Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-348/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
1A-73-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60609-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60609-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2 (S)
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį - 45 parų areštu;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 360 MGL (18 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas ir 360 MGL (18 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 30 parų arešto ir 240 MGL (12 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (90 dienų) ir A. M. laikomas atlikusiu 30 parų arešto bausmę bei sumokėjęs 120 MGL (60 parų suėmimas, santykis su bauda 1:2, 1 MGL - 50 Eur), tai yra 6000 Eur baudą.

Nustatytas 1 (vienerių) metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta likusi 6000 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 metų sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 26 d., neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 4,106 gramų metamfetamino, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, yra psichotropinė medžiaga, kurią laikė naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. dalį – 4,087 g. laikė savo striukės kišenėje ir dalį - 0,019 g. - pagalbinėse patalpose ant staliuko, iki kol 2018 m. sausio 26 d., 15.40 val., kratos metu psichotropinę medžiagą rado ir išėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, A. M. nuteistas už tai, kad 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 26 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį ME 38 Compact-G Nr. 014064, 4 vnt. 8 mm kalibro garsinius šovinius, kurie yra priskirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams –dujiniams pistoletams, 8 vnt. 22 kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra priskirti B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams, vieną 35 kalibro su pasklindančiu šratų užtaisu šovinį, kuris yra priskirtas A kategorijos šaunamiesiems ginklams - įvairių modelių lygiavamzdžiams pistoletams, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kuriuos nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje ir darbo vietoje vietose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kuomet 2018 m. sausio 26 d. apie 15.40 val., kratos metu ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė Kauno apskr. VPK KP ENTV pareigūnai, t. y. (duomenys neskelbtini) - C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį ME 38 Compact - G Nr. 014064, 4 vnt. 8 mm kalibro garsinius šovinius, kurie yra priskirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams dujiniams pistoletams, ir namo kieme esančiame garaže - vieną 35 kalibro su pasklindančiu šratų užtaisu šovinį, kuris yra priskirtas A kategorijos šaunamiesiems ginklams lygiavamzdžiams pistoletams, o naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), A. M. krepšyje - 8 vnt. 22 kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra priskirti B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

3. Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei sprendė, jog baudžiamosios atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinti paskiriant pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam kaltinamajam asmeniui BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį- piniginę baudą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu numatė, kad bauda už nesunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Nustatydamas baudos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, todėl jo nurodyta aplinkybė, kad jis gauna tik minimalų atlyginimą, pati savaime nėra reikšminga baudos dydžio parinkimui, nes vadovaujantis tokia logika, tokia bausmė net negalėtų būti skiriama. Be to, teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis turėjo pakankamai lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti, todėl teismo vertinimu 360 MGL dydžio bauda yra adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir jos mastui, kaltinamąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, neprieštarauja teisingumo principui, be to ji yra ženkliai mažesnė nei įstatymų leidėjo nustatytas baudos bausmės vidurkis (1025 MGL).

4. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio dalį dėl baudos dydžio ir sumažinti paskirtą baudą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailis. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismo jam paskirta 18 000 Eur bauda yra pergriežta bausmė, nes jo padarytas nesunkus nusikaltimas nėra tokio skundumo už kurį reikėtų skirti 360 MGL dydžio baudą.

4.2. Taip pat skunde nurodo, kad teismas nustatydamas baudos dydį turėjo vadovautis protingumo bei teisingumo principais. Be to, apelianto nuomone nebuvo atsižvelgta ir į jo gaunamas pajamas, kurios yra minimalios, bei į tai, kad turi nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo privalo prisidėti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neginčija kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde nesutinkama tik su paskirta bausme - bauda, prašant ją sumažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, A. M. skirtina bausmė – bauda, tačiau apeliacinė instancijos teismas sprendžia kad apylinkės teismo nustatytas baudos dydis yra aiškiai per didelis. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, tačiau pažymima, jog tai yra tik bausmės skyrimo taisyklė, kuria gali būti remiamasis, bet tai nėra reikalavimas skirti griežtesnę ar švelnesnę negu bausmės vidurkis bausmę.

8.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).

8.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nebuvo surašytas kaltinamasis aktas, o prokuroras, vadovaujantis BPK 418, 419 straipsniais, nusprendęs užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, surašė pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiuntė teismui. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismo buvo prašoma surašyti baudžiamąjį įsakymą A. M. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausmę, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 180 MGL dydžio bauda. Tačiau pirmosios instancijos teismas surašęs baudžiamąjį įsakymą A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 360 MGL dydžio baudą, bet jokių argumentų dėl dvigubai didesnės baudos paskyrimo priimtame procesiniame sprendime neišdėstė. Minėtas baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios, nes BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nuteistasis pareikalavo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokuroras nuteistajam A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą siūlė skirti 210 MGL dydžio baudą. Nors baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme prokuroro ir kitų nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės dėl priimamų sprendimų, taip pat ir dėl skiriamos bausmės, teismo nesaisto ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas bausmę skiria vadovaujantis BK bendrosios dalies normomis. Tačiau kita vertus, šiuo atveju šioje byloje dalyvaujančio prokuroro siūlymas skirti A. M. žymiai mažesnę baudą, kolegijos nuomone, turėjo būti detaliau įvertintas, juo labiau, kad baigiamosios kalbos metu siūlymą skirti bausmę prokuroras pagrindė konkrečiais motyvais.

8.4. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl baudos dydžio nustatymo, sprendžia, nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos baudos dydis (18 000 Eur) neatspindi bausmės individualizavimui šioje byloje turinčių reikšmės bylos duomenų, prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys bylose Nr. 1A-325-616/2018, 1A-221-518/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis byloje Nr. 1A-304-1020/2017, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis byloje Nr. 1A-96-651/2018) bei prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei proporcingumo principui.

8.5. Iš skundžiamos nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė į nuteistojo A. M. asmenybę, kad jis neteistas, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kad dirba, tačiau itin didelę reikšmę skyrė rastos psichotropinės medžiagos kiekiui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad visos aplinkybės susijusios su bausmės skyrimu turi vienodą reikšmę ir nei vienos jos negalima išskirti, ar jai suteikti prioritetą. Iš bylos medžiagos matyti, kad visgi A. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl padarytų nusikalstamų veikų A. M. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailis, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atžvilgiu sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors anksčiau buvo teistas, tačiau teismus yra išnykęs ir toks asmuo lakimas neteistu. Nors ir buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau ne už panašaus pobūdžio nusižengimus. Be to, nuteistasis A. M. turi mažametį vaiką, nors ir dirba, tačiau gaunamas darbo užmokesti yra iš esmės minimalus.

9. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam A. M. paskirtos bausmės – baudos – dydis neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas sušvelninus nuteistajam A. M. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę – baudą iki 180 MGL dydžio baudos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį pakeisti:

A. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 360 MGL (18 000 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą, subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti subendrintą bausmę – 45 parų areštą ir 1800 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų areštą ir 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (90 dienų) ir A. M. laikyti atlikusiu jam paskirtą bausmę - 30 parų arešto bausmę bei sumokėjus 120 MGL (60 parų suėmimas, santykis su bauda 1:2, 1 MGL - 50 Eur), 6000 Eur baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatytas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas ir išaiškinta baudos mokėjimo tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas