- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 1-163-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10022-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. D., H. H.
sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Daivai Vyšniauskaitei, Beatai Rutkauskaitei, Živilei Kalasauskaitei, Ievai Janulevičiūtei,
vertėjams Vandai Žitkauskaitei, Rasai Čirienei, Sigitui Plaušinaičiui, Astai Dvilaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. pagal prokuroro patikslintą kaltinimą yra kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent:
1. jis, nuo 2004-07-01 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2012-04-18 – (duomenys neskelbtini), Vilnius), kurios pagrindinė akcininkė yra Valstybė, generaliniu direktoriumi (vienasmenis valdymo organas), veikdamas bendrovės vardu ir turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atskirais atvejais kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą,
2. pagal einamas pareigas žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė - UAB (duomenys neskelbtini), kaip Galutinis paramos gavėjas, įgyvendindama 2003-12-22 Europos Komisijos sprendimu Nr. DL/2003/3636 patvirtintą didelės svarbos projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje" Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 (toliau - Projektas), dalinai finansuojamą Europos Sąjungos (toliau - ES) ISPA/Sanglaudos fondo lėšomis, kurį Lietuvos Respublika pagal 2004-04-28 su Europos Komisija pasirašytą finansinį memorandumą (toliau - Memorandumas) įsipareigojo užbaigti iki 2010-12-31, ir kurio didžiausias komponentas yra Pavojingų atliekų deginimo įrenginio (toliau – PADĮ) statyba,
3. taip pat žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) kartu su Aplinkos ministerija ir Ūkio ministerija, pagal 2006-01-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 19 patvirtintą Valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo 2006-2008 metų programą turi parengti Pavojingų atliekų deginimo įrenginio projektą (atsižvelgiant į tai, kad reikės deginti medicinines atliekas), pastatyti ir pradėti eksploatuoti įrenginį,
4. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose nustatyti pagrindiniai veiklos tikslai yra sukurti potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje (ankstesnėse įstatų redakcijose - Šiaulių regione),
5. laikotarpiu nuo 2007-10-18 iki 2011-02-23, pažeisdamas teisės aktų, apibrėžiančių jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus kompetenciją nuostatas, numatytas Pareiginių nuostatų 8 punkte - „organizuoti kasdienę bendrovės veiklą“, Pareiginių nuostatų 24.1. punkte, kad UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir Projekto įgyvendinimo Procedūrų vadovo 3.4 skyriuje numatytą pareigą „planuoti, organizuoti bei kontroliuoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą“,
6. atstovaudamas Galutinį paramos gavėją - UAB (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas Pavojingų atliekų deginimo įrenginio pirkimui organizuotame viešojo pirkimo konkurse, netinkamai atliko Viešojo pirkimo komisijos nario funkcijas - atlikti gautų pasiūlymų vertinimą, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir sąlygomis bei LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, bei būdamas 2004-12-24 su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - APVA) pasirašęs ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo Nr. 2005/GPG/13, neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini), kaip Galutinis paramos gavėjas, pagal šios sutarties 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdytų tinkamą techninį Projekto įgyvendinimą ir Projekto techninių sprendinių ir rezultatų, nustatytų sutarčių sąlygose įgyvendinimo kontrolę bei Projekto įgyvendinimą pagal Memorandume numatytas sąlygas, tinkamai atliktų sutarties 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu Agentūros perduotas statytojo (užsakovo) funkcijas, numatytas LR Statybos įstatyme bei Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos statybos sutarties sąlygose (FIDIC 1999 m. leidimas), o būtent:
7. jis, V. D., 2007-09-17 Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. Tl-125 bei 2007- 10-10 Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. T1-145, kaip UAB (duomenys neskelbtini) - Galutinio paramos gavėjo generalinis direktorius, būdamas paskirtas konkurso „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba“ (pirkimo Nr. 54649) viešojo pirkimo (toliau - Konkursas) komisijos nariu, 2007-10-18 Konkurso nešališkumo deklaracijoje, patvirtinęs, kad yra susipažinęs su šio Viešojo pirkimo komisijos užduotimi ir reglamentu, pareiškęs, kad sąžiningai ir teisingai vykdys savo įsipareigojimus, tai patvirtinęs savo parašu, laikotarpiu nuo 2007-10-18 12.00 val. iki 2007-11-15 17.00 val., Agentūros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aštuonių komisijos posėdžių metu,
8. pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2006-01-31 iki 2007-11-08 ir redakcija nuo 2007-11-08 iki 2008-09-14),
9. 32 straipsnio 1 dalies reikalavimą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, <...> pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus,
11. 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, nuostatą, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir jei pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų,
12. žinodamas, kad Atviro konkurso sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.2 punkte nurodyta, kad dalyviai kartu su pasiūlymu privalo pateikti reikalaujamą informaciją apie kvalifikaciją bei kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, Jungtinės veiklos pagrindu veikiančiam dalyviui (duomenys neskelbtini) ir SP UAB (duomenys neskelbtini) (pagrindinis partneris (duomenys neskelbtini)) savo pasiūlymo 2.4.3 dalyje nepateikus duomenų dėl rangovo numatyto eksperto patirties vykdant projektus pagal FIDIC sutarčių sąlygas, jis, V. D., kaip Komisijos narys, nepareikalavo patikslinti pasiūlymo ir pateikti trūkstamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, ir būdamas neįsitikinęs, kad dalyvio siūlomas ekspertas atitinka konkurso sąlygose keliamą reikalavimą - turėti patirties vykdant bent vieną projektą, vykdytą pagal FIDIC sutarčių sąlygas, pripažino (duomenys neskelbtini) ir SP UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą tinkamu, nors Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-07-13 pateiktose išvadose Nr. 4S-3426 konstatavo, kad pasiūlyme pateikti dokumentai nepatvirtino Rangovo atitikties Pirkimo sąlygų 5.2.10 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui (atitinkamai Valstybės kontrolės 2014-09-30 valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-70-10-53, 7 skyriaus didelės svarbos pastebėjimas Nr. 2, 1 punktas),
13. taip pat, žinodamas, kad Atviro konkurso sąlygų I skyriaus 1 skirsnio Pirkimo sąlygų 5.2.6 ir 5.2.7 punktuose nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: būti sėkmingai užbaigusiam bent vieną statybos darbų objektą, apimantį deginimo įrenginio bendruosius bei specialiuosius statybos darbus, kurių vertė ne mažesnė nei 30 mln. litų, ir sėkmingai suprojektuoti ir pastatyti ne mažiau kaip vieną 8000 tonų per metus projektinio našumo atliekų deginimo įrenginį, Jungtinės veiklos pagrindu veikiančiam Rangovui (duomenys neskelbtini) ir SP UAB (duomenys neskelbtini) savo pasiūlymo 2.3 skyriuje (pasiūlymo 155 lape) „Svarbiausių statybos objektų sąrašas“ lentelės forma pateikus svarbiausių (duomenys neskelbtini) statybos objektų sąrašą, bet nepatvirtinus, kad objektai „KKK“, „DU PONT“ ir „ZAK“ sėkmingai užbaigti, dėl minėtų projektų nepateikus nei statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų kopijų, nei užsakovų patvirtinimų, kad darbai atlikti, vietoje Pirkimų sąlygose reikalaujamų dokumentų (duomenys neskelbtini) pateikus biomasės termofikacinių elektrinių 2002-02-13, 2003-01-14 ir 2004-04-30 subrangos darbų užsakymo raštus (pasiūlymo 156-175, 176-195 ir 196-215 lapai), kurie akivaizdžiai neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, V. D., kaip komisijos narys, nepareikalavo patikslinti pasiūlymo ir pateikti trūkstamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, ir būdamas neįsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) atitinka rangovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, pripažino (duomenys neskelbtini) ir SP UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą tinkamu, nors Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-07-13 pateiktose išvadose Nr. 4S-3426 konstatavo, kad Rangovo pasiūlyme nurodyti kvalifikaciniai duomenys nebuvo pakankami, Rangovas neatitiko Pirkimo sąlygų 5.2.6 ir 5.2.7 punktuose nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų (atitinkamai Valstybės kontrolės 2014-09-30 valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-70-10-53, 7 skyriaus didelės svarbos pastebėjimas Nr. 2, 2 punktas), kas leido Rangovo pagrindiniam partneriui – (duomenys neskelbtini) sukčiauti ir nuslėpti informaciją, kad jis pasiūlymo pateikimo dieną nėra sėkmingai užbaigęs objektų: „KKK“ ((duomenys neskelbtini) minėtame projekte nebuvo rangovas ar sutarties partneris), „DU PONT“ ((duomenys neskelbtini) minėtame projekte nebuvo rangovas ar sutarties partneris) ir „ZAK“ (šiame projekte iki 2007-11-07 nebuvo pašalinti trūkumai bei objektas nebuvo priimtas eksploatacijai pagal Vokietijos Federacinės Respublikos rangos-statybos darbų vykdymo taisykles),
14. dėl aukščiau išvardintų V. D., bei kitų Pirkimų komisijos narių, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, veiksmų, buvo nustatyti pažeidimai, susiję su Rangovo kvalifikacinių duomenų vertinimu - Valstybės kontrolė 2014-09-30 valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-70-10-53, nurodė, kad perkančioji organizacija APVA pirkime Nr. 54649 nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, dėl ko audito metu pritaikė 1 056 673,58 Eur finansinę pataisą ir šia suma sumažino Projekto tinkamas finansuoti išlaidas (ataskaitos Nr. FA-P- 70-10-53 7 lentelė „Sanglaudos fondo paramos likučio apskaičiavimas“ ir 13 skyrius „Klaidų vertinimas“) bei šio konkurso pasėkoje 2008-03-31 buvo pasirašyta Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos Rangos sutartis Nr. A/2007/L/36 (toliau - Rangos sutartis) su rangovu, kurio pagrindinis partneris – (duomenys neskelbtini) neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.
15. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D., laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2011-02-23, netinkamai vykdė UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus, kaip Galutinio paramos gavėjo, techninės priežiūros užsakovo ir statytojo (užsakovo) vadovo pareigas, pagal ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo Nr. 2005/GPG/13 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalėdamas užtikrinti tinkamą techninį Projekto įgyvendinimą ir Projekto techninių sprendinių ir rezultatų, nustatytų sutarčių sąlygose įgyvendinimo kontrolę bei Projekto įgyvendinimą pagal Memorandume numatytas sąlygas,
16. pažeisdamas ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo Nr. 2005/GPG/13 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto, savo paties, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus, 2007-01-18 įsakymu Nr. 5 patvirtinto Projekto įgyvendinimo Procedūrų vadovo nuostatas, bei būdamas sau pasilikęs įsakymo vykdymo kontrolę ir, kaip numatyta Procedūrų vadovo 14 skyriuje „Projekto kokybės užtikrinimas ir auditas“, nekontroliavo jam pavaldžių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų:
17. t. y. neužtikrino, kad būtų pildomi Procedūrų vadovo prieduose numatyti ir privalomi Projekto įgyvendinimo metu gaunamos dokumentacijos patikros lapai, kuriuos jis privalėjo patvirtinti savo parašu arba atmesti kaip netinkamus: 36 priedas: Techninės pagalbos konsultanto pateiktos techninės dokumentacijos patikros lapas, 37 priedas: Projektuotojų pateiktos dokumentacijos patikros lapas, 38 priedas: Techninės priežiūros inžinieriaus mėnesio ataskaitos patikros lapas, 40 priedas: Neatitikimų ataskaitos patikros lapas, dėl ko nebuvo atliekamas Procedūrų vadovo 11 skyriuje numatytas Projekto vykdymo monitoringas, nebuvo įsitikinama, ar pagal sutartis vykdomų tam tikrų paslaugų, darbų bei prekių (Projekto) kokybė atitinka jiems keliamus reikalavimus bei pirkimo sutarties sąlygas,
18. taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 12 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, kad - Statytojas (užsakovas) privalo: 3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, organizuoti statinio projekto ekspertizę, 4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, 23 straipsnio 6 dalyje numatytą reikalavimą, kad gautų statybos leidimą, statytojas (užsakovas) <...> turi pateikti: <...> 4) statinio projektą, 5) statinio projekto ekspertizės išvadas, 6) statinio projekto patvirtinimo dokumentą,
19. taip pat, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi nuo 2007-01-26 iki 2009-04-02) 59 punkte nustatytą projekto tvirtinimo tvarką, kad iki gaunant statybos leidimą ypatingo statinio ar statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, Techninis projektas ar Techninis darbo projektas galimas tvirtinti tik esant Projekto ekspertizės išvadai, bei 64 punkto reikalavimą, kad Techninio projekto ir Techninio darbo projekto Techninėms specifikacijoms statybai pritaria statinio statybos techninis prižiūrėtojas (FIDIC inžinierius), pasirašydamas ir pažymėdamas "Pritariu statyti",
20. atstovaudamas statytoją (užsakovą) - UAB (duomenys neskelbtini) - 2006-12-18 būdamas su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašęs Pirkimo sutartį Nr. 2006/92/A/L/LT (toliau - Techninės priežiūros sutartis), pagal kurios nuostatas UAB (duomenys neskelbtini), kaip FIDIC inžinierius ir Užsakovo atstovas, įsipareigojo atlikti techninėje specifikacijoje apibrėžiamas užduotis, tame tarpe Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos (pagal FIDIC Sidabrinę knygą) techninę priežiūrą, kuri apima pareigą „Tvirtinti projekto statybų brėžinius (projektai turi atitikti STR 1.05.06:2005 reikalavimus)“ bei pasirašytinai susipažinęs su Techninės priežiūros sutarties neatsiejama dalimi - Technine specifikacija, kurios 3.2 skirsnyje iš anksto numatyti pagrindiniai pavojai galintys įtakoti projekto įgyvendinimą, bei turėdamas pareigą imtis visų galimų priemonių, kad minėta rizika neiškiltų, o jai iškilus, dėti pastangas, kad neigiami padariniai projektui būtų kiek įmanoma sušvelninti,
21. netinkamai vykdė Techninės priežiūros sutarties 5.4. punkte numatytą UAB (duomenys neskelbtini), kaip techninės priežiūros užsakovo, pareigą suteikti techniniam prižiūrėtojui (UAB (duomenys neskelbtini)) informaciją ir/arba dokumentaciją, esančią jo dispozicijoje, kuri gali būti svarbi sutarties vykdymui, 5.5. punkte numatytą UAB (duomenys neskelbtini) pareigą kiek galima glaudžiau bendradarbiauti su Tiekėju tam, kad teiktų informaciją, kurios pastarasis gali pagrįstai reikalauti tam, kad būtų galima vykdyti sutartį; 5.8 punkte nurodytą pareigą teikti savalaikes pastabas, susijusias su Tiekėjo atliekamomis Techninėje specifikacijoje apibrėžtomis užduotimis,
