Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-647-275/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-07-21
Bylos Nr.: 2A-647-275/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė (pran.), Marijonas Greičius, Petras Jaržemskis
Ieškovas: E.
Trečiasis asmuo: D. L., J.
Atsakovas: J. V.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-647-275/2010

Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.7.;

121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 21 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant J.Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovui advokatui A.Kunčiui, tretiesiems asmenims D. L. ir J. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. U. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo dydžio nustatymo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus D. L., J. U., A. M.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo J. V. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; sūnaus E. gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą iki jo pilnametystės po 800 Lt; visas kredito gavėjo teises ir įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartį, sudarytą su UAB „Hansa lizingas“, perleisti atsakovui; atsakovo paskolą pagal paskolos sutartį su Trakų kredito unija, pripažinti asmenine atsakovo skola; atsakovo skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal vykdomuosius dokumentus pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis; atsakovo paskolą pagal paskolos sutartį, sudarytą su J. U., pripažinti asmenine atsakovo skola; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1999-01-16. Santuokoje 1999-10-15 gimė sūnus E. Beveik 1,5 metų atsakovas nedalyvauja šeimos gyvenime, neprisideda prie kasdieninių poreikių tenkinimo ir problemų sprendimo, neatlieka vyro ir tėvo įsipareigojimų, beveik neprisideda prie sūnaus išlaikymo, veikia priešingai šeimos interesams. Jis yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų, apie kurių egzistavimą ieškovė net nežinojo ir kurių negali padengti. Vis naujai atsirandantys kreditoriai kelia grėsmę ieškovės ir vaiko saugumo jausmui ir jų gyvenimo stabilumui. Dėl atsakovo kaltės jie buvo priversti parduoti jų turimą butą, kuriame gyveno ir dabar ieškovė su vaiku nuomojasi butą.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. U. pateikė teismui ieškinį (b.l. 63-65), kuriuo prašė prievolę, kylančią iš 2007-12-10 paskolos sutarties, pripažinti bendrąja ir solidariąja ieškovės E. V. ir atsakovo J. V. prievole. Solidariai priteisti iš ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2007-12-10 sudarė su atsakovu paskolos sutartį jam esant santuokoje su ieškove. Ieškovė neturėjo pareigos pateikti rašytinio sutikimo šiai sutarčiai sudaryti, preziumuojama, kad ji šiam sandoriui pritarė. Ieškovė žinojo apie sudaromą sutartį, sutikimą sudaryti jį išreiškė žodžiu. Paskolos sutartis yra bendroji sutuoktinių E. V. ir J. V. prievolė. Trečiojo asmens žiniomis ši paskola buvo panaudota šeimos reikmėms, šeimos ūkio išlaikymui, todėl prievolė pagal šią sutartį yra pripažintina solidaria sutuoktinių prievole.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimai, D. L., pateikė teismui ieškinį (b.l. 117-119), kuriuo prašė pripažinti, kad iš 2007-02-12 paskolos sutarties Nr. 07-00017 atsiradusi prievolė, yra bendroji sutuoktinių J. V. ir E. V. prievolė; pripažinti E. V. solidariai atsakinga už tinkama 2007-02-12 paskolos sutarties Nr. 07-00017 vykdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2007-02-12 paskolos sutartimi Nr. 07-00017 paėmė 40 000 Lt paskolą iš Trakų kredito unijos. Jis 2007-02-12 laidavimo sutartimi Nr. 07-00016 laidavo paskolos davėjui už šios paskolos sutarties tinkamą vykdymą. Pagal šią sutartį gauti pinigai buvo panaudoti J. V. ir E. V. šeimos poreikiams tenkinti. Todėl laikė atsakingais už paskolos grąžinimą abu sutuoktinius. Laiduotojo interesai lieka neapsaugoti, tuo atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nebus nurodyta, kad už tinkamą paskolos sutarties įvykdymą atsako abu sutuoktiniai. Atsakovas paskolos sutartį sudarė būdamas santuokoje su ieškove. Šiai sutarčiai sudaryti nėra būtinas kito sutuoktinio sutikimas. Paskolos sutarties pagrindu gauti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės nėra paneigtos, todėl atsakovo sutuoktinė E. V. yra solidariai atsakinga su savo vyru J. V. už tinkamą paskolos sutarties vykdymą, iš kurios atsiradusi prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-09-21 sprendimu E. V. ieškinį patenkino visiškai. Nutraukė santuoką sudarytą 1999-01-16 Trakų rajono CMS, įrašo Nr. 24 tarp J. V. ir E. V. dėl atsakovo J. V. kaltės. Nustatė nepilnamečio vaiko E. V., gim. 1999-10-15, gyvenamąją vietą su motina E. V. Priteisė iš J. V. sūnaus E. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo 2009-09-21 iki jo pilnametystės. Visas kredito gavėjo teises ir įsipareigojimus pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. LT047306, sudaryta su UAB „Hansa Lizingas“ pripažino asmenine atsakovo J. V. prievole. Skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-9271-67/2007 ir A2.8-1563-655/2007 pripažino asmeninėmis atsakovo J. V. prievolėmis. Atsakovo J. V. prievolę pagal 2007-02-12 paskolos sutartį Nr. 07-00017 su Trakų kredito unija pripažino asmenine atsakovo J. V. prievolę. Atsakovo J. V. prievolę pagal 2007-12-10 paskolos sutartį su J. U. pripažino asmenine atsakovo J. V. prievole. Priteisė iš atsakovo J. V. ieškovės E. V. naudai 3 287,54 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 351,38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. U. ieškinį atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. L. ieškinį atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. V. trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. naudai 8000 Lt paskolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (8 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240 Lt žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo momentu sutuoktinių bendro turto nebeliko. Esant tokioms aplinkybėms prievolių bendrumo pagrindas išnyko, o solidariosios prievolės vykdymas turėtų būti nukreiptas į asmeninį kiekvieno iš sutuoktinių turtą, bet dėl to solidarioji prievolė netapo dalinė. Santuokos nutraukimas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas negali būti pripažintas solidariųjų prievolių pasibaigimo pagrindu. Teisiškai yra nereikšmingos aplinkybės, kad pagal atsakovo sudarytas paskolos sutartis gautos lėšos nebuvo panaudotos (ar buvo panaudotos) šeimos interesams, šeimos poreikiams tenkinti, nes pagrindinis skirtumas, leidžiantis apriboti CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. nurodytas prievoles nuo 6 p. įvardytų solidariųjų prievolių yra tas, kad solidariųjų prievolių atveju neturi reikšmės nei sandorio sudarymo tikslai, nei iš tokio sandorio gautų lėšų ar turto panaudojimas šeimos interesais. Remiantis CK 3.109 str. nuostatomis, prievolės prigimtį plačiąja prasme - bendra ši prievolė ar asmeninė - lemia būtent kito sutuoktinio sutikimo konkrečiam sandoriui sudaryti turėjimas, o ieškovė tokios valios neišreiškė ir šių sutarčių (atsakovo sudarytų su kreditoriais) nepasirašė. Esant solidariosioms sutuoktinių prievolėms, jų atsakomybė taip pat yra solidari ir santuokos nutraukimo atveju atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, prievolė kiekvienam sutuoktiniui nedalijama (LAT 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007). Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teises (CK 6.9 str.) mechanizmą (LAT 2008-10-13 nutartis byloje Nr. 3K -3-482/2008). Pagal 2007-12-10 paskolos sutartį atsakovas J. V. pasiskolino iš J. U. 70 000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2008-04-30. Šią sutartį pasirašė tik atsakovas J. V. , todėl dėl aukščiau nurodytų motyvu ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievolė ir ieškinys dėl jos pripažinimo bendrąja ir solidariąją sutuoktinių prievole atmestinas. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovas ir Trakų kredito unija 2007-02-12 sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00017, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 40 000 Lt paskola 5 metų laikotarpiui. D. L. laidavo šios sutarties vykdymą pagal 2007-02-12 laidavimo sutartį Nr. 07-00016. Paskolos sutartį pasirašė tik vienas atsakovas, todėl ši prievolė yra pripažintina asmenine atsakovo prievole. Trečiojo asmens D. L. įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį nepasikeitė, nes jis laidavo už atsakovo asmeninės prievolės vykdymą. Nei paskolos sutartis, nei laidavimo sutartis nėra nuginčytos ir galioja. Jam atsakomybė kyla tik tuo atveju jei atsakovas neįvykdys savo asmeninės prievolės pagal paskolos sutartį Trakų kredito unijai (CK 6.76, 6.81 str.). Jo atsakomybė yra solidari su skolininku, t.y. atsakovu. Ieškovė nei pagal atsakovo sudarytą paskolos sutartį, nei pagal laidavimo sutartį netapo solidariąja skolininke dėl aukščiau nurodytų motyvų, todėl ieškinys dėl pripažinimo, kad iš paskolos atsiradusi prievolė yra bendroji sutuoktinių prievolė ir pripažinimo, kad ieškovė solidariai atsakinga už tinkamą paskolos sutarties vykdymą yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimą toje dalyje, kuria trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. U. ieškinys yra atmestas. Civilinę bylą, dalyje dėl trečiojo asmens J. U. ieškinio, išspręsti iš esmės, t.y. patenkinti trečiojo asmens J. U. ieškinį ir prievolę pagal 2007-12-10 dienos Paskolos sutartį pripažinti solidaria ir bendra sutuoktinių E. V. ir J. V. prievole. Nurodo, kad CK 6.6 str. 1 d. įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 3.109 str. 2 d. įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimų bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ar neprotinga. Taigi įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, kad tais atvejais, kai sandoris yra sudaromas šeimos interesams tenkinti, sutuoktinių solidarioji atsakomybė yra preziumuojama, neatsižvelgiant į tai, ar yra antro sutuoktinio sutikimas ar ne. Pažymėtina, kad teismas šia įstatymo nuostata nesivadavo ir priėjo priešingą išvadą, jog sutuoktinių prievolės solidarumą lemia sutuoktinio sutikimo dėl sandorio sudarymo buvimas ar nebuvimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad teismas netinkamai taikė sutuoktinių atsakomybę pagal sutartines prievoles reglamentuojančias normas, ko pasėkoje priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė trečiojo asmens J. U. ieškinį. Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta išvada, t.y. kad prievolės prigimtį lemia kito sutuoktinio sutikimo sandoriui buvimas turėjimas, teismas nesiaiškino tokių bylai svarbių aplinkybių, kaip kad, kur tiksliai buvo panaudoti pinigai pagal 2007-12-10 dienos Paskolos sutartį, ar pinigai buvo panaudoti išimtinai šeimos poreikiams tenkinti, ar pinigais naudojosi abu sutuoktiniai ir pan. Teismas neatsižvelgė ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teiginius, jog pinigai gauti pagal paskolos sutartį buvo panaudoti išimtinai E. V. ir J. V. šeimos interesams. Trečiojo asmens J. U. nuomone, būtent šie faktai buvo esminiai, siekiant patvirtinti ar paneigti tai, jog sutuoktiniai E. V. ir J. V. pagal prievolę, kylančią iš 2007-12-10 Paskolos sutarties, atsako solidariai, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, todėl priėmė iš dalies nepagrįsta sprendimą ir atmetė trečiojo asmens

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas D. L. ieškinys, ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti; priteisti iš E. V. ir J. V. trečiojo asmens D. L. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog neturi reikšmės aplinkybė, kam buvo panaudotos piniginės lėšos gautos iš paskolos sutarties, nustatant atsakomybės subjektus. Kadangi CK 3.109 str. 2 d. nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, sudarytų vieno iš sutuoktinio šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad privaloma nustatyti, ar iš paskolos sutarties gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Minėtą poziciją pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl sutuoktinių atsakomybės (LAT 2009-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/200; 2006-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2006; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Tuo tarpu teismas ignoravo šią teisės normą ir netyrė iš paskolos sutarties gautų piniginių lėšų panaudojimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš paskolos sutarties atsiradusi prievolė, yra asmeninė J. V. prievolė. Šią poziciją teismas pagrindė tuo, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta tik J. V. , todėl nėra pagrindo teigti, jog už paskolą yra atsakinga ir jo sutuoktinė E. V. Tačiau, atsakomybės subjektas nustatomas ne pagal tai, kas pasirašė paskolos sutartį, o pagal tai, kam buvo panaudotos piniginės lėšos. Be to, teismo motyvas yra nepagrįstas dar ir todėl, kad CK 3.92 str. 3 d. nustato prezumpciją, jog sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole (LAT 2006-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; 2007-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Paskolos sutarčiai sudaryti nėra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl J. V. pasirašius paskolos sutartį galioja prezumpcija, kad jis veikė E. V. sutikimu. Pirmosios instancijos teisme minėta prezumpcija nebuvo paneigta, todėl teismas negalėjo teigti, jog paskolos sutartį sudarė tik vienas J. V. Nepagrįstas