Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Z. – M. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, motyvuojant tuo, kad įmonės direktoriaus veiksmuose tyčios ar piktybiškumo pareiškėjai neteikti jos reikalaujamų dokumentų nėra. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju aktualus vienas iš ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių - įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas. Pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvaus požymio - dalyko (informacijos) - turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ATPK, o kituose teisės aktuose, šiuo atveju - Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje.

Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABI 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Nurodoma, kad gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Teigiama, jog nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Pažymima, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 50⁵straipsnio 1 d., sudėties, kadangi jis kaip įmonės vadovas pasirinko vieną iš ABI 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte galimų alternatyvių veiksmų - aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus).

Nurodoma, kad su tokiu teismo faktinių aplinkybių vertinimu nesutinkama. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, naudojantis suteikta teise, svarbus kriterijus - nepiktnaudžiavimas ja, o vykdant pareigą - ne formalus jos įvykdymas, o kokybiškai turiningas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Pažymima, kad atsisakydamas suteikti A. Z. – M. prašomą informaciją UAB (duomenys neskelbtini) vadovas tokį atsisakymą motyvuoja tuo, kad prašoma informacija yra konfidenciali, susijusi su komercine (gamybine) paslaptimi. Teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius 2016 m. lapkričio 9 d. pateikdamas atsisakymą nenurodė, kuo remiantis prašoma informacija laikytina konfidencialia, sudarančia komercinę (gamybinę) paslaptį. Pažymima, kad šios informacijos priskyrimas minėtoms sąvokoms nėra apibrėžiamas bendrovės įstatuose ar Susipažinimo taisyklėse, todėl tokiu atveju, bendrovės vadovas turėjo pareigą pateikti informaciją, kurios pareiškėja prašė kaip akcininkė, o atsisakymo atveju pateikti dokumentus ir sąrašą informacijos, kuri laikytina konfidencialia, sudarančia komercinę (gamybinę) paslaptį. Teigiama, kad vien atsisakymas pateikti akcininko prašomą informaciją, deklaratyviai teigiant, kad prašoma suteikti informacija yra laikytina konfidencialia, savaime nereiškia tinkamai, kokybiškai ir turiningai įvykdytos pareigos.

Nurodoma, kad komercinė (gamybinė) paslaptis yra konfidencialios informacijos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalį, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informacija, kurią bendrovė laiko komercine (gamybine) paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu. Informacija, kaip komercinė (gamybinė) paslaptis, turi būti konkrečiai apibrėžiama (formalizuojama): sudaromas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas; nustatomi asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis; parengiama tokių asmenų supažindinimo su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis ir jų perspėjimo apie šių žinių atskleidimą ar praradimą tvarka ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2012, 2012-07-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2012). Pažymima, jog šiuo atveju bendrovės įstatuose nėra numatyta, kokia informacija laikoma komercine paslaptimi. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai, šiuo atveju direktorius, nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Pažymima, kad komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims <...>, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis (konfidenciali informacija). Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Nurodoma, kad galima pagrįstai teigti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, atsisakydamas pareiškėjai, kaip akcininkei, pateikti prašomus dokumentus ir savo atsisakymą motyvuodamas tuo, kad tai yra konfidenciali, su komercine (gamybine) paslaptimi susijusi informacija, privalėjo pateikti ir dokumentus, reglamentuojančius tokios informacijos saugojimą ir naudojimą įmonėje. Teigiama, jog tik tada bendrovės veiksmus būtų galima vertinti, kaip aiškų atsisakymą pateikti prašomą informaciją ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, prasme, taigi ir tinkamą vadovo pareigos įvykdymą ATPK 50⁵ straipsnio prasme. Nurodoma, jog tokie dokumentai, pateikiant 2016 m. lapkričio 9 d. atsakymą, kuriuo atsisakoma teikti pareiškėjos prašomą informaciją pateikti nebuvo.

