Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau-BUAB) „Kristera“ ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 61 849,59 Eur sumą BUAB „Kristera“ naudai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo.

2. Ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo atsakovei buvo siunčiami tiek žinomu jos paskutiniu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tiek ieškinyje nurodytu el.paštu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė nurodė iš BUAB “Kristera” bankroto bylos (Nr.e2B-804-661/2022), kurioje atsakovė dalyvauja, nes buvo BUAB “Kristera” vadove; taip pat procesiniai dokumentai buvo siunčiami BUAB “Kristera” bankroto byloje atsakovę atstovavusiam advokatui Pranui Švedui, tačiau advokatas nurodė, jog šioje byloje pavedimo atsakovę atstovauti neturi.

3. Teismo pocesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Toks pranešimas atsakovės gyvenamojoje vietoje paliktas 2022 m. spalio 15 dieną, todėl laikoma, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2022 m. lapkričio 15 dieną. Teismo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2022 m. gruodžio 15 dieną.

4. Atsakovė atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

5. Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 285 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

6. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių, nes yra ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių. Atsakovei buvo įteiktas tiek ieškinys, tiek teismo lydraštis, kuriuo buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, todėl atsakovė CPK nustatyta tvarka yra tinkamai informuota apie bylą. Atsakovė atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė. Be to, nenustatyta, jog būtų CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai, dėl kurių negalima priimti sprendimo už akių. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 61 849,59 Eur sumą BUAB „Kristera“ naudai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl faktinių aplinkybių byloje

9. Vilniaus apygardos teismas (toliau – Teismas) 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2287-661/2021 (toliau – Nutartis) UAB „Kristera“, juridinio asmens kodas 303326513, registruotos buveinės adresas Didžioji g. 3C-3, Vilnius, (toliau – Bendrovė) iškėlė bankroto bylą ir Bendrovė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą. Paskirtas bankroto administratorius – Dainius Vinciūnas (toliau – Administratorius).

10. Administratorius patikrinęs Bendrovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke nustatė, kad 2015 m. spalio 10 d. - 2020 m. spalio 5 d. laikotarpyje išgryninta ar atlikti pervedimai 85 983,41 Eur sumai, kurie nėra pagrįsta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, t.y., nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pinginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms. Byloje pateiktas įmonės uždarytos SEB banko sąskaitos archyvinis išrašas, kuriame atsispindi informacija apie minėtas lėšas.

11. Pagal juridinių asmenų registro duomenis atsakovė A. G. įmonei vadovavo nuo 2014 m. birželio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo.

12. Administratorius, gavęs duomenis apie ieškovo turtą, vykdytą ūkinę veiklą, veiklos finansinę ataskaitą ir kitus duomenis; duomenis apie ieškovo administracijos valdymo organus, veikusius per ataskaitinį laikotarpį bei atsižvelgdamas į tai, kad administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dėl to įmonei padaryta žala, pareiškė ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo buvusiam ieškovės vadovui.

Dėl žalos priteisimo

13. Atsakovė buvo BUAB „Kristera“ vadove nuo 2014 m. birželio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo.

14. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 38 punktas).

17. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).

19. Ieškovė nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai – tai bendrovės lėšų pasisavinimas, nes nėra dokumentų pagrindžiančių šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms ar nepanaudotų lėšų grąžinimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2015 m. spalio 10 d. - 2020 m. spalio 5 d. iš ieškovės sąskaitos buvo nurašytos lėšos 85 983,41 Eur sumai, tačiau nėra jokių duomenų kaip šie pinigai buvo panaudoti ieškovės interesais, šie pinigai neperduoti ir bankroto administratoriui, taip pat nepateikti dokumentai, pagrindžiantys lėšų panaudojimą įmonės interesais.

20. Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus. Pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu įvertinus tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog iš ieškovės sąskaitos nurašytos lėšos buvo panaudotos būtent ieškovės reikmėms, konstatuotina, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus - bendrovės lėšų pasisavinimą, nes nėra dokumentų pagrindžiančių šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms ar nepanaudotų lėšų grąžinimo.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė preziumuojama, todėl jos įrodinėti nereikia.

22. Įvertinus tai, jog buvęs bendrovės vadovas atsakingas už lėšų, taip pat ir finansinių, esančių bendrovės sąskaitoje, panaudojimą, tačiau jokių duomenų apie šios sumos panaudojimą ieškovės interesais ar grąžinimą nėra, darytina išvada, jog priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taip pat įrodytas.

23. Ieškovės patirtos žalos dydis byloje yra pagrįstas 2015 m. spalio 10 d. - 2020 m. spalio 5 d. išrašu iš SEB banke esančios ieškovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) apie pasisavintą 85 983,41 Eur sumą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti žalą ribojamą ieškovės kreditorinių reikalavimų suma (53 967,21 Eur) ir administravimo išlaidų (9 510 Eur) dydžiu – 63 477,21 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-804-661/2022). Pažymėtina, kad atitinkamas žalos dydžio mažinimas, apsiribojant kreditorinių reikalavimų bendra suma ir administravimo išlaidų dydžiu numatytas ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481-241/2016). Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad jau išnagrinėtoje byloje ieškovei yra priteista iš atsakovės 1 627,62 Eur suma už neperduotą turtą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-15245-1101/2022), todėl galutinė prašoma priteisti suma šioje byloje 61 849,59 Eur vertintina kaip pagrįsta ir įrodyta bei priteisiama iš atsakovės ieškovei.

Dėl palūkanų priteisimo

24. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimą, o 6.210 str. 2 dalis numato už termino praleidimą šešių procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimą kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

25. Atsakovė yra fizinis asmuo, todėl iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (61 849,59 Eur žala) nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinys teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Įvertinus aukščiau išdėstytą, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimai priteisti žalą bei procesines palūkanas yra pagrįsti ir tenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Ieškovė teikdama ieškinį nuo žyminio mokesčio buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus 1153 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 93 straipsnis).

29. Pagal CPK 96 straipsnį pašto išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Kristera“, juridinio asmens kodas 303326513, naudai 61 849,59 Eur (šešiasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 59 centus) žalos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (61 849,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1153 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.