Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. 2-9623-783/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
2-9623-783/2018
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00578-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Ieškovas
N. V.
Atsakovas
J. M.
Advokatai
Vadimas Makušinas, Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-9623-783/2018Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00578-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 2.1.3.3.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujantieškovui N. V., jo atstovui advokatui Vadimui Makušinui,atsakovei J. M., jos atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas N. V. prašo iš atsakovės J. M. priteisti 2790 Eur skolą, 81,37 Eur palūkanų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje (14-15 b. l.) nurodė, jog 2017 m. balandžio 23 d. atsakovė J. M. ieškovui išrašė vekselį, kuriuo patvirtino privalanti pagal šį vekselį besąlygiškai iki 2017 m. gruodžio 22 d. sumokėti ieškovui 3360 Eur. Iki nurodyto termino atsakovė ieškovui sumokėjo 570 Eur, todėl liko skolinga 2790 Eur. Kadangi atsakovė J. M. per vekselyje nurodytą terminą neįvykdė pareigos sumokėti ieškovui dalį vekselyje nurodytos sumos, jis, ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išrašymo, atsakovei pareiškus prieštaravimus, pateikė ir ieškinį. Ieškinyje nurodė, jog nors ieškovas ir praleido terminą realizuoti vekselį Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika), tai nėra pagrindas pasibaigti vekselyje nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju jis, ieškovas, kaip vekselio gavėjas, gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės bus įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą. Ta aplinkybė, jog vekselio gavėjas (ieškovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, nepanaikina vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo (nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016). Taip pat mano, jog vekselyje nurodytas įsipareigojimas sumokėti pinigus neprieštarauja įstatymams, jis yra civilinių teisinių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dublike (39-40 b. l.) ieškovas N. V. į atsakovės atsiliepimą teigia, jog atsakovė J. M. melagingai teigia, jog ji 2017 m. balandžio 23 d. prašiusi paskolinti 800 Eur, o ne 3360 Eur, ką patvirtina jo, ieškovo N. V., su ieškiniu pateiktas 2017 m. balandžio 23 d. vekselis, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2017 m. gruodžio 22 d. Kadangi grąžinimas vyko grynais pinigais, ieškovas parengė dokumentą „J. M. grąžinamos paskolos grafikas, pagal išrašytą 2017 m. balandžio 23 d. vekselį“. Šiame dokumente šalys abiejų parašais fiksavo atsakovės grąžinimus pagal 2017 m. balandžio 23 d. vekselį. Kaip matyti iš šio grafiko, atsakovė nuo 2017 m. gegužės 22 d. kiekvieno mėnesio 22 d. ieškovui grąžindavo po 70 Eur, paskutinę įmoką padarė 2018 m. sausio 22 d., kai sumokėjo 10 Eur, viso iki šios datos sumokėjo 570 Eur ir liko skolinga 2790 Eur. Ieškovas N. V. neigia atsakovės J. M. nurodomas aplinkybes, jog buvo apgauta, nes atsakovė ankstesniuose paskoliniuose santykiuose puikiai gaudėsi, suprato vekselio esmę ir prasmę bei jos atsikirtimus vertina kaip melagingas. Nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ji iš ieškovo 2017 m. balandžio 23 d. skolinosi 800 Eur, kadangi tą dieną vekselis buvo pasirašytas 3360 Eur sumai, jokio kito dokumento 2017 m. balandžio 23 d. šalys nesudarinėjo. Ieškovas N. V. dublike nesutinka su ieškovui tenkančios pareigos įrodyti paskolos dalyko (pinigų sumos) perdavimą, taip pat sandorio, pagal kurį buvo išduotas vekselis, egzistavimą, kaip precedentą ieškovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje esantį išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016. Teigia, jog kai vekselio pasirašymas neatitinka vidaus vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo iškart turėtų jį ginčyti, dabar gi vekselis yra ginčijamas praėjus daugiau nei vieneriems metams ir iš dalies jį įvykdžius. Taip pat ieškovas N. V. nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodomais CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimais dvišalei paskolos sutarčiai, tačiau atsakovės išrašytas vekselis yra vienašalis sandoris ir jam šios nurodytos normos reikalavimai netaikomi. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais dėl vekselio išrašymo sulydimo įtakoje ir vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu, tačiau ieškovas dėl šių argumentų plačiau nepasisakė, nes atsakovė nėra pareiškusi priešinio reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (29-33 b. l.) nurodė, jog ji, atsakovė J. M., iš ieškovo N. V. niekada nebuvo gavusi 3360 Eur dydžio paskolos, su ieškovu jos nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai nei tokiai, nei mažesnei sumai, ji 3360 Eur sumai dokumento, įvardinamo kaip vekselio, valingai niekada nėra pasirašiusi ir neišdavusi, ši byla yra tik ieškovo nesąžiningumas ir apgaulė. Nurodė, jog ji, ieškovė, 2016 metais iš įmonės „Provident Finansai“ buvo paėmusi kreditą, kurį grąžindavo dalimis pagal grafiką, mokėdama banko pavedimu arba tiesiogiai aptarnaujančiai kredito darbuotojai. 2016 m. pabaigoje ieškovas N. V. atvykęs pas ją į namus prisistatė naujuoju bendrovės „Provident Finansai“ atstovu, pakeičiantis senąjį atstovą, jis, ieškovas, taip pat pasiūlė paimti naują paskolą lengvatinėmis sąlygomis. Ji sutiko paimti kreditą 400 Eur paskolą, pirmą įmoką pavedimu padarė 2017 m. sausio 16 d., vėliau kas mėnesį mokėjo po 75 Eur, kas iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio sudarė 600 Eur. 2017 m. balandžio 23 d. ieškovui atvykus pasiimti eilinės įmokos, ji jam prasitarė, kad sugedo automobilis, ieškovas pasiūlė paimti antrą kreditą. Kadangi automobilio remontui buvo reikalinga 800 Eur suma, ji 2017 m. balandžio 23 d. pasirašė dokumentą 800 Eur sumai. Du mėnesius įmokų nemokėjo, tačiau rugpjūčio mėnesį sumokėjo visą 800 Eur dydžio paskolą į rankas ir ieškovui pasakė, kad su juo atsiskaitė. Tačiau ieškovas N. V. paprieštaravo ir sakė, kad ji, atsakovė, jam turi sumokėti dvigubai tiek, kiek skolinosi, pateikė paskolos paskirstymo grafikus, aiškino, kad ne nuo jo vieno priklauso šie sprendimai. Manydama, jog neturi kito pasirinkimo, ji, atsakovė, toliau darė įmokas, bet ieškovas ir toliau reikalavo pinigų, 2017 m. lapkričio 16 d. atvykęs pas ją į namus, davė kažkokius dokumentus pasirašyti, aiškino, kad jis nori apsidrausti. Ji, ieškovė, manė, kad pasirašo, jog yra atsiskaičiusi, tačiau vėliau, pasitarusi su vyru, suprato, kad ieškovas ją apgavo. 2018 m. sausio 10 d. ji gavo SMS žinutę iš ieškovo, kada jam tikėtis kitų įmokų, ji ieškovo paprašė, kad šis pateiktų ir parodytų jos pačios pasirašytus dokumentus. 2018 m. sausio 22 d. ar 24 d. ieškovas atvyko pas ją į namus vėl su kažkokiais mokėjimo grafikais, jokių jos prašytų dokumentų neatsivežė. 2018 m. sausio 28 d. SMS žinute ieškovo vėl paprašė atvežti pas jį esančius pasirašytus dokumentus (vekselius), jų kopijas, tačiau iš ieškovo N. V. gavo tik atsakymą, kad jei nori pyktis, tai nebus gerai nei jai, nei jam, ieškovui. O 2018 m. vasario 21 d. gavo registruotą laišką iš antstolės N. Budriūnienės, jog ieškovui N. V. yra skolinga 501,49 Eur. Šį antstolės reikalavimą ji įvykdė. Kai gavo teismo pranešimą apie N. V. reikalavimą priteisti jam 3360 Eur skolą pagal 2017 m. balandžio 23 d. vekselį, ji buvo ištikta šoko, nes nežino, kiek šis apgaulės būdu iš jos galėjo gauti dokumentų (vekselių) su jos parašais ir kokiomis sumomis. Nurodo, jog iš ieškovo N. V. skolinosi 400 Eur ir 800 Eur, tačiau jas ji jau seniai sumokėjusi su nesąžiningomis didžiausiomis palūkanomis. Atsakovė nurodė, jog ieškovo teismui pateiktą 2017 m. balandžio 23 d. „Paprastąjį vekselį“ (jo kopiją) matė pirmą kartą, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jai tokią sumą būtų davęs, pervedęs, o ji tokią sumą būtų gavusi. Vekselyje nurodyta, kad vekselis turi būti apmokėtas iki 2017 m. gruodžio 22 d., tačiau po tos dienos ji negavo iš ieškovo jokio pranešimo apie vekselio apmokėjimą. Ieškovas ieškinyje pats pripažįsta, jog jo pateiktas dokumentas neturi paprastojo vekselio galios, realizuoti įstatymų nustatyta tvarka negalėjo. Nurodydama teisinius argumentus ir atsikirsdama į ieškovo ieškinyje dėstomus argumentus ieškovė J. M. nesutinka su ieškovo pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 formuojamos praktikos aiškinimu, nurodo, jog ši byla savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo tarp jų kilusio ginčo, be to, toje pačioje nurodoma, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus, kas reiškia, jog jis negali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išrašymo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ir ieškovo citatos iš civilinės bylos Nr. 3K-3-296-695/2016 paimtos iš bylos konteksto ir neatitinka šios bylos aplinkybių. Mano, jog yra reikalinga išsiaiškinti visas aplinkybes ir visų įvykių seką, nuo kada, kokiomis sąlygomis N. V. teikia kredito paslaugas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo nuoroda į CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi ieškovas taip ir nepaaiškino, kas slypi už šios įstatymo nuostatos ir kokiu pagrindu civilinėje apyvartoje atsirado ieškovo pateikiamas dokumentas. Teigia, jog ieškovas parašą ant popieriaus lapų gavo apgaulės būdu. Atsakovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 teigdama, jog esant ginčui ieškovas tokį dokumentą gali panaudoti, bet privalo jį įrodinėti atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Atsiliepime ieškovė taip pat nesutinka, kad ieškovo N. V. pateiktas dokumentas būtų vertinamas kaip paskolos raštelis, pagrindžiantis tarp šalių kilusius paskolinius santykius (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalies aiškinimas), ieškovas apskritai nepateikė įrodymų, patvirtinančių buvusio kokio nors sandorio egzistavimą. Teigia, jog teismui pateiktas vekselis, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176, 178, 184, 185 straipsniai), nėra pakankamas paskolos faktui patvirtinti, nes jame nėra duomenų apie realų pinigų perdavimą, nėra įrodymų apie piniginės perlaidos atlikimą. Be to, atsakovė mano, jog įvertinus tai, jog pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur, šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, turi būti taikomi CK 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai dėl tokio sandorio negaliojimo bei CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatyta procedūra pripažinus sandorį negaliojančiu. Taip pat ieškovė atsiliepime nurodė, jog teismui nepripažinus ieškinio niekiniu, šis gali būti naikinamas ir CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu kaip sudarytas dėl apgaulės, nes ji, atsakovė, ieškovo pateikto dokumento, įvardinto vekseliu, valingai nepasirašinėjo, daro prielaidą, jog jis, ieškovas N. V., šį dokumentą buvo pateikęs pasirašyti kartu su dokumentais dėl 400 Eur skolos ir delspinigių mokėjimo išdėstymo grafikų arba 2017 m. lapkričio 23 d., kai manė pasirašanti, kad yra su ieškovu atsiskaičiusi. Ji, atsakovė J. M., iki susipažinimo su N. V., nebuvo susidūrusi su vekselių išrašymu ar gavimu, nežinojo, kokią jie turi galią ir reikšmę. Pati tokio dokumento nėra paruošusi. Mano, jog ieškovas, pateikdamas pasirašyti įmokų mokėjimo grafikus, pakišo pasirašyti ir šį dokumentą, taip ją apgaudamas, ir dabar yra absoliučiai nesąžiningas, siekia pasipelnyti ir tokiu būdu be pagrindo praturtėti. Tai, kad ji, ieškovė, negalėjo pasirašyti vekselio 3360 Eur sumai, nuo 2017 m. balandžio 23 d. (tariamo vekselio pasirašymo) iki 2017 m. gruodžio 22 d., tai yra jo termino pabaigos, apmokėti, nes pagal gaunamas pajamas per tuos mėnesius tokios sumos net neuždirbtų. Ieškovė atsiliepime taip pat nesutinka, jog yra pagal šį su ieškiniu pateiktą ieškovo vekselį sumokėjusi 570 Eur sumą, nes šie pinigai buvo mokami už 400 Eur ir 800 Eur kreditus, ir ne tokia suma, o žymiai didesnė. Mano, jog visas skolas yra grąžinusi. Pripažinus ieškinio reikalavimą priteisti skolą pagal pateiktą vekselį nepagrįstu, prašo atmesti ir kitus ieškinio reikalavimus. Triplike (44-48 b. l.) į ieškovo N. V. dubliką atsakovė pakartotinai nurodo, jog 2017 m. balandžio 23 d. vekselio 3360 Eur sumai neišrašė, mano, jog kartu su ieškiniu pateiktą jos išduotą vekselį ieškovas N. V. gavo apgaulės būdu, 2017 m. balandžio 23 d. ryte, ją pažadinęs iš miego po naktinės pamainos, atkartojo atsiliepimo teiginius, jog tokios sumos ji valingai nebūtų skolinusi, nes per vekselyje nustatytą terminą ji šios sumos, gaudama vidutiniškai apie 600 Eur per mėnesį, nebūtų grąžinusi. Spėja, jog šiuo vekseliu tokiai sumai norėjo įforminti palūkanas ir/ar delspinigius nuo 800 Eur, tačiau 3360 Eur suma viršija bet kokias nesąžiningiausias palūkanas. Atsakovė mano, jog ieškovas turėjo savo praktikos sistemą, nuolat keisdavo mokėjimo grafikus, įmokų dydžius, tariamai refinansavo, po to dėstė ketvirčiais, kartojo, kad ji turinti pasirašyti, nes tai yra papildoma garantija jam, ieškovui, apsidraudimas, kad skola bus grąžinta. Todėl mano, kad vekseliais, kurių gali būti ir dar daugiau, buvo sukurti tariami visiškai nauji įsipareigojimai, tačiau niekuo nepagrįsti. Ieškovas N. V. pats paruošė ir sudarė dokumentą, žinojo apie jo trūkumus, tai yra neteisingą sumą. Ieškovas naudojosi jos, atsakovės, neišprusimu finansų srityje, slegiančiais rūpesčiais, išsiblaškymu, nuovargiu, ir todėl yra šio dokumento nesąžiningas įgijėjas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo pateiktu išaiškinimu LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, nes ši nutartis priimta dėl civilinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, dėl sudaryto vekselio 2014 m. sausio mėnesį. Toje byloje pateiktas dokumentas atitiko reikalaujamus vekselio rekvizitus, tik laiku nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo padarymo. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu nagrinėjamoje byloje yra aktualios CK ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis) ar paskolos sutartis turi būti notarinės formos, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovo pateiktas atsakovės išduotas vekselis neatitinka įstatymų reikalaujamos notarinės formos, teismas, remdamasis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, CK 1.80 straipsniu, CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, privalo jį pripažinti negaliojančiu, net jei toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas. Atsakovė J. M. triplike taip pat nesutinka ir su ieškovo dublike nurodyta įrodinėjimo pareiga, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-513/2015 yra suformulavęs išaiškinimą, jog tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti tai teigiantis kreditorius, šiuo atveju, ieškovas. Toje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog „Visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, priteikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui. <...> Ieškovo pateiktas dokumentas, įvardintas kaip vekselis, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas kaip paskolos raštelis, o vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas, sprendžiant, ar egzistuoja ieškovo nurodomas sandoris, kurio pagrindu, anot ieškovo, buvo išrašytas šis dokumentas.“ Atsakovė pažymėjo, jog atsižvelgus į šį išaiškinimą ieškovas byloje, kurioje pateikia dokumentą, neturintį vekselio galios, turi pareigą įrodinėti, kad paskola grynaisiais pinigais tarp fizinių asmenų buvo reali, tai yra buvo perduotas sutarties dalykas arba kad buvo užtikrintas kitas sandoris ir kita.