22. taip pat 2008-03-31 V. D., atstovaudamas Galutinį paramos gavėją - UAB (duomenys neskelbtini), būdamas su Rangovu (duomenys neskelbtini) ir SR UAB (duomenys neskelbtini), veikiančiu jungtinės veiklos pagrindu, pasirašęs Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos Rangos sutartį Nr. A/2007/L/36 (toliau - Rangos sutartis), pagal kurią Rangovas įsipareigojo už 25.192.313 eurų (86.984.018 litų be PVM) tinkamai atlikti ir per 43 mėnesius užbaigti Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbus ir ištaisyti visus defektus,
23. netinkamai vykdė 2008-03-31 Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 konkrečių sąlygų 5.1 punkte numatytą Galutinio paramos gavėjo pareigą, laikantis LR Statybos įstatymo nuostatų, patvirtinti techninį projektą ir teikti jį Nuolatinei statybos komisijai statybos leidimui gauti, neužtikrino, kad „Užsakovo atstovas (t. y. FIDIC inžinierius) patikrintų projekto atitikimą sutarties sąlygoms ir reikalavimams,“ ir kad „Statinio techninis projektas būtų parengtas laikantis projektavimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, sutartyje pateiktų „Užsakovo reikalavimų“ ir /arba „Techninių specifikacijų“ bei atitikti STR 1.05.06:2005 reikalavimus“, o būtent:
24. 2008-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 353 pateikus UAB (duomenys neskelbtini) Pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninį projektą (toliau - Techninis projektas), kuris, prieš teikiant (duomenys neskelbtini) savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, turėjo būti suderintas ir patvirtintas statytojo (užsakovo) - UAB (duomenys neskelbtini), laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos (projektai turi atitikti STR 1.05.06:2005 reikalavimus),
25. jis, V. D., nesant pagal Procedūrų vadovo reikalavimus užpildytų Projektuotojų pateiktos dokumentacijos patikros lapų, reglamentuotų Procedūrų vadovo 37 priede, nesant privalomų statinio projekto ekspertizės išvadų bei Techninio projekto nepateikus patikrinti FIDIC inžinieriui, 2008-10-10, nebūdamas įsitikinęs, kad techninis projektas atitinka rangos sutarties sąlygas bei neturėdamas FIDIC inžinieriaus pritarimo, jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) vardu, patvirtino Techninį projektą, 2008-10-10 pasirašydamas UAB (duomenys neskelbtini) raštą Nr. S-295a „Dėl techninio projekto patvirtinimo“, adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui ir APVA, kuris buvo pateiktas APVA 2008-11-20 atsiunčiant faksu ir užregistruotas Nr. G-8020,
26. po ko, esant tik Projekto ekspertizei, tačiau kitiems paminėtiems trūkumams nesant pašalintiems, neturėdamas privalomo patikros lapo bei FIDIC inžinieriaus įvertinimo - projekto patvirtinimo, nebūdamas įsitikinęs, ar Techninis projektas atitinka Rangos sutarties sąlygas, 2008- 11-17 jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) vardu, antrą kartą patvirtino Techninį projektą pagal UAB (duomenys neskelbtini) atliktą 2008-11-17 projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. 08-104, 2008-11-17 pasirašydamas UAB (duomenys neskelbtini) raštą Nr. 331a „Dėl techninio projekto patvirtinimo“, adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui ir APVA, kuris buvo 2008-11-18 pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai su Prašymu išduoti statybos leidimą,
27. dėl paminėto netinkamo pareigų vykdymo, V. D., statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) vardu, patvirtino Nuolatinei statybos komisijai teiktiną Techninį projektą, kuris:
28. neatitiko Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.9. punkto reikalavimo dėl vientiso dokumento rengimo, nes Techninio projekto „Bendrojoje dalyje“ nurodyta, kad suprojektuotas 5MW/h šiluminio našumo Pavojingų atliekų deginimo įrenginys, o Rangovas (duomenys neskelbtini) Techninio projekto „Technologinėje dalyje“ nurodė, kad techninis projektas parengtas 6,4 MW/h šiluminės apkrovos Pavojingų atliekų deginimo įrenginiui, t. y. kaip nustatyta 2011-06-13 - 17 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame Rangovo techninio pasiūlymo, techninio projekto dalių ir bandymų atitikimo pirkimo sąlygoms įvertinime, Techninis projektas neatitiko Rangovo pasiūlymo ir Pirkimo dokumentų: šiluminė apkrova ne 5 MW/h, o 6,4 MW/h, garo suvartojimas turbogenerate ne 5 t/h, o 7 t/h, temperatūros palaikymas antrinėje deginimo kameroje ne mažiau 2 sekundes ne 1200, o 850-1100 laipsnių Celsijaus, bei neatitiko Rangos sutarties sąlygų, t. y. vietoje Rangos sutartyje numatyto pastatyti 5 MW/h šiluminės apkrovos Pavojingų atliekų deginimo įrenginio su cilindro formos deginimo kamera, kurios ilgis 13000 mm, naudingas tūris 20 m³, išorinis skersmuo 2540 mm, vidinis skersmuo 1880 mm, šilumos izoliacija užtikrinta danga iš ugniai atsparios medžiagos, kurios storis 250 mm, Techninio projekto „Technologinėje dalyje“ suprojektuotas 6,4 MW/h šiluminės apkrovos Pavojingų atliekų deginimo įrenginys su cilindro formos deginimo kamera, kurios ilgis 10000 mm, naudingas tūris 70 m³, išorinis skersmuo 3540 mm, vidinis skersmuo 3000 mm, šilumos izoliacija užtikrinta danga iš ugniai atsparios medžiagos, kurios storis 170 mm;
29. jis, V. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, dalyvaudamas pasitarimuose dėl Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 vykdymo, ne tik iki 2008-12-29 neinformavo FIDIC inžinieriaus, kad, kaip statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, jau 2008-10-10 ir 2008-11- 17 patvirtino techninį projektą, bet ir nesiėmė priemonių, kad statytojas (užsakovas) UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų FIDIC inžinieriui jo paties patvirtintą, 2008-09-30 iš UAB (duomenys neskelbtini) gautą Techninį projektą, ko pasekoje FIDIC inžinierius laikotarpiu nuo 2008-12-29 iki 2009-01-14 sustabdė statybos darbus Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos objekte,
30. taip pat ir nuo 2009-02-25, kuomet Rangovas (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) Potencialiai pavojingų įrengimų ir įrenginių technines charakteristikas, bendrus duomenis, gamintojus, specifikacijas ir trūkstamą informaciją tikslinimui, o FIDIC inžinierius įpareigojęs UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galutinius duomenis patikslinti ir suderinti ne vėliau, kaip 2009-04-25, iki 2010-03-17 nepateikė bei neužtikrino, kad FIDIC inžinieriui būtų pateikti technologinės įrangos charakteristikos suderinimai su Rangovu (duomenys neskelbtini) bei duomenys apie Techninio projekto Technologinės dalies korekciją,
31. taip pat ir 2010-03-17 pasitarimo 50-vad metu Rangovui (duomenys neskelbtini) informavus FIDIC inžinierių, kad dėl aplinkybių ir UAB (duomenys neskelbtini) pastabų buvo vykdoma 2008 metais pateikto Techninio projekto (TP), kurį sudaro technologinis aprašymas ir brėžiniai, su kuriuo gautas statybų leidimas, korekcija, ir toliau - iki 2010-09-22 - nepateikė ir neužtikrino, kad FIDIC inžinieriui būtų pateikti Techninio projekto korektūros dokumentai ir technologinės įrangos charakteristikų suderinimas,
32. taip pat šios pareigos nevykdė ir iki 2011-02-24, kai pažeisdamas Techninės priežiūros sutarties 5.4., 5.5. ir 5.8. punktų reikalavimus, pagal LR Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte organizuodamas baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti (vėlesnė redakcija - organizavo statybos užbaigimo procedūras), UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-24 raštu Nr. 10-1792, 2010-10-06 raštu Nr. 10-1880, 2010-10-25 raštu Nr. 10-2005 kreipusis dėl projekto techninės dokumentacijos pateikimo, FIDIC inžinieriui nepateikė atsakymų į minėtus paklausimus, kuriuose nurodoma, kad Rangovas nėra pateikęs techninės dokumentacijos, būtinos statinio pridavimui valstybinei komisijai, kad Pagrindinių konstrukcijų ir technologinės įrangos charakteristikos nesuderintos su UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko vėlavo Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos užbaigimo procedūros.
33. Tokiu būdu, V. D., dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai vykdant UAB (duomenys neskelbtini), kaip Galutinio paramos gavėjo, techninės priežiūros užsakovo ir statytojo (užsakovo), generalinio direktoriaus pareigas, numatytas LR Viešųjų pirkimų įstatyme, LR Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartyje dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo Nr. 2005/GPG/13, Techninės priežiūros sutartyje Nr. 2006/92/A/L/LT, Rangos sutartyje Nr. A/2007/L/36, Projekto įgyvendinimo Procedūrų vadove, dėl ko, nesilaikant aukščiau išvardintų įstatymų, norminių aktų bei sutartyse numatytų reikalavimų, buvo netinkamai parinktas Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos Rangovas, dėl ko Valstybės kontrolė audito metu pritaikė 1 056 673,58 Eur finansinę pataisą ir šia suma sumažino Projekto tinkamas finansuoti išlaidas,
34. be to, kaip nustatyta Europos Komijos patikrinimo ataskaitoje Nr. (2015)1648100, Pavojingų atliekų deginimo įrenginys pastatytas nesilaikant Rangovo pasiūlymo, Pirkimo dokumentų ir Rangos sutarties sąlygų;
35. - Rangos sutartyje Įrenginio šiluminė apkrova yra 5MW, tačiau pagal įrenginio techninio projekto technologinės dalies atliktą korektūrą įrenginio šiluminis našumas yra 6,4 MW,
36. - Rangos sutartyje garų gamybos pajėgumas 5 t/h, tačiau pagal įrenginio techninio projekto technologinės dalies atliktą korektūrą įrenginio projektinis garų gamybos pajėgumas yra 7 t/h, o darbinis garų gamybos pajėgumas - 5 t/h,
37. - Rangos sutartyje slėgis turbinos prieangyje yra 41 bar, tačiau pagal įrenginio techninio projekto technologinės dalies atliktą korektūrą slėgis turbinos prieangyje - 39 bar,
38. - Rangos sutartyje Įrenginio elektros energijos gamyba yra 681 kW/h, tačiau pagal įrenginio techninio projekto technologinės dalies atliktą korektūrą nurodyta, kad įrenginio elektros energijos gamyba yra 647,65 kW/h,
39. - Rangos sutartyje metinis deginimo įrenginių veikimo laikas yra 7500 h/m, tačiau pagal įrenginio techninio projekto technologinės dalies atliktą korektūrą metinis deginimo įrenginių veikimo laikas yra 7300 h/m,
40. be to, tinkamai neįgyvendinus Projekto - laiku nepasiekus Europos Komisijos sprendime nurodyto tikslo - „Įrengti pavojingų atliekų deginimo įrenginį", didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė ir jos piliečiai nes:
41. laiku nepradėjus įrenginio eksploatacijos, buvo pažeista Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į sveiką ir saugią aplinką, nes valstybėje buvo susidariusi situacija, kai nėra kur deginti medicininių atliekų (2011-06-22 Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2011/1-496),
42. Lietuvos Respublikos nacionalinės institucijos privalėjo kreiptis į Europos Komisiją dėl Projekto užbaigimo termino pratęsimo ir, kaip nurodyta 2011-03-23 Europos Komisijos sprendime Nr. K(2011)2049, įsipareigojo bet kokias išlaidas, kurios atsirado po tinkamumo datos, padengti tik iš nacionalinio biudžeto lėšų, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybė prarado 2 505 358,38 Eur (sulaikytų pinigų) iš ES ISPA/Sanglaudos fondo lėšų.
43. Be to, dėl šių V. D. veiksmų, pasireiškusių nusikalstamu nerūpestingumu, žalą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) nes:
44. pavojingų atliekų deginimo įrenginį pridavus tik 2014-05-19, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po lėšų pripažinimo tinkamomis laikotarpio pabaigos, įrenginio pripažinimui tinkamu naudoti reikėjo atlikti papildomus darbus, jis nebuvo eksploatuojamas pilnu pajėgumu,
45. buvo patirti nuostoliai 2013-11-21 sudarius papildomas sutartis Nr. PS-41 ir 2014-03-25 Nr. PS-7 su UAB (duomenys neskelbtini) dėl rangos darbų techninės priežiūros,
46. buvo patirtos papildomos sąnaudos dėl eksploatacinių išlaidų, kurios viršijo Rangovo garantuojamus eksploatacinius rodiklius,
47. buvo patirti netiesioginiai nuostoliai negavus pajamų, kurias galėjo gauti dėl laiku pradėto atliekų deginimo ir dėl elektros energijos pardavimo, dėl ko patyrė nuostolius, susijusius su įrenginio eksploatavimu.
48. Viso per 2010-11-21 - 2015-06-30 laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 1 610 510,94 Eur nuostolių (Lietuvos teismo ekspertizių centro 2018-06-19 ekspertizės akto Nr. 11-561(18) išvada) iš kurių:
49. tiesioginiai UAB (duomenys neskelbtini) nuostoliai dėl Pavojingų atliekų deginimo įrenginio eksploatacijos yra 737 323,59 Eur (162 180,96 + 425 389,48 + 149 753,15) suma:
50. - 162 180,96 Eur - UAB (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos dėl galingesnio Pavojingų atliekų deginimo įrenginio našumo, kurio eksploatacinės sąnaudos viršijo 2008-03-31 Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 3.5 punkto „Sąnaudos ir eksploatacijos kaštai“ norminius rodiklius,
51. - 425 389,48 Eur - UAB (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos dėl Pavojingų atliekų deginimo įrenginio gedimo bei remonto 2014-07-26 - 2014-12-12 laikotarpiu (102 300,76 Eur), taip pat patirtų remonto išlaidų (323 088,72 Eur) pranešimo apie defektus laikotarpiu, kuris numatytas Rangos sutartyje 1.1.3.7. punkte „12 mėn. nuo perėmimo pažymos išdavimo datos“;
52. - 149 753,15 Eur - UAB (duomenys neskelbtini) patirtos prastovų išlaidos dėl Pavojingų atliekų deginimo įrenginio gedimo ir remonto darbų.
53. Negautos pajamos dėl laiku nebaigtos vykdyti Rangos sutarties bei pavojingų atliekų deginimo įrenginio gedimo ir remonto darbų - 611 714,54 Eur (376 188,61 + 235 525,927) suma:
54. - 376 188,61 Eur iš Pavojingų atliekų deginimo įrenginio toksinių atliekų deginimo;
55. - 235 525,927 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) elektros energijos pardavimų.
56. Išlaidos, susijusios su Rangovo sutartiniais įsipareigojimais ir žalos įvertinimu, 261 472,81 Eur (95 208,64 + 166 264,17) suma:
58. - 166 264,17 Eur - teisininkų bei kitų specialistų paslaugų išlaidos.
59. Tai yra V. D., būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo, kaip Galutinio paramos gavėjo, techninės priežiūros užsakovo ir statytojo (užsakovo) - UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublika, jos piliečiai bei juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini).
60. Šiais savo veiksmais V. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje (78 t., b. l. 3-58; 83 t., b. l. 41-47).
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikšti kaltinimai H. H., gim. (duomenys neskelbtini)., Italijos Respublikos piliečiui, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vieninteliam valdytojui ir direktoriui, kaltintam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), bei juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotam Italijos Respublikoje, kaltintam pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-17 nutartimi baudžiamoji byla dalyje dėl šiems asmenims pareikštų kaltinimų nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (78 t., b. l. 3-58; 83 t., b. l. 2-15).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam V. D. pareikštas kaltinimas yra sudėtingas ir didelės apimties, taip pat į kaltinamojo V. D. duotus parodymus, kaltinimo pastraipas teismas sunumeravo, kad būtų galima geriau jį išanalizuoti ir išnagrinėti bylą.
