Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-107-459/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-24
Bylos Nr.: e2A-107-459/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00799-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: R. K.
Trečiasis asmuo: G. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB SEB bankui

Civilinė byla Nr. e2A-107-459/2022Teisminio proceso Nr.

2-25-3-00799-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.1.2.7; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei R. K., tretiesiems asmenims G. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB SEB bankui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškiniu ieškovė teismo prašė: priteisti iš atsakovės 6093,20 Eur žalos atlyginimo; visas bylinėjimosi išlaidas; 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2019-11-04, apie 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) g., Kretingoje, atsakovė, neleistinoje vietoje eidama per gatvę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu, buvo apgadinta transporto priemonė LEXUS RX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, remdamasis su draudėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartimi (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdama 6399,87 EUR draudimo išmoką. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovė dubliku patikslino reikalavimą dėl žalos dydžio, prašė reikalavimus tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka, kad dėl eismo įvykio ji yra kalta. Nurodė, kad nėra prejudicinę reikšmę turinčių teismo sprendimų dėl atsakovės kaltės dėl eismo įvykio. Paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas vairuotojas, nes jis yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Teigia, kad nėra privalomas atšvaito nešiojimas, ar draudimas rengtis tamsiais rūbais. Automobilio vairuotojas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. nepasirinko saugaus greičio. Paaiškino, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių veiksmus, dėl kurių kilo žala. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl kurių kilo žala. Atsakovė tripliku palaikė savo atsikirtimus į ieškinį.

3. Trečiasis asmuo G. S. atsiliepimu su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimą, tuo tarpu trečiasis asmuo nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Trečiojo asmens vertinimu atsakovė sukėlė eismo įvykį, todėl privalo atlyginti kilusią žalą. Atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai rūpestingai, t. y. tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, tamsiai apsirengusi ėjo per kelią ne pėsčiųjų perėja. Teigia, kad ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo draudimo išmoką, todėl šių aplinkybių dėl žalos išmokėjimo pagrįstumo nebegalima iš naujo vertinti. Atsakovė neigdama savo atsakomybę remiasi tik prielaidomis, jokių konkrečių trečiojo asmens veiksmų nėra nurodoma.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei R. K. iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

5. Šiuo atveju teismas nurodė, kad pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, ginčas yra kilęs dėl žalos atlyginimo už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę, t. y. automobilio vairuotojas – trečiasis asmuo G. S., vairavo automobilį „LEXUS RX 450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir partrenkė atsakovę pėsčiąją R. K.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta ginčo transporto priemonė, todėl ieškovė, kaip transporto priemonės draudikė, reikalauja atlyginti transporto priemonės remonto išlaidas. Šiuo atveju, teismas, nagrinėdamas bylą dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos pagrindu, turi nustatyti, ar nėra aplinkybių, patvirtinančių draudėjo (apdraustojo), transporto priemonės valdytojo neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme.

6. Ginčo atveju, teismo vertinimu, trečiasis asmuo G. S., vairuodamas transporto priemonę ir matydamas, jog dėl oro sąlygų matomumas yra prastas (tą aplinkybę pripažino visi byloje dalyvaujantys asmenys) nes sutemę, lijo, šlapia kelio danga, tokiu būdu vairuotojas yra akinamas atvažiuojančių transporto priemonių šviesų, iš esmės nebuvo pakankamai atsargus ginčo situacijoje, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina ir paties asmens subjektyvus įsitikinimas dėl eismo intensyvumo, t. y. teismo posėdžio metu duodamas parodymus trečiasis asmuo G. S. nurodė, kad buvo intensyvus ne tik automobilių eismas, tačiau ir pėsčiųjų. Be abejonės, pagal galiojantį pasitikėjimo principą, vairuotojas gali tikėtis, kad pėstieji kirs gatvę tik per pėsčiųjų perėję. Tačiau eismo įvykis įvyko gyvenamojoje teritorijoje, po darbo valandų, kur abiejuose kelio pusėse yra gyvenamųjų namų, netoliese yra parduotuvė, be to, buvo prastas oras, lijo, tad žmonės skuba pasiekti namus trumpiausiu keliu, neretai nepaisydami kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) g., Kretingoje, nė vienoje gatvės pusėje kelio ženklo „Pėsčiųjų eismas draudžiamas“ pagal Kelių eismo taisyklių 310 punktą nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendė, jog ginčo atveju pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastimi buvo trečiojo asmens vairuotojo maksimalių atsargumo priemonių, vairuojant automobilį, nesiėmimas, siekiant suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio. Tačiau prie eismo įvykio atsiradimo taip pat prisidėjo ir atsakovės veiksmai, t. y. gatvės perėjimas ne pėsčiųjų perėja, esant prastoms oro sąlygoms.