Teismo posėdyje ieškovas N. V. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Parodė, jog kažkur iki 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigos dirbo bendrovėje „Provident Finansai“ kaip tarpininkas, į jo pareigas įėjo iš bendrovės skolininkų rinkti įmokas pagal skolininkams išduotus bendrovės kreditus, atsakovė J. M. buvo viena iš klienčių. Vienu metu atsakovė paprašė jo paskolinti pinigų, jis sutiko, paskolino jai 900 Eur, atsakovė jam išrašė vekselį šiai sumai, sutarė, jog ji skolą grąžins mokėdama dalimis. Kada ji vekselį šiai sumai išrašė, neprisimena, tačiau pagal jų sudarytą grafiką šią skolą atsakovė J. M. išmokėjo, jis atsakovės išduotą vekselį sunaikino. 2017 m. balandžio mėnesį ieškovė vėl paprašė paskolinti pinigų, sakė, jog vyras turi skolų, reikia pinigų automobilio remontui, jis sutiko ir paskolino 3360 Eur, atsakovė šiai sumai 2017 m. balandžio 23 d. išrašė vekselį, pagal kurį 2017 m. gruodžio 22 d. įsipareigojo grąžinti jam pinigus. Tačiau jie taip pat susitarė, jog atsakovė jam kas mėnesį grąžins po 110 Eur skolos, sudarė grafiką pagal tokio dydžio įmokas, atsakovė kurį laiką laikėsi įsipareigojimų ir jam mokėjo po 110 Eur. Tačiau po 5 mėn. atsakovė pasakė, kad nebegali mokėti po 110 Eur, paprašė sumažinti įmoką iki 70 Eur, jis tam neprieštaravo, sudarė naujus mokėjimo grafikus, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo mokėti jam kas mėnesį po 70 Eur iki visos skolos išmokėjimo, jie užskaitė jos po 110 Eur mokėtas įmokas ir įmokas išdėliojo iki 2018 m. sausio mėnesio 22 d. Seną grafiką, kuriame buvo numatytos įmokos po 110 Eur, jis sunaikino. Parodė, jog atsakovei mokant pagal jų sutartą grafiką, jis 2017 m. balandžio 23 d. atsakovės išduotą vekselį būtų sunaikinęs, kai ši po 2017 m. gruodžio 22 d. būtų išrašiusi jam naują vekselį likusiai skolos sumai vekselio išrašymo dieną. Tačiau nuo 2018 m. sausio mėnesio atsakovė atsisakė toliau mokėti įmokas, sakė, kad kreipsis į advokatą. Dėl to jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal 2017 m. balandžio 23 d. atsakovės išduotą vekselį. Ieškovas N. V. parodė, jog atsakovė J. M. per tą laikotarpį, kuomet grąžino įmokas pagal 2017 m. balandžio 23 d. vekselį, taip pat išrašė naują vekselį 480 Eur sumai, šio vekselio neapmokėjus nustatytu metu, jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo dokumento išrašymo, antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, šiuos pinigus iš atsakovės išieškojo. Ieškovas manė, jog šis kreipimasis į antstolę padės atsakovei suprasti ir pradėti toliau mokėti įmokas pagal jų sutartą grafiką. Ieškovas teigia, jog jokios finansinės naudos iš šių sandorių jis neturėjo, skolindavo pinigus, nes atsakovė jam atrodė patikimas asmuo, laisvų pinigų jis turėjo. Viso per jų bendravimo laikotarpį jis pagal atsakovės J. M. išrašytus vekselius suteikė tris paskolas – 900 Eur, 3360 Eur ir 480 Eur. Atsakovė 900 Eur grąžino, 480 Eur išieškojo antstolė, iš 3360 Eur paskolos atsakovė jam grąžino 570 Eur. Todėl prašo priteisti jam negrąžintą paskolą bei susidariusias palūkanas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas V. Makušinas teismo posėdyje ieškinį palaiko, teigia, jog ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka jų pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimai yra nuoseklūs, jokių prieštaravimų tarp ieškovo ir atsakovės paaiškinimų jis nemato, todėl ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Ieškovo atstovas teigia, jog atsakovė J. M. teisme teikdama paaiškinimus įnešė painiavos teigdama, jog 2017 m. balandžio mėnesį pasiskolintus 800 Eur grąžino 2017 m. liepos mėnesį, nors triplike buvo nurodžiusi, jog grąžino 2017 m. rugpjūčio mėnesį, taip pat atsakovė klaidina teismą aiškindama, jog tam tikromis sumomis buvo dengiama viena paskola, kitomis – dar viena, taip norėdama įtikinti teismą, kad ieškovas nėra teisus ir ieškinys būtų atmestas. Tačiau, pasak atstovo, civilinėje teisėje galioja rūpestingo asmens prezumpcija, o ieškovės nurodytos aplinkybės, jog sandorius pasirašinėdavo mieguista, neįsigilinusi į sandorius, patvirtina, jog atsakovė J. M. buvo neatidi ir nerūpestinga, tokių asmenų civilinė teisė negina. Atstovas kritiškai vertina atsakovės teiginius, jog pažadinta iš miego galėjo pasirašyti 8 ieškovo paruoštus vekselius, mano, jog tuomet turėtų prisiimti ir atsakomybę už tokį savo neatidų elgesį. Kadangi atsakovė ir anksčiau turėjo sutartinius santykius su kreditus teikusia bendrove „Provident finansai“, ji turėjo suprasti tarp jos ir ieškovo susiformavusius paskolinius santykius, įforminamus vekseliais, kurie iš esmės buvo šabloniniai, vekselių tekstas išdėstytas viename lape ir aiškiai suprantamas. Atstovas teigia, jog manydama, kad yra apgauta, atsakovė turėjo pareikšti priešieškinį, tačiau to nepadarė, vien remtis savo samprotavimais, kurie yra tik prielaidos, atsakovė negali. Sutinka, kad vienas trūkumas dėl išduoto vekselio yra jo suma, kadangi ji viršija 3000 Eur, šio vekselio išrašymas tokiai sumai turėjo būti įformintas notarine forma, to nepadarius, ieškovui buvo užkirstas kelias kreiptis į notarą dėl vykdomojo dokumento išrašymo, tačiau atsakovei nepareiškus priešinio reikalavimo dėl šio vekselio negaliojimo, pripažįstama, kad šis įrodymas patvirtina, kad tokie pinigai (3360 Eur) buvo atsakovei perduoti. Jeigu teismas pripažintų sandorį (vekselio išrašymą) niekiniu dėl notarinės formos nesilaikymo, turėtų būti taikoma restitucija, atsakovė turėtų grąžinti ieškovui jos gautus 3360 Eur, o ieškovas jai grąžintų šios sumokėtus 570 Eur.