Kaltinamasis V. D. savo kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad jis su pagyrimu baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą technologijos fakultetą, įgijo inžinieriaus-chemiko-technologo išsilavinimą, studijų metu mokėsi 7 skirtingas chemijas. Nuo 2004 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, vėliau - generalinio direktoriaus pavaduotoju gamybai. Dirbdamas visose pareigose savo darbą atliko kruopščiai ir sąžiningai, niekada iš vadovybės neturėjo jokių pastabų ir nuobaudų. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir vykdydamas projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, kiekvieną ketvirtį įmonės Valdybos sprendimu buvo skatinamas už gerą darbą ir tinkamą projekto vykdymo priežiūrą. Pavojingų atliekų deginimo įrenginio (PADĮ) statyba buvo vykdoma pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) statybos „iki rakto“ EPC sutarties sąlygas („Sidabrinė knyga“). Projekto įgyvendinimui buvo pasirašytos atitinkamos sutartys, kuriose buvo apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Pagal šias sutartis APVA buvo perkančioji organizacija ir projektą įgyvendinančioji institucija, UAB (duomenys neskelbtini) – užsakovas ir galutinis paramos gavėjas, UAB (duomenys neskelbtini) – užsakovo atstovas, FIDIC inžinierius ir techninės priežiūros vykdytojas, o (duomenys neskelbtini) - rangovas. Pagal „Sidabrinės knygos“ statybos „iki rakto“ sąlygas būtent rangovas prisiima visą atsakomybę už statybos projektavimą ir vykdymą, užsakovui beveik nedalyvaujant. Rangovas atlieka visas inžinerines, tiekimo ir statybos užduotis, aprūpina visiškai sukomplektuotais, paruoštais naudoti pastatais, užsakovui belieka atrakinti duris. Dėl jam pareikšto kaltinimo parodė, kad:
kaltinimo 3 ir 4 pastraipose nurodytas teiginys visiškai neatitinka realybės ir neteisingas, nes projektą rengia, stato ir pradeda eksploatuoti (atlieka bandymus, sudegina 4000 tonų pavojingų atliekų) rangovas, visiškai nesikišant užsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Po to rangovas priduoda objektą Valstybinei komisijai ir užsakovui,
kaltinimo 5 pastraipos teiginys yra abstraktus. Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, savo pareigas atliko tinkamai, kiekvieną ketvirtį apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą atsiskaitydavo Valdybos posėdyje, kas matyti iš Valdybos posėdžių protokolų, kurių tyrėjai kažkodėl nepaėmė ir neišnagrinėjo. Valdybos sprendimu, kiekvieną ketvirtį buvo premijuojamas priedu prie atlyginimo, tame tarpe ir už projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ atskirai. Tyrėjai neapklausė tuometinio Valdybos pirmininko V. S.. Finansinis memorandumas su Europos komisija „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, kurį sudarė trys dalys: 1) (duomenys neskelbtini) sąvartyno uždarymas; 2) pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba, 3) pavojingų atliekų sąvartyno statyba, buvo pasirašytas 2004 m., dar prieš jam tampant UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi. Viena iš Europos finansavimo sąlygų buvo valstybės kontroliuojamų pavojingų atliekų tvarkymo įmonių sujungimas. 2004 m. birželio mėn. jis buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o liepos mėnesį – generaliniu direktoriumi ir vadovavo keturių įmonių (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) sujungimui, kurios iki tol dirbo nuostolingai, o jau 2008 metais, jam vadovaujant, buvo likviduoti visi įsiskolinimai, sudarę daugiau nei 3 mln. litų, ir įmonė uždirbo apie 1,8 mln. pelno, valstybei sumokėjo dividendus ir pelno mokestį. Pažymi, kad visą savo veiklą derino su tuometiniu Ūkio ministerijos sekretoriumi G. R., kuris kuravo UAB (duomenys neskelbtini), kiekvieną savaitę dalyvaudavo gamybiniuose pasitarimuose pas G. R., kur pristatydavo įmonės veiklos analizę ir veiklos rezultatus. Tuo pačiu metu visus sprendimus derindavo su Valdybos pirmininku J. M., vėliau su V. S.. Mažiausiai kartą per ketvirtį pristatydavo Valdybai veiklos rezultatus ir įmonės finansinę-ekonominę padėtį (balansą). Valdyba tvirtindavo jo ataskaitas, kiekvieną ketvirtį skatindavo už gerą darbą ir tinkamai atliekamas pareigas. Per visus jo darbo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigose metus neturėjo jokių pastabų ar nuobaudų nei iš ministerijos, nei iš Valdybos, o tai įrodo, jog generalinio direktoriaus pareigas atliko tinkamai;
kaltinimai 6 ir 7 pastraipose yra nepagrįsti, nes jį kaltina generalinio direktoriaus pareigų neatlikimu, o į generalinio direktoriaus pareigas neįeina dalyvavimas APVA pirkimo komisijos darbe. Be to, už pirkimo komisijos darbą yra atsakingi visi komisijos nariai, o ypač jos pirmininkas, todėl kaltinimas jam, kaip vienam iš komisijos narių, negali būti reiškiamas. Kolektyvinės atsakomybės nėra, kolegialus organas netraukiamas baudžiamojon atsakomybė, todėl jam, kaip komisijos nariui, visos pasekmės yra išvestinės. Pirkimo komisijoje jis net nenorėjo dalyvauti, o sutiko tik dėl to, kad turėjo supratimą apie tokius įrenginius, buvo nemažai jų matęs užsienyje ir labiau domėjosi techniniais pirkimo klausimais, daugiau sprendė apie techninę būsimo įrenginio koncepciją. Visus procedūrinius klausimus aiškinosi pirmininkas. Kaip parodė liudytojas - pirkimo komisijos pirmininkas N. L., tuo metu komisija manė, jog pateiktų duomenų užtenka. Be to, APVA savo organizacinėje struktūroje turėjo Procedūrų kontrolės skyrių su vyriausiuoju specialistu ir procedūrų kontrolieriumi ir, pagal jų pareigybinius aprašymus, jie turėjo pareigą stebėti ir kontroliuoti viešuosius pirkimus, teikti rekomendacijas APVA direktoriui dėl viešųjų pirkimų dokumentų patvirtinimo ar atmetimo. Pagal Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento 3.2. punktą, komisija tik pateikia perkančiajai organizacijai rekomenduojant skelbti pasiūlytą preliminarią eilę ir sudaryti sutartį, o pagal 12 punktą Komisija savo veiklą baigia, kai perkančioji organizacija patvirtina preliminarią pasiūlymų eilę. Pirkimo komisija pateikė tik rekomendaciją, kad galima skirti nugalėtoju, bet galutinį sprendimą dėl nugalėtojo ir sutarties pasirašymo priėmė APVA direktorius. Perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą, privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, ar patikimas. APVA, kaip perkančioji organizacija, į Pirkimo komisijos sudėtį kažkodėl neįtraukė pagrindinių konsultantų atstovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurie buvo pasamdyti ir pinigai už dalyvavimą komisijų darbe jiems buvo sumokėti. Taip pat neįtraukė atliekų deginimo specialistų. Nešališkumo deklaracijas pildė visi komisijos nariai. Komisijoje jis buvo nešališkas ir dirbo sąžiningai, su H. H. nebendravo, jo nematė iki tol, kai pastarasis po konkurso atvažiavo pasirašyti sutarties. Dėl to yra įsitikinęs, kad Komisijos nario funkcijas atliko tinkamai,
kaltinimai, nurodyti 8-14 pastraipose, vėl reiškiami jam, kaip Komisijos nariui, o ne generaliniam direktoriui. Konkurso dalyvis buvo pateikęs sąžiningumo deklaraciją, kuria komisijos nariai pasitikėjo. Net Valstybės kontrolė audito ataskaitoje (55 t., b. l. 111; 120) nurodė, kad <...perkančioji organizacija APVA nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo...>, todėl į šių kaltinimų turinį nesigilina, tuo labiau, kad jie neatitinka realios tikrovės, nes Komisija tik rekomendavo sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę, o jau APVA Procedūrų kontrolės skyriaus rekomendacija konkurso nugalėtoju pripažino APVA direktorius. Konkurse dalyvavo dvi bendrovės - UAB (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) su prancūzų įmone. Buvo svarstomi, lyginami abu pasiūlymai. (duomenys neskelbtini) pasiūlymas buvo 85 mln. litų be PVM, o (duomenys neskelbtini) - apie 105 mln. litų be PVM. Paskui preliminari eilė dėl pasiūlymų eiliškumo buvo apskųsta teisme, tačiau ir ten niekas pažeidimų nepastebėjo. Po teismo (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas laimėtoju ir Ūkio ministras leido Valdybai UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyti sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-11-07 sprendimu patvirtino, kad už pirkimo vykdymą buvo atsakinga perkančioji organizacija APVA,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinimai 15-17 pastraipose, kad jis „nekontroliavo pavaldžių darbuotojų“ neatitinka tikrovės, nes visi darbuotojai turėjo savo pareigines instrukcijas, su kuriomis buvo supažindinti pasirašytinai. Visi darbuotojai buvo supažindinami su generalinio direktoriaus įsakymais, buvo kontroliuojami, reikalaujama griežtos atskaitomybės ir vykdyti pareigas, nurodytas pareigybinėse instrukcijose. Jeigu darbuotojas buvo paskirtas į projekto grupę, jis turėjo tvarkyti visą dokumentaciją, kuri priklausė, ir teikti jam, kaip generaliniam direktoriui, pasirašyti. Kaltinimas visur akcentuoja sutarties tarp APVA ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo, kurioje nurodyta, kas ir už ką atsako. Šios sutarties 3 straipsnio 3 punktas nustato, kad APVA atsako už projekto įgyvendinimo kontrolę pagal Procedūrų vadovo nuostatas, projektų patikrinimą jų įgyvendinimo vietose, šių patikrinimų registraciją bei imasi būtinų veiksmų, aptiktiems pažeidimams pašalinti. Kiek žino, APVA atstovai lankėsi pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyboje vieną kartą per trejus metus, jokių pažeidimų nerado ir pastabų nepareiškė;
dėl kaltinimo 18 pastraipoje gali paaiškinti, kad pasirašius Rangos sutartį, rangovas pradėjo ruošti techninį projektą. Rangovui buvo pateikta Galimybių studija, kuri neįėjo į pirkimo dokumentų sąrašą, kurioje buvo numatyta, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginyje bus deginama 4000 tonų alyvų atliekų ir 600 tonų ypač kaloringų tirpiklių. Pirkimo dokumentuose buvo bendras paveikslas, nebuvo aprašymo, kaip techniniame projekte bus detalizuota. Paruošęs pirminį techninio projekto (TP) technologinės dalies variantą, rangovas jį pristatė projekto grupei. Susitikimuose dalyvaudavo UAB (duomenys neskelbtini) projekto darbo grupės nariai bei rangovo ((duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) atstovai, vertėja. Projekto grupės nariai teikė savo pastabas TP technologinei daliai, pasiūlymus ir pageidavimus, į kurių daugumą rangovas atsižvelgdavo, nes turėjo įgyvendinti užsakovo pageidavimus. Buvo daromos technologinio proceso kompiuterinės simuliacijos, kaip įrenginys dirbs. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) darbo grupės pastabas ir pasiūlymus buvo iš esmės pakeista atliekų paruošimo baro koncepcija ir projektiniai sprendimai (palyginus su pirkimo dokumentuose esančiu rangovo pasiūlymu), nes buvo suprojektuoti papildomai trys atliekų bunkeriai, papildomos talpos skystų atliekų laikymui, papildomas dūmų valymo reaktorius ir kt. Taigi techninio projekto technologinė dalis buvo gerokai patobulinta ir pažangesnė, palyginus su rangovo pasiūlymu, pateiktu pirkimo dokumentuose. Paruoštas techninis projektas (sudarytas iš XVIII dalių bylų) buvo pateiktas jam (V. D.) ir jis patvirtino techninio projekto sudėtį, kad būtų galima teikti techninį projektą ekspertizei (2008-10-10 raštas Nr. S-295a su priedu). Priede labai aiškiai parašyta, kad tvirtinama techninio projekto sudėtis ir išvardintos visos projekto dalys. Paskui rangovas atidavė techninį projektą ekspertizei ir, atlikus ekspertizę bei pateikus jam (V. D.) ekspertizės aktą, jis, kaip užsakovas, patvirtino techninį projektą (2008-11-17 raštas Nr. S-331a su priedu). Priede yra išvardinti visi pagrindiniai statinio rodikliai. Jis patvirtino tai, ką pateikė rangovas techniniame projekte, o jeigu kas nors kažką supainiojo, rašydamas ar spausdindamas, už tai negali būti atsakingas. Iki tol jis nieko netvirtino, buvo tik techninio projekto derinimai, pastabos, detalizavimas. Negalima lyginti techninio projekto juodraštinių variantų, kurių buvo apie 8-10 leidimų. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B., liudydamas teisme, patvirtino, kad jie, kaip techninis prižiūrėtojas, neturėjo specialisto, suprantančio pavojingų atliekų deginimo technologiją. Patvirtintą statinio techninį projektą (TP) kartu su ekspertizės aktu ir TP patvirtinimo dokumentu, rangovas pateikė atitinkamoms institucijoms, Šiaulių rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą. TP kartu su statybos leidimu buvo pateiktas APVA ir techniniam prižiūrėtojui - FIDIC inžinieriui iš UAB (duomenys neskelbtini). Taigi jis, kaip užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, viską vykdė pagal Statybos įstatymą ir STR bei kitus norminius aktus, todėl kaltinimai netinkamai vykdžius pareigas, jam nepagrįsti;
kaltinimas 19 pastraipoje yra visiškai neteisingas. STR reikalavimų jis nepažeidė, nes techninį projektą (TP) patvirtino, turėdamas ekspertizės akto išvadą, kad projektą galima tvirtinti. Kaltinamajame akte neaišku, kodėl (tyčia ar ne) padaryta esminė klaida. STR 59 punktas neteisingai traktuojamas: projekto tvirtinimas - statytojo pritarimas parengtam projektui iki gaunant statybos leidimą, esant projekto ekspertizės išvadai, kad projektą galima tvirtinti, privalo būti tvirtinimas ypatingo statinio, ar statinio įrašyto į valstybės programą. Tuo tarpu STR 64 punkte apie techninį projektą nėra kalbos. Čia aiškiai įvardinta, kad darbo projektas ir darbo techninis projektas. Jeigu tyrėjai būtų atidžiai perskaitę reikalavimą ir peržiūrėję brėžinius, esančius objekte, būtų radę FIDIC inžinieriaus žymą ant brėžinių „Pritariu statyti“. Kaip patvirtino liudytojas - UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B., jie (techninė priežiūra) neturėjo specialisto, išmanančio pavojingų atliekų deginimo technologiją, o APVA, skelbdama konkursą statybų priežiūrai, neįtraukė tokio reikalavimo. FIDIC inžinierius, gavęs techninį projektą ir žinodamas savo pareigas, privalėjo arba grąžinti projektą rangovui ir užsakovui, arba jį reikiama tvarka patvirtinti. Pagal Sutarties Nr. 2006/92/A/L/LT „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: techninė priežiūra“ 4.8 ir 4.9 punktus, tiekėjas (UAB (duomenys neskelbtini)) turi pareigą apdrausti, apsaugoti ir apginti perkančiąją organizaciją ir užsakovą nuo visų veiksmų, praradimų, pretenzijų ir nuostolių, kylančių iš bet kokio tiekėjo veiksmo ar aplaidumo teikiant paslaugas, todėl užsakovas nėra atsakingas už rangovo ar techninės priežiūros pažeidimus;
nesutinka su kaltinimais 20 ir 21 pastraipose, nes savo pareigas, susijusias dėl bendradarbiavimo su technine priežiūra, vykdė tinkamai, visą turimą medžiagą, kuri buvo reikalinga teikti iš UAB (duomenys neskelbtini), jis teikė. Asmeniškai pats dalyvavo beveik visuose vadybiniuose susirinkimuose, kuriuose buvo aptariamos ir sprendžiamos problemos, susijusios su projekto įgyvendinimu. Pasitarimuose dalyvaudavo ir techninės priežiūros atstovas, todėl visą informaciją, kurią gaudavo užsakovas iš rangovo, gaudavo ir techninė priežiūra. Jeigu techninės priežiūros netenkindavo gaunama informacija, FIDIC inžinierius turėjo teisę stabdyti projekto vykdymą, kol rangovas pateiks reikiamą informaciją. Procedūrų vadovo 3.3 skyriuje numatytos FIDIC inžinieriaus, vykdžiusio techninę priežiūrą, funkcijos ir pareigos, todėl jam (V. D.) net neturėjo rūpėti techninės dokumentacijos klausimai. Techninė priežiūra turėjo sekti visų įrengimų atvykimą, jų techninę dokumentaciją ir atitikimą techniniam projektui;
nesutinka su kaltinimais 22 ir 23 pastraipose, nes jis atliko savo, kaip užsakovo, pareigas. Kadangi TP buvo patvirtintas, laikantis visų Statybos įstatymo ir STR reikalavimų, t. y. rangovas paruošė TP, derindamas su užsakovo reikalavimais, ir suderintą su užsakovu, TP pateikė ekspertizei. Gavęs ekspertizės išvadą, kad projektą galima tvirtinti, užsakovas patvirtino TP, o rangovas užsakovo patvirtintą TP kartu su ekspertizės aktu pateikė atitinkamoms institucijoms ir gavo statybos leidimą. TP kartu su statybos leidimu buvo pateiktas techninei priežiūrai - FIDIC inžinieriui. Pabrėžia, kad įrenginys buvo statomas pagal patvirtintą techninį projektą, o ne pagal pirkimo dokumentus. Jis patvirtino TP, kur nurodyta įrenginio 6,4 MW/h šiluminė apkrova. Toks įrenginys ir buvo pastatytas. Techninį projektą patvirtino, gavęs ekspertizės aktą, kad yra visi reikalingi dokumentai, tame tarpe ir technologinės dalies ekspertizė. TP patvirtino, nes buvo eksperto J. Š. įrašas, kuriuo privalėjo patikėti atlikta ekspertize. Jam nepriklausė tikrinti eksperto išvadą, jis net fiziškai to negalėtų padaryti, nes ne jam buvo teikiama visa medžiaga, o ekspertui. 2009 m. buvo išduotas naujas statybos leidimas dėl to, kad buvo TP korekcija dėl aukštesnio pastato, kad būtų patogus išėjimas ant stogo avariniu atveju ir nereikėtų lipti kopėčiomis per sieną. TP technologinė dalis nuo to nesikeitė;
kaltinimai 24 ir 25 pastraipose kartojasi, vėl keliami tie patys faktų neatitinkantys kaltinimai, kad nebuvo ekspertizės ir kt. Tyrėja turėjo atkreipti dėmesį į rašto (2008-10-10) priedą, kuriame surašyta TP sudėtis (bylų pavadinimai - TP dalių pavadinimai), kad būtų galima TP teikti ekspertizei. Šiame rašte yra techninė klaida, nes turėjo būti parašyta „tvirtinu techninio projekto sudėtį“, o ne „techninį projektą“. Spausdinimo klaida įsivėlė, nes buvo daug darbų, žmonių mažai (raštus spausdindavo jis pats ar sekretorė), todėl skubėdamas padarė spausdinimo klaidą;
dėl kaltinimo 26 pastraipoje - jei tyrėja būtų atidžiai perskaičiusi rašto priedą, būtų įsitikinusi, kad patvirtintas TP su būtinais rodikliais. Dar kartą pabrėžia, kad techninis projektas nebuvo tvirtinamas antrą kartą,
nesutinka su kaltinimais, nurodytais 27 ir 28 pastraipose, nes jis patvirtino tai, ką pateikė rangovas atskirai paruoštoje techninio projekto technologinėje dalyje. Tokia technologinė dalis buvo pateikta jam pasirašymui ir su dviem jo pasirašytais TP egzemplioriais buvo saugoma UAB (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje. 2011 m. balandžio mėnesį, išeidamas iš darbo, tuos egzempliorius paliko, tačiau grįžęs į darbą UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio mėnesį, jų nerado. Kas, kodėl, kokiu tikslu ir kur juos pradangino, nežino. Gerai, kad liko dar vienas atskirai atspausdintas TP technologinės dalies egzempliorius, kurį UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismo prašymu. Dėl kitų pateiktų TP egzempliorių įvairioms organizacijoms reikia klausti rangovo, nes jis už tai buvo atsakingas. Atkreipia dėmesį, kad rangovas buvo atsakingas už techninio projekto parengimą ir, vadovaudamasis savo patirtimi bei suderinęs su užsakovu, nepablogindamas pirkimo pasiūlymo sprendžia, kaip pasiekti savo įsipareigojimus. Įrenginys buvo patobulintas pagal UAB (duomenys neskelbtini) specialistų pastabas, įrengiant papildomas talpas, bunkerius ir kt. Pažymi, kad buvo statomas ne energetinis įrenginys, ką patvirtino specialistai, o pavojingų atliekų deginimo įrenginys, kurio tikslas - ne pagaminti kokį nors kiekį šilumos, o saugiai deginti tam tikro kaloringumo atliekas, išlaikant gamtosauginius reikalavimus. Pirmajame pirkime (2006 m.) net nebuvo numatyta įrengti garo turbiną ir elektros generatorių, t. y. elektros energiją būtų reikėję pirkti iš tinklų, o šiluma, susidaranti pavojingų atliekų deginimo metu, būtų pašalinama per aušintuvus į orą. Tik jo iniciatyva (po apsilankymo kitose deginimo įmonėse užsienyje) į antrojo konkurso pirkimo dokumentus buvo įtrauktas reikalavimas įrengti garo turbiną ir elektros generatorių. Dabar UAB (duomenys neskelbtini), degindama pavojingas atliekas, pasigamina visą jai reikalingą elektros energiją tiek deginimo įrenginiui, tiek patalpų šildymui, tiek visos aikštelės poreikiams. Dabartinis UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius A. D. patvirtino, kad įmonė, degindama atliekas, pilnai apsirūpina elektros energija ir dar gali jos parduoti bei gauti papildomų pajamų. Avariniu atveju, nutrūkus elektros energijos tiekimui iš išorės, įrenginys gali dirbti „salos“ režimu, kas leidžia išvengti avarinių situacijų. Nei pirkimo dokumentuose, nei pirminiame techniniame projekte nebuvo numatyta modulinė transformatorinė. Pakeitus TP ir jį suderinus, už tuos pačius projektui skirtus pinigus buvo įrengta nauja modulinė transformatorinė ir nutiesta nauja aukštos įtampos elektros tiekimo linija. Tai leidžia atliekamą elektros energiją parduoti į tinklus ir gauti papildomas pajamas. Ar tai reiškia, kad jis netinkamai atliko savo pareigas, kai stengėsi, kad įmonė turėtų daugiau pajamų?
kaltinimas, nurodytas 29 pastraipoje, yra ne jam. Jeigu tyrėja būtų paskaičiusi FIDIC „Sidabrinę knygą“, būtų aišku, kad už viską atsakingas rangovas. Patvirtintą techninį projektą (TP), kaip paliudijo T. P.-K. - rangovo atstovas, įteikė visiems, nes tai buvo rangovo pareiga. FIDIC inžinierius, liudydamas teisme, patvirtino, kad gavo techninį projektą. Jeigu techninė priežiūra techninio projekto negavo, turėjo informuoti tiek užsakovą, tiek rangovą. FIDIC inžinierius pasielgė teisingai, kai sustabdė darbus objekte, o gavęs techninį projektą, leido darbus atnaujinti,
kaltinimas 30 pastraipoje neišlaiko jokios kritikos, todėl, kad visuose gamybiniuose pasitarimuose dalyvaudavo techninės priežiūros atstovas, jis viską girdėjo ir žinojo. Tik problema buvo tai, kad techninės priežiūros atstovai buvo statybos specialistai, tačiau jie neturėjo jokio supratimo apie pavojingų atliekų deginimo technologiją. Kai užsakovas gaudavo iš rangovo dokumentaciją, suderindavo ir perduodavo FIDIC inžinieriui. Jeigu užsakovas neturėjo dokumentų, tai ir nebūdavo ką teikti techninei priežiūrai. Jeigu FIDIC inžinieriaus netenkindavo situacija, jis privalėjo stabdyti darbus, kol rangovas pateiks reikiamus dokumentus. Techninės priežiūros specialistai privalėjo tikrinti kiekvieną įrengimą, atvykstantį iš rangovo, ir tik įsitikinus apie jo atitikimą techniniam projektui, leisti jį iškrauti objekto aikštelėje,
kaltinimai 31 ir 32 pastraipose yra neteisingi, nes techninio projekto technologinės dalies pakeitimas nebuvo daromas, todėl ir nebuvo ką pateikti. Techninis projektas jo darbo metu nebuvo koreguotas. Techninis projektas buvo koreguotas 2014 m. prieš priduodant įrenginį komisijai, bet tuo metu jis nebedirbo. Dar kartą pabrėžia, kad įrenginio statyba buvo vykdoma pagal FIDIC „Sidabrinę knygą“ ir už viską buvo atsakingas rangovas. FIDIC inžinierius bendradarbiaudavo tiesiogiai su rangovu, į šį procesą užsakovas nesikišo. Visi brėžiniai buvo rengiami FIDIC inžinierių ir užsakovas jų netikrino, nes tai buvo FIDIC inžinieriaus prerogatyva. Visus aktus, tiek higienos, tiek visuomenės sveikatos centro privalėjo gauti rangovas, ir užsakovas į tuos dalykus nesikišo. Visos kitos ekspertizės, pateikimai yra rangovo pareiga, o ne užsakovo. UAB (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva atšaukė „statinio pripažinimą tinkamu naudoti“ procedūras, nes pagal sutarties sąlygas, reikėjo atlikti bandymus trimis etapais ir sudeginti 4000 tonų pavojingų atliekų. Tik tuomet buvo galima organizuoti statinio pripažinimą tinkamu naudoti (teisininkų išaiškinimas). Buvo iškilę ginčai tarp rangovo ir užsakovo, nes rangovas teigė, kad negali dirbti, kol nėra priimti potencialiai pavojingi įrengimai. Kita priežastis - UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, be kurio negalima pradėti bandymų(duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas No. įvairiais pretekstais nederino šio dokumento. Kaip nustatė ekspertė 2018-06-18 ekspertizės akte, darbų pabaiga turėjo būti 2011-05-26, o tuo metu jis jau nedirbo UAB (duomenys neskelbtini),
kaltinimai 33 pastraipoje taip pat neteisingi. Perkančioji organizacija buvo APVA. Valstybės kontrolė pritaikė finansinę pataisą ne dėl blogai parinkto rangovo, o dėl pavėluoto įrenginio pridavimo. Atkreipia dėmesį, kad būtent jo iniciatyva ir pastangomis buvo pratęstas lėšų tinkamumo panaudojimo terminas iki 2011-12-31, todėl gali teigti, kad po jo dirbę generaliniai direktoriai tiek R. P., tiek Ž. Č. nesiėmė jokių priemonių, kad įrenginys būtų priduotas iki 2011-12-31 (lėšų tinkamumo panaudojimo), o kai kuriais atvejais panašu, netgi kenkė, švaistė įmonės pinigus. Išeidamas iš darbo (duomenys neskelbtini), jis buvo palikęs įmonės sąskaitoje sukauptus apie 9 mln. litų, iš kurių 4 mln. buvo skirti pavojingų atliekų sunaikinimui, o kitos - laisvos lėšos. Pats R. P. liudijo apie kito rangovo paiešką. Jis (V. D.) negali būti kaltinamas, kad „gal būt“ netinkamai buvo parinktas rangovas, nes: a) perkančioji organizacija buvo APVA ir visuose dokumentuose (Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir kt.) būtent APVA įvardijama taip, o ne UAB (duomenys neskelbtini); b) APVA vadovybė, sudarydama Pirkimo komisiją, neįtraukė konsultanto atstovo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); c) pirkimo komisija tik rekomendavo sudaryti pirminę pasiūlymų eilę; d) pagal APVA procedūras, gavę pirkimo komisijos rekomendacijas, procedūrų komitetas tikrina dokumentus ir teikia savo rekomendacijas APVA vadovybei; e) galutinį sprendimą, remdamasis šiomis išvadomis, priima APVA direktorius. Pirmos apklausos metu jam (V. D.) buvo pateikti procedūrų komiteto narių apklausos protokolai, tačiau, kažkodėl, bylos medžiagoje jų nėra ir jie neapklausti, kaip liudytojai;
dėl kaltinimų 34-39 pastraipose gali paaiškinti, kad viskas buvo statoma pagal patvirtintą techninį projektą ir visi parametrai buvo tokie, kokie patvirtinti. Įrenginiai niekada nestatomi pagal pirkimo dokumentus. Darbo eigoje yra daromas techninis darbo projektas, kur detalizuojama kiekviena dalis ir kurį tvirtina FIDIC inžinierius. Statybos įstatymas ir statybos techninis reglamentas nustato, kad viskas statoma pagal patvirtintą techninį projektą. Šiuo atveju techninis projektas buvo ne pablogintas, o tik pagerintas, lyginant su pirkimo dokumentais, ir tai padaryta iš tų pačių lėšų, nekeičiant sutarties. Specialistai parengė netinkamas išvadas, įrenginys atitinka pirkimo-pardavimo sutartį pagal sudedamąsias dalis, skiriasi tik koncepcija. Nei Valstybės kontrolė, nei Europos komisija nėra specialistai, jie vadovaujasi tuo, ką kažkada kažkas parašė;
kaltinimai 40 ir 41 pastraipose neteisingi, nes tada kyla klausimas – kaip buvo tvarkomos medicininės atliekos iki to laiko, gal visai nebuvo tvarkomos? Kaip liudijo B. S. ir R. P. - UAB (duomenys neskelbtini) nebepriėmė medicininių atliekų, todėl jos vėl buvo vežamos į Latviją arba tvarkomos kitais būdais. Situacija su Seimo kontrolieriaus pažyma yra įdomi. Tyrimas buvo pradėtas pagal dienraščio (duomenys neskelbtini) interneto portale skelbtą publikaciją. Lietuvos viešojo informavimo priemonėse visą laiką skelbiama, kad visi tokio pobūdžio straipsniai yra užsakomieji. Kaip liudijo dabartinis UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius A. D., konkurentai labai nenorėjo, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys pradėtų veikti, nes atliekų rinkoje cirkuliuoja dideli pinigai, ji nėra visiškai sutvarkyta, todėl prasidėjo organizuota ir gerai koordinuojama šmeižto kompanija prieš jį asmeniškai ir prieš kitus Pirkimo komisijos narius. Ypač tuo pasižymėjo liūdnai pagarsėjusi (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindinis, dabar jau buvęs veikėjas – D.. Įrenginys buvo vadinamas „pragaro gamykla“, „antruoju Černobyliu“ ir kt. Interneto portale (duomenys neskelbtini) net buvo sukurtas animacinis filmas. Kažkas turėjo užsakyti šią šmeižto kompaniją ir ją apmokėti, nes nemokamai tokie dalykai nedaromi;
kaltinimo teiginys 42 pastraipoje yra neteisingas, nes būtent jis kreipėsi dėl projekto užbaigimo termino pratęsimo. 2010 m. vasarą (birželio ar liepos mėn.) vis dar neturėjo TIPK leidimo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vicemeras N., galima sakyti, tyčiojosi iš jų. Buvo prigalvojama pateikti vis naujų, jokiuose dokumentuose nenumatytų priemonių. Net (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos departamento darbuotojai stebėjosi ir piktinosi tokiu N. elgesiu. TIPK leidimą pagaliau gavo tik 2010-11-11 ir tuomet jis pradėjo galvoti apie finansinio memorandumo pratęsimą dar vieneriems metams, nes jeigu ir būtų spėję atlikti pirmus du bandymus, tai sudeginti 4000 tonų nebūtų spėję. Jis kreipėsi į Aplinkos ministerijos sekretorius S. ir K., bet jie teigė, kad Europos Komisija finansinio memorandumo nepratęs (nes buvo pratęstas du kartus, ką paliudijo N. L. iš APVA). Tuomet jis paprašė pagalbos Ūkio ministerijoje, bet nei tuometiniam ministrui K., nei viceministrams tai nebuvo įdomu. Tada jis asmeniškai paprašė atvažiuoti į pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybvietę Kontrolės komiteto narius, kurie važinėjo po Lietuvą tikrindami gamtosauginių objektų projektų vykdymą. Jiems parodė įrenginį, kuris jau buvo pastatytas (buvo likę sujungti kelis elektros kabelius) ir rugsėjo pradžioje buvo gautas laiškas iš Europos Komisijos į Finansų ir Aplinkos ministerijas su nurodymu paruošti visą medžiagą finansinio memorandumo pratęsimui iki 2011-12-31 su lėšų įsisavinimo tinkamumu. Pažymi, kad įvairiais būdais buvo trukdoma įrenginio statyboms. Nuo pat pradžių detalaus plano tvirtinimui trukdė (duomenys neskelbtini) savivaldybės vicemeras N., APVA parinktas techninis prižiūrėtojas buvo nekompetentingas pavojingų atliekų deginimo įrenginių statyboje (R. B. paliudijo), o UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams taip pat neužteko patirties. Rangovas dingo iš objekto vasarą su niekuo nesuderinęs, motyvuodamas tuo, kad nėra TIPK leidimo. 2010 m. rugsėjo ar spalio mėnesį buvo paskirtas naujas UAB (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininkas I., kuris pareiškė, kad yra priimtas politinis sprendimas, kad jis (V. D.) netinka būti generaliniu direktoriumi. Valdybos pirmininkas pradėjo imituoti veiklą ir tuo pačiu trukdyti tiesioginiam darbui. 2010 m. lapkričio mėnesį rangovas pradėjo pirmuosius bandymus. 2011 m. sausio mėnesį vyko antrasis bandymų etapas (yra FIDIC inžinieriaus V. parašai). 2009 m., pažeidžiant įmonės įstatus ir jam (V. D.) prieštaraujant, buvo priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) V. U., kuris 2011-02-23 „atvedė“ į UAB (duomenys neskelbtini) naują generalinį direktorių R. P.. Pastarasis nuo pirmos dienos jam (V. D.) pareiškė (pats liudijo), kad reikia sustabdyti bandymus, pasakyti, kad įrenginys blogas, pritaikyti baudą, pasiimti pinigus, netesybas ir pakviesti kitus, kurie pabaigs darbus. Po tokių teiginių jis suprato, kad R. P. paskirtas ne dirbti, o tik žlugdyti projektą. Dėl to pablogėjo jo sveikata, gulėjo ligoninėje, po to buvo reabilitacijoje, o kai grįžo po mėnesio, suprato, kad viskas sugriauta (santykiai ir darbas), buvo rašinėjami visokie nesąmoningi laiškai, kuriuos R. P. bandė jį priversti rašyti, tačiau jis atsisakė ir išėjo iš darbo. Po jo išėjimo projektas įstrigo. Netrukus iš Ūkio ministerijos buvo atleistas ministras K. ir Valdybos pirmininkas I.. Buvęs valdybos pirmininkas V. S. kvietė jį sugrįžti į generalinio direktoriaus pareigas pabaigti projekto, tačiau jis atsisakė, nes buvo viskas sugriauta. Tuomet buvo surastas naujas generalinis direktorius Ž. Č., tačiau panašu, kad ir jis nebuvo suinteresuotas priduoti įrenginį. Buvo kviečiami įvairūs „ekspertai“, neturintys reikiamos kvalifikacijos, jiems mokami dideli pinigai. Tuo metu įmonėje dėjosi keisti dalykai;
kaltinimai 43 -45 pastraipose neteisingi, nes bet kokie darbai, jeigu jie buvo reikalingi, pagal sutartį su rangovu turi būti apmokėti rangovo. Papildomos sutartys su UAB (duomenys neskelbtini) negali būti traktuojamos kaip nuostoliai, nes buvusiam techniniam prižiūrėtojui nebuvo sumokėti visi numatyti pinigai, kadangi APVA sutartį nutraukė;
dėl kaltinimų 46 - 50 pastraipose paaiškina, kad 162 180,96 Eur išlaidų suma dėl UAB (duomenys neskelbtini) patirtų išlaidų dėl galingesnio PADĮ našumo apskaičiuota, remiantis sąnaudų skaičiavimu pagal UAB (duomenys neskelbtini) metodiką, kai tokios metodikos pavojingų atliekų deginimo įrenginiui statybininkai negalėjo sudarinėti, kadangi patys pripažino, kad neturėjo specialisto, suprantančio pavojingų atliekų deginimo technologiją. Ekspertizės akto lentelėje Nr. 1 yra vien klaidos, nėra jokių dimensijų, periodai sumaišyti. Ekspertė remiasi UAB (duomenys neskelbtini) laišku dėl techninio projekto koregavimo, tačiau jo patvirtintas techninis projektas su technologine dalimi pilnai atitiko tai, ką „koregavo“ UAB (duomenys neskelbtini). Tyrėjai nepasivargino surasti tikrąjį techninį projektą, o panaudojo iš kažkur ištrauktus įvairius juodraštinius variantus. Ekspertė, painioja pavojingas atliekas su toksinėmis, nurodo skirtingus terminus ir periodus, o atsakydama į klausimus, pati pripažino, jog nesinaudojo jai pateikta techninio projekto technologine dalimi, nes „ant kiekvieno lapo nėra jo parašo“. Ekspertei reikėtų savo ekspertizės aktą peržiūrėti, sutvarkyti ir tik tada pateikti teismui sutvarkytą dokumentą. Be to, įrenginio paleidinėjimai, bandymai negali būti laikomi įrenginio darbu ir skaičiuojami, kaip darbo rodikliai;
dėl kaltinimo 51 pastraipoje, tai į 425 389,48 Eur sumą įtraukta sąnaudos dėl techninio incidento - 123 120,37 Eur, defektinio laikotarpio remonto sąnaudos yra 129 333,52 Eur (ekspertizės akto 4 lentelė), kai už viską turi mokėti rangovas ir su tuo užsakovas nėra susijęs. Taip pat įtrauktos 193 755,20 Eur išlaidos dėl futeruotės remonto, kurios yra einamosios eksploatacinės išlaidos, nes futeruotė keičiama kas 2 metus įrenginiui dirbant normaliu režimu, o buvo praėję jau 5 metai įrenginio stabdymų-paleidimų. Kuo dažniau stabdomas įrenginys, tuo greičiau futeruotė dyla ir genda. Dyzelinis kuras įrenginiui naudojamas, kol pasiekia 850 laipsnių temperatūrą, o paskui įrenginys dirba 8-9 mėnesius nenaudodamas dyzelino. Temperatūros palaikymui galima deginti panaudotą alyvą, kuri yra pavojinga atlieka ir pagal koloringumą atitinka dyzeliną, todėl papildomų išlaidų dyzeliniam kurui nereikia. Pažymi, kad PADĮ, kaip ir kiekvienas įrenginys, pradeda dirbti palengva, tik po kelių metų pasiekia savo optimalų režimą ir tik tada galima skaičiuoti jo ekonominius rodiklius, kai jau dirba pastoviai. Nereikia norėti, kad įrenginys nuo pirmos dienos dirbtų 100 proc. pajėgumu. Įrenginys pastoviai dirba tik nuo 2015 metų, todėl už 2015 ir vėlesnius metus galima analizuoti jo darbą ir spręsti apie eksploatacines išlaidas. Per šį laiką ir žmonės išmoko dirbti su įrenginiu, jį įvaldė. Pagal pasaulinę praktiką, paleidžiant gamybinius įrengimus, jie pirmaisiais metais įsisavina maždaug 70 proc., labai gerais atvejais 80 proc. ir tik trečiais metais pradeda dirbti 100 proc. pajėgumu, nes būna išspręsti įvairūs smulkūs trukdžiai, žmonės išmoksta dirbti. Dabartinis generalinis direktorius tai ir patvirtino - įrengimas dirba ne nuostolingai ir žmonės išmoko dirbti, atsirado noras dirbti. CSD ekspertai paskutinėje ataskaitoje rašo, kad rezervai, reikalingi deginimo apkrovos svyravimams deginimo metu išlyginti. Minimalus pajėgumas 100 proc. 5,6 MW/h, o maksimaliai - 6,4 MW/h. Čia yra ta diagrama, kai įrenginys turi 13 procentų rezervą pavojingų atliekų kaloringumo svyravimui išlyginti. Įrenginio tarša yra 10 ir daugiau kartų mažesnė už normą, todėl galima sunaudoti mažiau chemikalų dūmų valymui;
dėl kaltinimo 52 pastraipoje paaiškina, kad jeigu darbuotojams buvo mokama už prastovas, jis nėra su tuo susijęs, kadangi nebedirbo. Tuometis generalinis direktorius nesidomėjo įrenginiu, o samdė teisininkus, mokėdamas jiems didžiulius pinigus, ir imitavo veiklą, nors turėjo pavaduotoją teisės reikalams ir mokėjo jam didžiulį atlyginimą. Bylos medžiagoje yra šio darbo imitacijos pavyzdys (nuo 9 iki 17 tomo) su įvairiausia „medžiaga“ ir prokuratūros perspėjimu apie galimai neteisingą kaltinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apžiūrint teisininkų ataskaitas, nei viena iš jų nepasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus (nei R. P., nei Ž. Č.), todėl lieka neaišku, ar darbai iš viso buvo atlikti. Iškyla klausimų, kam buvo sudarinėjamos tos sutartys, samdomi „ekspertai“, neturintys leidimo atlikti dioksinų matavimo paslaugų, ir kodėl buhalterė jas lengva ranka apmokėdavo, kai nėra pagrindimo už atliktus darbus. Be to, visos tos paslaugos yra ne jo darbo metu ir negali būti jam inkriminuojami, kaip UAB (duomenys neskelbtini) nuostoliai;
dėl kaltinimų 53-55 pastraipose atkreipia dėmesį, kad pagal darbo specifiką UAB (duomenys neskelbtini) gauna pajamas ne degindama, o priimdama pavojingas atliekas. Tai patvirtino ir ekspertė. Deginimo metu patiriamos vien tik sąnaudos, t. y. išlaidos atlyginimams, chemikalams, kurui ir kt., išskyrus pagamintą ir likusią elektros energiją, todėl skaičiuoti, kad įmonė prarado (negavo) pajamas, nedegindama pavojingų atliekų, negalima. Dar iki deginimo įrenginio veiklos pradžios buvo priiminėjamos pavojingos atliekos ir gaunamos pajamos. Sukaupus vežtiną kiekį, šios atliekos buvo išvežamos į užsienį arba tvarkomos Lietuvoje. Tyrėjai nepasivargino to išsiaiškinti, nes paprasčiau yra jį apkaltinti. Ekspertizė paskaičiavo 235 525,92 Eur sumą dėl elektros energijos pardavimų, tačiau pati ekspertė pripažino, kad skaičiavo nepagamintą elektros energiją, pasinaudodama rangovo „garantuota“ kaina (21 t., b. l. 182-185), o tai visiška nesąmonė;
dėl kaltinimų 56–58 pastraipose paaiškina, kad ekspertė savo ekspertizės akte aiškiai formuluoja, kad „išlaidos, susijusios su rangovo atsakomybe ir žalos įvertinimu“, todėl už viską yra atsakingas rangovas. Remiantis išdėstytais argumentais, mano, kad jis negali būti kaltinamas netinkamu generalinio direktoriaus pareigų atlikimu ir prašo jį išteisinti (80 t., b. l. 128-138, 145-153, 166-171, 178-183; 81 t., b. l. 32-36, 104-108, 168-175; 82 t., b. l. 137-145, 158-167, 185-187; 83 t., b. l. 49-52, 58-67, 100-119).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. D. savo kaltės nepripažino, duoti parodymus atsisakė, nes, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, pirminėje apklausoje buvo paaiškinęs tyrėjui, kad keitė projektą, stengėsi padaryti geriau, tačiau tyrėjui pasakius, kad „jam vis tiek už tai reikės atsakyti“, jis atsisakė toliau bendrauti. Iki to laiko buvo pasiryžęs paaiškinti, padėti, bet matosi, kad žmonės nesuprato, ko ieškoti ir ką lyginti, surinko viską, ką rado (81 t., b. l. 104-108).
Kaltinamasis H. H., kuriam kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), tačiau baudžiamoji byla dalyje jo atžvilgiu nutraukta, suėjus senaties terminui, teismo posėdyje parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Jis yra juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pagrindinis akcininkas ir valdytojas, įmonė registruota Italijoje, bet veiklą vykdo ir kitose šalyse. Atliekų deginimo gamyklas stato jau 14 metų. Pirmą objektą pastatė 1988 m. 2007 metais atvažiavo delegacija ir apžiūrėjo vieną iš jo pastatytų įrenginių. Paskui su juo susisiekė R. M. ir pasiūlė dalyvauti konkurse dėl atliekų deginimo įrenginio statybos Lietuvoje, ji gerai kalbėjo itališkai. R. M. nebuvo jo firmos darbuotoja. Iš pradžių jis nenorėjo dalyvauti konkurse, nes turėjo kitų darbų, tačiau R. M. daug kartų jam skambino ir įkalbėjo. Jis sutiko atlikti įrenginio techninę dalį (ne statybinę). R. M. jam pasiūlė pagalbą ir jie pasirašė sutartį, ji supažindino su bendrove iš Vilniaus, kuri specializavosi statybose. Jie susitiko, pasitarė ir pagalvojo, kad turi galimybę laimėti konkursą. Jam pradėjo siųsti dokumentus anglų ir lietuvių kalbomis, susijusius su konkursu. Iš R. M. sužinojo konkurso sąlygas, ji padėjo parengti konkursui dokumentus ir juos pateikti. Ji mokėjo kelias kalbas, ja visiškai pasitikėjo. Jis pasirašė visus dokumentus, kuriuos jam davė R. M.. Tie dokumentai yra tikri ir teisingi, konkursui buvo pateikti su vertimais. Gal po 3 mėnesių, tiksliai neatsimena, R. M. paskambino ir pasakė, kad jie laimėjo konkursą. Tada jie aptarė, kaip greičiau pastatyti įrenginį ir pradėjo statybos darbus pagal dokumentaciją, kad įrenginys būtų priimtas. Projektą parengė pagal nurodytus duomenis, kad įrenginys atitiktų konkurso sąlygas. (duomenys neskelbtini) rengė tik techninę dalį, viską aptarė su UAB (duomenys neskelbtini). Poveikio aplinkai įvertinimą atliko kita įmonė, kurios pavadinimo neatsimena. Statybinę (civilinę) dalį atliko UAB (duomenys neskelbtini). Projektą Lietuvoje vykdė tokiu pačiu principu, kaip su objektais Vokietijoje (KKK, DU PONT, ZAK Kapiteltal). Jam pareikštų kaltinimų nepripažįsta, jokios apgaulės jis nenaudojo ir klaidingų dokumentų, neatitinkančių tikrovės, neteikė. Jo pastatyti įrenginiai tikrai egzistuoja, yra sėkmingai užbaigti iki konkurso Lietuvoje, tai gali įrodyti, pateikti dokumentus. Bendrovė (duomenys neskelbtini), laimėjusi konkursą, pastatė tuos įrenginius Vokietijoje, buvo rangovas ir sutarties partneris. (duomenys neskelbtini) turi savo individualų CE numerį, kuris išduodamas tik tada, kai atitinka reikalavimus. Bendrovė (duomenys neskelbtini) susideda iš dviejų akcininkų. 70 proc. akcijų priklauso jam (H. H.) ir 30 proc. – R. F.. (duomenys neskelbtini) atlikta darbų dalis sudarė 80 procentų pajėgumų, o partnerio ((duomenys neskelbtini)) atlikta civilinė dalis - 20 procentų. Tai liečia visus tris įrenginius: KKK, Du Pont ir ZAK. Jie visi yra pažymėti (duomenys neskelbtini) logotipu, yra veikiantys ir sėkmingai funkcionuoja. Jų vertė viršijo 8 mln. eurų. Jų bendrovė statė ir didesnius objektus, kurių vertė viršijo 22 mln., 40 mln. eurų. Minėtus tris objektus parinko ir nurodė pasiūlyme konkursui, nes, kaip buvo reikalaujama pagal konkurso sąlygas, jie buvo pastatyti per 5 metų laikotarpį ir iki pasiūlymo pateikimo dienos (2007-10-18) visi trys įrenginiai buvo užbaigti, perduoti ir priimti. Pažymi, kad priduodant bet kokį įrenginį yra nustatomi tam tikri trūkumai, todėl duodama laiko jiems pašalinti. Tai yra normali praktika. Priduodant įrenginį, suteikimas 2 metų garantinis laikotarpis juos pašalinti. Objektas nepriimamas tik tuomet, kai nustatomi esminiai trūkumai, dėl kurių įrenginio negalima eksploatuoti. Trūkumus nustato trečioji šalis, kurią užsako klientas. Ta firma kartu su rangovu ir užsakovu pasirašo priėmimo protokolą. Visi minėti įrenginiai buvo priimti eksploatacijai, trūkumai nebuvo esminiai ir buvo pašalinti. Pasirašytas priėmimo protokolas reiškia, jog įrenginys yra priimtas ir funkcionuoja. Po įrenginio priėmimo protokolo pasirašymo, rangovas nėra atsakingas už įrenginį, o atsakingas tampa užsakovas, kuris įrenginį eksploatuoja. Jų bendrovė stato įrenginius visame pasaulyje, šioje srityje specializuojasi. Iki 2007 metų buvo pastatęs 13 įrenginių pagal tą pačią technologiją, pastatyti įrenginiai atitinka aplinkosauginius reikalavimus. Lietuvoje tai buvo pirmas jo objektas. Pastatė pavojingų atliekų deginimo įrenginį ne dėl apgaulės ir gali tai įrodyti. Įrenginys atitinka visus reikalingus parametrus ir sutarties sąlygas, nes kitaip jo nebūtų galima priduoti. Jis skaitė šveicarų ekspertų išvadą ir ten viskas atitiko. Taip pat buvo komisija iš Europos (Briuselio) ir viskas buvo gerai. Nebuvo keičiami įrenginio parametrai, nes jie atitinka visus reikalavimus, todėl nesutinka su ekspertizės aktu, kad įrenginys neatitinka sutarties sąlygų, kadangi parametrai, įrenginiui veikiant, gali keistis. Atsimena, kad UAB (duomenys neskelbtini) prašymu buvo pakeistas katalizatorius, dar keitėsi pastato aukštis. Turėjo priekaištų užsakovui dėl tiekiamų netinkamo koloringumo atliekų deginimui, todėl reikėjo papildomo kuro ar kitų medžiagų. Pavojingų atliekų deginimo įrenginys iš esmės nesiskiria nuo biomasės elektrinės, tik yra tam tikrų techninių skirtumų. Kai iš (duomenys neskelbtini) gavo raštą, kad garantija suklastota, nuėjo į prokuratūrą ir pateikė ieškinį bei skundą prieš asmenis, kurie pateikė banko garantiją. 2011 metais jis kreipėsi į ES Komisiją ir išdėstė problemas, kad Lietuvoje nenori priimti pastatyto įrenginio, nežiūrint to, kad buvo įvykdytos visos techninės prielaidos. Jis daug kartų buvo Briuselyje, 2012 m. posėdyje dalyvavo daug europarlamentarų. Rezultatas buvo toks, kad buvo parašytas raštas, kuris išsiųstas trims Lietuvos ministerijoms: aplinkos, ūkio ir finansų. Į šį raštą Europos Komisija iš Lietuvos institucijų jokio atsakymo negavo. Šį dokumentą taip pat gali pateikti teismui (78 t., b. l. 167-168; 79 t., b. l. 31-34, 37-42; 80 t., b. l. 111-117).
