- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1682-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02978-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2017 m. birželio 30 d. gautas ieškovės J. S. ieškinys atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei. Atsakovas J. S. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.
2. 2017 m. rugpjūčio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovui buvo nurodyta, kad priešieškinio suma turi būti pagrįsta realiais įrodymais ir už realų dalintino turto dydį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Teismas suteikė atsakovui terminą iki 2017 m. spalio 2 d. patikslinti priešieškinį, kad šis atitiktų CPK 111, 135 straipsnio reikalavimus.
3. Ieškovei teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatytas terminas iki 2017 m. spalio 2 d. patikslinti ieškinį, nes atsakovas su priešieškiniu pateikė įrodymus, kad santuokos metu buvo ženkliai pagerintas ieškovės nekilnojamasis turtas ir tam reikalingas turto įvertinimas.
4. 2017 m. spalio 4 d. teismas pratęsė atsakovui terminą patikslinti priešieškinį iki 2017 m. spalio 24 d., tačiau atsakovas nustatytu terminu patikslinto priešieškinio nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės J. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, paliko nenagrinėtą, ieškovei neištaisius teismo procese nustatytų ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
6. Atsakovas J. S. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikino ir civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė ieškovei J. S. 20 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus; nustatė atsakovui J. S. 20 dienų terminą nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas priešieškinyje privalo įtraukti į bylą kreditorius ir apie savo priešieškinį jiems pranešti, pagrįsti prašomo padalinti turto realią rinkos vertę priešieškinio padavimo dienai ir sumokėti už jį žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas J. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovas priešieškinyje nurodė jam žinomus kreditorius ir išdėstė savo poziciją dėl prievolių šiems kreditoriams vykdymo. Be to, 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 21 d. lydraštį „Dėl pranešimo apie santuokos nutraukimą“ bei pašto kvitą, kurie patvirtina aplinkybę, kad apie atsakovo pateiktą priešieškinį visi jam žinomi kreditoriai informuoti.
10.2. Šioje civilinėje byloje atsakovo priešieškiniu prašomo dalinti nekilnojamojo turto vertė pagrįsta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašais. Tai – oficialūs valstybės įmonės išduoti dokumentai, kuriuose pateikti duomenys laikomi teisingais kol nenuginčyti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), todėl rėmimasis jais yra dažna praktika, ypač šeimos bylose.
10.3. Byloje taip pat nustatyta, kad individualų dalintino nekilnojamojo turto vertinimą byloje įsipareigojo atlikti ieškovė ir jis šiuo metu yra rengiamas, turėtų būti pateiktas ieškovei artimiausiu metu. Atsakovas tiek vykusių teismo posėdžių metu, tiek ir savo ankstesniame atskirajame skunde yra nurodęs, kad su ieškove dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo bando susitarti taikiai. Susitarimui pasiekti laukiama turto vertinimo, kurį, minėta, ieškovė turėtų gauti artimiausiu metu. Taigi į bylą bus pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas, kuriame bus nurodyta turto vertė tiek iki to turto pagerinimo, tiek ir ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo dieną. Atsakovas, sutikdamas su vertinimu, neabejotinai juo remsis ir tuo atveju, jeigu nepasieks susitarimo su ieškove, ir atitinkamai patikslins priešieškinio reikalavimus, nes tą jis gali padaryti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje nustatytas įpareigojimas iš esmės atsakovui parengti dar vieną dalintino nekilnojamojo turto vertinimą, atsakovo teigimu, laikytinas pertekliniu ir, jo neparengus, riboja atsakovo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
13. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taikydamas CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą trūkumų šalinimo institutą, pirmosios instancijos teismas ne tik privalo įvertinti, ar procesiniame dokumente yra trūkumų, bet ir konstatuoti, kad nustatyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas priešieškinyje privalo įtraukti į bylą kreditorius ir apie savo priešieškinį jiems pranešti.
15. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti pateikiami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Tokio reikalavimo įtvirtinimas užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014).
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas priešieškinyje nurodė jam žinomus kreditorius, o 2017 m. rugpjūčio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui įrodymus, kad pranešė kreditoriams apie pateiktą priešieškinį santuokos nutraukimo byloje (b. l. 104). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas įvykdė CK 3.126 straipsnyje nurodytą reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą pranešti kreditoriams apie priešieškinį.
17. Atsakovas priešieškinyje jam žinomų kreditorių neįtraukė į bylą, nenurodydamas jų trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai yra esminis ieškinio trūkumas, kurio nepašalinus bylos nagrinėti negalima. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundžiamos nutarties motyvus pripažįsta esant nepagrįstais. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas neturėtų būti laikomas esminiu priešieškinio (ieškinio) trūkumu, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama, netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus ir juose keliamus reikalavimus, bei manydamas, kad į bylą būtų tikslinga įtraukti papildomus asmenis, tai galėtų padaryti savo iniciatyva, remdamasis šalių pateiktais duomenimis.
18. Skundžiama nutartimi teismas taip pat įpareigojo atsakovą pagrįsti prašomo padalinti turto realią rinkos vertę priešieškinio padavimo dieną ir sumokėti už jį žyminį mokestį.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas šią pareigą įvykdė, priešieškinyje nurodydamas prašomo dalinti nekilnojamojo turto vertę ir pagrįsdamas ją VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašais (b. l. 72-75). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nurodytą turto vertę galį grįsti VĮ „Registrų centras“ duomenimis, o esant ginčui – teismas turi teisę ir pareigą tikslinti šalių pareigą įrodinėti aktualias aplinkybes. Minėta, procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje tik iškilus šalių ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės ir atliktų pagerinimų gali būti sprendžiamas klausimas dėl turto rinkos vertės priešieškinio pateikimo dieną. Ginčo šalys dabartinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bando susitarti taikiai, be to, ieškovė įsipareigojo parengti dalintino nekilnojamojo turto vertinimą. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismo įpareigojimas tiek ieškovei, tiek atsakovui pateikti duomenis apie pagerinto turto individualų vertinimą, laikytinas pertekliniu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vertinti, jog dėl šių duomenų nepateikimo priešieškinis turi esminių trūkumų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-553/2016).
20. Be to, šioje byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje jau buvo pažymėta, kad negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog tam tikrų įrodymų ieškovas nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-872-553/2018).
21. Nustatyta, kad atsakovas nurodė prašomo priteisti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę, apskaičiavo už keliamus reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį ir dalį žyminio mokesčio sumokėjo, prašydamas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas, tik išsprendęs šį atsakovo prašymą ir jo netenkinęs ar tenkinęs iš dalies, galėtų įpareigoti atsakovą sumokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį.
20. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutarties dalis, kuria nustatyti priešieškinio trūkumai, naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.