CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimu, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė dėl atsakovo pastatytos tvoros ir dviejų šiltnamių negali naudotis jai priklausančia 40 kv.m sklypo dalimi, dėl to pažeidžiamos jos kaip savininkės teisės, nustatytos CK 4.40 straipsnyje. Ieškovė įrodė jos teisių pažeidimą, todėl taikytinas CK 4.98 straipsnyje numatytas savininko teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovą pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atsakovui priklausančius statinius - tvorą ir du šiltnamius.

Ieškovei teisines paslaugas teikė ir teisme ją atstovavo advokatė Ina Kurauskienė pagal 2015-08-24 atstovimo sutartį (5 b.l.). Ieškovė patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal 2015-09-07 mokėjimo nurodymą (75, 76 b.l.). Ieškinį patenkinus šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,92 Eur. Atsakovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, 100 procentų apmokama iš valstybės lėšų. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo atleistas, todėl iš jo nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos betoninius pamatus bei du šiltnamius ir jų betoninius pamatus, kertančius ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lapių sen., Kauno r., ribas ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui J. K. nurodytu terminu neišmontavus tvoros, dviejų šiltnamių ir jų betoninių pamatų, leisti juos išmontuoti ieškovei A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo nuožiūra, atlyginant visas patirtas išlaidas iš atsakovo.

Priteisti iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur (keturiasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio ir 200 (du šimtus Eur) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.