Ikiteisminio tyrimo metu H. H. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pateikė konkursui Lietuvoje teisingus duomenis, jokių dokumentų neklastojo ir apgaulės nenaudojo. Visi konkursui nurodyti jo įrenginiai (KKK, Du Pont ir ZAK Kapiteltal) yra pastatyti Vokietijoje rangovo (sutarties partnerio) (duomenys neskelbtini), buvo priduoti ir yra veikiantys. Jis turi sertifikatą, leidžiantį statyti tokius įrenginius, kvalifikacija atitiko konkurso sąlygas, todėl jam pareikšti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti (76 t., b. l. 104-146).
Kaltinamojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini), kuriam kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), tačiau baudžiamoji byla dalyje jo atžvilgiu nutraukta, suėjus senaties terminui, gynėjas V. R. teismo posėdyje parodė, kad juridinis asmuo kaltės nepripažįsta. Jo baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės, kuris atliko uždraustus neteisėtus kažkokius veiksmus. H. H. duoti parodymai galioja ir taikytini juridiniam asmeniui. Kalbant apie Vokietijos įmonę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ryšius, vykdant projektus ZAK, KKK ir DU PONT, kartu su ikiteisminio tyrimo metu pateiktais juridinio asmens paaiškinimais buvo pateikti ir (duomenys neskelbtini) įstatai, pagal kuriuos matyti, jog savarankiškos veiklos (duomenys neskelbtini) Vokietijoje neatliko ir negalėtų atlikti. (duomenys neskelbtini), laimėjusi Vokietijoje konkursus, užsakymus duodavo kitai įmonei – (duomenys neskelbtini) atlikti techninę dalį, kuri apima ir technologinę dalį. Įstatai įrodo, kad be (duomenys neskelbtini) dalyvavimo projektai, apie kuriuos buvo kalbėta, net negalėjo būti įvykdyti, nes (duomenys neskelbtini) savarankiškai pati negalėtų to padaryti ne vien dėl techninių, bet ir dėl teisinių priežasčių. Iš ZAK projekto defektų sąrašo matyti, kas yra atlikta ar neatlikta. Daugiau nei pusė defektų pažymėta kryžiukais ir parašyta atlikta. Ir tai padaryta 2006-07-07. Dėl kitų projektų kryžiuko nėra ir parašyta "atlikta". Paaiškinimuose „nuomonė ir pasisakymai dėl darbų“ yra išreikšta pozicija: darbus atlikti užsakė tokiai tai įmonei ir pan. Defektų sąrašas yra baigtinis, nurodyta, kada jie bus ištaisyti, suteiktas garantinis laikotarpis, per kurį įmonė ištaiso defektus eigoje. Tai reiškia, kad objektas yra sėkmingai pastatytas. Civilinėse bylose yra analogiška sistema - sudaromas defektų sąrašas, kurie traktuojami, kaip neesminiai trūkumai ir šalinami. Į bylą yra pateikti dokumentai (užsakymo raštai, įmonės įstatai, kas yra rangovas ir sutarties partneris). Šie dokumentai buvo pateikti su (duomenys neskelbtini) pasiūlymu konkursui, ten nurodytos pinigų sumos. Pagal prasmę analizuojant Lietuvoje pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybą, buvo taip pat, kaip Vokietijoje (79 t., b. l. 37-42).
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas V. R. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad visi konkursui nurodyti įrenginiai (KKK, Du Pont ir ZAK Kapiteltal) buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) ir buvo priduoti eksploatacijai. Jie yra veikiantys, įmonė turi tarptautinį sertifikatą ISO 9000, leidžiantį projektuoti ir statyti tokius įrenginius. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos partnerystės sutarties (kooperacijos) pagrindu pastatyti įrenginiai Vokietijoje buvo ne mažesni nei 8000 tonų projektinio našumo ir jų vertė viršijo 30 mln. litų, juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) tuose projektuose atliko didžiąją darbų dalį, todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) visiškai atitiko konkurso Lietuvoje reikalavimus, turėjo reikiamą kvalifikaciją ir teisėtai laimėjo konkursą, todėl (duomenys neskelbtini) pareikšti kaltinimai yra neteisingi. Savo argumentams pagrįsti prideda nurodytas aplinkybes įrodančius dokumentus (77 t., b. l. 20-108, 114-115).
Liudytojų parodymai ir teismo ekspertės paaiškinimai.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo apklausti 42 liudytojai, teismo posėdyje neapklaustas tik vienas liudytojas J. B., kuris į teismą negalėjo atvykti dėl sveikatos būklės, neįgalumo ir toli esančios gyvenamosios vietos (gyvena (duomenys neskelbtini)), todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje buvo pagarsinti (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kur liudytojai dirbo aktualiu laikotarpiu ar kokias funkcijas vykdė, jie buvo sugrupuoti į atitinkamas grupes.
Liudytojų, susijusių su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir Viešųjų pirkimų tarnyba, parodymai.
Liudytoja R. F. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. kovo –spalio mėn. ji buvo projekto koordinatorė, projekto vadovo padėjėja. Projekto vadovas buvo H. K.. Jos pareigos buvo padėti projektų vadovui, turėjo vykdyti jo ir H. H. pavedimus. Ji dirbo įmonėje Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini), kuri priklausė nuosavybės teise H. H., kuris buvo įkūręs tam, kad galėtų įgyvendinti projektą Lietuvoje, įdarbinti žmones ir dėl teisinių dalykų. Jos darbas buvo raštvedyba, susitikimai su užsakovu, kasdieniniai bendravimai, kartais vertėjavimai techniniams darbuotojams. Buvo daug susitikimų, buvo projekto pabaiga. Susitikimuose sprendė daug įvairių klausimų. Jai dirbant deginimo įrenginys nebuvo priduotas, buvo įrenginio paleidimo derinimo etapas. Tarp užsakovo ir jos darbdavio buvo įsisenėjęs konfliktas. Sunku pasakyti detales dėl ko buvo konfliktas. Mano, kad dėl defektų ir, todėl buvo nesusikalbėjimo darbiniais klausimais. Problemos buvo sprendžiamos, rangovas susitikinėjo su užsakovu, diskutavo, kaip spręsti ir pan. Tiksliai negali pasakyti kokios rūšies defektai buvo. Kai ji dirbo, buvo deramasi, kaip įrenginį paleisti bandymams. Pirmieji du bandymai lyg normaliai praėjo, kažkokių pretenzijų gal ir buvo, tačiau negali konkrečių detalių atsiminti, nes turėjo daug projektų. Kai dirbo toje įmonėje, jos vyras (S. F.) dirbo Ūkio ministerijoje. Ar tuo metu jis buvo tiesiogiai susijęs su šiuo projektu, nežino. Ji su vyru pasikalbėdavo apie įrenginį, ji pasiguosdavo apie problemas, bet dėl detalių nesitardavo. Kai išėjo iš darbo, įrenginys dar nebuvo paleistas, buvo derinama su užsakovu, buvo bandoma sudaryti procedūras, tačiau nebuvo užbaigta. Pagrindinė problema buvo dėl skirtingų tam tikrų dalykų traktavimo, atliekant deginimo bandymus. Iš susirinkimų susidarė įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo tinkamų atliekų, kad padarytų tinkamą jų mišinį. Jie atliko Šiauliuose inventorizaciją ir nustatė, kad atliekos sandėliuose buvo blogos kokybės. Kai ji pradėjo dirbti, UAB (duomenys neskelbtini) vadovu tapo R. P.. Iki tol nežino ar nebuvo nesusikalbėjimo. R. P. nusiteikimas buvo labai priešiškas. Vyko derybos su juo dėl atliekų kiekio ir kaloringumo. Ji susidarė nuomonę, kad R. P. nenori to įrenginio priimti, nėjo į kompromisus. Nežino, dėl kokių priežasčių R. P. buvo neigiamai nusistatęs. Su R. M. jai teko kelis kartus bendrauti distanciniu būdu. R. nedirbo pas juos įmonėje, nežino, kokios buvo jos funkcijos, tik keletą kartų domėjosi. R. M. tiesiogiai bendravo su H. H.. Tai buvo vienas sudėtingiausių jos projektų, nes buvo emocinis, moralinis spaudimas iš R. P., buvo kabinėjimasis prie smulkmenų, ji buvo nuolatiniame strese. Iš darbo išėjo, nes dirbo kitame mieste, be to gavo geresnį darbą (80 t., b. l. 82-85).
Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi. 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) paprašė suprojektuoti statybinę dalį pavojingų atliekų deginimo įrenginiui. Kadangi patyrimo dėl pavojingų atliekų įrenginio neturėjo, nuvyko į Vokietiją su (duomenys neskelbtini) firmos atstovais. Jiems buvo parodytos dvi pastatytos gamyklos, susitiko su statytojais ir užsakovais, kurie atvirai viską parodė, paaiškino. Tai buvo didžiulis patyrimas. Dalyvavo projektuotojai ir iš UAB (duomenys neskelbtini). Gavę patvirtintą detalų planą, kuris vėlavo 3-4 mėn., darbą pradėjo rugsėjo mėnesį, o lapkričio mėnesio pabaigoje pateikė techninį projektą, suderintą su UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi V. D.. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje gavo leidimą statybai. Kaip subrangovai su UAB (duomenys neskelbtini) jie pradėjo statybos darbus vėlai rudenį. Sudėtingom klimatinėm sąlygom pavyko laiku pagal sutarties terminus priduoti darbus (duomenys neskelbtini), t. y. pagrindiniam rangovui įrenginio montavimo darbams. V. D. jis pažįsta iš gamybinių pasitarimų, kaip griežtą, principingą, teisingą ir kompetentingą žmogų ir vadovą. Prieš pradedant statybą, jis buvo aplankęs daug gamyklų Europoje ir žinojo, ko nori ir kaip nori. V. D. buvo surinkęs stiprią komandą, buvo labai reiklus rangovams, subrangovams ir ypač nepakęsdavo, kai kas nors nesilaikydavo duoto žodžio. UAB (duomenys neskelbtini) subrangos būdu atliko visus darbus: pamatus, inžinierinius tinklus, stogo darbus, statybinį konstruktyvą ir administracinio pastato apdailos darbus. Situacija paaiškėjo statybos pabaigoje, kad sumontuotas deginimo įrenginys galingesnis nei viešųjų pirkimų konkurso dokumentacijoje, nes vietoj 8000 t gali deginti pavojingų atliekų 12 tūkst. tonų, nors Lietuvoje susidaro per metus apie 100 tūkst. tonų atliekų. Todėl mano, kad statytojas turėtų džiaugtis, nes gali uždirbti daugiau pajamų degindamas atliekas. Šis atliekų deginimo įrenginys buvo pirmas toks Pabaltyje. Iš (duomenys neskelbtini) šaltinio žino, kad šiuo metu vyksta ekskursijos į tą įrenginį, juo džiaugiasi, kad išmetamų teršalų yra 10 kartų mažiau, negu leistinos normos. Paleidus įrenginį, juo nebuvo pasitikima, buvo kviečiamos laboratorijos, todėl H. H. ėmėsi iniciatyvos sumontuoti vieną papildomą valymo įrenginį, įdėti filtrus. Kiek laboratorijų specialistai tikrino, visur tos normos atitiko. Šiuo metu įrenginys dirba puikiai. Vokietijoje įrenginiai irgi buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) kompanijos, eksploatuotojai pastabų neturėjo jiems. Atlikdami darbus gavo iš H. visus brėžinius technologinės dalies su techninėmis specifikacijomis ir parašais, buvo 18 dalių ir technologinė dalis buvo, kaip atskira. Netikrino jų su pirkimo dokumentais. Aplinkosauginę dalį derino su technologine dalimi. Prisimena, kad neatitiko kamino aukštis. Aplinkosauginė dalis buvo derinama ir tie parametrai gaunami iš technologinės dalies buvo susiję. Techninio projekto dokumentus vežė į (duomenys neskelbtini) savivaldybę leidimui gauti jų atstovas E. K.. Statybinės dalies brėžinius jie siuntė (duomenys neskelbtini) ir derino milimetro tikslumu su (duomenys neskelbtini) konstruktoriais bei specialistais. Techninės specifikacijos iki smulkmenų buvo išverstos, surūšiuotos. Po V. D. likę kiti pradėjo reikalauti kiekvienos detalės specifikacijos, prasidėjo ginčai. Europos Sąjungos dokumentai šito nereikalavo, todėl mano, kad buvo perteklinis reikalavimas. Atrodo net buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją išaiškinimo. Dokumentų originalų niekas nekeitė. Skaudu, kad po įrenginio statybos nebuvo išmokėta didelė skola, bankrutavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o žmonės, kurie savo darbais prisidėjo prie įrenginio statybos, dabar yra teismuose. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina (79 t., b. l. 140-145; 3 t., b. l. 18-23).
Liudytojas J. A. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) technikos direktoriumi, dalyvavo dėl leidimo išdavimo, pats pristatinėjo projektą, paaiškino ir klausimų nekilo. Projektui buvo pritarta, leidimą atsiėmė užsakovas. Kas pristatė aplinkosaugos dalį, negali pasakyti. Ne jų kompetencija buvo aplinkosaugos dalis, o subrangovo. Problemų dėl aplinkosaugos dalies nebuvo, jeigu leidimą gavo. Dėl aplinkosaugos nežino, ar buvo koreguota. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (79 t., b. l. 140-145; 3 t., b. l. 24-26).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektuotoju –konstruktoriumi. Darė statybos projektą, instrukcinės dalies ir pastato brėžinius. Juos pateikdavo savo įmonės vadovams, o kokia tolesnė buvo brėžinių eiga nežino. Su kitų įmonių vadovais nebendravo. Korektūrinių brėžinių nedarė, tik pirminius jų variantus, kurie buvo pateikiami statybos leidimui gauti. Korektūra gali būti daroma statybos metu, galima keisti projektą ir užbaigti statybą pagal pakoreguotą projektą. Pirminio brėžinio korektūrų jis nedarė nei iki statybos leidimo išdavimo, nei vėliau. Po statybos leidimo išdavimo jis nedirbo su projektu. Jeigu nulinis brėžinio variantas netinkamai parengtas, tokiu atveju surašomos pastabos ir brėžinį jie pataiso. Nepamena, kad būtų tekę taisyti. Pristatant brėžinius, jam neteko būti savivaldybėje. Tokius brėžinius rengė pirmą kartą, patirties neturėjo. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (79 t., b. l. 140-145; 3 t., b. l. 10-12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertė I. V. teismo posėdyje 2018-06-19 ekspertizės akto išvadas palaikė ir paaiškino, kad, atliekant ekspertizę, ji rėmėsi pateiktais dokumentais, taip pat reikėjo papildomų duomenų, todėl bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) ekonomiste ir vyr. finansininke, kad jos paaiškintų įmonės veiklą, kaip susidaro sąnaudos. Ją domino duomenys dėl elektros gamybos, nes niekur nebuvo fiksuota, kiek pagamina, kiek sunaudoja, kiek įmonė galėtų gauti pajamų pardavusi pagamintą elektros energiją, todėl teko pakeisti skaičiavimus. Ji kitaip paskaičiavo, nei prieš tai skaičiavo UAB (duomenys neskelbtini), todėl ir skiriasi išvados. Ji patikrino ar (duomenys neskelbtini) teisingai įvertino ir paskaičiavo sąnaudas. Ekspertizę atliko pagal teismo nutartyje nurodytus klausimus. Sutinka, kad ekspertizės akte yra klaidų dėl dimensijų, vietoj 29 tūkst. tonų turi būti kilogramai, tačiau galutinės išvados teisingos. Jai pateikti dokumentai buvo pasirašyti H., bet ji nežino, ar gerai, ar blogai pasirašyti. Dokumentais, kurie buvo pateikti be parašų, ji negalėjo remtis. Ji nematė V. D. parašo, ant nulinio dokumento, matė tik H. parašą, o ant A laidos dokumentų jokių parašų nebuvo. Kai gavo 2014 m. UAB (duomenys neskelbtini) nustatytus naujus technologinius rodiklius, jais ir rėmėsi. Jeigu būtų duoti dokumentai, patvirtinti visų parašais, ji būtų skaičiavusi pagal nulinę arba A laidos dokumentus, kur nurodyti visi reagentų kiekiai vienai tonai atliekų sudeginti, todėl būtų kiti skaičiai. Skaičiavimuose rėmėsi UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis, nes gautame dokumente neparašyta, ar jie statybininkai, ar ne. Ji pati negali to žinoti. Dokumente nurodyta, kad įrenginys dirba ir specialistai įvertino įrenginio veiklą. Ji negali netikėti dokumentu ar iš jo nustatyti, kad jie statybininkai ir neturi teisės sudaryti metodikos. Įrenginio elektros gamybos savikainą nustatė iš sąskaitų, kiek per mėnesį sunaudoja. Savikainos negali nustatyti vidutinėm kainom, kokios yra rinkoje, o UAB (duomenys neskelbtini) nedavė suskaičiuotos pagamintos elektros energijos savikainos, davė tik nurašymą. Kadangi tokios apskaitos ji neturėjo, ėmė pirkimo kainą iš sąskaitų-faktūrų, žiūrėjo, kiek papildomai buvo pirkta, kiek sumokėta. Dėl ekspertizės akto korekcijos paaiškino, jeigu būtų įrodyta, kad V. D. yra patvirtinęs duomenis ir techninį projektą, kuris jo nepasirašytas, tai deginimo įrenginio visų medžiagų perviršis būtų 164 000 eurų sumai. Į tai reikėtų atsižvelgti, nes normos buvo didesnės, nei nurodyta sutartyje. Įrenginio futeruotės keitimo išlaidas būtų galima atimti ir priskirti prie eksploatacinių išlaidų (82 t., b. l. 158-167; 83 t., b. l. 58-67).
Rašytiniai bylos duomenys, įrodymų vertinimas ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai, dėl ko atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą ir, kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys, t. y. turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą ir jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas, kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas pareigų atlikimas – aplaidus, paviršutiniškas, nekokybiškas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.).
Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas). Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. Tuo tarpu nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes didelę žalą galėjo ir turėjo numatyti (BK 16 str. 3 d.). Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį, būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-115-489/2015, 2K-134-489/2017).
Šioje baudžiamojoje byloje V. D. kaltinamas dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir dalyvaujant Viešojo pirkimo komisijoje, todėl pareikšti kaltinimai pagal tai ir bus analizuojami.
Dėl V. D. pareikštų kaltinimų, kaip Viešojo pirkimo komisijos nariui.
Žemesnės instancijos teismas
V. D. kaltinamas tuo, kad netinkamai vykdė Viešojo pirkimo komisijos nario funkcijas, t. y. netinkmai atliko gautų tiekėjų pasiūlymų vertinimą dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbų pirkimo ir atitikimo konkurso reikalavimams, nepatikslino konkurso dalyvio (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos duomenų, dėl ko tiekėjas (duomenys neskelbtini) buvo netinkamai parinktas rangovu ir dėl to Valstybės kontrolė pritaikė 1 056 673,58 Eur finansinę pataisą, sumažindama Projekto tinkamas finansuoti išlaidas (kaltinimo 6-13, 33 pastraipos).
Patikrinus šiuos kaltinimus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) organizavo atvirąjį Projektavimo ir statybos darbų pirkimo konkursą - Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba, projekto Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 (pirkimo Nr. 54649). Skelbimas apie konkursą paskelbtas 2007-08-03 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 60.
Žemesnės instancijos teismas
APVA direktoriaus K. T. 2007-09-17 įsakymu Nr. T1-125 ir 2007-10-10 įsakymu Nr. T1-145 buvo sudaryta Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininkas - APVA atliekų projektų administravimo skyriaus projektų vadovas N. L., nariai - Ūkio ministerijos atstovas vyriausias specialistas S. F. ir UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. (20 t., b. l. 65, 67).
Pagal APVA direktoriaus 2006-07-14 įsakymu Nr. T1-101 patvirtintą Prekių, darbų ir paslaugų viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento 3.2 punktą Viešojo pirkimo komisijos funkcijos buvo parengti vertinimo ataskaitą ir pateikti ją perkančiajai organizacijai rekomenduojant skelbti pasiūlytą preliminarią pasiūlymų eilę ir sudaryti sutartį su nugalėtoju arba nutraukti pirkimo procedūrą. Pagal šio darbo reglamento 12 punktą Komisija savo veiklą baigia, kai perkančioji organizacija patvirtina preliminarią pasiūlymų vertinimo eilę (38 t., b. l. 51-52).
Konkursui pasiūlymus pateikė du tiekėjai – jungtinės veiklos pagrindu veikiantis dalyvis (duomenys neskelbtini) ir SR UAB (duomenys neskelbtini) bei kitas dalyvis - AB (duomenys nesklebtini). (duomenys neskelbtini) finansiniame pasiūlyme buvo nurodyta kaina 86 984 018 Lt be PVM, o tiekėjo AB (duomenys neskelbtini) pasiūlyme – 102 872 000 Lt be PVM (25 t., b. l. 9-10; 26 t., b. l. 117-119).
(duomenys neskelbtini) 2007-10-18 pateiktame pasiūlyme nurodė per 5 metus iki pasiūlymo pateikimo dienos ir anksčiau sudarytų svarbiausių statybos rangos sutarčių ir objektų sąrašą, tarp kurių buvo objektai “KKK”, “DU PONT” ir “ZAK Kapiteltal“, bei pateikė Konkursui kitus dokumentus (70 t., b. l. 186-190; 76 t., 48-50). Prie techninio pasiūlymo pridėtoje 2007-10-12 bendrosios jungtinės veiklos sutartyje tarp (duomenys neskelbtini) ir SR UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbų apimtis sudaro 80 proc. ir jis atsako už atliekų deginimo įrenginio techninių charakteristikų atitikimą Europos Sąjungos ir konkurso sąlygų reikalavimams (21 t., b. l. 54-55; 25 t., b. l. 32-33).
2007-10-18 priesaikos pažymoje Nr. 2 ir Nr. 3 jungtinės veiklos dalyvis (duomenys neskelbtini) ir SR UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad savo ištekliais atliks ne mažiau, kaip 60 proc. sutarties vertės, o visų subrangovų atliekamų darbų vertė neviršys 40 proc. visos sutarties vertės (21 t., b.l. 59-60).
Dėl Konkurso 5.2.10 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo, numatančio, kad sutarties įgyvendinimui rangovo atstovas (įgalioto generalinio rangovo/ jungtinės veiklos sutarties pagrindinio partneris) privalo turėti ne mažesnį nei 5 metų darbo stažą statybos srityje, patirtį bent viename projekte, vykdytame pagal FIDIC sutarčių sąlygas, (duomenys neskelbtini) atstovas H. H. ir šios įmonės technikos direktorius C. A. G. 2007-10-02 pareiškė, kad jie atitinka kvalifikacinius reikalavimus pagal kilmės šalį, keliamus asmenims, atliekantiems ypatingos reikšmės statinių vadovo ir specialiųjų statybų veiklos vadovo pareigas, kaip nurodyta pateiktuose dokumentuose (21 t., b. l. 70, 71).
Dėl Konkurso sąlygų 5.2.10 punkto reikalavimo UAB (duomenys neskelbtini) į Pirkimo komisijos užklausimą nurodė, kad reikalingą patirtį ir kvalifikaciją sutarčiai įgyvendinti paskyrė atestuotą statinio statybos vadovą R. K. (21 t., b. l. 188-189).
Bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė TUV CERT sertifikacijos įstaigos 2007-02-19 išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) įdiegė kokybės vadybos sistemą biomasės ir atliekų perdirbimo šiluminės įrangos, skirtos energijai gauti, statyba, įskaitant statybinius projektus, kuriuose įmonė yra generalinis rangovas, taip pat biomasės ir atliekų perdirbimo šiluminės įrangos, skirtos energijai gauti, valdymas ir nustatė, kad standarto DIN EN ISO 9001:2000 reikalavimai vykdomi (21 t., b. l. 90). Taip pat (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad yra įgijęs SOANC (Nacionalinė statybininkų atestavimo įmonė – organizacija) kvalifikaciją (leidimo Nr. 19/2000) viešosios infrastruktūros statybos darbams atlikti (76 t., b. l. 45-47).
Konkurso sąlygų 3.4 skyriuje buvo nurodyta, kad rangovo pasiūlyme turi būti pateikiama aiški techninė informacija apie konkurso dalyvio siūlomus techninius sprendimus, technologinių procesų ir įrenginių rūšių pasirinkimo pagrindimą, projektavimo kriterijai, fizinių numatomų atlikti darbų aprašymai. (duomenys neskelbtini) pateiktame Konkursui techniniame pasiūlyme nurodė siūlomus pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninius duomenis ir nurodė, kad įrenginio skaičiavimai atlikti naudojant techniniame dokumente pateiktus rodiklius: įrenginio pajėgumas 1100 kg/h, šiluminė apkrova – 5 MW/h, garų gamybos pajėgumas – 5 t/h, eklektros energijos gamybos - 681 kw/h (bruto), slėgis turbinos prieangyje – 41 bar ir kitus duomenis, taip pat nurodė, kad bus deginamos 50 proc. skystų, 25 proc. kietų ir 25 proc. pastos pavidalo pavojingos atliekos (21 t., b.l. 98-183; 25 t., b. l. 25-28).
Bendroje informacijoje apie konkurso dalyvį (duomenys neskelbtini) nurodė, kad bendrovės darbo patirtis savo šalyje yra 18 metų, užsienio šalyse – 16 metų. Bendrovės veiklos tikslas – rotacinių, grilinių krosnių projektavimas, montavimas ir valdymas. Pavojingų ir sanitarinių kietųjų ir pastos pavidalo atliekų surinkimas, perdirbimas, rinkodara, taip pat aplinkos apsaugai skirtų ekologinių produktų gamyba ir rinkodara (21 t., b. l. 57, 65).
Tiekėjo pasirašytoje sąžiningumo deklaracijoje 2007-10-01 (duomenys neskelbtini) nurodė, kad už pateiktos informacijos teisingumą jis atsako įstatymų nustatyta tvarka (21 t., b. l. 61).
Viešojo pirkimo komisijos 2007-11-15 protokolas Nr. 9 patvirtina, kad Komisija, įvertinusi konkurso dalyvių pasiūlymus ir pateiktus dokumentus, rekomendavo patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, pagal kurią (duomenys neskelbtini) ir partneris SR UAB (duomenys neskelbtini) surinko 100 balų, o AB (duomenys neskelbtini) – 80,49 balo (22 t., b.l. 178-182).
Iš Pasiūlymų galutinio vertinimo ataskaitos (pagal ENP), kai pirkimus vykdo APVA patikros lapo matyti, kad, išnagrinėjus tiekėjų pasiūlymus ir kitus dokumentus, projektų vadovas vyriausiasis specialistas N. L., Atliekų projektų skyriaus vedėjas Ž. V., APVA procedūrų kontrolierius A. Z. ir Procedūrų kontrolės skyriaus vedėja N. V. 2007-11-16 rekomendavo patvirtinti preliminarią tiekėjų pasiūlymų eilę, pagal kurią (duomenys neskelbtini)/ SR UAB (duomenys neskelbtini) surinko 100 balų, o AB (duomenys neskelbtini) – 80,49 balo. Direktoriaus pavaduotojas galutine išvada preliminarą eilę patvirtino. Patikros lape jokių pastabų ir komentarų nebuvo nurodyta. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus K. T. 2007-12-13 įsakymu Nr. T1-190 buvo patvirtinta Konkurso pasiūlymų eilė pagal dalyvių surinktus balus, o 2008-03-31 pasirašyta Rangos sutartis Nr. A/2007/L/36 su Konkurso nugalėtoju (duomenys neskelbtini)/ UAB (duomenys neskelbtini) (26 t., b. l. 120-121, 183; 1 dėžė, segtuvas Nr. 2, b. l. 3, 46-53).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2007-12-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2882-51/2007 matyti, kad ieškovas AB (duomenys neskelbtini) po preliminarios pasiūlymų eilės paskelbimo buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu atsakovui APVA, prašydamas įpareigoti atsakovą, vykdantį Konkursą dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos, anuliuoti techninių pasiūlymų vertinimo rezultatus ir iš naujo vertinti konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, tačiau vėliau savo ieškinio atsisakė ir civilinė byla buvo nutraukta (1 dėžė, segtuvas Nr. 2, b. l. 10-11, 12, 28-33, 39).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-03-21 rašte Nr. (15-1)-D8-2489 „Dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos sutarties“, adresuotame ūkio ministrui, nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) paprašyti įvertinti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymo kainos (86,984 mln. Lt) pagrįstumą, pateikė išvadą, kad konkurso dalyvio nurodyta sutarties vertė atitinka tos dienos rinkos kainų lygį (38 t., b. l. 156-159).
Iš APVA organizacinės struktūros, patvirtintos 2007-09-10 APVA direktoriaus įsakymu Nr. T1-121, matyti, kad šioje institucijoje veikė Procedūrų kontrolės skyrius, kurio nuostatuose buvo numatyta, kad šis skyrius vykdo projektų viešųjų pirkimų procedūrų priežiūrą ir kontrolę; tikrina siūlomų veiksmų ir planų atititikimą projektui iškeltiems tikslams ir, esant būtinybei siūlo projektų veiksmų pakeitimus; informuoja direktorių apie nustatytus pažeidimus (Nuostatų 6 punktas). Procedūrų kontrolės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 16 ir 17 punktuose nurodyta, kad šio skyriaus vedėjas, siekiant užtikrinti efektyvią ir patikimą Agentūros administruojamų projektų priežiūrą ir kontrolę, koordinuoja ir kontroliuoja iš projektinių lėšų vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę, teikia rekomendacijas Agentūros direktoriui dėl viešųjų pirkimų dokumentų patvirtinimo ar atmetimo. Pagal Procedūrų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymo 15 ir 16 punktus, jis tikrina kitus su viešaisiais pirkimais susijusius dokumentus (viešojo pirkimo procedūrų ataskaitas, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaitas ir kt.), dalyvauja pirkimo komisijų veikloje stebėtojo teisėmis (81 t., b. l. 49-74).