7. Teismas nurodė, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas ne nukentėjusio asmens padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, tačiau reikalaujama iš nukentėjusiojo asmens atlyginti transporto priemonės remonto išlaidas. Tad šioje byloje nukentėjusiojo asmens atsakomybė gali kilti tik dviem atvejais, t. y. nustačius tyčią ar didelį neatsargumą.

8. Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu atsakovė nurodė iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybes, t. y. kad kelią kirto ne per pėsčiųjų perėją, tačiau prieš einant per gatvę apsižvalgė, praleido atvažiuojančią transporto priemonę, kitų transporto priemonių nebuvo, todėl pradėjo eiti, beveik buvo perėjusi gatvę, kai ją partrenkė. Negirdėjo, nematė atvažiuojančios transporto priemonės, nors klausos ar matymo sutrikimų iki eismo įvykio neturėjo. Nagrinėjamu atveju nei šioje byloje, nei pridėtoje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47118-19 byloje, duomenų, kad atsakovė siekė sukelti eismo įvykį tyčia, pvz. turėjo suicidinių ketinių ar pan., nėra. Teismas pastebėjo, kad ieškovė taip pat neįrodinėjo aplinkybių dėl atsakovės tyčios. Teismas darė išvadą, kad atsakovei atsakomybė galima dėl transporto priemonės apgadinimo tik įrodžius jos didelį neatsargumą, kuris lėmė eismo įvykį.

9. Pagal šalių paaiškinimus, rašytinę medžiagą teismas konstatavo, jog atsakovė į važiuojamąją dalį išėjo ne per pėsčiųjų perėją, t. y. nesilaikė pėstiesiems keliamų reikalavimų, numatytų Kelių eismo taisyklių 42 punkte; atsakovė judėjo įstrižai važiuojamosios dalies atžvilgiu. Šiuo atveju teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai vertino sąvoką „matomumo zona“. Teismas nurodė, kad nei Kelių eismo taisyklėse, nei jokiame kitame teisės akte nėra definicijos, kas laikytina „matomumo zona“, t .y. nenustatytas konkretus atstumas. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad nuo eismo įvykio vietos, pėsčiųjų perėja nutolusi 78 m. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė pėsčiųjų perėjos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, kad priekyje matė pėsčiųjų perėją. Teismas pastebėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas asmens atsakomybės klausimas pagal ANK normas, todėl vertinant asmens elgesį reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad atsakovė gyvena netoli eismo įvykio vietos daugelį metų, jai ši vietovė jai yra žinoma, atitinkamai yra žinoma, kur yra pėsčiųjų perėja. Teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo G. S. nurodė, kad pėsčiųjų perėja įrengta daug seniau nei įvyko eismo įvykis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė žinojo, ar turėjo žinoti, kad toliau gatvėje yra įrengta pėsčiųjų perėja, tačiau ji pati nurodė, kad negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių nusprendė kirsti kelią ne per pėsčiųjų perėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažino, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) g., Kretingoje, elgėsi ne pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau šiuos atsakovės veiksmus būtina įvertinti pagal Kelių eismo taisyklių 44 punkto reikalavimus.

10. Atsakovė į važiuojamąją dalį įžengė prieš tai pasižiūrėjusi ar nėra atvažiuojančių transporto priemonių, t. y. iš Kretingos miesto pusės atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo (trečiojo asmens G. S.) vairuojama transporto priemonė stovėjo sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g.), nuo Klaipėdos miesto pusės ji praleido atvažiuojančią transporto priemonę ir tik tuomet įžengė į važiuojamąją kelio dalį. Bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai sprendė dėl eismo intensyvumo, t. y. atsakovė nurodė, kad eismas nebuvo intensyvus, tuo tarpu trečiasis asmuo G. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. nurodė, kad eismas buvo intensyvus.