Atsakovė J. M. teismo posėdyje, palaikydama reikalavimą atmesti ieškinį, parodė, jog su ieškovu N. V. susipažino po to, kai šis buvo paskirtas jai kreditą teikusios bendrovės „Provident Finansai“ atstovu ir rinkdavo įmokas pagal jai išduotą kreditą. 2016 m. gruodžio mėnesį atsitikus nelaimei su dukra, ji iš ieškovo N. V. pasiskolino 400 Eur, pasirašė ieškovo parengtą 2016 m. gruodžio 12 d. vekselį ir kiekvieną mėnesį iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio ieškovui mokėdavo po 75 Eur, viso pagal šią paskolą ieškovui sumokėjo 600 Eur, daugiau ieškovas pagal šį vekselį iš jos nereikalavo. 2017 m. balandžio mėnesį ji pasirašė dar vieną vekselį, kaip ji manė, 800 Eur sumai, šią iš ieškovo gautą sumą panaudojo automobilio remontui. Nurodė, jog šią 800 Eur sumą ji ieškovui grąžino 2017 m. liepos mėnesį ieškovo namuose, pasiskolinusi pinigus iš savo žento. Jokio pakvitavimo iš ieškovo ji negavo, į klausimą, ar jie jau atsiskaitę, ieškovas jai atsakė, kad be skolos ji jam dar turės sumokėti 800 Eur. Su vyru ji tuomet kalbėjosi, kad kažkas čia ne taip, prašė ieškovo atvežti dokumentus, patvirtinančius jos įsipareigojimus, tačiau ieškovas jai nevežė. Atsakovė teigia, jog jokio vekselio 480 Eur sumai 2017 m. lapkričio 16 d. ji ieškovui neišrašė, mano, jog ieškovas šį vekselį iš jos išgavo apgaule, vieną rytą 2017 m. lapkričio mėnesį atvykęs pas ją į namus ir pateikęs pasirašyti įvairius dokumentus. Ji pasirašė, nes buvo po naktinės pamainos, pasitikėjo ieškovu, kuris sakė, jog jis skolą išdėstė dalimis ir ketvirčiais, todėl duoda pasirašyti naujus vekselius, ką pasirašo, ji nesigilino. Vėliau suprato, jog galėjo pasirašyti ieškovui 8 vekselius, pagal vieną iš jų, 480 Eur sumai, ji 2018 m. vasario 12 d. gavo antstolės raginimą susimokėti skolą. Supratusi, jog ieškovas antstolei pateikė vieną iš jos pasirašytų vekselių tą rytą, kai ji buvo po naktinės pamainos, ji kreipėsi į policiją, tačiau policija ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Pasitarusi su vyru ji nutarė sumokėti ieškovo reikalaujamus 480 Eur, manė, jog šių pinigų ieškovui užteks ir jis daugiau iš jos nereikalaus, tačiau gavo naują reikalavimą sumokėti skolą, susidariusią pagal ieškovo pateiktą 2017 m. balandžio 23 d. jos išduotą vekselį 3360 Eur sumai. Teigia, jog ji, atsakovė, šio pateikto vekselio 2017 m. balandžio 23 d. tokiai sumai neišrašė, mano, jog ir šį vekselį ieškovas iš jos gavo apgaulės būdu, duodamas tą 2017 m. lapkričio mėnesio rytą jai pasirašyti jos namuose tarp tų kitų vekselių, kuriais, pasak ieškovo, jis išdėstė jos skolą ketvirčiais. Patvirtino, jog iš ieškovas N. V. jai suteikė tik dvi paskolas, 400 Eur ir 800 Eur sumai, kitų paskolų ar kitomis sumomis jis jai pinigų nedavė, ji šias paskolas yra grąžinusi. Atsakovė J. M. mano, jog ieškovas N. V. verčiasi paskolų suteikimu, nes kaskart atvykęs atsiveždavo storą aplanką su įvairiais dokumentais, ji matė, kad jos numeris tame aplanke yra 47.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė advokatė S. Jurskytė-Ignatavičienė teismo posėdyje palaiko poziciją ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nesutinka su ieškovo atstovo teiginiais, jog atsakovės parodymai yra prieštaringi, nes jie iš esmės nesiskiria nuo atsiliepime ir triplike išdėstytų aplinkybių, o jeigu ir skiriasi, tai galima paaiškinti ir tuo, jog ji, atsakovės atstovė, suklydo procesiniuose dokumentuose dėstydama aplinkybes, tai kad pati atsakovė duodama parodymus painiojasi, negali būti vertinama kaip teismo klaidinimas. Atstovė nurodė, jog pats ieškovas teisme negalėjo pateikti visų dokumentų, patvirtinančių jo teiginius, negalėjo paaiškinti, kodėl tiek yra mokėjimo grafikų, kodėl jie yra skirtingomis sumomis ir grafomis, kas turėtų kelti abejones dėl paties ieškovo sąžiningumo. Atsakovė yra kaimo gyventoja, tai, kad yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, buvo paėmusi paskolas iš banko, nepatvirtina jos finansinio išprusimo. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog iš ieškovo atsakovė yra skolinusi tik du kartus, po 400 ir 800 Eur, šias abi paskolas grąžino ir sumokėjo dvigubai daugiau to, ką pasiskolino, ir gavusi teismo įsakymą iš teismo dėl dar didesnės sumos priteisimo, nieko nesuprato. Atsakovės atstovė teigia, jog atsakovė tokiai sumai, kuriai yra išduotas jos pačios vekselis, tiek uždirbdama, kiek ji uždirba, niekaip nebūtų galėjusi išmokėti tokios sumos iki vekselyje nurodytos datos, tą aplinkybę, jog pasirašydama vekselius, galėjo nesuprasti ką daro, patvirtina atsakovės pateikti darbo grafikai. Atsakovės atstovė akcentavo, jog esminis dalykas šioje byloje yra tai, kad ieškovo pateiktas atsakovės pasirašytas vekselis neatitinka jam keliamos notarinės formos ir tai nėra maža yda, kaip teigia ieškovo atstovas, nes dėl notarinės formos nesilaikymo šis dokumentas yra negaliojantis nuo sudarymo momento ir ieškovas privalėjo įrodyti faktą, kad jis pinigus ieškovei perdavė, kad turėjo galimybę suteikti tokią sumą ir kad apskritai galėjo tokia veikla verstis. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, jog nors ieškovas ir teigia, jog nesiekia naudos, jo elgesys tvirtina priešingai. Atsakovė neneigia, kad iš ieškovo 2017 m. balandžio 23 d. skolinosi 800 Eur ir yra su ieškovu atsiskaičiusi. Taip pat mano, jog pripažinus ieškovo pateiktą vekselį negaliojančiu nuo jo sudarymo momentu, restitucijai taikyti nėra pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė, kad ieškovei yra perdavęs 3360 Eur.

Ieškinys atmetamas. Iš šalių parodymų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas N. V. 2017 m. balandžio 23 d. atsakovei J. M. paskolino 800 Eur, atsakovė J. M. pasirašė ieškovo N. V. parengtą paprastąjį vekselį 3360 Eur sumai, pagal kurį atsakovė įsipareigojo 2017 m. gruodžio 22 d. sumokėti ieškovui N. V. 3360 Eur. Atsakovė J. M. nuo 2017 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. sausio 22 d. ieškovui N. V. dalimis grąžino 570 Eur, 2017 m. lapkričio 16 d. pasirašė ieškovo N. V. parengtą paprastąjį vekselį 480 Eur sumai, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovui N. V. 2018 m. sausio 13 d. sumokėti 480 Eur. Iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. iš atsakovės J. M. pagal Biržų rajono 1-ojo notarų biuro 2018 m. vasario 7 d. vykdomąjį įrašą pagal 2017 m. lapkričio 16 d. paprastąjį vekselį ieškovui N. V. išieškota 501,49 Eur skola ir 12,03 Eur palūkanų. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl suteiktos paskolos dydžio (800 Eur) teismas remiasi atsakovės J. M. parodymais, rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovė J. M. 2017 m. balandžio 30 d. už automobilio remontą sumokėjo 800 Eur (50 b. l.), jos pajamos per mėnesį vidutiniškai buvo apie 447 Eur (atskaičius privalomus mokesčius). Šios automobilio remonto išlaidos patvirtina gautos sumos grynaisiais tikslingumą, pajamų dydis patvirtina, kad paskolos dydis, apie kurį teigia ieškovas N. V., yra neproporcingai didelis gaunamų pajamų atžvilgiu, jos vekselyje nustatytu terminu sugrąžinti atsakovė neturėjo jokių objektyvių galimybių (nei imdama greituosius kreditus, kaip posėdyje teigė ieškovas, nei kitu būdu). Įrodymų, paneigiančių atsakovės teiginius dėl skolos dydžio, ieškovas nepateikė. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl atsakovės J. M. pasirašyto ieškovo N. V. parengto vekselio 3360 Eur sumai, teismas remiasi ieškovo pateiktu paprastuoju vekseliu (16 b. l.), ieškovės parodymais, jog vekselio turinį parengė ir jai davė pasirašyti ieškovas, tos aplinkybės ieškovas nepaneigė, be to, tai, kad šis vekselis yra pasirašytas ieškovės, ši neginčija. Teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę, jog atsakovė J. M. iš gautos 800 Eur dydžio paskolos ieškovui N. V. grąžino 570 Eur, remiasi pačios atsakovės J. M. parodymais, jog ji mokėjo ieškovui N. V. dalimis, mokėdama po 110 Eur grynaisiais ar juos pervesdama bankiniu pavedimu, taip pat remiasi išrašu iš banko sąskaitos, jog 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovė ieškovui pervedė 110 Eur (75-79 b. l.). Tai, kad tokia suma buvo perduota, patvirtino ir pats ieškovas N. V., parodęs, jog šią sumą jis gavo ir pagal ją sudarė naują mokėjimo pagal 2017 m. balandžio 23 d. vekselį, tai, kad grąžinti 570 Eur, patvirtina ir pareikšto pagrindinio reikalavimo dydis (3360 Eur – 570 Eur = 2790 Eur). Tai, kad mokėjimo grafike pagal 2017 m. balandžio 23 d. išrašytą vekselį esantys parašai (41 b. l.) yra jos, atsakovės J. M., atsakovė pripažino, šiame grafike taip pat nurodyta, jog buvo sumokėta 570 Eur. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovės pasirašyto vekselio, išieškotų sumų pagal šį vekselį teismas remiasi paties ieškovo pateiktu paprastuoju vekseliu (62 b. l.), vykdomuoju įrašu (63 b. l.), patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (64 b. l.). Tačiau teismas tiek atsakovės J. M. parodymus, jog ji, be jau nurodytų sumų, yra 800 Eur ieškovui N. V. grąžinusi dar 2017 m. liepos mėnesį, sumokėdama jam grynaisiais ieškovo namuose, tiek ir ieškovo N. V. parodymus, jog atsakovei 2017 m. balandžio 23 d. grynaisiais perdavė ne 800 Eur, o 3360 Eur, atmeta kaip neįrodytus, kadangi nei viena iš šalių nepateikė tai patvirtinančių leistinų įrodymų. Vien ta aplinkybė, jog 2017 m. balandžio 23 d. vekselyje įrašyta 3360 Eur suma, atsižvelgus į tai, jog vekselį atspausdino ne pati vekselio davėja, kuri tik pasirašė kaip vekselio davėja, jokių įrašų, kad atsakovė gavo vekselyje nurodytą sumą, nėra, atsižvelgus į atsakovės asmenybę (vidurinio išsilavinimo, dirbanti AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (54-55 b. l.)), nepatvirtina, jog jai, atsakovei J. M., 2017 m. balandžio 23 d. buvo perduota 3360 Eur suma grynaisiais. Be to, teismo neįtikino ieškovo N. V. parodymai, jog paskolos, suteikiamos atsakovei ir užtikrinamos vekseliais, buvo neatlygintinos, suteikiamos atsakovei vien dėl to, jog tuo metu ieškovas N. V. turėjo laisvų pinigų, kas lyg patvirtina, kad jokio materialaus intereso ieškovas N. V. iš šių sandorių neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys susipažino tik 2016 metų pabaigoje, kai ieškovas atstovavo bendrovę „Provident Finansai“ įmokų surinkime iš kredito gavėjų jų namuose, atsakovė parodė, jog už suteiktas paskolas ji ieškovui grąžindavo daugiau nei buvo pasiskolinusi (teigė, jog pirmą kartą iš ieškovo 2016 m. gruodžio 12 d. pasiskolino 400 Eur, po aštuonių mėnesių grąžino 600 Eur, kas mėnesį mokėdama po 75 Eur, ką iš dalies patvirtina jos pateiktas nebaigtas pildyti mokėjimo grafikas (81 b. l.)), be to, kaip nurodė atsakovė, ieškovas su savimi visą laiką turėjo aplanką, kuriame be jos dokumentų apie gautą ir grąžinamą paskolą, galėjo būti ir kitų tokių, kaip ji, ėmusių iš ieškovo paskolas (atsakovė J. M. nurodė, jog ji buvo pagal sąrašą Nr. 47). Teismas atmeta ir ieškovo N. V. teiginius, jog jis atsakovei 2017 m. lapkričio 16 d. paskolino 480 Eur, kadangi jokio įrodymo, išskyrus atsakovės pasirašytą paprastąjį vekselį 480 Eur sumai, nepateikė. Tačiau atsižvelgus į paties ieškovo N. V. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, jog suteikdamas paskolas duodavo pasirašyti vekselius, į ieškovo parodymus, jog suėjus skolos grąžinimui pagal vekselį, tvarkingai mokant skolą, jis išrašinėja naujus vekselius negrąžintai sumai (jeigu vekselyje nurodyto sumos iškart negrąžina ar jos neįmanoma grąžinti dėl jos dydžio), sudaro, keičia mokėjimo grafikus, kas apskritai sunkiai įsivaizduojama sandoriuose su vertybiniais popieriais, teismas pripažįsta, jog šis 2017 m. lapkričio 16 d. vekselis yra sudėtinė (išvestinė) 2017 m. balandžio 23 d. sandorio dalis, tuo labiau, jog ir pati atsakovė nurodė, jog tokios sumos (480 Eur) ji nesiskolino). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės J. M. parodymais, jog 2017 m. lapkričio 16 d. rytą N. V. atsivežė ne vieną dokumentą, kurį nurodė J. M. pasirašyti, ieškovo teiginiai, kad nori apsidrausti, patvirtina, kad J. M. pasirašė su 2017 m. balandžio 23 d. sandoriu susijusius dokumentus. Šios visos nustatytos aplinkybės tiek dėl paskolų dydžio, vekseliuose nurodytų sumų sudaro pagrindą abejoti tuo, jog ieškovas N. V. teisme yra iki galo sąžiningas ir teisingai nurodo visas aplinkybes, susijusias su paskolų suteikimu. Nors ieškovas N. V. ir jo atstovas advokatas V. Makušinas akcentuoja, kad atsakovė nebe pirmą kartą susidurdavo su paskolų paėmimu, be to, nustatyta, jog atsakovė yra ėmusi paskolą iš banko, iš tos pačios bendrovės „Provident Finansai“, šios aplinkybės neįrodo, jog atsakovė buvo finansiškai išprususi. Tuo labiau, jog atsakovė kreditus ėmė ne iš fizinių asmenų, o iš juridinių asmenų, kurių priežiūrą vykdo Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme numatytais pagrindais (šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 28 straipsnis) ir paprastai tokių operacijų, kaip vekselių paėmimas, naujų vekselių išrašymas, įmokų dydžio kaitaliojimas, naujų grafikų sudarymas ir jų pateikimas skolininkams pasirašyti neatlieka. Išklausius šalių paaiškinimus, jų nurodomas aplinkybes apie jų tarpusavio susipažinimo aplinkybes, tų taip vadinamų paskolų suteikimo specifiką, teismas pripažįsta, jog labiausiai tikėtina, kad ieškovas N. V., kreditą atsakovei suteikusiai bendrovei „Provident finansai“ nuo 2016 m. gruodžio 7 d. nutraukus veiklą, suteikdavo atsakovei