Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-13283-862/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08361-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11 (S)

2024 m. birželio 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K.-D. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., V. L. D., atstovaujama M. S. D., ir D. D., atstovaujama L. K.-D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2024-05-27 gautas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2024-04-30 antstolio A. N. patvarkymą dėl paveldimo turto apyrašo patikslinimo Nr. S-24-157-13545.

Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja ir jos dukra suinteresuotas asmuo D. D. yra įpėdinės I. D. paveldėjimo byloje. Pareiškėja 2024-05-01 gavo antstolio A. N. patvarkymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją pateikti kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą, kuriuo būtų nustatyta kilnojamojo turto įtraukto į paveldimo turto apyrašą rinkos vertė mirties dienai. Paaiškino, kad antstolis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2YT-12441-1101/2023 ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi e2S-62-538/2024 buvo įpareigotas tik patikslinti mirusiojo I. D., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto apyrašą taip, jog mirusiojo asmens turto ir skolų apimtis būtų nustatyta palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)). Papildomai nurodė, kad 2024-01-26 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2S-62-538/2024 nagrinėdamas antstolio atskirąjį skundą išaiškino, jeigu šalys nesutaria dėl turto vertės, turto vertė nustatoma išieškojimo metu (t. y. ne apyrašo sudarymo metu). Taigi, atsižvelgiant į pateiktą išaiškinimą Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, antstolis neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo patvarkymu įpareigoti pareiškėją atlikti turto vertinimo ekspertizę, nes turto vertė nustatinėjama ne turto apyrašo sudarymo metu, o išieškojimo metu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnį. Pareiškėja nurodė, kad įpareigojimas įpėdiniams atlikti turto vertinimo ekspertizę prieštarauja teismų praktikai, teisės aktų nuostatoms bei įpėdinių teisėms ir teisėtiems interesams. Paaiškino, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, nei kiti antstolių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato antstoliams teisės sudarant turto apyrašą įpareigoti įpėdinius savo lėšomis vertinti kilnojamąjį turtą. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apyrašo sudarymo metu nėra sprendžiami ginčai dėl turto vertės: pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstolis tik surašo į apyrašą įpėdinio pateiktą informaciją ir neturi pareigos tikrinti nurodomos paveldimo turto vertės teisingumo. Taigi nurodant paveldimo turto apyraše turto vertę nėra užklausiama visų suinteresuotų asmenų nuomonės; į apyrašą įrašant daiktų, sudarančių palikimą, vertę, nedalyvauja kreditoriai, šioje procedūroje nėra sprendžiami galimi ginčai dėl paveldimo turto vertės. Pareiškėja nurodė, kad įpareigojimas atlikti kilnojamojo turto ekspertizę pažeidžia įpėdinių interesus, nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi įpėdiniai, kurie visą turtą skirs skolų grąžinimui, dar turi patirti papildomas išlaidas, kurios, šiuo atveju, būtų dengiamos ne iš paveldėto turto, o iš asmeninių lėšų. Turto įvertinimas kainuoja 1633,50 Eur. Palikėjo skolos viršija turimą turtą, vienas iš įpėdinių yra 6 metų vaikas, D. D., kuris turėtų savo lėšomis apmokėti turto vertinimą, kuris neturi jokios teisinės reikšmės, nes kilnojamasis turtas bus vertinamas išieškojimo metu.

Antstolis A. N. 2024-05-27 patvarkymu Nr. S-24-157-17074 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad antstoliui A. N. pateiktas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. vykdomasis įrašas Nr. 8-6939, išduotas 2022-08-11 dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Nurodė, kad 2023-05-22 gautas skundas iš M. S. – D.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-06 išnagrinėjo pateiktą skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-12441-1101/2023 ir nusprendė jį tenkinti iš dalies ir įpareigojo antstolį A. N. patikslinti mirusiojo I. D., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto apyrašą taip, jog mirusiojo asmens turto ir skolų apimtis būtų nustatyta palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)). Patikslinus mirusiojo I. D. paveldimo turto apyrašą, pateikti pareiškėjai M. S. D. patikslintą paveldimo turto apyrašą su visais jo priedais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde pateikia teismų praktiką dėl turto vertės ginčų sprendimo priėmus palikimą. Minėtą teismų praktiką nurodė ir antstolis skųsdamas 2023-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, bet apeliacinės instancijos teismas paliko galioti 2023-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje teismas labai aiškiai nurodė: antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą patikslinti I. D. paveldimo turto apyrašą, nurodant turto ir skolinių įsipareigojimų dydį palikimo atsiradimo datai, kartu turi ir pareigą imtis priemonių tam, kad būtų nustatyta objektyvi šio turto vertė. Atsižvelgiant į teismo nurodytą įpareigojimą antstolis ėmėsi veiksmų, kad galėtų tinkamai įvykdyti teismo nutartį ir įpareigojo išieškotoją pateikti turto vertinimo ekspertizės aktą, kuriais ir būtų nustatyta kilnojamojo turto rinkos vertė mirties dienai. Papildomai nurodė, kad skundo argumentai dėl ekspertizės kainos taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes ekspertizės kaina pati savaime nėra priežastis nevykdyti teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo nustatyti realią turto rinkos vertę.

Teisme 2024-06-21, 9:08:01 valandą, gautas suinteresuoto asmens V. L. D. atstovės pagal įstatymą M. S. – D. atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (DOK-96647), kuriuo prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir priimti teikiamą atsiliepimą byloje, pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti visa apimtimi, įpareigojant pareiškėją atlikti prejudicinę galią turinčioje teismo minėtoje nutartyje numatytus įpareigojimus dėl mirusiojo turto patikslinimo.

Teisme 2024-06-21, 9:20:29 valandą, į bylą įregistruotas elektroniniu paštu teismui atsiųstas suinteresuoto asmens V. L. D. atstovės pagal įstatymą M. S. – D. pakartotinis atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (DOK-96657).

Prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas. Suinteresuoto asmens V. L. D. atstovės pagal įstatymą M. S. – D. atsiliepimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismas 2024-05-29 teismo pranešimu pranešė, jog suinteresuotas asmuo V. L. D. per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos, turi teisę pateikti atsiliepimą dėl pareikšto skundo. Minėtas teismo pranešimas suinteresuotam asmeniui V. L. D. buvo įteiktas 2024-05-30 teismo pranešimą įteikiant per elektroninių paslaugų portalą suinteresuoto asmens V. L. D. atstovei pagal įstatymą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis, 118 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo V. L. D. atsiliepimą į pareiškėjos skundą turėjo teisę pateikti iki 2024-06-13.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuoto asmens V. L. D. atsiliepimai DOK-96647 ir DOK-96657 teisme gauti ir į bylą įregistruoti praleidus minėtame 2024-05-29 teismo pranešime nustatytą terminą. Suinteresuoto asmens V. L. D. atstovė pagal įstatymą M. S. – D. elektroniniame laiške, adresuotam Vilniaus miesto apylinkės teismui (DOK-96657), nurodė, kad terminas atsiliepimui pateikti praleistas dėl didelio užimtumo ir buvusių atostogų.

Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, suinteresuoto asmens V. L. D. atstovė pagal įstatymą M. S. – D. savo teisėmis naudojosi netinkamai, nustatytu terminu neteikė atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų, pateisinamų priežasčių dėl tokio savo elgesio nepateikė, o nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis, todėl terminą atnaujinti atsisakytina.

Atsižvelgiant į tai, kad atmestas suinteresuoto asmens V. L. D. atstovės pagal įstatymą M. S. – D. prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į pareiškimą dėl antstolio veiksmų pateikti, suinteresuoto asmens V. L. D. atstovės pagal įstatymą M. S. – D. pateiktus atsiliepimus (DOK-96647 ir DOK-96657) atsisakytina priimti praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Skundas tenkintinas.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kad antstolis įpareigojo įpėdinę atlikti paveldimų kilnojamųjų daiktų ekspertizę turto apyrašui patikslinti.

Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0157/22/01334 matyti, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. 2022-08-11 išduotą notaro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) Nr. 8-6939.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Paveldėjimą reglamentuojančiose CK normose nėra apibrėžta tikrosios turto vertės nustatymo procedūra, kriterijai ir momentas. Nors turto apyraše ir turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau vien vertės nurodymas turto apyraše ir (arba) paveldėjimo teisės liudijime savaime nereiškia, kad ši vertė objektyviai atspindi kainą, už kurią paveldėtas turtas gali būti realizuotas. Pirma, turto vertės nurodymas turto apyraše nėra atliekamas turint tikslą apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas vien ta verte, kuri nurodyta paveldimo turto apyraše. Jei paveldėtas turtas galėtų būti realizuotas už didesnę kainą, kuri yra būtina siekiant tenkinti palikėjo kreditorių reikalavimus, vien apyraše nurodytos mažesnės sumos sumokėjimas kreditoriams pažeistų pastarųjų teisę gauti kuo didesnį reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto ir neatitiktų CK 5.53 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Antra, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turto apyraše nurodomos informacijos surinkimo ir pateikimo našta tenka įpėdiniui, antstolis tik surašo į apyrašą įpėdinio pateiktą informaciją ir neturi pareigos tikrinti nurodomos paveldimo turto vertės teisingumo. Taigi nurodant paveldimo turto apyraše turto vertę nėra užklausiama visų suinteresuotų asmenų nuomonės; į apyrašą įrašant daiktų, sudarančių palikimą, vertę, nedalyvauja kreditoriai, šioje procedūroje nėra sprendžiami galimi ginčai dėl paveldimo turto vertės. Pažymėtina, kad, nustatant paveldėto turto vertę, yra aktuali paveldėto turto būsena, buvusi palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl šalys gali įrodinėti, kad po palikimo atsiradimo turtas buvo pablogintas arba pagerintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, tikslinant paveldimo turto apyrašą, nėra būtina nustatyti realią kilnojamojo turto vertę, kadangi palikėjo kreditorių reikalavimų tenkinimas nėra apribojamas paveldimo turto apyraše nurodyta kilnojamojo turto verte. Kaip nurodyta aukščiau, palikėjo įpėdiniai priimdami palikimą už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu t. y. lėšomis, kurios gaunamos realizuojant paveldėtą turtą.

Antstolis 2024-05-27 patvarkyme Nr. S-24-157-17074, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-06 nutartyje aiškiai nurodė, kad antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą patikslinti I. D. paveldimo turto apyrašą, nurodant turto ir skolinių įsipareigojimų dydį palikimo atsiradimo datai, kartu turi ir pareigą imtis priemonių tam, kad būtų nustatyta objektyvi turto vertė. Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024-01-26 nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-06 nutartį nepakeistą, tačiau minėtoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas antstolio atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl kilnojamojo turto vertės nustatymo, pažymėjo, kad, kai tarp šalių (palikėjo kreditorių ir įpėdinio) nekyla ginčo dėl paveldėto turto vertės, įpėdinis gali išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą, sumokėdamas kreditoriams šalių susitarimu nustatytą paveldimo turto tikrąją vertę atitinkančią sumą. Kai šalys dėl paveldėto turto vertės nesutaria, išieškojimas vykdymo procese gali būti nukreipiamas į paveldėtą turtą. Tai atitinka CK 5.53 straipsnio 1 dalies reglamentavimą ir ankstesnius kasacinio teismo išaiškinimus, iš kurių išplaukia, kad pagal bendrąją taisyklę įpėdinis atsako už palikėjo skolas paveldėtu turtu, t. y. lėšomis, kurios bus gautos realizavus paveldėtą turtą. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). CPK 682 straipsnyje reglamentuota ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo tvarka vykdymo procese. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Kilus ginčui dėl antstolio atlikto įkainojimo, jį gali išspręsti teismas CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka išnagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (Klaipėdos apygardos teismo 204-01-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-62-538/2024 16 pastraipa).

Atsižvelgiant į tai, nors Klaipėdos apygardos teismas 2024-01-26 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-06 nutartį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė, kad kilus ginčui dėl paveldimo turto vertės palikėjo skolininkai atsako būtent paveldėtu turtu, o ne jo verte t. y., jeigu išieškotojas ir įpėdinis nesutaria dėl turto vertės, įpėdinis atsako palikėjo kreditoriui iš lėšų, gautų realizavus parduotą palikėjo turtą. Taip pat iš Klaipėdos apygardos teismo minėtos nutarties matyti, kad antstolis tikrąją turto vertę nustato būtent išieškojimo procese ir kilus ginčui dėl tikrosios turto vertės nustatymo gali būti skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad nėra pagrindo turto apyrašo tikslinimo procese įpareigoti pareiškėjos atlikti kilnojamojo turto ekspertizę, todėl antstolio 2024-04-30 patvarkymas dėl paveldimo turto apyrašo patikslinimo Nr. S-24-157-13545 naikinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti suinteresuoto asmens V. L. D. atstovės pagal įstatymą M. S. – D. prašymą atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti.

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens V. L. D. pateiktus atsiliepimus DOK-96647 ir DOK-96657.

Patenkinti pareiškėjos L. K.-D. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų.

Panaikinti antstolio A. N. 2024-04-30 patvarkymą dėl paveldimo turto apyrašo patikslinimo Nr. S-24-157-13545.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.