- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-221-518/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- E. T.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
Taip pat nuosprendžiu E. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ir kitaip platinti, o būtent:
2016 m. birželio 28 d., 14 val., sulaikymo metu automobilių plovykloje, esančioje Vaišvydavos pl. 30, Kaune, neteisėtai laikė prie savęs 1,142 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol tą pačią dieną 14.05 val., asmens kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Be to, E. T. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, o būtent:
nuo tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, neteisėtai, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikė 9 mm kalibro pistoletą „Makarov“, po ko, 2015 metais, tiksliai nenustatytu laiku, Šakių rajone, 137 krašto kelyje Pilviškiai – Jurbarkas, ties 28 kilometru realizavo – perdavė remontuoti A. V., tuo pačiu sutardamas dėl šaunamųjų ginklų – mažo kalibro šautuvo TOZ8 su optiniu taikikliu ir duslintuvu, pritaikyto šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais bei pistoleto kulkosvaidžio MP 63 RAK su duslintuvu įsigijimo, palikdamas kaip garantą 500 Eur užstatą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. T. 2015 metų pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, netoli T. M. g. 22A, esančios Kauno hidroelektrinės, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo iš A. V. mažo kalibro šautuvą TOZ8 su optiniu taikikliu ir duslintuvu, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais, ir pistoletą kulkosvaidį MP 63 RAK su duslintuvu sumokėdamas po 1 000 Eur, bei A. V. grąžintą po nežymaus defekto pašalinimo, tvarkingai veikiantį 9 mm kalibro pistoletą „Makarov“, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą civilinėje apyvartoje draudžiami.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis E. T. ir jo gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas apeliaciniame skunde nurodo alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį ir E. T. dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) netenkinus prašymo dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, sumažinti E. T. paskirtos baudos dydį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, nuteisdamas E. T. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį apygardos teismas pažeidė BK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas ir rėmėsi įrodymais, kurie gauti neteisėtu būdu, t. y. pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Apeliantų teigimu, visos neišnaudotos galimybės objektyviems įrodymams gauti, kaip ir visi neaiškumai bei abejonės turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.2. Pažymima, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apygardos teismas iš esmės rėmėsi duomenimis, gautais atlikus kratą E. T. bute, tačiau nepatikrino šiuo būdu gautų duomenų teisėtumo ir patikimumo. Kaip teigiama skunde, atliekant kratą buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, nes nebuvo kviečiami nei kviestiniai, nei daromas garso ir vaizdo įrašas, kaip to reikalauja BPK 149 straipsnio 9 dalis, nors E. T. to prašė. Policijos pareigūnai teisme taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl kratą atliko nesilaikydami BPK reikalavimų, o jų pasiteisinimas neva E. T. neprašė kviesti kviestinių yra paneigtas paties nuteistojo ir liudytojos L. S. parodymais. Nuteistasis E. T. prašė pareigūnų neišvaryti iš buto tuo metu butą tvarkiusios L. S., leidžiant jai dalyvauti kratos metu kaip kviestinei. Liudytoja apklausta L. S. patvirtino, kad iš E. T. buto ji buvo grubiai išvaryta policijos pareigūnų, dėl tokio policijos pareigūnų elgesio buvo šokiruota ir dar ilgai negalėjo psichologiškai atsigauti. Policijos pareigūno D. R. parodymai, jog krata neva atlikta nepažeidžiant BPK, nes jos metu buvo fotografuojama, nepaneigia kratos neteisėtumo, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, fotografuojamas buvo ne kratos procesas ir net ne tariamai rasti narkotikai, o kratos metu iš E. T. paimti ir ant stalo išdėlioti pinigai. Tuo labiau kad BPK 149 straipsnio 9 dalyje imperatyviai numatyta, jog kratos metu turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o ne fotografuojama. Šio imperatyvaus reikalavimo nesilaikymo nepaneigia ir policijos pareigūnų aiškinimai, jog E. T. neprašė, kad būtų filmuojama krata ir daromas garso įrašas, kadangi E. T. nebuvo išaiškinta tokia jo teisė. Apeliantų manymu, tik E. T. žinant tokią teisę ir neprašant daryti vaizdo ir garso įrašo, galima būtų konstatuoti, jog policijos pareigūnai tinkamai užtikrino BPK 149 straipsnio 9 dalies reikalavimų laikymąsi. Nurodytas BPK pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes kratos metu gauti duomenys iš esmės yra vieninteliai, kuriais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Kadangi padarytas pažeidimas yra esminis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis kratos metu gautais duomenimis.
3.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisme apklausti kratą darę policijos pareigūnai nurodė skirtingas narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, skirtingus paketėlių, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – kokainas, dydžius. Be to, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Skunde nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neigiamai vertino E. T. pozicijos dėl narkotinės medžiagos atsiradimo jo bute kitimą ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant E. T. pirminius parodymus, atsižvelgtina į jo tuometinę būseną, t. y. kad krata ir pareikšti įtarimai jam buvo visiškai netikėti, nes šių nusikaltimų E. T. nebuvo padaręs, iš E. T. buvo paimta didelė pinigų suma, jam buvo parodyti du paketėliai su neva jo laikomomis narkotinėmis medžiagomis. E. T. buvo pasimetęs, streso būsenos, todėl negalėjo blaiviai ir adekvačiai įvertinti padėties bei duoti išsamius parodymus. E. T. nežinojo, iš kur jo bute galėjo atsirasti narkotikai, todėl apklausiamas nurodė skirtingas, jo manymu, galimas, narkotikų atsiradimo bute versijas. Apelianto nuomone, tai nelaikytina parodymų keitimu ar parodymų nenuoseklumu.
3.5. Taip pat skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nei viena iš E. T. nurodytų versijų apie narkotikų atsiradimą jo bute nebuvo tikrinta, nors galimybė tai padaryti buvo. E. T. parodė, kad narkotikus bute galėjo palikti merginos, su kuriomis jis vartojo alkoholinius gėrimus, nuteistasis nurodė konkrečią parduotuvę, į kurią jis vyko pirkti alkoholinių gėrimų ir kurioje susipažino su merginomis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių nei šiai versijai patikrinti, nei merginų tapatybei nustatyti, nors parduotuvėje buvo vaizdo kameros. Be to, pagal pareigūnų parodymus, paketėliai su narkotine medžiaga – kokainu buvo įdėti į E. T. pasą. Tai reiškia, kad prieš įdėdamas paketėlius į paso aplanką E. T. turėjo juos paimti į savo rankas. Tai buvo galima patikrinti nustačius, ar ant paketėlių yra E. T. pirštų pėdsakų ar biologinių pėdsakų. Šių procesinių veiksmų neatlikimas kelia pagrįstų įtarimų tuo, jog pareigūnai nebuvo suinteresuoti objektyvios tiesos nustatymu.
Šalies argumentai
3.6. Apelianto teigimu, nepaaiškinama, kokiu tikslu E. T. galėjo laikyti narkotines medžiagas, nors pats jų nevartoja. Policijos pareigūnų parodymai, jog neva E. T. jiems sakęs, kad retkarčiais pavartoja narkotines medžiagas, yra paneigti, kadangi E. T. organizme narkotinių medžiagų nebuvo rasta, nors tokia narkotinė medžiaga kaip kokainas organizme aptinkama ir praėjus mėnesiui po vartojimo. Nepaaiškinama ir tai, kodėl, kaip nurodo policijos pareigūnai, E. T. lankstinukus su kokainu laikė paso aplanke, nors jis tik ką buvo grįžęs iš užsienio, kai kertant Lietuvos valstybinę sieną būtina pateikti asmens dokumentą, šios procedūros metu pasienio pareigūnai neabejotinai būtų pastebėję paketėlius su narkotikais, jei jie būtų buvę paso aplanke.
3.7. Nurodoma, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, paneigdamas E. T. versiją, kad paketėliai su narkotikais galėjo būti palikti ant stalo pas jį buvusių merginų, o policijos pareigūnai, iškratydami maišelio turinį, galėjo apsirikti ir pagalvoti, kad paketėliai iškrito iš maišelio, rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, jog stalas buvo švarus ir tuščias. Šiuos policijos pareigūnų parodymus paneigė liudytoja L. S., parodžiusi, kad jai atėjus tvarkyti E. T. buto, jame buvo didelė netvarka, ant stalo mėtėsi indai, maisto likučiai, jai pradėjus plauti indus, įėjo policijos pareigūnai ir liepė išeiti, todėl ji buto sutvarkyti nespėjo. Taigi, paketėliai su narkotikais galėjo gulėti ant stalo tarp kitų daiktų ir nei E. T., nei policijos pareigūnai iki iškratant maišelio turinį galėjo jų nepastebėti. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi policijos pareigūnų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, o ne nešališkos liudytojos L. S. parodymais.
3.8. Atkreipiamas dėmesys ir į nelogiškus policijos pareigūno M. D. parodymus, jog sulaikius E. T. automobilių plovykloje, šis neva norėjo palikti plovykloje ant stalo su savimi turėtą juodą maišelį, kas, anot liudytojo, rodo, kad E. T. žinojo apie maišelyje buvusius narkotikus. Pažymima, kad maišelyje be E. T. asmens dokumentų buvo ir didelė pinigų suma – 14 000 Eur ir 7 800 JAV dolerių, bijodamas, jog pinigus gali pasisavinti butą tvarkiusi tvarkytoja, E. T. maišelį su pinigais buvo pasiėmęs su savimi, maišelio su tokia didele pinigų suma palikimas plovykloje savaime reikštų pinigų praradimą, todėl toks E. T. elgesys būtų nelogiškas.
3.9. Be to, pagrįstų abejonių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu kelia ir tai, kad E. T. asmens krata nebuvo daroma jo sulaikymo automobilių plovykloje metu. Sulaikant asmenį, įtariamą tokio pavojingo nusikaltimo kaip didelio kiekio šaunamųjų ginklų laikymas padarymu, paprastai asmuo iš karto apieškomas, kad nekeltų pavojaus pareigūnams ir aplinkiniams, bet šiuo atveju E. T. buvo leista su savimi turėti maišelį, kurio turinys policijos pareigūnams buvo nežinomas. Maišelio turinys buvo iškratytas tik atvykus į E. T. butą, dalyvaujant tik policijos pareigūnams, nesant kviestinių, nedarant vaizdo ir garso įrašų.
3.10. Skunde nesutinkama ir su tuo, kad ankstesnis E. T. teistumas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis patvirtina, jog ir šiuo atveju E. T. disponavo narkotine medžiaga. Tokia teismo išvada tėra niekuo nepagrįsta prielaida. E. T. už disponavimą narkotinėmis medžiagomis buvo teistas daugiau nei prieš 7 metus, to nusikaltimo padarymo aplinkybės buvo visiškai kitos, todėl abiejų įvykių sieti negalima.
3.11. Taip pat skunde prašoma sušvelninti E. T. paskirtą bausmę. Dėl nepagrįstai pareikšto kaltinimo sunkaus nusikaltimo padarymu ir tuo pagrindu paskirtų kardomųjų priemonių E. T. prarado verslą, buvo išskirtas su šeima, pablogėjo jo sveikata. Dėl nepagrįstai taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo kratos metu paimtiems pinigams E. T. negalėjo laiku atsiskaityti su skolininkais, neturėjo kuo mokėti už kreditu įsigytą būstą, nukentėjo finansiškai, turėjo daug rūpesčių. Visi šie nepatogumai turėjo būti bent dalinai kompensuoti sumažinant paskirtos baudos dydį. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad E. T. kaltė dėl narkotinių medžiagų laikymo yra labai abejotina.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Išvados dėl nuteistojo E. T. kaltės pagrįstos ne samprotavimais ar prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
6.1. Skundžiamas teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Nors apeliaciniame skunde teigiama apie bylos tyrimo eigoje padarytus procesinius pažeidimus, renkant įrodymus, tačiau, kolegijos nuomone, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištirti bei išnagrinėti bylą teisme ir kurie būtų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, kolegija nenustatė.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės
7. Skundžiamu nuosprendžiu E. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę priemonę, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t.y. 2016 m. birželio 28 sulaikymo metu neteisėtai laikė prie savęs 1,142 g narkotinės medžiagos kokaino, kol tą pačią dieną jo asmens kratos metu bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
8. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje E. T. neigė savo kaltę dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo, parodė, kad pats narkotikų nevartoja, todėl rastas kokainas jam buvo nereikalingas, o šią narkotinę priemonę galėjo palikti jo bute merginos, kurios pas jį svečiavosi prieš kelias dienas iki sulaikymo. Argumentai, kuriais nuteistasis neigia savo kaltę dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip seka iš apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiškai ištirtos, nuteistojo argumentai motyvuotai atmesti įvertinus byloje surinktus ir teismo betarpiškai ištirtus įrodymus, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavus teismas ir padarė išvadas dėl E. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigė, kad paketai su narkotine medžiaga kokainu pas E. T. bute galėjo atsirasti atsitiktinai, nes pats nuteistasis jų nevartoja, todėl negalima teigti, kad narkotinės medžiagos tyčia buvo neteisėtai laikomos.
9.1. Teismų praktikoje narkotinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Tokiu būdu, laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nenusiję su gabenimu. Narkotinių medžiagų buvimo vieta reikšmės neturi, svarbu, kad jos būtų kaltininko žinioje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje betarpiškai ištirti įrodymai patikimai patvirtina, kad nuteistasis E. T. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kuri supakuota į du pakelius asmens kratos metu buvo rasta jo bute.
9.2. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybių vertinimui, kaip narkotinės medžiagos atsirado E. T. bute ( atnešė pašaliniai asmenys ar pan. ), tačiau nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tai neturi reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad E. T. neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas nebuvo inkriminuotas, todėl kolegija plačiau nepasisakys dėl apeliacinio skundo teiginių, kurie susiję su narkotinių medžiagų atsiradimo pas nuteistąjį ir jų laikymo motyvais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. T. suvokė, kad pas jį yra narkotinės medžiagos, neteisėto laikymo požiūriu norėjo taip veikti, bei suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
9.3. Teisėjų kolegija taip pat nemato objektyvių priežasčių abejoti liudytojų M. D., M. S., G. M., V. G., dalyvavusių sulaikant E. T., kuris turėjo su savimi daiktų krepšį, automobilių plovykloje, parodymais, o taip pat liudytojų D. R. ir E. N. parodymais dėl pakelių su kokainu suradimu, atliekant E. T. asmens kratą. Skundo teiginius, kad byloje apie narkotinių medžiagų radimo nuteistojo bute apklausti pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, teisėjų kolegija vertina tik kaip nepagrįstas prielaidas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne tik tai minėtų liudytojų parodymais, tačiau ir kitų bylos duomenų analize ir savo išvadą grindė tuo, kad asmens kratos metu buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, o specialisto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra kokainas.
9.4. Byloje nustatyta, kad ir paties nuteistojo E. T. parodymai dėl narkotinių medžiagų atsiradimo jo bute ir laikymo, nebuvo nuoseklūs, nes jis duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje negalėjo konkrečiai paaiškinti kokiu būdu narkotinė medžiaga kokainas atsidūrė tarp jo asmeninių daiktų. 2016-07-05 įtariamojo apklausos metu E. T. spėjo, kad pakelius su kokainu jam į paso dėklą galėjo padėti vienas iš pareigūnų, rašiusių protokolą ( t. 2, b.l. 169 ), o prieš tai, 2016-06-29 vykusios apklausos metu E. T. parodė, kad kokainą galėjo palikti savaitgalį pas jį apsilankiusios merginos ( t. 2, b.l. 164 ), nes matė, kaip viena iš jų pabarstė miltelių ant lėkštės ir traukė į nosį. Taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnei apklausoje jis parodė, kad įtarė, jog tie milteliai buvo kokainas. Narkotikus jis buvo paėmęs su savimi, ketino išmesti, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas automobilių plovykloje. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje E. T. parodė, kad nežino kokiu būdu pas jį atsirado du pakeliai su kokainu ( t. 4, b.l. 98-100 ). Vertinant nuteistojo E. T. parodymų visumą, darytina išvada, kad jis žinojo kokia narkotinė medžiaga buvo laikoma pas jį namuose.
9.5. Liudytojai D. R., M. D., M. S., V. G. ir E. N. parodė, kad po sulaikymo E. T. buvo atvežtas į savo gyvenamąją vietą, kurioje buvo atliekama krata. Kartu su savimi E. T. turėjo juodą polietileninį maišelį. Buvo atlikta E. T. asmens krata, o paskui apžiūrėti iš polietileninio maišelio išimti daiktai. Prie asmens dokumento buvo rasti ir paimti du polietileniniai pakeliai su baltos spalvos milteliais, buvo įtarimas, jog tai narkotinė medžiaga. Pagal E. T. paaiškinimus dėl rastų miltelius, liudytojai D. R., M. D. ir E. N. susidarė įspūdį, kad jis žinojo jog tai yra narkotinės medžiagos ( t. 4, b.l. 112-118, 128, 135-137 ). Minėtų liudytojų parodymai dėl E. T. sulaikymo, kratos ir narkotinių medžiagų radimo pas jį aplinkybių, sutampa tarpusavyje ir vieni kitus papildo.
9.6. Išsamiai ištyręs, išanalizavęs, sugretinęs minėtus prieštaringus E. T. parodymus ikiteisminiame tyrime bei teisme su kitais aukščiau nurodytais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nuosprendyje išsamius motyvus, pagrįstai konstatavo, kad E. T. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai apie neaiškias narkotinių medžiagų atsiradimo E. T. bute aplinkybes, taip bandant paneigti nuteistojo tyčią padarant nusikalstamą veiką, yra paneigti byloje surinktais ir išsamiai ištirtais įrodymais.
10. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama atliktos kratos pas E. T. teisėtumui, nes apeliantų nuomone buvo pažeisti BPK 149 straipsnio reikalavimai - nebuvo kviečiami kviestiniai, nedaromas garso ir vaizdo įrašas. Kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.
10.1. Byloje nustatyta, kad 2016-06-14 Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo nutartimi buvo leista atlikti kratą E. T. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ( t. 2, b.l. 16-17 ). 2016-06-28 asmens kratos metu pas E. T. buvo rasti du pakeliai su baltos spalvos milteliais ( t. 2, b.l. 99-100 ). Remiantis specialisto išvada, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga kokainas, kurio masė 1,142 g ( t. 2, b.l. 123-124 ).
10.2. BPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o kai nėra galimybės užtikrinti jų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Susipažinus su 2016-06-28 asmens kratos protokolu, nustatyta, kad joje dalyvavo E. T., kuris ir gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pašalinių asmenų ar kviestinių dalyvavimas atliekant kratą nebuvo reikalingas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisę paprašyti, kad išeitų butą tvarkiusi liudytoja L. S.. Be to, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę pasirinkti kurioje vietoje atlikti kratą.
10.3. Atliekant kratą nebuvo pažeisti ir BPK 149 straipsnio 9 dalies reikalavimai dėl būtinumo daryti garso ir vaizdo įrašą. Prie 2016-06-16 asmens kratos protokolo yra fotolentelės, kuriose parodyti kratos metu rasti bylai reikšmingi daiktai – du pakeliai su baltais milteliais ir pinigų kupiūros. Kratos metu dalyvavę asmenys nepareiškė, kad būtų fiksuojama kratos eiga – daromas garso ir vaizdo įrašas, todėl BPK pažeidimų nenustatyta ir proceso veiksmas atliktas teisėtai.
11. Skirdamas bausmę E. T. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 100 MGL ( 3766 Eur ) dydžio baudą - pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais dėl neteisingai paskirtos bausmės, nėra pagrindo.
12. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, E. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, bausmė paskirta laikantis įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo E. T. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą atmesti.