11. Teismas nurodė, kad eismo intensyvumas yra kintantis dalykas ir jis per keletą akimirkų gali pasikeisti, t. y. tiek suintensyvėti, tiek sumažėti. Teismas nurodė, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu apklausto D. K. parodymus matyti, kad jis nurodė, kad ypatingai intensyvus eismas buvo (duomenys neskelbtini) g., link Kretingos miesto. Tuo tarpu atsakovė buvo partrenkta jau beveik perėjusi gatvę, t. y. ginčo automobilis ją kliudė dešiniąją automobilio puse ir atsakovė nuo smūgio nukrito ant (duomenys neskelbtini) g. dešiniojo šaligatvio pusės, žiūrint Klaipėdos miesto kryptimi. Darant prielaidą, kad eismas buvo labai intensyvus nuo Klaipėdos link Kretingos miesto pusės, atsakovė nebūtų galėjusi įveikti, pereiti beveik visos gatvės. Be abejonės, tokios faktinės aplinkybės, kaip gatvės kirtimas ne per pėsčiųjų perėją, tamsūs atsakovės rūbai, esant prastoms meteorologinėms sąlygoms gali būti vertintini, kaip asmens neatsargumas, tačiau asmens atsakomybei kilti, būtina nustatyti ne šiaip neatsargumą, tačiau didelį neatsargumą. Pagal byloje esančius duomenis negalima atsakovės veiksmų konstatuoti, kaip didelio asmens neatsargumo, todėl teismas sprendė, jog atsakovei, kaip nukentėjusiam asmeniui atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas negali kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu apeliantė teismo prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-10-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-198-944/2021 ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi; 2) priteisti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

13. Sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvykis įvyko visiškai prie pat atsakovės gyvenamosios vietos, atsakovė ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kirsdama važiuojamąją kelio dalį matė greta esančią pėsčiųjų perėją, tačiau kelią nusprendė kirsti toje vietoje, kur pėsčiųjų perėjos nėra - toje vietoje, kur pagal Kelių eismo taisyklių reguliavimą, pėsčiajai buvo draudžiama kirsti važiuojamąją dalį.

14. Pažymi, kad teismas sprendimu nustatė, jog eismo įvykis įvyko tamsiuoju paros metu, lyjant lietui, esant šlapiai kelio dangai, esant prastam matomumui ir dideliam transporto priemonių eismui. Atsakovė buvo apsirengusi tamsiai ir nedėvėjo atšvaito (arba, jei ir dėvėjo, tai vairuotojui nematomoje vietoje). Taigi atsakovė, esant nurodytoms sudėtingoms eismo sąlygoms, turėdama galimybę kirsti važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, kelią kirto toje vietoje, kur pėsčiųjų perėjos nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų kurie leistų spręsti, jog atsakovė dėl kokių nors pateisinamų, objektyvių priežasčių nebūtų galėjusi kirsti važiuojamosios kelio dalies toje vietoje, kurioje yra pėsčiųjų perėja.

15. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės kelionės tikslas buvo už ginčo kelio atkarpoje įrengtos pėsčiųjų perėjos, t. y. atsakovė, norėdama pasiekti kelionės tikslą, vis tiek būtų praėjusi tą vietą, kurioje buvo įrengta pėsčiųjų perėja. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovė elgėsi itin neatsargiai ir neapdairiai – esant itin prastoms eismo sąlygoms ir turėdama galimybę kirsti kelią pėsčiųjų perėja, atsakovė pasirinko kelią kirsti draudžiamoje vietoje. Tiek atsakovės elgesys, tiek netinkama apranga eismui tokiomis sąlygomis, leidžia pagrįstai spręsti apie atsakovės didelį neatsargumą.

16. Pasisakant dėl įvykio metu buvusio matomumo atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir pačios atsakovės paliudytas eismo įvykio aplinkybes – eiti per gatvę atsakovė pradėjo praleidusi transporto priemonę, kuri važiavo priešinga kryptimi nei transporto priemonė. Ši aplinkybė ne tik patvirtina, kad eismas buvo intensyvus, bet ir leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu lyjant ir esant šlapiai kelio dangai transporto priemonių šviesos akino eismo įvykio dalyvius.

