Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Emilijai Vaitukaitytei, dalyvaujant pareiškėjui -nukentėjusiajam A. A., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Deividui Markinui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. A. 2025 m. spalio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_O-1366-2025 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau ir Institucija) Veiklos skyriaus tyrėja E. A. 2025 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_O-1366-2025 pažeidėjos A. B. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.

Institucijos nutarime nurodoma, kad pažeidėja : A. B., tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis: vairavo automobilį ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko dviratininką sumėtė ir jis privalėjo keisti važiavimo kryptį.

Nutarime nurodoma, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate gautas pareiškimas, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie 10 val. 30 min. pranešėjui važiuojant dviračiu keliu Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, lenkė automobilis Hyundai valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis dviratininką lenkė itin nesaugiai, pravažiavo pro dviratininką apie 50-90 cm atstumu (nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo dviratininkas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė ir išvažiavęs į dešinį kelkraštį, sustojo.

Nutarime nurodoma, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią - pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-243-458/2018). Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės (administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-280-593/2025). Tyrėjos nuomone, šiuo atveju, dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi - dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia - vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Skunde nurodoma, kad automobilio Hyundai, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus: 1) atliko dviratininko apvažiavimą, nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimų: apvažiavo mažesniu nei 1,5 m. atstumu. Nors, atsižvelgiant į kelio plotį, automobilio išmatavimus, privalėjo atlikti lenkimą pagal KET 136 reikalavimus; 2) pažeidė KET 4 (Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu ) ir (KET 9 p.) nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Tai yra vairuotojas ignoravo dviratininko saugumo poreikius ir važiavo pro pat jį.

Skunde nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių (turto sugadinimo, sveikatos sutrikdymo), todėl administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-l6-693/2016, 2AT-50-303/2018, 2AT-43-495/2023,2AT-37-511/2024, 2AT-17-697/2025).

KET 236 p. numato, kad asmenys, pažeidę taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už KET taisyklių pažeidimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Įvykdyta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo požymius, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vairuotojas pravažiavo pro pat dviratininką, nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimų laikytis ne mažesnio kaip 1,5 m šoninio atstumo ir taip sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko dviratininkas buvo priverstas atlikti veiksmus savo saugumui užtikrinti, balansavo, kuo skubiau stabdė, suko į kelkraštį ir sustojo.

Skunde nurodoma, kad apie atsakomybę šalinančias aplinkybes šioje byloje nėra jokių duomenų, todėl vairuotojas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesilaikyti KET 126 p. reikalavimų ir jam taikytina administracinė atsakomybė. Institucija procesinį sprendimą nutraukti administracinį tyrimą priėmė akivaizdžiai vengdama vykdyti ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes - tyrimo neatliko. Pateiktus duomenis institucija vertino, pažeisdama ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus, rėmėsi tik išankstiniu asmeniniu vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu. Tyrėjas ignoravo įstatymų, KET reikalavimus, iškraipė faktines aplinkybes bei diskriminavo dviratininką, kaip eismo dalyvį, todėl nutarimas nutraukti tyrimą yra neteisėtas ir naikintinas.

Skunde nurodoma, kad dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo yra nuosekli teismų praktika. Skunde nurodomi teismų praktikos bylų numeriai.

Institucijos nuomone, teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Bylos duomenimis, A. B. neatsimena šio įvykio detalių, tad parodymų patikrinimas įvykio vietoje būtų betikslis ir nepašalintų byloje esančių prieštaravimų. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurioje ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi, dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį A. B. atžvilgiu.

Institucijos atstovo teigimu, pateiktame ekranvaizdyje Nr. 1, darytame iš vaizdo įrašo, kurį pateikęs nukentėjusysis, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,45 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis (https://www.carsized.com/en/cars/compare/

hyundai-tucson-2015-suv-vs-chevrolet-corvair-1959-sedan/front/) yra 184,9 cm (įskaitant veidrodėlių plotį 207 cm). Taigi, automobilis eismo juostoje, neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio matmenų, užėmė 195,95 cm. Taigi, lenkimo momentu: 3,45 m (kelio plotis) – 1,9595 m ( automobilio plotis), lieka apie 1,4905 m atstumas iki kelkraščio linijos. Pažymėtina, kad vairuotojas prieš apvažiuodamas dviratininką kairiuoju ratu užvažiuoja ant vidurio linijos. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. A. važiuoja šalia eismo juostos krašto, nors turėjo 0,33 m pločio kelkraštį. Nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu. Staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, kaip nurodo A. A., vaizdo įraše neįžvelgiama. Taigi, vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad A. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies, sudėties. Sutinkama, kad A. B., lenkdama važiuojantį dviratininką, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų trauktinas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl KET 126 punkto reikalavimo nesilaikymo.

Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad šoninio atstumo nesilaikymas neužtraukia atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Keliose bylose iš 111 bylų buvo paskirtos ekspertizės, kurios nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą. Todėl Institucijos atstovo teigimu, tikslaus šoninio atstumo neturi ir neturės. Atstovo įsitikinimu, nereikalinga byloje atlikti ekspertizę, kadangi ši priemonė neduoda tikslių rezultatų. A. B. neatsimena aplinkybių, todėl parodymų patikrinimas nepašalins byloje abejonių. Taip pat negalimas eksperimento atlikimas dėl tos pačios priežasties. Kitose bylose nustatyta, kad dviratininkas užėmė 80 cm. Šioje situacijoje važiuoja dviratininkas apie 10 cm atstumu nuo skiriamosios juostos, todėl užėmė apie 50 cm važiuojamojoje kelio dalyje. Nukentėjęs užėmė 50 cm, todėl liekamas atstumas, kuriuo lenkė automobilis, 1 metras. Lenkimas buvo saugus, važiuota nedideliu greičiu, greitis neviršytas. Vairuotojas nesilaikė 1,5 m atstumo. Atstovo teigimu, šis pažeidimas neužtraukia atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje pavojingos situacijos nebuvo. Nurodė, kad kiekviena situacija skirtinga, nagrinėjamu atveju atstumas buvo saugus. Atsiliepime yra apskaičiuotas atstumas. Pagal KET įvykio vietoje buvo kelkraštis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo posėdžio metu išklausius nukentėjusiojo, Institucijos paaiškinimų, ištyrus pateiktus rašytinius duomenis bei peržiūrėjus vaizdo įrašą, neturint proceso dalyviams prašymų, teismui pakako duomenų spręsti dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

ANK 590 straipsnio, reglamentuojančio pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, <...>.

Pagal ANK 619 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 565-1 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 6 dalimi, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565-1 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 565-1 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. 2025 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pareiškimą, jog 2025 m. rugpjūčio 12 d. dviračiu važiavo keliu Šakiai- Jurbarkas. Nuo 10.30 val. iki 10.59 val. jį nesaugiai lenkė automobiliai: <...> Hyundai v.n. (duomenys neskelbtini) Automobiliai lenkė pravažiuodami pro pat, apie 50-90 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Tiksli įvykių vieta yra fiksuota vaizdo įrašuose. Toks lenkimas kėlė stresą, vertė papildomai balansuoti, kad neprarasti lygsvaros, negriūti ar nepatekti po kito automobilio ratais, todėl ėmėsi priemonių savo saugumui užtikrinti - stabdė, suko į kelkraštį. Pareiškėjo teigimu, jis yra įsitikinęs, kad vairuotojai tyčia ignoravo dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojai negalėjo jo nematyti, nes buvo dienos metas, ant dviračių veikė žibintai, jis dėvėjo ryškius rūbus. Vertinant transporto priemonių greičių skirtumą, atstumą tarp kontaktinių paviršių, automobilio gabaritus ir keliamą oro srautą, eismo intensyvumą, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas mūsų sveikatai ar gyvybei. <...> Prašo: pripažinti nukentėjusiuoju, pripažinti civiliniu ieškovu 98 Eur sumai dėl neturtinės žalos, bei užtikrinti žalos atlyginimą. Patikrinti, ar minėtų automobilių vairuotojas yra baustas už KET pažeidimus. Automobilių vairuotojus nubausti įstatymo nustatyta tvarka pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą.

2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu A. A. pripažintas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje.

Institucijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_O-1366-2025 pažeidėjos A. B. atžvilgiu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.

Ginčas kyla dėl to, ar lenkimo metu buvo laikomasi KET 126 punkte nurodyto rekomenduojamo saugaus atstumo ir ar dėl automobilio Hyundai vairuotojos atlikto lenkimo manevro buvo sukeltas pavojus dviratininko saugumui.

Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

KET 59 punkte numatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Nustatyta, jog pareiškėjas dviračiu važiavo važiuojamąja kelio dalimi, dešine eismo juosta, arti dešiniojo krašto.

KET 126 punkte numatyta, kad <...> Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val.

Byloje pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas ir įvykio vietos priedas – schema, kurioje nurodoma kelio plotis iki ženklinimo linijos (plane nurodyta siaura brūkšninė linija) 6,90 m, išmatuota kelio juostų plotis - po 3,45 m kiekviena, nurodytos kelio ženklinimo linijos, signalinis stulpelis, nesutvirtintas kelkraštis, kelio kraštas.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matomas automobilis Hyundai, lenkiantis dviratininką, automobilio kairės pusės ratai yra ant siauros brūkšninės linijos, kuri skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus. Vaizdo įraše užfiksuota, jog pravažiavus transporto priemonei dviratininką, pastarasis suka link kelkraščio, užvažiuoja ant šalia kelio esančios žolės ir sustoja. Tai daro iš karto, pravažiavus automobiliui.

Byloje nėra jokių duomenų apie automobilio Hyundai modelį. Patikrinus Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis gautus iš Kelių transporto priemonių registro, nustatyta, jog automobilio Hyundai, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) modelis yra Tucson, pirma registracija 2018 m. liepos 17. Iš atsiliepime pateiktos nuorodos matoma, jog Institucija vertina automobilio modelį kaip Hyundai Tucson, atsiliepime nurodo, kad automobilio plotis ( įskaitant veidrodėlių plotį 207 cm) yra 184.9 cm. Teismo patikrintais viešais interneto duomenimis senesni modeliai (pvz., I karta): ~1795 mm. Naujesni modeliai (pvz., IV karta, nuo 2020 m.): ~1865 mm.

Institucija, atlikdama tyrimą, neįvertino dviratininko užimamo pločio važiuojamojoje kelio dalyje, o nurodo, kad A. A. turėjo 0,33 m pločio kelkraštį.

KET 3.8 punkte numatyta, kad kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

Peržiūrint vaizdo įrašą, matosi, jog įvykio vietoje yra važiuojamosios dalies kraštą žyminti horizontaliojo ženklinimo linija, kuri sutinkamai su kelkraščio išaiškinimu nelaikoma dviračių taku ar dviračių juosta. Sutinkamai su šiuo kelkraščio išaiškinimu, teismas nesutinka su atsiliepime nurodyta pozicija, kad A. A. važiuoja šalia eismo juostos krašto, nors turėjo 0,33 m pločio kelkraštį, tai yra pagal Institucijos poziciją A. A. turėjo važiuoti 33 cm pločio juosta.

Pagal šiuo metu administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis padaryti kategorišką išvadą, jog vairuotoja nepažeidė KET 126 p. reikalavimų ir jos atliktas lenkimo manevras dviratininko atžvilgiu buvo saugus, padaryti negalima. KET 126 punkte nurodyti šoninio atstumo reikalavimai yra privalomi. Byloje nebuvo nustatyta, kokiu atstumu iš šono buvo lenkiamas dviratininkas, įvertinus dviratininką lenkusio automobilio greitį, nenustatyta dviratininko vieta lenkimo metu, todėl pagrįstai kylant abejonėms dėl galimo KET pažeidimo padarymo, spręstina, jog yra tikslinga visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes.

Tyrimą atlikusi pareigūnė nerinko duomenų apie transporto priemonės Hyundai, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį. Iš byloje pateikto pareiškėjo vaizdo įrašo matoma, jog dviračio važiavimo greitis apie 22 km/val., automobilio - apie 90 km/val. 2025 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog šiame kelio ruože didžiausias leistinas greitis 90 km/val.

Visi automobiliai važiuodami susiduria su aerodinaminiu pasipriešinimu. Greta automobilių važiavimo metu susidarantys vėjo gūsiai lenkimo metu turi įtakos lengvesnio - dviračio stabilumui, nes kuo lengvesnė lenkiama transporto priemonė, šiuo atveju dviratininkas, tuo didesnė vėjo gūsio įtaka lenkiamos transporto priemonės, šiuo atveju dviračio, stabilumui. Todėl įstatymų leidėjas ir numatė KET 126 p. šoninio lenkimo atstumus. Automobilio Hyundai greičio nustatymas yra būtinas, siekiant įvertinti nusižengimo padarymo aplinkybes.

Tyrimo metu buvo apklausta automobilio Hyundai vairuotoja A. B., tačiau ji važiavimo greičio nenurodė, jai tokio pobūdžio klausimai nebuvo užduoti. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad automobilio vairuotoja nepamena visų įvykio aplinkybių, todėl nėra galimybės atlikti nei parodymų patikrinimo vietoje, nei eksperimento,

Pagal teismų praktiką, vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik šio asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Nors Institucijos atstovas nurodė, kad netikslinga atlikti parodymų patikrinimo vietoje ar eksperimento, nes vairuotoja neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad procese dalyvauja ir dviratininkas A. A., taip pat byloje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilis lenkimo metu, nurodyti automobilio, dviratininko važiavimo greičiai.

Institucija atsiliepime nurodė, kad nusižengimo konstatavimui reikalinga nustatyti vairuotojo tyčią.

Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022).

Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje neatsargios kaltės formos rūšys (pasitikėjimas ir nerūpestingumas) aprašytos kaip taikytinos materialioms administracinių nusižengimų sudėtims, tačiau teismų praktikoje tokios neatsargios kaltės rūšys taikomos ir administraciniams nusižengimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, darančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024, 2AT-3-813/2025). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Kaip jau minėta, ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Institucija atsiliepime teigia, kad analogiško pobūdžio bylose buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurioje ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Šią aplinkybę patvirtino ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu.

Teismas pažymi, jog gautos ekspertizės išvados neturi didesnės įrodomosios galios prieš kitus byloje surinktus įrodymus, ekspertizė vertinama visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismo vertinimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Institucija atsiliepime nurodo, jog sutinka, kad A. B. lenkdama važiuojantį dviratininką nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo ir teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų trauktinas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl KET 126 punkto reikalavimo nesilaikymo.

Šioje vietoje teismas sprendžia, jog neatlikus visų galimų veiksmų, siekiant įvertinti susidariusią situaciją, nėra etiška pirma laiko įvertinti vairuotojos A. B. veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Institucijos skubotas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos yra iš esmės nepagrįstas, o administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti/paneigti, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. A. 2025 m. spalio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_O-1366-2025, naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. A. 2025 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_O-1366-2025 ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti pareiškėjui, Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.