Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ ieškinį atsakovams K. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos teisinių padarinių pašalinimo, tretieji asmenys G. S., D. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ameko konstrukcijos“, individuali įmonė „Gargždų dyzelių servisas“, uždaroji akcinė bendrovė „Dorvina“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

14.1 Ieškovei UAB „Argo Ekspresas“ nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas pastatas turi bendrą sieną (blokuojasi) su administraciniu pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pastatas nuosavybės teise priklauso K. S. ir G. S.. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas yra nuomojamas ieškovės UAB „Argo Ekspresas“ bei kitų nuomininkų (UAB „Dorvina“, IĮ „Gargždų dyzelių servisas“, K. S., G. S., D. S. ir R. S.).

14.2 Ieškovė patikslintu ieškiniu be kitų reikalavimų prašo panaikinti statytojui K. S. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 17 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruoti į sandėliavimo paskirties pastatą pagal statytojo K. S. parengtą Esamo administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projektą.

14.3 Nustatyta, kad statytojas K. S. 2023 m. parengė naują projektinę dokumentaciją – „Esamo administracinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projekto pakeitimo projektą“, kuriuo statytojas siekia pakeisti administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projektą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad naujai parengtu esamo administracinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projekto pakeitimo projektu statytojas siekia įteisinti rekonstruojamo statinio statybą, išvengiant šioje byloje jam galimai nepalankaus teismo sprendimo pasekmių – pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, statinio rekonstrukciją įteisinant (užbaigiant) naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu. Apeliantės nuomone, naujai statytojo parengtas esamo administracinio pastato rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projekto pakeitimo projektas yra iš esmės identiškas šioje byloje ginčijamam esamo administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projektui (ir netgi dar labiau keliantis grėsmę ieškovės – besiblokuojančio statinio savininkės interesams). Tikina, jog statytojas parengė iš esmės analogišką projektą (projekto pakeitimo projektą), kuriuo siekia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir tuo pagrindu įteisinti statinio rekonstrukciją.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

18. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).

20. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą, ieškovė suformulavo ieškinio atsakovams pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje, todėl yra pagrindas spręsti, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ar ieškovės išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai bus pakankami ir ar sudarys pagrindą ieškinio patenkinimui, t. y. ar pasitvirtins ieškinio materialinis pagrįstumas, bus sprendžiama bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

21. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Vienos tokių (šioje byloje prašomų) prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.

22. Sprendžiant, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovui, turi būti įvertintos kiekvienos atskiros situacijos faktinės aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1075-516/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020).

23. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1115-464/2020). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo ar nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019).

24. Aktualu pažymėti, jog statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kokie dokumentai turi būti pateikti norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra reglamentuota Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Statybos leidimui gauti būtina paruošti tinkamą projektą – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentą, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Būtent projekte yra numatoma, kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi gavus statybos leidimą. Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.

25. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktą, projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą ir gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

26. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra atskira administracinė procedūra, akcentuotina tai, kad administracinės procedūros teisėtumą kontroliuoja kompetentingos valstybės institucijos. Tą atliko Klaipėdos rajono savivaldybė, 2023 m. birželio 30 d. išdavusi pritarimą atsakovo projektiniams pasiūlymams.

27. Kitas aspektas tas, kad ieškinys pareikštas 2021 m. gruodžio 2 d., projektiniai pasiūlymai parengti 2023 m. Projektinių pasiūlymų rengimas šiuo atveju buvo / yra vieša procedūra, suteikianti galimybę ieškovei ir kitiems asmenims su jais susipažinti bei teikti savo siūlymus (skelbimas patalpintas 2023 m. gegužės 23 d.) (https://klaipedos-r.lt/svetaines-skelbimai/skelbimai-apie-visuomenei-svarbiu-statiniu-projektavima/). Šiuo atveju ieškovė nenurodė bei nepateikė duomenų (CPK 12, 178 straipsniai), kad savo teisėmis pasinaudojo, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jos teisės visgi buvo pažeistos.

28. Dar kitas aspektas tas, jog nors ieškovė nurodo, kad ieškovei priklausantis pastatas turi bendrą sieną (blokuojasi) su atsakovams priklausančiu administraciniu pastatu, tačiau pabrėžtina, kad atsakovų projektas rengiamas tokiu būdu, kad besiblokuojantis gamybinis pastatas unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovei priklausantis pastatas) ties projektuojamo pastato ašimis „B“ ir „4‘ turi atskiras laikančias konstrukcijas sienas, prieš pradedant rengti rekonstrukcijos projektą buvo atlikti išsamūs statybiniai-konstrukciniai tyrimai, parengti konstrukcinės dalies sprendiniai ir griovimo darbų sprendiniai (Projektinių pasiūlymų 11 lapas). Spręstina, kad atsakovų inicijuota administracinė procedūra dėl leidimo išdavimo, nors ir parengta vadovaujantis anksčiau parengtu esamo administracinio pastato (unik nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą techniniu projektu, kuriam 2021 m. birželio 17 d. buvo gautas šioje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. aktualūs projektiniai pasiūlymai parengti tokiu būdu, kad ieškovei ir atsakovams priklausantys pastatai bus atskiri, nebeturintys bendros sienos, taip išvengiant galimos neigiamos įtakos ieškovės pastatui.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskiruoju skundu ginčijama administracinė procedūra dėl leidimo išdavimo yra kontroliuojama kompetentingų valstybės institucijų, siūlymus dėl leidimo išdavimo procedūros galėjo / gali teikti ir pati ieškovė administracine tvarka, pasiūlymai rengiami taip, kad pastatus nesietų bendra siena, dėl to spręstina, kad ieškovės prašymas neužtikrina tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje.

30. Teismo vertinimu, ieškovė prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone iš esmės siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevencinių tikslų – uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus.

31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nes tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016; 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-711-943/2018; kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka įstatymų leidėjo valios laikinąsias apsaugos priemones taikyti siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Todėl ieškovei šiuo metu nepateikus įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą ar grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Dėl kitų skundo argumentų

33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.