ir teismo motyvas dėl nebuvimo bendrosios sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartį. Teismas nurodė, kad, nesant sutuoktinių bendrojo turto, pasibaigė ir prievolės bendrumo pagrindas. Tačiau tokie teismo motyvai yra neracionalūs, kadangi pagal tokį teismo išaiškinimą galima butų situacija, kuomet sutuoktiniai, turėdami kiekvienas tik savo asmeninį turtą, iš paskolos gautas lėšas panaudoję šeimos interesais, nebūtų pripažįstami apskritai skolininkais. Todėl sutuoktinių bendrosios prievolės atsiradimas ir pasibaigimas negali būti siejamas tik su sutuoktinių bendro turto buvimu. Sutuoktinių bendros prievolės yra tokios, kurios atsiranda šeimos interesais. Kaip minėta ieškinyje, iš paskolos sutarties gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Dėl to iš paskolos atsiradusi prievolė yra bendroji E. V. ir J. V. prievolė. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.114 str. 1 d.). Taigi teismas neturėjo pagrindo teigti, kad sutuoktiniai neatsako bendrai pagal paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl D. L. argumento, kad skolos įgytos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno vardu, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šios skolos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.; LAT 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). J. V. paskolos sutartį sudarė būdamas santuokoje su E. V. . Minėtai sutarčiai sudaryti nėra būtinas kito sutuoktinio sutikimas, taigi ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus ir yra galiojanti. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl atsakovo J. V. sutuoktinė E. V. yra solidariai atsakinga su savo vyru J. V. už tinkamą paskolos sutarties vykdymą, iš kurios atsiradusi prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė.

Atsiliepimas

Ieškovė E. V. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimą palikti ir trečiųjų asmenų J. U. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti bei priteisti iš apeliantų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepaisant to, jog bendras sutuoktinių prievolių pobūdis yra preziumuojamas, CK 3.109 str. 3 d. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. taip pat numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos tik tokios prievolės, kurios yra atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Apibendrinant šias teisės normas, nurodytais atvejais yra svarbu išsiaiškinti prievolių prisiėmimo tikslą, t.y. nustatyti, ar jos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Priešingu atveju nebūtų užtikrinta kito sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų interesų apsauga, o be kito sutuoktinio žinios prievoles prisiėmusio sutuoktinio prievolių vykdymo našta būtų perkelta sutuoktiniui, kuris apie sandorį nieko nežinojo ir jokios naudos iš jo negavo. Nesant bendro sutuoktinių turto, iš kurio galėtų būti vykdomos prievolės kreditoriams J. U. ir D. L., prievolių, kylančių iš sutarčių, kurių tikslas nebuvo tenkinti būtinus šeimos poreikius, pripažinimas solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir šių prievolių priskyrimas ieškovei, prieštarautų gerai moralei bei CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Nurodytu atveju atsakovas J. V. savo iniciatyva ir savo rizika paėmęs paskolas, taptų atsakingas prieš savo kreditorius lygiai tokia pat apimtimi, kaip ir ieškovė, kuri net ir po santuokos nutraukimo būtų atsakinga savo asmeniniu turtu už atsakovo J. V. pasiskolintas ir savo nuožiūra panaudotas lėšas, iš kurių nei ji, nei sutuoktinių nepilnametis vaikas, ne tik negavo jokios naudos, bet apie kurių prisiėmimą ji nežinojo. Aplinkybę, kad sandoris atitinka šeimos interesus, privalės įrodyti sutuoktinis, paėmęs paskolą ar pirkęs prekių išsimokėtinai. Neįrodžius šios aplinkybės, iš sandorio kylančios prievolės bus laikomos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis. (CK III knygos 3.109 str. 3 d. komentaras). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šia teise nepasinaudojo, apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, kuriuo visos prievolės buvo pripažintos jo asmeninėmis prievolėmis, nepateikė, t.y. iš esmės sutiko, kad šios prievolės yra jo asmeninės prievolės. Atsižvelgiant į išdėstytą pripažintina, kad atsakovas sutinka, kad šios prievolės buvo prisiimtos jo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nebuvo panaudotos šeimos interesais. Įvertinus tai, kad dėl ekonominių priežasčių atsakovui labiau naudingas butų šių prievolių pripažinimas bendromis sutuoktinių prievolėmis, kadangi prievolė jas grąžinti būtų solidari, šiais konkliudentiniais veiksmais atsakovas patvirtino, kad šios prievolės nėra bendros sutuoktinių prievolės, o jo asmeninės prievolės. Ieškovė nėra davusi jokių sutikimų sudaryti 2007-12-10 Paskolos sutartį ir/ar 2007-02-12 Paskolos sutartį Nr. 07-00017. 