Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-651/2018

2018 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-07 iki 2017-05-08 (1 para) ir nustatyta, kad A. Ž. turi sumokėti 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad, 2017-05-07, apie 13.00 val., prie prekybos centro ,,I“, esančio (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 18,044 g. narkotinės medžiagos-kanapių ir jas laikė iki 2017-05-07, 15.35 val., (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone bei bagažinėje, kol automobilio apžiūros metu policijos pareigūnai narkotines medžiagas rado ir paėmė.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, įvertinęs nuteistojo prisipažinimą, byloje esančią rašytinę medžiagą, pripažino A. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įvertinęs mokyklos, kurioje mokėsi nuteistasis, charakteristiką, tėvų ir sūnaus santykį, padarė išvadą, kad atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.) nėra pagrindo. Teismui kėlė abejonių nuteistojo motinos, kaip galimos laiduotojos, galimybė daryti teigiamą įtaką sūnui. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir pritaikius BK 40 straipsnio nuostatą, atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant piniginio užstato. Nesutinka su teismo išvada, kad A. Ž. jo motina negali padaryti teigiamą įtaką. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai vadovavosi duomenimis, kurie nuteistąjį charakterizuoja tik iki nusikalstamos veikos padarymo. Teismas rėmėsi klasės auklėtojos pateikta charakteristika, tačiau ji, pasak gynėjo, nebuvo itin objektyvi. A. Ž. kartu su atestatu buvo įteiktas ir padėkos raštas, o tai rodo, kad mokyklos administracijos jis nebuvo vienareikšmiškai blogai vertinamas. Nebuvo įvertinti duomenys, rodantys, kad nuteistojo elgesys gerėja, kad į sūnaus elgesį tėvai sureagavo tinkamai. Pasak gynėjo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad mama A. Ž. daro teigiamą įtaką. Šiuo metu A. Ž. dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, iš profesinio mokymo gavo diplomą su pagyrimu, iki šiol gyvena su tėvais, ketina ateityje mokytis. Mano, kad yra visos sąlygos A. Ž. taikyti BK 40 straipsnio nuostatą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Laiduotoja mama B. Ž. yra dirbantis asmuo, darbdavio charakterizuojama teigiamai, todėl verta visapusiško pasitikėjimo. Pažymi, kad A. Ž. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo žymiai pagerėjo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, jog motina A. Ž. gali ir daro esminę teigiamą įtaką.Teismo posėdžio metu buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta B. Ž., kuri parodė, jog sūnus A. Ž. šiuo metu dirba P., o gyvena P. Patvirtino, jog žinojo, kad anksčiau sūnus rūkė kanapes, už tai jie jį griežtai nubaudė. Daugiau nepastebėjo, kad būtų vartojęs kanapes. Pinigų jam duodavo už pagalbą dirbant, dienpinigių ir negalvojo, kad juos gali išleisti narkotinėms medžiagoms įsigyti. Nurodė, kad šiuo metu sūnaus elgesys yra labai pasikeitęs, jį teigiamai paveikė teismas, suprato savo elgesio pasekmes. Nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 800-900 Eur, vyro atlyginimas yra apie 270 Eur.Nuteistojo gynėjas advokatas O. Martinkus prašė tenkinti apeliacinį skundą ir nurodė, kad ryšys tarp motinos ir sūnaus yra tvirtas ir ji tikrai gali padaryti teigiamą įtaką sūnui. Dėl užstato skyrimo nurodė, kad šeima sunkiai verčiasi materialiai, todėl jei teismas vis tik nuspręstų skirti užstatą, jis turėtų būti simboliškas.Prokurorė G. Skersinskytė prašė atmesti apeliacinį skundą. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti laidavimo institutą, prašo jį taikyti su užstatu. Prokurorės manymu, atsižvelgus į tai, kad taikyta administracinė nuobauda už psichotropinių medžiagų vartojimą jo nesulaikė nuo vartojimo, kyla abejonių, kad A. Ž. atleidimas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam turės teigiamos įtakos.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. Ž. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota. Pats apeliantas kaltės neginčija, todėl kolegija dėl to nepasisako. Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK str.). Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, numatyto BK 40 straipsnyje, ir neskyrė laiduotojo. Anot apelianto, teismo išvada, jog nėra pagrindo pasitikėti nuteistojo motina, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, jog A. Ž. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pakankamo pagrindo, nes iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad mama neturėjo teigiamos įtakos nuteistajam ir tikėtis, kad ji galės jį teigiamai paveikti, negalima. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, turinčią reikšmės asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, kad A. Ž. buvo pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotoja paskiriant jo motiną B. Ž.. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su nuteistojo asmenybe, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, taip pat ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecijos teisė nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidimo sąlyga (BK 40 str. 1 d.), susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų, atitinka reikalavimą, kadangi padarytas nesunkus nusikaltimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalyje 1-2 punktuose numatytos sąlygos .A. Ž. praeityje neteistas, administracine tvarka kartą baustas dėl narkotinių–psichotropinių medžiagų vartojimą, bei kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau abi administracinės nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo. A. Ž. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai leidžia pagrįstai spręsti apie BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą.Būtina įvertinti ir tai, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Kasacinio teismo pasisakyta, kad išvada turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Ž. po nusikalstamos veikos padarymo toliau gyvena pas tėvus, šiuo metu yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs, nėra. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Po nusikaltimo padarymo pagerėjęs A. Ž. elgesys rodo, kad apeliantas pats savo elgesį vertina kritiškai. Šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog A. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad ši laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga taip pat egzistuoja. Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertini, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra tinkamas ir ar gali daryti teigiamą poveikį kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). A. Ž. laiduotoja pageidauja būti jo motina B. Ž.. Pirmosios instancijos teismas įvertino laiduotojos asmenybę ir sprendė, kad ji nepadarys A. Ž. realios teigiamos įtakos, nes iki tol ji sūnui įtakos neturėjo, be to, teismo manymu, motina nevisiškai teisingai vertina sūnaus elgesį – jį idealizuoja. Teismui kilo abejonių, ar šiuo metu pilnamečiam sūnui motinos nuomonė yra svarbi, ar jis tikrai paisys jos, ir ar dėl to galės motina tinkamai koreguoti jo vertybines nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tokią išvadą padarė nepagrįstai remdamasis duomenimis, patvirtinančiais neigiamą kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kuris akivaizdžiai gerėja. Bylos medžiaga patvirtinta, kad kaltinamojo A. Ž. elgesys po nusikalstamos veikos pasikeitė: jis baigė vidurinę mokyklą, įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, įgijo profesinio mokymo diplomą su pagyrimu, toliau gyvena pas tėvus, namuose elgiasi gerai. Teigiami elgesio pasikeitimai suponuoja išvadą, kad tėvai ėmėsi visų reikiamų priemonių pakeisti vaiko elgesį. Vadinasi, yra pagrindas manyti, kad mama turi teigiamą įtaką sūnui ir gali teigiamai koreguoti jo vertybines nuostatas. Byloje nėra B. Ž. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad B. Ž. yra dirbantis asmuo: nuo 2002-04-02 dirba P. pirminės sveikatos priežiūros centre bendruomenės slaugytojos pareigose, darbdavio charakterizuojama itin palankiai (b. l. 150). Pirmosios instancijos teismo manymas, jog motina negalės turėti teigiamos įtakos, nes iki tol jos neturėjo, šiuo atveju neatspindi realios situacijos. Nors motinai ir nebuvo žinoma, kad sūnus vartoja narkotines medžiagas ir jo elgesys namie nekėlė įtarimų, dar nereiškia, kad tėvai visiškai negali daryti įtakos sūnaus elgesiui. Minėta, kad būtent po nusikalstamos veikos padarymo, A. Ž. elgesys pasikeitė ir akivaizdu, kad tam įtakos turėjo būtent tėvai. B. Ž. asmenybė tiek pagal atliekamas pareigas, tiek pagal ją apibūdinančias savybes, nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad B. Ž. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri darys teigiamą įtaką kaltininkui. Jiems kartu gyvenant šeimoje, B. Ž. turės galimybę A. Ž. stebėti ir kontroliuoti. Esant išdėstytiems motyvams, kolegija konstatuoja, kad A. Ž. yra pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant motiną B. Ž. ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 str. 4 d.).BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Apeliantas prašo taikyti laidavimo institutą netaikant užstato, tačiau kolegijos manymu, užstato paskyrimas labiau užtikrins tinkamą laidavimo vykdymą ir padidins A. Ž. motyvaciją tinkamai elgtis. A. Ž. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Ž. administracine tvarka jau buvo baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, baustas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nors šios nuobaudos nusikaltimo padarymo metu negaliojo ir nebuvo kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tai pripažintina pakankamu pagrindu išvadai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Nepaisant šiuo metu teigiamai charakterizuojamos A. Ž. asmenybės, kolegija mano, kad jo pasiryžimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų dar labiau paskatins laiduotojai skirtas užstatas, kuris, jam padarius naują nusikalstamą veiką, būtų iš laiduotojos paimtas. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad laiduotoja turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas – per mėnesį, kaip nurodė B. Ž., jos pajamos sudaro 800-900 Eur, turi gyvenamąją vietą, į tai, kad A. Ž. taip pat turi darbą ir gauna pajamų, mano, kad laiduotojai yra pagrindas paskirti 500 Eur užstatą. Kolegijos įsitikinimu, tokia suma, įvertinus bendras šeimos gaunamas pajamas, nebus pernelyg didelė našta.Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Ž. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 45 MGL bauda, pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 MGL bauda bei į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-07 iki 2017-05-08 ir nustatyta, kad A. Ž. turi sumokėti 28 MGL baudą, naikintina ir A. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo motinai B. Ž.. Laidavimo terminą nustatant vienerius metus su 500 Eur užstatu. Nurodytina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti.

A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai jo motinai B. Ž., nustatant vienerių metų laidavimo terminą bei paskiriant 500 Eur užstatą ir bylą nutraukti.

Išaiškinti A. Ž., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laiduotojai B. Ž., kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotoja B. Ž. įpareigojama per 14 dienų nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įnešti nustatytą 500 Eur užstatą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo kodas – 191844978, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000. Mokėjimo paskirtis: „užstatas“. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyta nuosprendžio datą ir bylos numerį (1A-96-651/2018).

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti – objektų pakuotes, saugomas byloje, ir po tyrimo likusias kanapes, saugomas Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje–saugykloje, aktas 2017-05-24 Nr. A3-13778, adresu Liepyno g. 7, Vilnius, sunaikinti.

Daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti–svarstykles ,,USA WEIGH“, saugomas Klaipėdos AVPK Klaipėdos r., PK, kvitas 2017-07-11 serija BBB Nr. 033760, sunaikinti.