Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei, dalyvaujant ieškovei G. B., išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Žagarienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nežinant atsakovo gyvenamosios ir darbo vietų, 2014-09-25 nutartimi paskelbta atsakovo paieška, byla sustabdyta. Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad atsakovas M. B. yra nuteistas pagal BK 129 str. 1 d., jam paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau nuteistasis nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė. M. B. yra paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis. 2015-04-14 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, atsakovas apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www. teismai.lt (66 b. l.) CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaiva Žagarienė teismo posėdžio metu palaikė 2014-07-21 išvadą (46-47 b. l.), sutiko su ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nurodė, išlaikymas turėtų būti priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2013-04-20 Kauno rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 59. Šalys turi nepilnametį sūnų E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas paliko šeimą 2013 metų lapkričio mėnesį, nuo to laiko nei su ieškove, nei su nepilnamečiu sūnumi nebendravo, nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo nusišalino. Kauno apygardos teismo 2013-01-25 nuosprendžiu Nr. 1-110-493/2013 M. B. yra nuteistas pagal BK 129 str. 1 d., jam paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė (73-81 b. l.). Nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau nuteistasis nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė. M. B. yra paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis (28-31 b. l.). Atsakovas ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (34-37 b. l.). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių, kad šeima iširo dėl atsakovo nuteisimo už nusikaltimo padarymą, neginčijo.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šeima iširto dėl to, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (10-13 b. l.).

Ieškovės tvirtinimu, šalys kreditorių neturi (27, 71-72 b. l.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukiant santuoką, būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas (CPK 385 str. 1 d., 3.169 str.). Šalių nepilnametis sūnus E. B. faktiškai gyvena su ieškove jos motinai J. Ž. priklausančiame name, kuriame deklaruota jų gyvenamoji vieta, vaikui sudarytos tinkamos buities sąlygos (15-16, 46-47 b. l.). Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma.

Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko E. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. B. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas nurodė, kad nepilnamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam sprendimo priėmimo metu yra 8 metai, poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia apie 262 Eur. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė sūnų išlaiko viena, gauna apie 200 Eur pašalpą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (11-12, 33 b. l.). Ieškovės teigimu, jai nepilnametį sūnų materialiai padeda išlaikyti jos tėvai, pas kuriuos jie ir gyvena.

Atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (10, 13 b. l.), nedirba, duomenų apie savo materialinę padėtį ar turimus kitus išlaikytinius nepateikė, sūnaus E. B. poreikiams tenkinti reikalingos sumos dydžio neginčijo. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis negali teikti prašomo dydžio išlaikymo ir neginčijus vaiko poreikių, visos abejonės dėl atsakovo galimybių teikti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą vertintinos vaiko naudai ir nustatytina, kad atsakovo materialinė padėtis pakankama teikti sūnui ieškovės prašomą išlaikymą.

Ieškovė prašė priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CK 3.200 str. reglamentuota, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas tikslinamas teismo iniciatyva ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. B. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-07-03) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vadovaujantis CPK 376 str. 3 d. nuostatomis, teismas šeimos bylose turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo 2013 metų lapkričio mėnesio ir laikant, kad vaiko poreikiai 2013-2014 metais buvo analogiški kaip nustatyti teismo sprendimo priėmimo metu, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui E. B. priteistinas 1160 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2013-11-01 – 2014-07-01 laikotarpį skaičiuojant po 145 Eur kas mėnesį (CK 3.200).

Nepilnamečiui E. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė G. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos pageidavimu paliekama ikisantuokinė pavardė – Ž., atsakovui – B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 41,70 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybės naudai iš atsakovo priteistina 87 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 ir 3 p.) ir 10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso 97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. balandžio 20 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 59, dėl atsakovo M. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. B. palikti ikisantuokinę pavardę – Ž., atsakovui M. B. – B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur (šimtas keturiasdešimt penki eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-07-03) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1160 Eur (tūkstantis šimtas šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 2013-11-01 – 2014-07-01 laikotarpį.

Nepilnamečiui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama G. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,70 Eur (keturiasdešimt vienas euras 70 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 97 Eur (devyniasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.