Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM išnagrinėjo nuteistosios V. J. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudos termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. J. (A.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu bei paskirta 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šią bausmę įskaitytas V. J. (A.) laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 19 d. 17.44 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 14.30 val. (viena diena), kai viena sulaikymo diena prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, bei nustatyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1 900 (vienas tūkstantis devyni šimtai) eurų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu nuteistajai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 (keturis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 20 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. vasario 26 d. gautas nuteistosios V. J. (A.) prašymas, kuriuo ji prašo likusią baudos dalį, t. y. 700 eurų sumokėti dalimis per 4 mėnesius, kadangi šiuo metu ilgai nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Be to, nurodo, kad viena augina moksleivę dukrą, nuteistosios finansinė padėtis yra labai sunki, tačiau prižada visą baudą sąžiningai išmokėti per 4 mėnesius (b. l. 1).

Posėdžio metu V. J. (A.) prašymą palaikė ir paaiškino, kad jai per du metus reikėjo išmokėti 1 900 Eur, ji išmokėjo 1 200 Eur, iki vasario mėnesio ji nesikreipė dėl baudos išdėstymo, kadangi skambino lapkritį ar gruodį, tada jai nepasakė, kad reikia kreiptis raštu. Paskutinį mokėjimą atliko rugsėjo pabaigoje. Ji gauna nedarbo išmoką ir taip darydavo pavedimą. Šiuo metu bauda pas antstolį. Kreipėsi, kad išdėstytų, tačiau jie nurodė, kad leis tik tuomet, jei teismas tenkins jos prašymą. Ji gauna 420 Eur nedarbo išmoką, vaiko pinigus ir alimentus, iš viso 700 Eur. Po rugsėjo mėnesio nesumokėjo, nes atsirado papildomų išlaidų, reikėjo mokėti už šildymą, manė, kad po naujų metų vėl galės mokėti. Po sausio mėnesio nepadarė jokios įmokos, nes jos sąskaita areštuota, palikta pragyvenimui 200 Eur. Antstolis papildomai užsidėjo 200 Eur, tai išeina 900 Eur.

Prokurorė posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bausmės laikas pasibaigęs, nėra galimybės pratęsti to termino, nes nuteistoji turėjo kreiptis iki vasario 8 d., o dėl antstolio veiksmų, mano, tikslinga kreiptis į juos, kad leistų išmokėti dalimis baudą. Prokurorės nuomone, šis prašymas turi būti atmestas, atsižvelgiant, kad pasibaigė bausmės terminas ir įsijungė jau privalomasis vykdymo procesas, o pareiškėjai išaiškinti teisę kreiptis į antstolį ir derinti tolimesnius veiksmus dėl lėšų išdėstymo dalimis galimybės tartis su antstoliu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Šis teisinis reglamentavimas teismui leidžia nustatyti ilgesnį kaip 2 mėnesių baudos sumokėjimą, jo maksimalios trukmės neriboja. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės baudos vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t. y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Taigi, matyti, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam baudos įvykdymo būdui, tačiau teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui pradedamas priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019, 1S-127-318/2019, 1S-301-1020/2020 ir kt.).

V. J. (A.) nurodo, kad jos finansinė padėtis yra itin sunki, ji registruojasi Užimtumo tarnyboje, bedarbė, turi išlaikyti nepilnametę dukrą. Jos einamąsias pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos, alimentai bei išmokos pinigai. Tačiau iš baudžiamosios bylos Nr. 1A-161-1035/2022 ir Nr. 1-968-269/2021 duomenų, matyti, kad V. J. (A.) baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Nuteistoji buvo įspėta, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-968-269/2021 dėl laiku nesumokėtos baudos.

Nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo tenkinti nuteistosios prašymo dėl jai paskirtos baudos sumokėjimo pratęsimo, nes su tokiu prašymu V. J. (A.) kreipėsi po to, kai buvo inicijuotas priverstinis baudos išieškojimas, t. y. išduotas vykdomasis raštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

atmesti V. J. (A.) prašymą išdėstyti likusią bausmės dalį dalimis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.