Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Č. I. ir M. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: gimimo liudijimo Nr. 068296 nustatyta, kad pareiškėjas G. I. yra M. I. ir M. I., sūnus. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjas G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), Č. I., gimęs (duomenys neskelbtini), M. I., gimęs (duomenys neskelbtini) ir L. I., kuris mirė (duomenys neskelbtini) yra M. I. ir M. I. vaikai. Iš santuokos liudijimo Nr. 028352 nustatyta, kad M. I. ir M. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centro duomenų išrašo nustatyta, kad M. I. ir M. I. būdami santuokoje, pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ŠMM-914 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1976-05-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 32 įsigijo ½ namo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro centro pažymos nustatyta, kad M. I. savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1971-06-17 iki (duomenys neskelbtini) adresu, (duomenys neskelbtini). Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos pažymos nustatyta, kad M. I. savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1971-06-18 iki mirties, adresu (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 23-27293283 nustatyta, kad M. I. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro liudijimo, notarinio registro Nr. 1350 matyti, kad po M. I., mirusios (duomenys neskelbtini), notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po sutuoktinės M. I. mirties M. I. paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo žemės sklypą, jį tvarkė, išlaikė, atlikinėjo būtinus ūkio darbus, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas patvirtino, kad M. I. pradėjo mirusiosios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl M. I. teisės paveldėti savo sutuoktinės M. I. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

5. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad M. I. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės M. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

7. Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas M. I. po savo sutuoktinės M. I., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo G. I. tėvas M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.