17. Atsakovės veiksmus kaip didelį neatsargumą leidžia vertinti ir ta aplinkybės, kad transporto priemonės valdytojas, laikydamasis visų kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiuodamas mažesniu nei leidžiamas greičiu, neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė teismo prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021-10-06 sprendimą civ. byloje Nr. e2-198-944/2021; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepime nurodyti argumentai:

19. Prejudicinę galią turi tik teismo nuosprendis, priimtas išnagrinėjus bylą. Prejudicinės galios neturi ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro priimti procesiniai sprendimai, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo metu ar aukštesnės instancijos teismo priimti sprendimai dėl skundų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų, nes jie nėra priimami išnagrinėjus bylą iš esmės ir jie nėra nuosprendžiai. Todėl šiais procesiniais sprendimais negalima remtis atsakovės kaltės įrodinėjimui, o ieškovė atsakovės kaltę privalo įrodinėti bendraisiais pagrindais. Ieškovė, bandydama apeliaciniame skunde įrodinėti atsakovės kaltę, analizuoja tik atsakovės veiksmus, bet visiškai nepasisako dėl G. S. veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Šiuo atveju teismas įvertino abiejų eismo dalyvių veiksmus ir teisingai nustatė, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis buvo G. S. veiksmai.

21. Pagal byloje surinktus įrodymus teismas turėjo pagrindą teigti, kad kaltu dėl eismo įvykio buvo automobilio vairuotojas. Pirma, pagal KET reikalavimus, einant per gatvę neprivalomas atšvaitas ir to nedraudžiama daryti apsirengus tamsiais rūbais, o be to atsakovė turėjo atšvaitą, tačiau jis buvo ant tos rankos, kurios G. S. nematė. Antra, tai vairuotojas yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir jam keliami didesni atidumo reikalavimai nei pėsčiajam. Trečia, tai būtent vairuotojas pažeidė netgi keletą KET reikalavimų: 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui), 127 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemones iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių), 128 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams). Automobilio vairuotojas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nepasirinko tinkamo greičio pagal buvusias eismo sąlygas. KET 127 p. numato vairuotojui pareigą ne tik neviršyti leistino greičio, bet ir pareigą pasirinkti saugų greitį pagal konkrečias eismo sąlygas, kuris gali būti ir mažesnis už leistiną. Nors KET 9 p. reikalavimai yra bendro pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad jų negalima pažeisti ar jais neprivalu vadovautis. Pėsčioji į kelią išėjo ne staiga, ką patvirtina ta aplinkybė, jog ji į kelią išėjo iš priešpriešinės eismo pusės ir buvo partrenkta perėjusi beveik visą gatvę, t. y. visą priešpriešinę juostą ir beveik visą vairuotojo važiavimo krypties juostą. Kaip nurodė liudytojas V. B., minėtas automobilis pradėjo stipriai greitėti nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., t. y. iš karto, kai tik iš jos išvažiavo, kas yra neleistina esant tokioms nepalankioms eismo sąlygoms. Kaip matyti iš įvykio metu darytų nuotraukų, gatvė yra pilnai apšviesta. Atsakovė ne staiga išėjo į gatvę, o jau buvo beveik perėjusi visą gatvę ir buvo kliudyta prie pat šaligatvio, priekine dešiniąja automobilio puse. Jei, kaip nurodo vairuotojas, jo matomumui kliudė priešais atvažiuojantys automobiliai, jis privalėjo sumažinti, o ne padidinti greitį, o greitį didinti tik įsitikinęs, kad priekyje nėra kliūčių ar nėra pėsčiųjų, besiruošiančių eiti ar einančių per gatvę, nes iš tos vietos, kur automobilis sustojo, pagal pateiktas nuotraukas pėsčiųjų perėjos nesimato. Teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Todėl net jei laikyti, kad ir nukentėjusioji, ir vairuotojas padarė KET pažeidimus, tai būtina buvo nustatyti kurio iš jų padarytas pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados - svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas - ne specialisto, o teismo kompetencija.

22. Kaip matyti iš medicininės pažymos, nukentėjusioji serga tokiomis lėtinėmis ligomis, kurios jai leidžia judėti tik lėtai. Ekspertas V. M. šias aplinkybes įvertino ir tai leido nustatyti, kad vairuotojas turėjo galimybę laiku sustoti ir išvengti įvykio. Ekspertas V. M. ne tik nustatė tikėtiną automobilio LEXUS greitį pėsčiosios partrenkimo metu, bet taipogi atliko šio automobilio ir pėsčiosios suartėjimo mechanizmo analizę esant ne tik šiam nustatytam, bet ir maksimaliam leistinam greičiui šioje gatvės atkarpoje, kas leido daryti pagrįstą išvadą, jog šio automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti buvusio eismo įvykio. Ekspertas V. M. nustatė tikėtiną partrenkimo vietą, kas leido daryti išvadą, kad vairuotojas turėjo galimybę laiku pamatyti nukentėjusiąją ir išvengti eismo įvykio.

23. Šioje byloje nukentėjusiojo asmens atsakomybė gali kilti tik dviem atvejais, t. y. nustačius tyčią ar didelį neatsargumą. Nors teismas ginčijamame sprendime nurodo, kad atsakovė, būdama vietinė gyventoja, žino kur yra pėsčiųjų perėja, todėl negalėjo gatvės kirsti kitoje vietoje, tačiau tokios teismo išvados yra klaidingos. KET draudimą kirsti gatvę sieja ne su žinojimu, kur yra pėsčiųjų perėja, bet su jos matymu konkrečiu gatvės kirtimo momentu. Jei tuo momentu, kai asmuo ruošiasi kirsti gatvę, pėsčiųjų perėjos nesimato, tai reiškia, kad gatvę kirsti leidžiama. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo atsakovę pažeidus KET 42 p. reikalavimus. Tokios faktinės aplinkybės, kaip gatvės kirtimas ne per pėsčiųjų perėją, tamsūs atsakovės rūbai, esant prastoms meteorologinėms sąlygoms gali būti vertintini, kaip asmens neatsargumas, tačiau asmens atsakomybei kilti, būtina nustatyti ne šiaip neatsargumą, tačiau didelį neatsargumą. Pagal byloje esančius duomenis negalima atsakovės veiksmų konstatuoti, kaip didelio asmens neatsargumo, todėl atsakovei, kaip nukentėjusiam asmeniui atsakomybė pagal CK 6.270 str. nuostatas negali kilti.

Atsiliepimas

24. Trečiasis asmuo G. S. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-10-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-198-944/2021 ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti; 2) priteisti trečiojo asmens G. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepime nurodyti argumentai:

25. Sprendime nurodyta išvada, kad atsakovė nebuvo pripažinta padariusi kokius nors Kelių eismo taisyklių ar kt. teisės aktų pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai. Kaip teisingai nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovė yra pripažinta padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie būtent ir sukėlė eismo įvykį (yra priežastiniame ryšyje su kilusia žala).

26. Pirmos instancijos teismas sprendime darė bylos medžiagai prieštaraujančias ir nelogiškas išvadas, kad eismo įvykį nulėmė tariamas didelis G. S. neatsargumas. Priešingai, eksperto išvada, liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent atsakovė sukėlė eismo įvykį dėl savo sąmoningo, tyčinio neadekvataus veikimo.

27. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirma, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus - kirto važiuojamąją kelio dalį pažeisdama Kelių eismo taisykles, esant judriam eismui, tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms ir prastam matomumui, nevilkėjo ryškių drabužių ir/ar atšvaitų. Tai suponuoja išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovė rūpestingai ir atidžiai nesilaikė kelių eismo taisyklių, nesiėmė veiksmų, jog būtų išvengta įvykio, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala Transporto priemonei. Atsakovės kaltę patvirtina tai, kad ji sąmoningai pasirinko elgtis aptartu būdu (eiti per gatvę ne perėjoje, tamsiu paros metu, esant intensyviam eismui ir bloga matomumui, be atšvaitų). Tarp atsakovės veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. jeigu atsakovė nebūtų atlikusi aptartų neteisėtų veiksmų, įvykis nebūtų įvykęs, todėl įvykio priežastimi būtent yra atsakovės veiksmai. Galiausiai, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo padaryta materialinė žala – transporto priemonės sužalojimas, dėl ko buvo patirtos remonto išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisinaiai argumentai ir ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

30. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sprendimo teisėtumo

31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad išduotas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo draudimo laikotarpis nuo 2019-03-28 iki 2020-03-17, automobilis LEXUS RX, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmata, kurioje remonto kaina su PVM 7751,57 Eur. PVM sąskaita faktūra dėl LEXUS RX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma su PVM 7743,84 Eur, 2019-11-27 mokėjimo nurodytas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 6399,87 Eur suma. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47118-19 duomenų nustatyta, kad 2019-11-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog 2019-11-04 apie 17.45 val. Kretingoje, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, G. S., vairuodamas automobilį „LEXUS RX 450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė R. K..

32. Atsakovė duodama paaiškinimus ir ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, kad įvykio vakarą ėjo (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos miesto kryptimi, nešėsi didelį juodą maišą, nes ketino jį išmesti į tekstilės konteinerį, kuris buvo kitoje gatvės pusėje. Atsakovė ėjo link pėsčiųjų perėjos, bet jos nepriėjusi, pasižiūrėjo į Kretingos miesto pusę, tačiau atvažiuojančių automobilių nebuvo. Iš Klaipėdos miesto pusės pamatė atvažiuojantį automobilį, kurį praleidusi, nusprendė pereiti gatvę. Praėjus maždaug pusę gatvės, pajuto smūgį ir toliau nieko nepamena.

33. Iš trečiojo asmens G. S. parodymų nustatyta, kad jis vairavo transporto priemonę „LEXUS RX 450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Klaipėdą, todėl iš (duomenys neskelbtini) g., kuri yra pažymėta šalutinio kelio ženklu, suko į kairę, į pagrindinį kelią, t. y. (duomenys neskelbtini) g. Pagrindiniu keliu važiavo kita transporto priemonė, tačiau ji buvo pakankamu atstumu, kad trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė galėtų atlikti manevrą ir iš šalutinio kelio (duomenys neskelbtini) g.) pasukus į kairę, išvažiuotų į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) g. ). Įvažiavus į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) g.) ir prasilenkus su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemonę, pajuto smūgį, suprato, kad partrenkė žmogų.

34. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad jis išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ėjo (duomenys neskelbtini) g. šaligatviu link Kretingos miesto, paėjės apie 15 m. prasilenkė su moterimi. Prieš prasilenkdamas su ta moterimi matė, kad ji įstrižai ėjo link važiuojamosios dalies, sukdama galvą atgal – pasižiūrėti į važiuojamąją dalį iš nugaros. Prasilenkimo metu V. B. pastebėjo prie sankryžos, kur kertasi (duomenys neskelbtini) g. su (duomenys neskelbtini) g., sustojusį baltos spalvos automobilį. Jam paėjus apie 15 m., išgirdo smūgį, atsisukęs pamatė, kad nuo mašinos kapoto ant šaligatvio krenta tamsus kūnas. Kai minėtas baltos spalvos automobilis buvo sustojęs prie sankryžos ir pradėjo judėti, jis pastebėjo aktyvų vairavimą greitėjant. V. B. su moterimi prasilenkė (duomenys neskelbtini) g. kairėje pusėje (žiūrint Klaipėdos miesto kryptimi), o moteris partrenkta automobilio nukrito ant dešiniojo šaligatvio pusės. Gatvės buvo apšviestos, lijo, buvo tamsus paros metas.

35. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. nurodė, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Klaipėdos miesto. Prieš jį važiavo baltas automobilis, važiavimo greitis atrodė leistinas, nemanevravo. Jis pastebėjo, kai pro priekyje važiavusio automobilio viršų pakyla juodas objektas, paaiškėjo, kad tai tamsiai apsirengusi moteris. Įvykio metu eismas buvo labai intensyvus, ypatingai link Kretingos miesto pusės, lijo, buvo sutemę, matomumas buvo labai prastas, dėl didelio eismo intensyvumo priešinga kryptimi, važiuojantys automobiliai labai akino.

36. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

37. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y. įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L., D. Vytas, bylos Nr. 3K-3-494/2013).

39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-215/2008 ir kt.). Ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas yra svarbus, tačiau ne lemiamas, nesuvaržantis civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisės kitaip vertinti atsakovo veiksmus, nes įrodinėjimo dalykas civilinėje teisėje neteisėtų veiksmų vertinimo prasme yra platesnis. Tokia išvada darytina atsižvelgus į skirtingą baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtį bei teisinio reglamentavimo principus, kurie lemia ne tapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose (LAT 2015-11-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (LAT 2009-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-378/2009).

40. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, trečiasis asmuo G. S., vairuodamas transporto priemonę ir matydamas, jog dėl oro sąlygų matomumas yra prastas (tą aplinkybę pripažino visi byloje dalyvaujantys asmenys) nes sutemę, lijo, šlapia kelio danga, tokiu būdu vairuotojas yra akinamas atvažiuojančių transporto priemonių šviesų, iš esmės nebuvo pakankamai atsargus ginčo situacijoje, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio. Tuo labiau, teismo posėdžio metu duodamas parodymus trečiasis asmuo G. S. nurodė, kad buvo intensyvus ne tik automobilių eismas, tačiau ir pėsčiųjų. Be abejonės, pagal galiojantį pasitikėjimo principą, vairuotojas gali tikėtis, kad pėstieji kirs gatvę tik per pėsčiųjų perėję, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, eismo įvykis įvyko gyvenamojoje teritorijoje, po darbo valandų, kur abiejuose kelio pusėse yra gyvenamųjų namų, netoliese yra parduotuvė, be to, buvo prastas oras, lijo, tad žmonės skubėjo pasiekti namus trumpiausiu keliu, neretai nepaisydami kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, (duomenys neskelbtini) g., Kretingoje, nė vienoje gatvės pusėje kelio ženklo „Pėsčiųjų eismas draudžiamas“ pagal Kelių eismo taisyklių 310 punktą, nėra.

41. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Kasacinis teismas situaciją, kai pėsčiasis įbėgo į pėsčiųjų perėją, šio asmens veiksmus įvertino kaip sudariusius galimybes kilti grėsmei savo saugumui, ir pripažino, kad jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiuojančia transporto priemone išvengti, todėl, įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, bet ne eidamas ja, sumažino ir (ar) visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ir (ar) į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar) nestabdomą automobilį, ir tokį pėsčiojo elgesį įvertino kaip didelį neatsargumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

42. Todėl, kaip teisingai nurodo apeliantė, aukščiau cituojamoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-171/2011 pėsčiojo veiksmai, kai pastarasis kelią kerta per pėsčiųjų perėją, bet į pastarąją įbėga staigiai, o ne įeina žingsniu, vertintini kaip didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys, kad pėsčiasis nurodytu atveju važiuojamąją kelio dalį kirto pėsčiųjų perėja, tačiau jo veiksmai vis tiek buvo įvertinti kaip didelis neatsargumas. Nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia spręsti, kad elementarių pėsčiojo rūpestingumo ir atidumo reikalavimų nesilaikymas yra laikomas dideliu nerūpestingumu. Pėsčiasis taip pat yra eismo dalyvis, todėl pagrįstai jam yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

43. Iš to kas pateikta nekyla abejonių, jog prie eismo įvykio atsiradimo taip pat prisidėjo ir atsakovės veiksmai, t. y. gatvės perėjimas ne pėsčiųjų perėja, o ypač esant prastoms oro ir matomumo sąlygoms.

44. CK 6.263 str. 1 d. bei KET įpareigoja asmenis elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsargiai. Ypač šios pareigos yra akcentuojamos padidinto pavojaus šaltinio valdytojams, nes įstatymų leidėjas atsižvelgė į šių šaltinių padidintą grėsmę aplinkiniams.

45. Vadovaujantis CK 6.245 str. 4 d., deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (LAT 2004-02-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004-04-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009).

46. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (LAT 2019-06-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (LAT 2010-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019-06-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

47. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (LAT 2016-11-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (LAT 2009-07-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (LAT 2017-03-02 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

48. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (LAT 2002-12-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (LAT 2010-03-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-53/2010).

49. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (LAT 2011-11-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-446/2011 ir kt.).

50. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, civilinės atsakomybės prasme kaltė tiriama ir vertinama, nustatomas jos (ne)buvimas, net jei baudžiamojoje byloje yra konstatuotas kaltinamojo asmens kaltės nebuvimas ir dėl to jis išteisintas, nes baudžiamojoje byloje teismai vertina asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymo prasme, ji yra siauresnės apimties, jai nustatyti taikomi griežtesni įrodinėjimo standartai ir tik pagal baudžiamajame procese surinktus įrodymus, tuo tarpu civilinėje byloje dėl eismo įvykio asmens kaltė teismo nustatoma civilinės atsakomybės prasme pagal civilinio proceso metu įrodinėjamas nustatytas aplinkybes ir įvertinus civiliniame procese surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčo atveju pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą bei atitinkamai trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo klausimą, trečiojo asmens veiksmai taip pat savarankiškai vertintini Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalies kontekste.

51. Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu, ypač su pėsčiuoju, kuriam transporto priemonė neabejotinai kelia didesnį pavojų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 30 punktas).

52. Pagal Kelių eismo taisyklių (eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 42 punktą į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

53. Atsakovė teismui duodama žodinius paaiškinimus ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pastaroji ėjo link pėsčiųjų perėjos, tačiau jos nepriėjusi, pasižiūrėjo į Kretingos miesto pusę, tačiau atvažiuojančių automobilių nebuvo. Iš Klaipėdos miesto pusės pamatė atvažiuojantį automobilį, kurį praleidusi, nusprendė pereiti gatvę. Iš to kas pateikta matyti, jog atsakovė žinodama apie netoliese esančią perėją, nusprendė pasielgti rizikingai ir važiuojamosios dalies pusę pereiti ne per pėsčiųjų perėją ir ne stačiu kampu, o įstrižai važiuojamosios dalies.