J. M., su kuria susipažino dirbdamas minėtoje bendrovėje, asmenines paskolas, sudarydavo įmokų pagal suteiktas paskolas grąžinimo grafikus, įskaitydamas į grąžinamas įmokas ir paties vienašališkai nustatytas mokėjimo palūkanas, o J. M. išrašytais vekseliais, kurių turinį atspausdindavo ieškovas N. V., buvo „užtikrinamas“ paskolos su palūkanomis grąžinimas ir supaprastintas priverstinis jos vykdymas, jeigu atsakovės išrašytas vekselis atitiktų įstatymo reikalavimus. Tas aplinkybes apie tarp šalių susiklosčiusius tam tikrus specifinius paskolinius santykius iš esmės patvirtina visi kiti šalių pateikti įrodymai (atsakovės J. M. pateikta 2018-08-29 bendrovės „Provident Finansai“ pažyma apie J. M. su bendrove sudarytas vartojimo kredito sutartis su įmokų surinkimu namuose, ieškovo N. V. vaidmenį minėtoje bendrovėje (49 b. l.), pažyma apie J. M. pajamas, kuri patvirtina apie ribotas J. M. galimybes skolinantis pinigus (54 b. l.), mokėjimo grafikas pagal 2016-12-12 išrašytą vekselį, patvirtinantis, jog tai buvo nebe pirmas toks šalių susitarimas, įformintas vekseliu (81 b. l.), taip pat ieškovo N. V. pateikti įrodymai, susiję su 2017-11-16 atsakovės J. M. pasirašytu vekseliu, vykdymo dokumentais (62-64 b. l.), ieškovo pateiktas antras lapas iš J. M. grąžinamos paskolos pagal 2017 m. balandžio 23 d. grafiko, patvirtinantis, per kurį laiką ir kokias sumas tikėjosi iš atsakovės gauti ieškovas už jo suteiktą paskolą (72 b. l.)).

Dėl reikalavimo priteisti 2790 Eur skolos pagal atsakovės išrašytą vekselį. Ieškovas N. V. ieškinį grindžia atsakovės J. M. 2017 m. balandžio 23 d. išduotu paprastuoju vekseliu. Remiantis CK 1.105 straipsnio 1 dalimi, vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Paprastasis vekselis, pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, yra vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Iš pateikto ieškovo paprastojo vekselio nustatyta, jog atsakovė J. M. 2017 m. balandžio 23 d. išrašė paprastąjį vekselį 3360 Eur sumai, pagal šį vekselį atsakovė ieškovui įsipareigojo 2017 m. gruodžio 22 d. sumokėti 3360 Eur sumą. Tačiau pagal to paties Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. Remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nustatyta, jog atsakovės J. M., tai yra vekselio davėjas, yra fizinis asmuo, jos išrašytas paprastasis vekselis turėjo būti patvirtintas notarine tvarka, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl šis ieškovės išrašytas paprastasis vekselis, remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Ištyrus byloje pateiktus įrodymus ir nustačius, jog ieškovas N. V. 2017 m. balandžio 23 d. atsakovei perdavė 800 Eur, atsakovė J. M. iki 2018 m. sausio 22 d. ieškovui mokėdama grynaisiais ar pervesdama į sąskaitą grąžino 570 Eur bei pagal 2017 m. lapkričio 16 d. paprastąjį vekselį ieškovui sumokėjo 513,52 Eur (įskaitant palūkanas ir išieškojimo išlaidas), pritaikius restituciją dėl to, jog sandoris negalioja, iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteisiama 800 Eur, iš ieškovo atsakovei – 1083,52 Eur. Įskaičius vienam iš kito šalims priklausančias sumas, taikant restituciją, atsakovei J. M. iš ieškovo N. V. priteisiami 283,52 Eur (800 Eur – 1083,52 Eur). Paprastąjį vekselį pripažinus negaliojančiu, ieškovo reikalavimas dėl 81,37 Eur dydžio palūkanų atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas N. V. pateikė įrodymus dėl 1065 Eur bylinėjimosi išlaidų (65 Eur už žyminį mokestį ir 1000 Eur atstovavimo išlaidų (3-5, 17, 26-28 b. l.)), atsakovė pateikė įrodymus dėl 500 Eur atstovavimo išlaidų (91-92 b. l.). Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei.

Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 12,79 Eur išlaidų (2018-12-11 pažyma (1 b. l.)), jos, ieškinį atmetus, taip pat priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 23 d. atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išrašytą paprastąjį vekselį, pagal kurį ji ieškovui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo 2017 m. gruodžio 22 d. apmokėti 3360 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų), negaliojančiu bei taikyti restituciją – priteisti iš ieškovo N. V. atsakovės J. M. naudai 283,52 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 52 ct).

Priteisti iš ieškovo N. V. atsakovės J. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo N. V. valstybės naudai 12,79 Eur (dvylika eurų 79 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis