Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, iš dalies darbingas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2011-12-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas sustiprinto rėžimo sąlygomis už įstatymo uždraustų veikų padarymą, numatytą LR BK 284str.1d.,145 str.1d.- 2 epzd.,151str.1d.. 2016-04-01 teismo nutartimi panaikinta priverčiamojo medicinos priemonė; 2) 2018-07-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281str.7d.- 30 parų arešto bausme; 3) 2019-01-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135str.1d.- galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metai ir 6 mėnesiai, paleistas iš kalėjimo 2022-07-13, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. mušdamas nežymiai sužalojo A. V. o būtent: 2022-10-20, laikotarpiu nuo 00:00 val. iki 00:51 val., (duomenys neskelbtini)tyčia pastumdamas bei pargriaudamas ant žemės nukentėjusįjį A. V., smogdamas gulinčiam nukentėjusiajam kumščiais į galvos sritį bei spirdamas į dešinį šoną ne mažiau 4 kartų, sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą, padarė galvos plaukuotosios dalies nubrozdinimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažinimo bei parodė, kad įvykio dieną jis susiskambino su V. G., su kuria susitarė su pastarąja susitikti (duomenys neskelbtini).. Susitikęs su V. G., jie kartu nuėjo į nukentėjusiojo namus. Pas pastarąjį namuose vartojo alkoholinius gėrimus, kuriuos atsivežė jis. Buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimu. Vienu tarpu jis susipyko su nukentėjusiuoju, nes nukentėjusysis jį nenorėjo išleisti į namus, kai jis jau buvo susiruošęs eiti. Tiksliai visų aplinkybių dėl girtumo nepamena, tačiau pripažįsta, kad to konflikto metu jis galėjo nukentėjusįjį pastumti ir pastarasis nuo pastūmimo galėjo pargriūti. Pripažįsta, kad galėjo smūgiuoti nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių. Pripažįsta, kad galėjo smogti bei spirti gulinčiam nukentėjusiajam, padarant pastarajam kaltinime nurodytus sužalojimus. Gailisi dėl savo veiksmų. Pamena, kad nukentėjusiajam buvo sužalota galva. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiojo A. V. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022m. spalio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, (duomenys neskelbtini)" susitiko V. G.. Kartu su pastarąja parvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuo tada pastaroji apsigyveno jo namuose. 2022-10-19, apie 13 val., V. paskambino kažkokiam G., kurį pakvietė į jo namus. Jis V. leido į savo namus pasikviesti tą G., nieko nesitikėjo blogo. 2022-10-19, apie 19 val., V. jam pasakė, kad eina pasitikti G.. Jis tuo momentu buvo savo namuose, viduje žiūrėjo televizorių. Netrukus V.grįžo į jo namus kartu su G.. Tą vakarą visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant svaigalus, G. su V. pradėjo bučiuoti, mylėtis prie jo. Jis susierzino, paprašė G. išeiti iš mano namų. V. taip pat paprašė, kad ir pastaroji išeitų iš jo namų. Jis tuo momentu sėdėjo ant kedės, o jie buvo ant jo lovos. Kai paprašė jų išeiti iš mano namų, G. priėjo prie jo, abiem rankom ties krūtine jį pastūmė ir jis nukrito. Nukritęs jis pajuto skausmą nugaros srityje. Po to G. smogė rankomis jam į galvos sritį. Jis rankomis bandė užsidengti savo galvą nuo smūgių, bandė nustumti nuo savęs G.. Po to G.jam spyrė į šoną ties šonkauliais. Suduoti smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Buvo smogta ne mažiau 4 kartų. Po G. smūgių, atsidengė galvą ir pastebėjo, kad jis rankoje turi peilį, kurioje rankoje laikė jis peilį dabar jau neprisimena. Tada G., jam gulint ant grindų pradėjo eiti link jo su tuo peiliu, pradėjo švaistytis su peiliu jam prieš veidą, bijojo, kad jis jo nepadurtų dėl to griebė jam už rankos kurioje laikė peilį, dabar tiksliai neatsimena ar jis jį pametė ar išmušė jam jį iš rankų. Tuo momentu pastebėjo, kad V. nubėgo į (duomenys neskelbtini)ir lyg girdėjo, kad skambino pagalbos telefonu, nes šaukė greičiau atvažiuokite. Po tų V. žodžiu nieko daugiau nebe atsimena, nežino ar buvo praradęs sąmonę, jam aptemo akyse, nesuprato kas įvyko, tik prisimena, kad atsimerkė ir prieš jį stovi GMP pagalbos darbuotoja, palietęs galvą pajuto kažką šlapią, pamatė kruvinus savo marškinėlius, suprato, kad jam iš galvos bėga kraujas, bei juto didelį skausmą galvoje ir šone. (1 tomas, b.l.15-19, b.l.30-33); liudytojos V. G. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji su A. susipažino (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gulėjo. Vėliau jie susitiko PC „(duomenys neskelbtini)A. jai pasiūlė važiuoti pas jį pagyventi. Ji sutiko. Pas jį pagyveno apie 2 savaites. Jai būnant pas A., paskambino jos senas pažįstamas G. G.. Pastarasis norėjo ją aplankyti, nes ketino išvažiuoti į I.. Ji pasitarė su A. ir sutiko susitikti. 2022-10-19 G. G. pas A. į namus, (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholį. Kai pasibaigė alkoholis, G. dar užsakė. A.sutiko, kad G. pernakvos pas jį ir tada važiuos į Š.bet jiems begeriant A. pasakė, kad G. išvažiuotų dabar namo. G. dėl to supyko ir puolė A.. Matė, kaip pastarieji susistumdė. Nepamena kiek kas kam sudavė. Po to pamatė, kad G. rankose turi virtuvinį nedidelį peiliuką ir ji išsigandusi paskambino į policiją. Skambino būdama (duomenys neskelbtini), todėl jau nematė kas ten vyko tarp G. ir A.. Ji garsiai pasakė, kad iškvietė policiją, kad jie liautųsi muštis. Po to pamatė, kad A.gulėjo ant žemės, o G. kuo ramiausiai ėjo rengtis striukę, mautis batus. Kai atvyko medikai, tik tada pamatė, kad A. sužalota galva ir vėliau jis jai pasakė, kad buvo praradęs sąmonę. Kadangi pati buvo išgėrusi, todėl negali pasakyti kiek G. ir kur sudavė smūgių A.. Ji kartu su A. vyko į ligoninę, po apžiūros paleido A., bet jau buvo vėlu, naktis (1 tomas, b.l.51-54); 2022-10-24 asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint A. V. galvos sritį matosi 15 mm. pločio ir 30 mm. aukščio sužalojimas, taip pat 10 mm. pločio ir 10 mm. aukščio ir 15 mm. aukščio ir 10 mm. pločio sužalojimas. Daugiau ant A. V. kūno sužalojimų nestebima (1 tomas, b.l.55-62); specialisto teismo mediko išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini)kuriose nurodyta, kad A. V. nustatyti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. A. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas š jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l.67,72-73); Specialisto paaiškinimų, kuriame nurodyta, kad 2022-10-20 02.27 val. nukentėjusiajam buvo atlikta galvos smegenų KT Nr. (duomenys neskelbtini)KT atsakymas, kad šviežių sužalojimų nenustatyta. 2022-10-20 13.45 val. atliktose krūtinės ląstos rentgenogramose Nr. (duomenys neskelbtini)kaulų lūžių nenustatyta. (1 tomas, b.l.76-78); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b.l.96-104); policijos pareigūnų filmuota vaizdo medžiaga, kurioje matosi ant nukentėjusiojo kūno sužalojimas. Įvykio vietoje buvę asmenys nurodo, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis (1 tomas, b.l.105-107).

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. G. G. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė per trumpą laiko tarpą po paskutinio nuteisimo, neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

„Esminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).‏‏‎

G. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, neneigė jų padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, kritiškai vertina savo elgesį. Nors kaltinamasis yra recidyvistas, nusikalstamą veiką padarė per trumpą laiko tarpą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, teismas mano, kad atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų, jam skirtinas draudimas vartoti alkoholį bei skirtina intensyvi priežiūra.

Dėl kardomųjų priemonių

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytinos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LAT baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-254/2009). Taigi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

(duomenys neskelbtini)byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 105.05 eurų turtinės žalos atlyginimo. Žala atsirado suteikus medicininę pagalbą nukentėjusiajam. Ši turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl laikino nuosavybės apribojimo taikymo

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. G. turtą taikyti iki visiškos turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. bei skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis G. G. faktinėje buvimo vietoje laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 6:00 val.

Skirti įpareigojimą - nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš G. G. priteisti (duomenys neskelbtini), AB bankas „108,39 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 39 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. G. turtą – 108.39 Eur, esančias AB (duomenys neskelbtini)sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško turtinės žalos atlyginimo. Leisti G. G. kiekvieną mėnesį naudotis kiekvieną mėnesį 730 eur ir suma, kuri viršija 108.39 Eur, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.