Nesutinkama su teismo pozicija, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma apie įmonės konfidencialios informacijos sąrašą. Teigiam, kad pareiškėja, kaip akcininkė, niekada nebuvo supažindinta su tokiu sąrašu. Nurodoma, kad pateikdamas atsisakymą UAB (duomenys neskelbtini) direktorius formaliai pateikė atsisakymo priežastis, deklaratyviai nurodė ABĮ nuostatas ir neperdavė jokių dokumentų, kas sudaro įmonės konfidencialią informaciją.

Nurodoma, kad teismo posėdžio metu pateiktas 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 151126 dėl įmonės konfidencialios informacijos sąrašo neturėjo būti teismo vertinamas ir laikytinas įrodymu, kad pareiškėjai buvo žinoma dėl tokios informacijos sąrašo egzistavimo. Teigiama, kad nei pasirašytinai, nei adresuota pašto siunta šis įsakymas nebuvo pateiktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad šis sąrašas buvo siųstas elektroniniu laišku yra nepagrįsti ir neatitinkantys realios tikrovės, kadangi šių dokumentų elektroniniu paštu pareiškėja niekada nebuvo gavusi. Teigiama, kad objektyvių duomenų, kad šis įsakymas pareiškėjai buvo siųstas elektoriniu paštu byloje nepateikta, tokios informacijos pareiškėja negavo ir su ja iki prašymo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, supažindinta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį atsiranda už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Pažymėtina, kad minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-10-697/2016 ).

A. Z. – M. skunde nurodo, kad K. B. remiantis ABĮ nuostatomis privalėjo jai suteikti jos pareikalautą informaciją. Be to, pažymima, kad K. B. atsisakymas suteikti reikalaujamą informaciją motyvuojant tuo, kad įmonės vadovas pasirinko vieną iš teisėtų būdų nesuteikti akcininkei reikalaujamos informacijos yra nepagrįstas, nes pasak A. Z. – M., ji nebuvo gavusi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo dėl įmonės konfidencialios informacijos sąrašo. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos skundo argumentais.

Pažymėtina, kad kaip ir nurodė apylinkės teismas, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnyje yra numatyti teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams būdai. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, A. Z. – M. 2016 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių K. B. dėl duomenų pateikimo (b. l. 6), pažymėtina ir tai, kad A. Z. – M. nuo 2016 m. sausio 22 d. turi 28,7 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (b. l. 38). 2016 m. lapkričio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius atsisakė A. Z. – M. pateikti jos prašomą informaciją, nes minėta informacija yra įmonės paslaptis, konfidenciali informacija, be to nurodė, kad konfidenciali informacija gali būti suteikiama tik akcininkams ar akcininkų grupei, kurie valdo daugiau kaip ½ akcijų (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis) (b. l. 7). Iš byloje esančių pridėtų atspausdintų elektroninių laiškų, pačios A. Z. – M. skundo apygardos teismui matyti, kad A. Z. – M. naudojasi elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 39, 42-43, 117). Apygardos teismas pažymi, kad iš R. L., kuri teikė teisinę pagalbą UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 8 d. A. Z. – M. siųsto elektroninio laiško turinio ir jo priedų matyti (A. Z. – M. elektroninis laiškas siųstas adresu (duomenys neskelbtini)), kad A. Z. – M. buvo nusiųstas ir UAB (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos sąrašas (b. l. 50-55), todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad ji tokios informacijos negavo ir su ja iki prašymo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą supažindinta nebuvo. Apygardos teismo vertinimu A. Z. – M. dar iki 2016 m. lapkričio 2 d. prašymo dėl duomenų pateikimo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui buvo informuota apie minimą UAB (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos sąrašą, todėl įmonės direktorius neprivalėjo dar kartą pakartotinai pateikti konfidencialios informacijos sąrašo A. Z. – M.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. B. vykdydamas pareigą informuoti akcininkus, t. y. A. Z. – M., aiškiai ir motyvuotai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją, taigi K. B., atsisakydamas suteikti A. Z. – M. reikalaujamą informaciją, pasirinko vieną iš teisėtų elgesio variantų, sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsisakė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą K. B..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Z. – M. skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.