2007-12-05 E. V. ir J. V. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui buvo pateikę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kuriame nurodė, kad jau apie metus neveda bendro ūkio. Paskolos sutartis su apeliantu J. U. buvo sudaryta jau padavus pareiškimą į teismą, paskolos sutartis su apeliantu D. L. - sutuoktiniams jau nebegyvenant kartu. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, kai sutuoktiniai faktiškai jau nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nekuria ateities planų bei siekia nutraukti tarp jų sudarytą santuoką, vienareikšmiškai liudija tai, jog šalys yra apsisprendusios kiekviena atskirai kurti savo gyvenimą ir nėra jokio tikslo imti paskolą šeimos poreikiams tenkinti, nes šeima jau yra faktiškai iširusi. Apelianto J. U. išdėstytos prielaidos, kad tikėtina, jog E. V. ir J. V. vis dar veda bendrą ūkį, o santuokos nutraukimu pasinaudojo tik tam, kad visos sutuoktinių prievolės būtų perkeltos asmeniškai atsakovui, yra visiškai nepagrįstos, neįrodytos ir teismo neturėtų būti vertinamos, kadangi joms nėra jokio faktinio pagrindo.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. U. atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. L. apeliacinį skundą nurodo, kad su pareikštu skundu visiškai sutinka.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. U. taip pat teismui pateikė paaiškinimą bei teismo prašo prijungti prie civilinės bylos 2010-04-30 Kaliningrado srities Federalinės Mokesčių Tarnybos Valdybos atsakymą į 2010-04-12 užklausimą Nr. BE-06-31/05494 su vertimu ir 2010-04-20 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus raštą „Dėl J. V. gyvenamosios vietos nustatymo“ Nr. 10.33-S-941. Nurodo, kad šie dokumentai paneigia Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-21 sprendime nurodytas aplinkybes, jog atsakovas gyvena Kaliningrade, Rusijoje, ir yra Kaliningrade esančios transporto įmonės savininkas. Minėtieji įrodymai, be kita ko, patvirtina, kad teismui yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Trečiojo asmens J. U. apeliacinis skundas tenkintinas, trečiojo asmens D. L. skundas tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad ieškovė E. V. ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, pateikė teismui 2009-02-04, jame nurodydama, kad negyvena su atsakovu ir neveda bendro ūkio nuo 2007 m. lapkričio mėn. Šalys siekė nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau 2008-12-04 nutartimi šis pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Tai, kad šalys turi sūnų, gim. 1999-10-15, ir ieškovė nereiškė byloje reikalavimo priteisti įsiskolinimą sūnaus išlaikymui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikė išlaikymą sūnui iki ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, t.y. turimas lėšas galimai naudojo sūnaus išlaikymui. Ieškovė nurodė, kad paskutinius keturis mėnesius atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 400 Lt, iš to darytina išvada, kad iki 2008 m. spalio mėn. Atsakovas teikė išlaikymą vaikui. Gautos paskolos dalies naudojimas vaiko išlaikymui yra paskolos panaudojimu šeimos interesais. Ieškovei teigiant, kad ji nežinojo apie atsakovo prievoles kreditoriams, teigiant, kad lėšos nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams, ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad atsakovas gautas paskolas naudojo asmeniniams poreikiams. Tretysis asmuo J. U. reikalavimą grindė LR CK 3.109 straipsnio 2 dalies normomis, teigdamas, kad paskolos sutartimi gauta paskola buvo panaudota atsakovo šeimos reikmėms, šeimos ūkio išlaikymui. Tai, kad tretysis asmuo nenurodė, kokioms šeimoms reikmėms prašė jo suteikti paskolą J. V., kelia abejonių trečiojo asmens žiniomis, kokiu tikslu jis skolino pinigus atsakovui, tačiau pripažintina, kad ieškovei teigiant, jog jai nebuvo žinoma apie šią paskolą ir ji nebuvo naudojama šeimoms reikėmės, ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad atsakovas paskolą naudojo kitiems, nesusijusiems su šeima interesams. Tai, kad šeima buvo įsigijusi būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 2008-04-16 jį pardavė, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti, iš kokių lėšų šeima buvo įsigijusi būstą, kad tam nebuvo naudojamos skolintos lėšos, pateikti įrodymus, kam buvo panaudoti gauti už parduotą butą pinigai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje teisiškai yra nereikšmingos aplinkybės, jog pagal atsakovo sudarytas paskolos sutartis gautos lėšos nebuvo panaudotos ar buvo panaudotos šeimos interesams, šeimos poreikiams tenkinti., padaryta netinkamai aiškinant LR CK 3.1096 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas LR CK 330 straipsnio pagrindu, priimant naują sprendimą dalyje. Iš bendro sutuoktinių turto turi būti vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais ( LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 p.). Taigi, kreditoriui teigiant, kad pinigus jis skolino J. V. panaudojimui šeimos interesais, tiek pats atsakovas, tiek ieškovė turi pareigą įrodyti, jog buvo skolinta kitiems interesams. Teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti byloje - LR CK 3.92 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, jog preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Tai, kad J. U. buvo žinoma, kad J. V. nėra nutraukęs santuokos, jis pagrįstai galėjo tikėtis, jog tuo atveju, kai vienas sutuoktinis nevykdys prievolės, kitas bus įpareigotas ją vykdyti. Ta aplinkybė, kad sutuoktiniai 2008-04-16 bendru sutarimu pardavė savo turtą - butą, leidžia daryti išvadą, kad jie vedė bendrą ūkį ir 2008-04-16, taigi paskolos sutarties su J. U. sudarymo metu - 2007-12-10 sutuoktiniai taip pat vedė bendrą ūkį. Tai, kad sutuoktiniai 2007-12-05 pateikė pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismui nustačius, kad į sutartį jie neįtraukė visų kreditorių, nesiekė santuokos nutraukimo kitokia forma, t.y. ne bendru sutikimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė žinojo apie eilę kreditorių, kurie suteikė paskolas jos sutuoktiniui, todėl galėjo siekti santuokos nutraukimo, teismui palikus nenagrinėtą šalių pareiškimą ir tuo išvengti turtinės atsakomybės prieš kreditorius. Tai, kad ieškovė 2008-11-10 pardavė bendrą sutuoktinių turtą - automobilį Mitsubishi Elipse, leidžia daryti išvadą, kad dalis bendro turto buvo panaudota tik asmeniškai ieškovės, t.y. dalis atsakovui priklausančios sumos atiteko jai, nebuvo panaudota sutuoktinių bendrai prievolei vykdyti.

Tretysis asmuo D. L. nurodė, kad pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp Trakų kredito unijos ir J. V., laiduotojais buvo jis ir A. D., todėl pripažintina, kad teismas, spręsdamas, jog skola Trakų kredito unijai yra asmeninė J. V. skola, išsprendė ir dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisės reikalauti turtinės atsakomybės pagal sutartį. Tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma apie tokio kreditoriaus buvimą ir tai, kad ieškovė nepranešė šiam kreditoriui apie pateiktą ieškinį į bylą, leidžia daryti išvadą, jog tokio asmens neįtraukimas yra absoliučiu teismo sprendimo šioje dalyje negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. ). Panaikinus dalyje sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, žyminis mokestis grąžinamas D. L. (LR CPK 87 str. 1 d. 7 p.), o pašto išlaidas byloje turi atlyginti ieškovė, nes jos nenaudai priimama nutartis, išskyrus pranešimo išsiuntimo D. L. išlaidas ( 1,35 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 ir p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dalyje, kuria pripažinta asmeninėmis prievolėmis atsakovo J. V. prievolės pagal 2007-02-12 paskolos sutartį Nr. 07-00017 su Trakų kredito unija ir pagal 2007-12-10 paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu J. U., atmesti trečiųjų asmenų J. U. ir D. L. reikalavimai, panaikinti ir trečiojo asmens J. U. ieškinį patenkinti, o bylą dalyje pagal trečiojo asmens D. L. ieškinį perduoti naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.

Pripažinti, kad pagal prievolę, kuri gali kilti iš paskolos sutarties, sudarytos 2007-12-10 tarp paskolos davėjo J. U. ir paskolos gavėjo J. V. dėl 70000 Lt paskolos suteikimo, prievolė yra solidari J. V. ir ieškovės E. V. .

Priteisti iš ieškovės E. V. ir atsakovo J. V. trečiajam asmeniui J. U. po 129,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti trečiajam asmeniui D. L. 132,10 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės E. V. 18, 95 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų įteikimui, atlyginimą valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Marijonas GreičiusPetras Jaržemskis