- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1705-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00725-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- O. S., P. S., J. P.
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1705-370/2012
2012 m. lapkričio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2409-642/2011 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei G. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys O. S., P. S., J. P., bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008-06-28 paprastąjį vekselį Nr. 1 kaip apsimestinį sandorį, sudarytą kitam sandoriui pridengti ir taikyti taisykles sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Nurodė, kad išdavė atsakovei vekselius: 2008-04-28 paprastąjį vekselį Nr. 1, kuriuo įsipareigojo atsakovei iki 2008-05-28 sumokėti 100 000 Lt ir 2008-06-28 paprastąjį vekselį Nr. 1, kuriuo įsipareigojo atsakovei iki 2008-09-15 sumokėti 100 000 Lt. Ieškovė pagal šiuos vekselius pinigų atsakovei nesumokėjo. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl 200 000 Lt skolos pagal vekselius priteisimo iš ieškovės, Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-17 sprendimu šį ieškinį tenkino. 2008-04-28 vekselis išrašytas 100 000 Lt sumai, į kurią buvo įskaičiuotos 20 000 Lt būsimos palūkanos, t. y. ieškovė buvo gavusi tik 80 000 Lt iš J. P.. Ieškovė iš G. J. pinigų nebuvo gavusi, jos nepažįsta ir nebuvo su ja susitikusi. Surašant 2008-06-28 vekselį buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuriuo šalys siekė pratęsti 2008-04-28 vekselio terminą, užfiksuoti negrąžintą paskolos ir palūkanų sumos dalį, t. y. 100 000 Lt. J. P., faktiškai atstovaudama G. J., prašė išrašyti vekselį naujam terminui, o 2008-04-28 vekselį pažadėjo sunaikinti. Tačiau ankstesnio vekselio J. P. nesunaikino, o G. J. faktiškai ėmė naudotis abiejų vekselių suteikiamomis teisėmis.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad du kartus paskolino ieškovei po 100 000 Lt, tai patvirtina du vekseliai. Atsakovė pinigų turėjo pakankamai, kadangi 2007-10-18 už 720 000 Lt pardavė žemės sklypą. Notaras atsisakė vekseliams išduoti vykdomuosius įrašus, kadangi ieškovė vekselius išrašė neturėdama įgaliojimų, todėl atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė vilkino procesą, prieštaravimus reiškė tik tuo pagrindu, kad neva niekuomet šių vekselių nepasirašė, vekseliuose yra ne jos parašai, bei kad pagal vekselius įsipareigojimus turi vykdyti tretieji asmenys Stankevičiai. Teismo sprendimu iš ieškovės atsakovės naudai yra priteista 200 000 Lt skola pagal abu vekselius, šis sprendimas turi prejudicinę galią. Ieškovės teiginiai apie vekselių išdavimo aplinkybes neatitinka tikrovės. Atsakovės nuomone, vienašalį sandorį pripažinti apsimestiniu aplamai neįmanoma. Be to, nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio šaliai, šiuo atveju – ieškovei.
Trečiasis asmuo J. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė du kartus prašė paskolinti jai po 100 000 Lt ir šiuos pinigus G. J. jai paskolino. Ieškovė užtikrino, kad turi pakankamai turto skolai grąžinti, be to, ketino motinos vardu kreiptis į banką paskolos.
