Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017-06-30 gautas ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir su tuo kilusių klausimų išsprendimu.

Teismo posėdžio metu 2017-08-22 atsakovui buvo nurodyta, kad ieškinio suma turi būti pagrįsta realiais įrodymais ir už realų dalintino turto dydį turi būti sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str.). Teismas suteikė atsakovui terminą iki 2017-10-02 patikslinti priešieškinį, kad jis atitiktų CPK 111, 135 str. reikalavimus.

Ieškovams teismo posėdžio metu taip pat buvo suteiktas terminas iki 2017-10-02 patikslinti ieškinį, nes atsakovas su priešieškiniu pateikė įrodymus, kad santuokos metu buvo pagerintas ieškovės nekilnojamasis turtas ženkliai ir tam reikalingas turto įvertinimas.

2017-10-04 teisėjo rezoliucija buvo pratęstas atsakovui terminas patikslinti priešieškinį iki 2017-10-24, tačiau atsakovas nustatytu terminu patikslinto priešieškinio nepateikė.

Teismas 2017-10-25 rezoliucija netenkino ieškovės prašymo atidėti 2017-11-02 paskirtą posėdį, kad galėtų suformuluoti galutinius reikalavimus ir atsikirtimus.

2017-11-02 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė teismui 2017-10-17 nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį tarp VĮ Registrų centro atstovo ir ieškovės, kuriuo įmonė įsipareigojo pateikti kadastro darbus iki 2017-10-22. Tik teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė į bylą prieš dešimt dienų gautą kadastrinę bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-02 nutartimi ieškovės J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovui J. S. paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį pateikė su trūkumais, kurie buvo nustatyti vėliau procese ir ieškovė, žinodama apie trūkumus, jų neištaisė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. S. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-05 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymą. Nors teismas 2017-08-22 teismo posėdyje ieškovei paaiškino, kad atsakovas su priešieškiniu pateikė įrodymus, kad santuokos metu buvo ženkliai pagerintas ieškovės nekilnojamasis turtas, todėl tam reikalingas turto įvertinimas, tačiau vadovaujantis CPK 115 straipsnio nuostatomis rašytinė nutartis dėl trūkumų pašalinimo priimta nebuvo, todėl teismas neturėjo teisės ieškovės ieškinio palikti nenagrinėto, motyvuodamas tuo, jog ji nepašalino trūkumų. CPK nuostatos nenumato, kad teismui nustačius pareigą pateikti papildomus įrodymus ir šaliai to neįvykdžius, jo pateiktas procesinis dokumentas gali būti nepriimtas ir jam grąžintas. Priešieškinio atžvilgiu teismas nepriėmė rašytinės nutarties, kuria atsakovui būtų nustatytas terminas trūkumams pašalinti, be to skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje joks procesinis sprendimas dėl priešieškinio nepriimtas.

Ieškovė J. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriu prisideda prie atsakovo J. S. atskirojo skundo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-11-02 nutartimi nutarė ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtą nepašalinus trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-11-02 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir turto padalijimo. Ieškovė paaiškino, kad jos vardus registruotas nekilnojamasis turtas yra asmeninė jos nuosavybė.Atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovės vardu ir asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamas turtas iki santuokos ir santuokos metu buvo pagerintas, todėl prašo jį pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.Pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei paaiškino, kad atsižvelgus į tai, kad atsakovas priešieškinyje nurodė, jog nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, jos pateiktas ieškinys yra su trūkumais, nes nenurodytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto pagerinimo verčių, todėl ją įpareigojo pateikti turto įvertinimą. Atsakovui pirmosios instancijos teismas taip pat paaiškino, kad turi būti pateiktas turto įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas šalims nustatė terminą pašalinti procesinių dokumentų trūkumus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė nepašalino nustatytų trūkumų ir ieškinį paliko nenagrinėtą.Apelianto vertinimu, nebuvo procesinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti rašytinio proceso tvarka. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl priešieškinio.Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutinka. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas 11 punkto pagrindu tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, ir tik pirmosios instancijos teisme.CPK 138 straipsnis nustato, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 7 d.).Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, kad paaiškėjo, jog ieškinys neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, teismas turėjo pareigą priimti rašytinę motyvuotą nutartį, kurioje ieškovei būtų išaiškinta, kokie nustatyti ieškinio trūkumai ir iki kada ji privalo tokius trūkumus pašalinti, išaiškintos teismo įpareigojimo neįvykdymo procesinės pasekmės bei nutarties apskundimo tvarka. Nagrinėjamuoju atveju nurodytus reikalavimus atitinkanti nutartis nebuvo priimta, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas CPK nustatyta tvarka nenustatė ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti ir neturėjo teisės taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tik pasinaudojo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmens pateikti papildomus įrodymus. Papildomai pažymėtina, kad negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Be to, atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad teismas, nustatydamas įpareigojimus šalims teikti įrodymus, privalo tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka nepriėmęs nutarties dėl priešieškinio trūkumų pašalinimo, o tik įpareigojęs apeliantą pateikti individualų dalintino nekilnojamojo turto vertinimą, kuomet atsakovas buvo pateikęs VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašus, pasinaudojo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmens pateikti papildomus įrodymus, tačiau termino priešieškinio galimų trūkumų pašalinimui taip pat nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas CPK nustatyta tvarka priešieškinio priėmimo nesprendė ir nepagrįstai pateiktą priešieškinį laikė atsiliepimu. Kaip matyti iš pateikto atsakovo priešieškinio turinio, jame atsakovas reiškia ieškovei savarankiškus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas privalo šio priešieškinio priėmimo klausimą išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, o esant formos ar turinio trūkumų, nustatyti terminą jiems pašalinti, išaiškinant trūkumų nepašalinimo procesines pasekmes ir nutarties apskundimo tvarką.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla nagrinėjimui perduodama pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nagrinėti perduoti pirmosios instancijos teismui.