- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-352-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22601-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-30069-859/2015 pagal ieškovės L. S. – K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą – Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas A. K. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovei L. S. – K., tretiesiems asmenims Swedbank AB, A. D. ir L. D., R. K. ir P. K., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto bei skolinių įsipareigojimų padalijimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-25 nutartimi nutarė pakartotinai nustatyti atsakovui A. K. 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos priešieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad atsakovas privalo pateikti teismui duomenis iš VĮ Registrų centro apie visus nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus tiek vieno, tiek kito sutuoktinio vardu. Teismas nurodė, kad būtina pateikti šiai dienai aktualius duomenis, kur būtų nurodyta dabartinė nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Atsakovas nepateikė įrodymų apie dalijamo namelio ant ratų dabartinę vertę. Teismas pateiktą teismui namelio ant ratų 2007-08-04 pirkimo pardavimo sutartį nelaikė tinkamu įrodymu, jog namelis šiuo metu priklauso sutuoktiniams ir gali būti dalijamas. Teismas nutarė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad 50 vnt. UAB „Pilkas“ įmonės akcijų priklauso atsakovui ir kokia jų vertė. Teismas nurodė, kad elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti teismui dokumentai: akcijų pirkimo – pardavimo sutarties bei perdavimo – priėmimo akto kopijos neįskaitomos. Teismo manymu, atsakovas neįvykdė teismo nurodymo pateikti įrodymus apie negrąžinto kredito AB Swedbank, Andriui ir L. D., R. K. ir P. K. dydį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Be to, nepateikė ir pirminių dokumentų, kurių pagrindu kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 nutartį.
Nurodo, kad aplinkybė, jog nustatant rinkos kainą šiai dienai teismai gali remtis ir remiasi VĮ Registrų centro duomenimis yra pripažįstama ir aktualioje teismų praktikoje. Akcentuoja, kad individualus turto vertinimas jokia apimtimi negali būti suabsoliutinamas. Teismo nustatyta pareiga papildomai pateikti dar ir šiai dienai aktualų žemės sklypo vertinimą yra visiškai neadekvatus, neproporcingas ir nepagrįstas atsakovo turtinių interesų pažeidimas. Teismo nuostatos dėl įpareigojimo pateikti įrodymus apie negrąžinto kredito AB Swedbank, Andriui ir L. D., Ramunei ir P. K. dydį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje yra neteisingos ir nepagrįstos, kadangi patikslintame priešieškinio pareiškime atsakovas nurodė, kad rašytinių sutarčių su kreditoriais nėra, kadangi su šalių kreditoriais fiziniais asmenimis paskolų sąlygos buvo aptartos ir suderintos žodžiu, tuo tarpu įsiskolinimo dydis bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje AB Swedbank patvirtinamas išrašu iš banko sąskaitos. Veikimas iš teismo pusės, kuomet teismas nepriima patikslinto priešieškinio, įpareigodamas atsakovą išpildyti įrodinėjimo pareigą vietoj kreditorių, yra nepagrįstas, prieštarauja CPK 178 str. bei nepagrįstai suvaržo atsakovo teises kreiptis į teismą. Remdamasis tuo, jog įrodymais yra laikomi faktiniai duomenys, teismas turėjo laikyti, kad duomenys byloje apie negrąžinto kredito dydį bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra pateikti šalies paaiškinimais, tuo tarpu teismui iškilus papildomiems klausimams, pastarieji galės būti papildomai atsakyti, paaiškinti ar įrodyti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-08-25 nutartimi nutarė nustatyti terminą priešieškinio trūkumų pašalinimui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-08-25 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Byloje nustatyta, kad skundžiama 2015-08-25 nutartimi teismas, kaip procesinio dokumento trūkumą vertindamas tam tikrų duomenų nepateikimą, įpareigojo atsakovą pateikti aktualius duomenis, kuriuose būtų nurodyta dabartinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis pareikšti dėl santuokos nutraukimo, jų turinys be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi atitikti specialiuosius reikalavimus, numatytus CPK 382 straipsnyje, tame tarpe turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovas šią pareigą įvykdė, priešieškinio pareiškime nurodydamas, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 321,00 EUR. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nurodytą turto vertę galį grįsti VĮ Registrų centro duomenimis, o esant ginčui – teismas turi teisę ir pareigą tikslinti šalių pareigą įrodinėti aktualias aplinkybes. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyti trūkumai turi būti esminiai, t.y. tokie, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, tuo tarpu šioje civilinėje byloje tik iškilus ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės, gali būti sprendžiamas klausimas dėl aktualios turto rinkos vertės (įpareigojimas šalis pateikti duomenis dėl aktualios turto vertės, ekspertizė skyrimas ir kt.). Todėl daroma išvada, kad teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti, kad dėl šių duomenų nepateikimo priešieškinis turi esminių trūkumų.
Be to, nutartimi dėl trūkumų pašalinimo teismas įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus apie negrąžinto kredito AB Swedbank, A. ir L. D., R. K. ir P. K. dydį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje bei pirminius dokumentus, kurių pagrindu kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikimas, negali būti vertinamas kaip trūkumas, sudarantis kliūtis priimti priešieškinį. Apeliantas (atsakovas) pateiktame priešieškinio pareiškime nurodė, jog A. ir L. D. šalys skolingos 1 737,72 EUR – negrąžinto kredito, R. K. ir P. K. – 2 316,96 EUR, AB Swedbank bankui – 579,24 EUR. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti priešieškinio. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kt. Dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo gali būti sprendžiama tik bylos nagrinėjimo metu, be to šeimos bylose įrodymų surinkimas yra ir teismo pareiga (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2015-08-25 nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio mėn. 25 d. nutartį panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.