Tretieji asmenys O. S. ir P. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-09 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė, ginčydama 2008-06-28 paprastąjį vekselį Nr. 1, turėjo pareigą įrodyti, kad šio vekselio išrašymas neatitiko jos vidinės valios. Dėl vekselio išrašymo aplinkybių ieškovė pateikė kelis prieštaringus paaiškinimus. Viena vertus, ieškovė aiškino, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. P. perdavė jai pinigus, o ieškovė pasirašė abu vekselius. Kita vertus ieškovė aiškino, kad abiejuose vekseliuose yra ne ieškovės parašas. Trečia vertus, ieškovė nurodė, kad ne ji, o tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų O. S. ir P. S. turi atsakyti už vekselių pasirašymą, nes ji tik veikė šių asmenų vardu. Minėti ieškovės paaiškinimai bei byloje pateikti įrodymai, negrindžia ieškovės valios trūkumų dėl 2008-06-28 paprastojo vekselio išrašymo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė buvo nesąžininga vekselio įgijėja. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį. Tačiau ieškovė dėl vekselio nuginčijimo kreipėsi tik praėjus dviem su puse metų po vekselio išrašymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės, nepagrįstai netaikė apsimestinio sandorio negaliojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismo argumentas, kad ieškovė ieškinio pagrįstumą įrodinėjo savo pačios prieštaringais paaiškinimais yra tik abstraktūs pasamprotavimai, kurių teismas niekaip neargumentavo ir nesusiejo su nagrinėjamo ginčo esme. Ieškovė neturėjo vekselio originalo, todėl pagal vizualinius parašo skirtumus dviejuose vekseliuose darė išvadą, kad parašas gali būti ne ieškovės. Ieškovė visada žinojo ir buvo įsitikinusi, kad atsako tik pagal vieną vekselį. Teismo samprotavimai dėl trečiųjų asmenų O. S. ir P. S. taip pat paneigiami aplinkybe, kad ieškovės argumentai dėl asmens, atsakingo pagal vekselį, yra grynai teisinio, o ne faktinio, pobūdžio. Taigi teismo išvados dėl ieškovės tariamo paaiškinimų nenuoseklumo neturi jokios reikšmės atsakant į klausimą, ar ieškovės pasirašytas 2008-06-28 vekselis ir atsakovės šio vekselio priėmimas bei pasinaudojimas vekselio suteikiamomis teisėmis yra apsimestinis sandoris. Teismo išvada, kad asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį yra visiškai nepagrįsta, nes ieškovės teisė pateikti ieškinį yra ribojama tik senaties terminų, pati atsakovė pateikė ieškinį dėl skolos pagal vekselius priteisimo tik po 10 mėnesių nuo termino apmokėti vekselį pabaigos. Be to, ieškovė 2009-05-07 prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad nepripažįsta 2008-06-28 vekselio kaip savarankiško sandorio. Tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas būtų turėjęs pagrindą nustatyti kitokias bylos aplinkybes, t. y. kad ieškovės tariamai pasiskolinta 200 000 Lt suma yra pakankamai didelė, 100 000 Lt tariamai pagal 2008-06-28 vekselį perduota suma buvo įforminta dar negrąžinus paskolos pagal 2008-04-28 vekselį, kurios grąžinimo terminas jau buvo suėjęs, tačiau nebuvo pradėti jokie skolos išieškojimo veiksmai, nereikalauta šios skolos grąžinti arba įforminti sutarties pratęsimą – toks elgesys ekonomine prasme nelogiškas, t. y. neatgavus per nustatytą terminą paskolintos sumos, paskolinama dar tokia pat suma. Atsakovė negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į pakankamai didelę 200 000 Lt sumą. 2008-06-28 vekselyje yra sąlyga – „Šiuo metu neturiu galimybės atiduoti pinigų“ – tai yra dokumento išrašymo pagrindas, nes jei būtų galimybė atiduoti pinigus, dokumentas, pavadintas vekseliu, nebūtų surašytas. Ši sąlyga susieja 2008-06-28 vekselį su anksčiau šalių sudarytais sandoriais ir panaikina vekselio abstraktumą. Be to, vekselių numerių, sumos sutapimas, terminų nurodymas paliekant tas pačias kalendorines dienas, pakeičiant tik mėnesius, rodo, kad 2008-06-28 vekselis išrašytas pratęsiant 2008-04-28 vekselio terminą ir užfiksuojant negrąžintą skolos dalį. Šios aplinkybės sudarė ieškinio pagrindą, tačiau teismas skundžiamame sprendime nė dėl vieno iš šių faktų savo motyvų nepateikė, apskritai jų neaptarinėjo. Teismas teisės normas reglamentuojančias vekselio pagrindu atsirandančius teisinius santykius taikė vekseliu pavadintam dokumentui, kuris neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, nes nėra besąlyginis įsipareigojimas, nes jame įrašyta sąlyga „Šiuo metu neturiu galimybės atiduoti pinigų“, siejanti iš vekselio kylančią prievolę su ankstesniais šalių santykiais taip paneigiant abstraktų vekselio pobūdį. Taip teismas pažeidė imperatyvią teisės normą, nustatančią vekselio sąvoką, t. y. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 dalį. Kadangi atsakovė per nustatytus terminus vekselio apmokėti nepateikė, ji neteko teisių pagal vekselį. Teismas išdėstė motyvus dėl abstraktaus vekselio pobūdžio, tačiau ginčijamam vekseliui jo savybės nepriskirtinos ir vekselio turėtojo teises nustatančios normos netaikytinos. Taip teismas pažeidė imperatyvią teisės normą, įtvirtintą Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 str. 1dalyje. Taip pat teismas pažeidė CK 1.87 str. 1 dalį, reglamentuojančią apsimestinio sandorio kriterijus ir pasekmes, šios teisės normos netaikydamas. Vertindamas abu vekselius kaip visiškai savarankiškus, neturinčius ryšio sandorius, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa apimtimi: pirmajam vekselio įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Nurodo, kad spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo teismas nepažeidė materialiosios teisės normų, susijusių su vekselio kaip vertybinio popieriaus teisiniu reglamentavimu, išvadą dėl ginčo vekselio padarė nustatęs ir ištyręs ginčui išspręsti reikšmingus bylos faktus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2008-04-28 ieškovė, veikianti pagal trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų O. S. ir P. S. išduotą įgaliojimą, atsakovei išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 100 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 7). Vekselyje nurodyta atsiskaitymo data – 2008-05-28. 2008-06-28 ieškovė atsakovei išrašė dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį 100 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 6). Pastarajame vekselyje nurodyta atsiskaitymo data – 2008-09-15. Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-17 galutiniu sprendimu patenkino G. J. ieškinį ir jai iš D. M. pagal 2008-04-28 ir 2008-06-28 išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius priteisė 200 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 55, 56). Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b. l. 57–62).
Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės atsiliepimo argumentais atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus. Ieškovės paaiškinimai dėl vekselių pasirašymo aplinkybių buvo prieštaringi, todėl neįtikinantys jos ieškinio pagrįstumu. Ieškovė iš pradžių neigė pasirašiusi abu vekselius, teigė, kad abu vekseliai yra niekiniai, vėliau pripažino, kad pasirašė abu vekselius ir gavo pinigus iš J. P., tačiau veikė trečiųjų asmenų vardu, kurie neva yra atsakingi už skolos grąžinimą, kad vekseliai yra niekiniai, nes ieškovė neturėjo teisės vekselių pasirašyti. Šios faktinės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-17 sprendime (civilinė byla Nr. 2-427-123/2010), todėl jų nebereikėjo iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.), Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-119/2011). Šiuo metu ieškovė neteigia, kad pinigus bent pagal vieną vekselį ėmė trečiųjų asmenų naudai ir jiems perdavė, tačiau ieškiniu šioje byloje iškėlė naują versiją, kad antrasis vekselis buvo apsimestinis sandoris skirtas tik atsiskaitymo pagal pirmąjį vekselį terminui pratęsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į protingai nepaaiškinamą ilgą laikotarpį, po kurio ieškovė pareiškė reikalavimą dėl antrojo vekselio, kaip apsimestinio sandorio, negaliojimo. Galima pateisinti delsimą reikšti tokį reikalavimą ar atsikirtimus, kol dar vekselio turėtojas nepareiškė skolininkui savo reikalavimų pagal vekselius, tačiau protingai nepaaiškinamas ieškovės delsimas pareikšti atsikirtimus dėl vekselio, kaip apsimestinio sandorio, po to, kai G. J. ieškovei pareiškė dėl skolos pagal vekselius ieškinį teisme (civilinė byla Nr. 2-427-123/2010). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dar 2009-05-07 prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad nepripažįsta 2008-06-28 vekselio kaip savarankiško sandorio, nereiškia, kad ji atsikirtinėjo būtent tuo pagrindu, kad antrasis vekselis buvo yra apsimestinis sandoris – įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-119/2011) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-95/2012) konstatuota (CPK 182 str. 2 d.), kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. M. ieškinio nepagrįstumo negrindė aplinkybe, kad 2008-06-28 vekselis yra apsimestinis sandoris, kuriuo šalys siekė pratęsti 2008-04-28 vekselio terminą, ir būtent dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas taikė CPK 306 str. 2 dalyje nustatytą draudimą dėl apeliacijos dalyko. Kasacinės instancijos teismas dar pažymėjo, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).