54. Taigi, atsakovė, esant nurodytoms sudėtingoms eismo sąlygoms, turėdama galimybę kirsti važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, kelią kirto toje vietoje, kur pėsčiųjų perėjos nėra. Kaip teisingai pastebi apeliantė, byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų kurie leistų spręsti, kad atsakovė dėl kokių nors pateisinamų, objektyvių priežasčių nebūtų galėjusi kirsti važiuojamosios kelio dalies toje vietoje, kurioje yra pėsčiųjų perėja. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad šio eismo įvykio kaltininkė yra pati nukentėjusioji R. K., kadangi dėvėdama tamsius rūbus, išėjo į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje (nors pėsčiųjų perėja buvo matymo zonoje, R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punktą. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas nutraukimas, kadangi eismo įvykio kaltininkė pati nukentėjusioji. Nutarime pažymėta ir tai, kad R. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 428 str. 2 d., požymių. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad kitiems įvykio dalyviams sveikata sutrikdyta nebuvo, nukentėjusioji pati buvo smarkiai susižalota, administracinio nusižengimo teisena nepradedama.

55. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-104-403/2021, ginčo atveju draudėjo veiksmai nagrinėtini kartu su nukentėjusiosios didelio neatsargumo veiksmais, kiek abiejų elgesys nulėmė eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą.

56. Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad atsakovės elgesys atitinka didelio neatsargumo sąvoką CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

57. Pakartotina, jog kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu, ypač su pėsčiuoju, kuriam transporto priemonė neabejotinai kelia didesnį pavojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Taigi, ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, vairuodamas transporto priemonę, suvokdamas, jog tamsiuoju paros metu, lietui lyjant, matomumas nėra geras, esant intensyviam eismui, iš esmės nebuvo pakankamai atsargus ginčo situacijoje, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, matomumą, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog ginčo atveju pagrindiniu eismo įvykį sąlygojusiu šaltiniu laikytini trečiojo asmens veiksmai - maksimalių atsargumo priemonių, vairuojant automobilį, nesiėmimas, siekiant suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio. Tačiau, esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad ir dėl atsakovės veiksmų kilo grėsmė jos ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsakovė kaip pėsčioji ir eismo dalyvė nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiuojančia transporto priemone išvengti.

58. Visų šių aplinkybių kontekste vertintina, jog egzistuoja dėl eismo įvykio atsiradimo tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės kaltė (mišri kaltė) (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog, kaip minėta anksčiau, ginčo atveju pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo trečiojo asmens veiksmai - maksimalių atsargumo priemonių, vairuojant automobilį, nesiėmimas, siekiant suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio, dėl ko spręstina, jog trečiojo asmens kaltė sudaro 80 procentų, o atsakovės - 20 procentų, ko pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį atmetęs visiškai, padarė iš dalies neteisingas išvadas ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies - ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 218,64 Eur žalos atlyginimas, ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2021-08-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

60. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo ir atlyginimo pirmosios instancijos teisme

61. Vadovaujantis CPK93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

62. Byloje pateikti įrodymai, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 144,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – iš dalies keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini 20 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 28,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

63. Byloje pateikti įrodymai, jog už susipažinimą su byla, atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, trečiasis asmuo patyrė 1 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje palaikė ieškovės interesus, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

64. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovė patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai nepatenkintai ieškinio reikalavimų daliai (80 proc.) atsakovei iš ieškovės priteistina 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Byloje pateikti įrodymai, jog už apeliacinio skundo pareiškimą ieškovė sumokėjo 137,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – iš dalies keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini 20 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 27,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

66. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Šios atsakovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės, kurios apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (atmesta 80 proc. apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų), priteistina 480,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

67. Byloje pateikti įrodymai, jog trečiasis asmuo patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje palaikė ieškovės interesus, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K. 1 218,64 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2021-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Priteisti iš atsakovės R. K. 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. S..

Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. K..

Priteisti iš atsakovės R. K. 27,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. K. 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. S., patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. K., patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Likusią ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinio dalį atmesti.

Teisėjai Raimonda AndrulienėJolanta GailevičienėAlvydas Žerlauskas