Aplinkybė, kad ieškovės reikalavimui pareikšti nėra suėjęs senaties terminas, nereiškia, kad teismas negali atsižvelgti į aplinkybę dėl protingai nepaaiškinamo delsimo pareikšti reikalavimą ar atsikirtimus, ieškovės ieškinys buvo atmestas ne dėl senaties.
Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės, kad 200 000 Lt suma yra pakankamai didelė suma, todėl atsakovė negalėjo turėti tokios sumos, kad skolinimas pagal antrąjį vekselį dar negrąžinus skolos pagal pirmąjį būtų ekonomine prasme nelogiškas, kad įtartinas vekseliuose nurodytų išrašymo ir apmokėjimo kalendorinių datų (dienų) ir numerių sutapimas, yra tik ieškovės subjektyvus situacijos įvertinimas ir nesudaro pakankamo pagrindo nuginčyti 2008-06-28 vekselį kaip savarankišką sandorį, kuris patvirtintas pačios ieškovės pasirašytu rašytiniu įrodymu, atsakovės ir trečiojo asmens J. P. nuosekliais paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.).
Apeliantė nepagrįstai sureikšmina užrašą ant 2008-06-28 vekselio – „Šiuo metu neturiu galimybės atiduoti pinigų“ – teigdama, kad šis įrašas vekselį paverčia sąlyginiu sandoriu ir todėl pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai šalių teisiniam santykiui taikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas ir taip jas pažeidė. Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad vekselio rekvizitai ir galimi įrašai nurodyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, visi kiti įrašai vekselio galiojimui įtakos neturi. Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl materialinių teisės normų, t. y. dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 dalies ir 55 str. 1 dalies, pažeidimo. Dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 str. 1 dalies, reglamentuojančios vekselio turėtojo teisės pasibaigus terminams, atskirai pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, G. J. teisė reikalauti iš apeliantės sumas pagal vekselius buvo pripažinta kitoje byloje, išnagrinėtoje visų instancijų teismuose, minėti teismų procesiniai sprendimai G. J. teisių pagal vekselius klausimu šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl dėl su šiuo susijusių apeliantės argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).
Atmestini apeliantės argumentai dėl CK 1.87 str. 1 dalies, nustatančios, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, pažeidimo teismui šios nuostatos netaikius. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad ieškovė, ginčydama 2008-06-28 paprastąjį vekselį, neįrodė, kad šio vekselio išrašymas neatitiko jos vidinės valios, taip pat, kad atsakovė buvo nesąžininga vekselio įgijėja. Taigi byloje neįrodžius CK 1.87 str. 1 dalyje, t. y. kad antruoju vekseliu šalys tik susitarė pratęsti ankstesniojo terminą, teismui nebuvo jokio pagrindo minėtą teisės normą taikyti (CPK 265 str. 1 d.).
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje nagrinėjamu atveju teismo sprendime išanalizuotos abiejų vekselių išrašymo aplinkybės ir vekselio davėjos bei gavėjos asmeniniai santykiai, ieškinys atmestas konstatavus, kad ieškovė neįrodė nė vienos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Skirtingai nei ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens J. P. paaiškinimai buvo nuoseklūs, logiški ir įtikinami, todėl pirmosios instancijos teismui susiformavo įsitikinimas, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas (CPK 185 str.). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), kuris reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, t. y. kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą, įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Byloje nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovei priteistinos pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtos 1 600 Lt teisinės pagalbos išlaidos (t. 2, b. l. 114–116, CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. M. 1 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovei G. J..