Viešasis pirkimas dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbų buvo atliktas, vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymu ir APVA Procedūrų vadovu, kurio V dalies 5.2.2 punkte nurodyta, jog Viešojo pirkimo komisijos narių pareigos bei atsakomybė apibrėžtos LR Viešųjų pirkimų įstatyme, APVA direktoriaus įsakymu patvirtintame Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente bei komisiją sudarančiame APVA direktoriaus įsakyme. Vertinimo procedūras vykdo APVA direktorius įsakymu paskirta Viešojo pirkimo komisija, kuri, atlikusi pasiūlymų vertinimą, sudaro preliminarią pasiūlymų eilę ir parengia pasiūlymų vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita, kartu su užpildytu patikros lapu pateikiama atitinkamo skyriaus vedėjui, kuris patikrina, ar vertinimo ataskaita atitinka patikros lape nustatytus reikalavimus bei priima sprendimą, ar dokumentas gali būti tvirtinamas ar turi būti atmetamas. Savo sprendimą skyriaus vedėjas nurodo patikros lape ir pasirašo. Jei dokumento siūloma netvirtinti, skyriaus vedėjas pildo trūkumų ataskaitą. Po patikrinimo skyriaus vedėjas vertinimo ataskaitą perduoda Procedūrų kontrolės skyriaus vedėjui. Ataskaita laikoma patvirtinta, kai projekto vadovui grąžinamas patikros lapas, kuriame nurodoma, jog direktoriaus pavaduotojo sprendimu pasiūlymų vertinimo ataskaita yra tvirtinama. Po ataskaitos patvirtinimo projekto vadovas per dvi dienas praneša pasiūlymus pateikusiems dalyviams apie preliminarią pasiūlymų eilę ir jeigu per 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviui dienos dalyviai nepateikia pretenzijos ar skundo dėl sudarytos preliminarios eilės, projekto vadovas parengia įsakymą dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo. Direktoriui patvirtinus šį įsakymą, parengia raštišką pranešimą laimėjusiam kandidatui ir dalyviams apie patvirtintą pasiūlymų eilę pagal formą, o laimėjusiam kandidatui ir kvietimą pasirašyti sutartį. APVA direktoriui patvirtinus įsakymą dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo, atsakingas projekto vadovas per 5 darbo dienas parengia pirkimo procedūrų ataskaitą, skirtą Viešųjų pirkimų tarnybai, kurią prieš tai patikrina skyriaus vedėjas bei procedūrų kontrolės skyrius, o sprendimą dėl ataskaitos tvirtinimo ar atmetimo priima direktoriaus pavaduotojas. APVA direktoriaus įsakymu patvirtinus konkurso nugalėtoją, projekto vadovas per 3 darbo dienas parengia sutarties projektą. Sutartis parengiama, vadovaujantis konkrečiuose pirkimo dokumentuose pateikta sutarties forma (38 t., b. l. 67-82).
Kaip matyti iš APVA Procedūrų vadove nustatytos pirkimų tvarkos, Viešojo pirkimo komisijos rekomenduojamą pasiūlymų eilę ir parengtą vertinimo ataskaitą tikrino APVA atsakingi darbuotojai ir padaliniai: skyriaus vedėjas, Procedūrų kontrolės skyriaus kontrolierius ir vedėjas, direktoriaus pavaduotojas. Galutinį sprendimą priėmė ir pasiūlymų eilę patvirtino APVA direktorius. Apie atliktą viešajį pirkimą duomenys buvo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, kas rodo, jog Konkurso pasiūlymų vertinimo kontrolė buvo. Liudytojas S. F. patvirtino, kad toks kontrolės elementas buvo reikalaujamas iš Europos Komisijos Apie taikytą Procedūrų vadove numatytą pirkimų tvarką patvirtino ir kiti liudytojai: N. L., A. Z., V. V. ir V. B., todėl Pirkimo komisijos padarytos klaidos, jeigu jų buvo, negalėjo likti nepastebėtos.
Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo V. D., atliko dalyvių pasiūlymų vertinimą, suskaičiavo balus, parengė ataskaitą ir rekomendavo perkančiajai organizacijai skelbti preliminarią pasiūlymų eilę. Komisijos priimtas sprendimas dėl rekomenduojamos pasiūlymų eilės buvo priimtas kolegialiai, ne vieno Komisijos nario V. D. sprendimu. Konkurso dalyvių vertinimo ataskaita ir rekomenduojama patvirtinti dalyvių eilė buvo patikrinta APVA Procedūrų vadove numatyta tvarka, tačiau niekas trūkumų nerado, jokių pastabų nepareiškė, jai pritarė, todėl APVA direktoriaus įsakymu eilė buvo patvirtina. Dėl to teismas daro išvadą, kad tiek Viešojo pirkimo komisijai, tiek kitiems dalyvių vertinimo ataskaitą tikrinusiems asmenims užteko duomenų apie Konkurso dalyvius, jų kvalifikaciją ir nekilo abejonių dėl tiekėjo (duomenys neskelbtini) kompetencijos suprojektuoti ir pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį. Pažymėtina ir tai, kad Viešojo pirkimo konkurso rezultatai nebuvo panaikinti, pripažinti neteisėtais ar negaliojančiais, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos rekomenduota pasiūlymų eilė buvo neteisinga ir, kad (duomenys neskelbtini)/ UAB (duomenys neskelbtini) parinktas rangovu nepagrįstai. Reikia pažymėti ir tai, kad Komisija, kurios nariu buvo V. D., teikė tik rekomedaciją (pasiūlymą), kuri neįpareigoja atsakingo subjekto priimti siūlomą sprendimą. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas rekomendaciją apibrėžia, kaip palankų apibūdinimą, teikimą, patarimą, pasiūlymą, t. y. neturintį privalomosios galios, todėl teisę nuspręsti tvirtinti ar netvirtinti pasiūlymų eilę ir ką pripažinti Konkurso nugalėtoju turėjo perkančiosios organizacijos APVA direktorius, o ne Viešojo pirkimo komisija.
LR Viešųjų pirkimų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-11-08 iki 2008-09-15) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-11-07 sprendime administracinėje byloje Nr. I-14-643/2018 pripažino, kad organizuojant viešąjį pirkimą dėl pavojingų atliekų įrenginio statybos perkančioji organizacija buvo APVA (83 t., b. l. 68-73), todėl darytina išvada, kad APVA buvo atsakinga už tinkamą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymą vykdant pirkimą, o ne jos sudaryta Viešojo pirkimo komisija.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad perkančioji organizacija yra subjektas, inicijuojantis viešąjį pirkimą, privalantis tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, taip pat nagrinėjantis tiekėjų skundus dėl jos priimtų sprendimų, sudarantis preliminarią eilę ir išrenkantis laimėtoją, su kuriuo sudaro viešojo pirkimo sutartį. Tik subjektai, turintys perkančiosios organizacijos statusą, privalo laikytis nacionalinių ir Europos Bendrijos viešųjų pirkimų teisės normų. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie įtvirtinti VPĮ 33–37 straipsniuose: tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai, teisė verstis ūkine veikla, ekonominis ir finansinis bei techninis pajėgumai, sąlygos, draudžiančios ar ribojančio dalyvavimą konkurse. Kompetencija pripažinti pirkimo laimėtoją pagal VPĮ priklauso perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3. Teismų praktika Nr. 31, 2009).
Kaltinime paminėtoje Valstybės kontrolės valstybinio audito 2014-09-30 ataskaitoje nurodyta, kad Europos Komisijos sprendime nurodytas projekto tikslas - įrengti pavojingų atliekų deginimo įrenginį - neįgyvendintas laiku ir pastebėta (didelės svarbos pastebėjimas Nr. 2), kad perkančioji organizacija APVA nesilaikė Viešųjų pirkimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas bei VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, reglamentuojančių, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl pritaikė 5 proc. finansinę pataisą sutarties vertės - 1 056 673,58 Eur (55 t., b. l. 109-137).
Iš šios Valstybės kontrolės išvados matyti, kad joje nenurodyta, jog VPĮ nuostatas pažeidė Viešojo pirkimo komisija, taip pat nenurodyta, kad finansinė pataisa pritaikyta dėl to, kad netinkamai buvo parinktas rangovas. Finansinė pataisa pritaikyta todėl, kad projektas neįgyvendintas laiku, t. y., kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys nebuvo perduotas užsakovui iki 2011-12-31 ir pasibaigė šiam projektui finansuoti skirtų lėšų tinkamo panaudojimo laikotarpis.
Aplinkos ministerija, kuriai pavaldi APVA, su Valstybės kontrolės nurodytais VPĮ pažeidimais nesutiko ir, atlikusi pažeidimo tyrimą Nr. LT/14/035/SF/0, nurodė, kad nors tiekėjo pateiktame pasiūlyme (rangovo atstovo gyvenimo aprašyme) nebuvo nurodyta, kad rangovo atstovas turi patirties įgyvendinant FIDIC sutartį, tačiau perkančioji organizacija (APVA) įvertino tiekėjo pateiktos informacijos visumą (informaciją apie rangovo atstovo įgyvendintus kitus didelės vertės projektus, priesaikos pažymą, kad rangovo atstovas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir kt.) ir, vadovaudamasi turiningojo vertinimo principu, nustatė, jog rangovo atstovo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo numatyta, jog taikomos FIDIC “Sidabrinės knygos” sutarties sąlygos, kurios ypatumas tas, kad rangovas atlieka tiek rangos, tiek ir projektavimo darbus ir pasiūlyme neprivalo pateikti patalpų brėžinių, kurie pateikiami ir detalizuojami rengiant techninį, o vėliau ir darbo projektus. APVA atsižvelgė į šias aplinkybes vertindama pasiūlymą ir pripažino tiekėjo kvalifikaciją ir pasiūlymą tinkamą, todėl APVA atlikti veiksmai ir priimti sprendimai buvo pripažinti tinkamais (55 t., b. l. 123).
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento 2014-06-11 išvadoje “Dėl įtariamo pažeidimo, vykdant projekto Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 “Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje” viešąjį pirkimą “Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba” nurodyta, kad, siekiant įvertinti ar Valstybės kontrolės pastebėjime pagrįstai ir teisingai nurodyta, jog APVA Konkursą vykdė pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų nuostatas bei Konkurso sąlygų 29.1.1 ir 29.1.5 punktus, t. y., kad turėjo atmesti pasiūlymą, nes tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir jo pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų, atlikusi tyrimą nustatė, kad perkančioji organizacija APVA, nors ir padarė tam tikrų VPĮ nuostatų pažeidimų (neprašė rangovo patikslinti kvalifikacinius duomenis) ir techninio pobūdžio klaidų (pasiūlyme nebuvo nurodyta informacija apie medicininių atliekų tvarkymą, schemose nenumatytas atskiras transporteris, neaprašytas pastos pavidalo atliekų padavimas, padaryta skaičiavimo klaidų dėl šlapalo kiekio, priedų prie boilerio, reagentų kainų), kurių APVA neįvertino, tačiau jie neturėjo esminės įtakos tiekėjo pasiūlymo išnagrinėjimui ir buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, kad rangovo pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų reikalvimus, o dėl nustatytų VPĮ pažeidimų sutiko, kad būtų taikoma 5 proc. sutarties vertės finansinė pataisa (27 t., b.l. 37-48).
APVA 2012-09-25 rašte „Dėl dokumentų pateikimo“, adresuotame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), nurodė, kad Viešasis pirkimas 2009-01-05/06 d. buvo tikrintas Europos audito rūmų auditorių, tikrinusių šio projekto visus pirkimus, tačiau dėl pirkimo „Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba Lietuvoje“ pastabų nepateikė (38 t., b. l. 47-48).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus ir tai, kad už viešąjį pirkimą dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos buvo atsakinga perkančioji organizacija APVA, o ne šios institicijos sudaryta Viešojo pirkimo komisija (jos nariai), kuri tik teikė rekomendaciją dėl pasiūlymų eilės tvirtinimo, taip pat į tai, kad viešojo pirkimo konkurso rezultatai nebuvo pripažinti neteisėtais ar negaliojančiais, teismas daro išvadą, jog V. D. kaltinimai dėl netinkamo Viešojo pirkimo komisijos nario funkcijų atlikimo yra nepagrįsti, jo veikoje nėra nei kaltės, nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, todėl nėra nusikaltimo sudėties.
BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018 ir kt.). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. D., būdamas Viešojo pirkimo komisijos nariu, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
V. D. pareikštame kaltinime (12-13, 33 pastraipos) taip pat nurodyta, kad jis, būdamas Komisijos nariu ir žinodamas apie Konkurso pirkimo sąlygų 5.2.6 ir 5.2.7 punktuose nustatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (būti sėkmingai užbaigusiam bent vieną statybos darbų objektą, apimantį deginimo įrenginio bendruosius bei specialiuosius statybos darbus, kurių vertė ne mažesnė nei 30 mln. litų, ir sėkmingai suprojektuoti ir pastatyti ne mažiau kaip vieną 8000 tonų per metus projektinio našumo atliekų deginimo įrenginį), nepareikalavo iš dalyvio (duomenys neskelbtini) visų jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, kas leido (duomenys neskelbtini) sukčiauti ir nuslėpti informaciją, kad jis pasiūlymo pateikimo dieną nėra sėkmingai užbaigęs objektų „KKK“, „DU PONT“ (kuriuose (duomenys neskelbtini) nebuvo rangovas ar sutarties partneris), o „ZAK“ projekte iki 2007-11-07 nebuvo pašalinti trūkumai bei objektas nebuvo priimtas eksploatacijai pagal Vokietijos Federacinės Respublikos rangos-statybos darbų vykdymo taisykles.
Kaip matyti iš Konkurso Pirkimo sąlygų 5.2.6 punkto, jame buvo nustatytas konkurso dalyviui (tiekėjui) reikalavimas: pavienis dalyvis/ bent vienas jungtinės veiklos partneris privalo turėti generalinio rangovo arba partnerio patirtį per 5 metus iki pasiūlymų pateikimo dienos sėkmingai užbaigus bent vieną objektą, apimantį deginimo įrenginio bendruosius bei specialiuosius statybos darbus (statybos darbų sritys pagal STR 1.08.02:2002, 1 priedą) ir sėkmingai atliktų statybos darbų vertė yra ne mažesnė nei 30 mln. litų (atitinka 8 688,60 mln. eurų).
Konkurso sąlygų 5.2.7 punkte buvo numatytas reikalavimas konkurso dalyviui - iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs atliekų deginimo įrenginių statybos/rekonstrukcijos rangos sutartis, kurios atitinka nurodytą sąlygą: sėkmingai suprojektuoti ir pastatyti ne mažiau kaip vieną 8000 t/m projektinio našumo atliekų deginimo įrenginį, o 5.2.8 punkte buvo reikalavimas, kad pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veikos partneriai bendrai) savo ištekliais privalo atlikti ne mažiau kaip 60 proc. visos sutarties vertės.
Konkurso sąlygų 5.2.11 punkte nustatyta, kad pavienio dalyvio/ jungtinės veiklos partnerio) kokybės sistema turi atitikti pripažintus kokybės vadybos tarptautinius ar Europos standartus – LST EN ISO 9001 ar LST EN ISO 9002, ar LST EN ISO 9003 arba lygiaverčius.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dvi bendrovės (duomenys neskelbtini) Italija, kuriai atstovavo H. H., t. y. (duomenys neskelbtini), registruotos Italijoje, direktorius, o (duomenys neskelbtini) Vokietija, registruotos Vokietijoje, kuriai atstovavo direktorius R. F., pagal 2002-02-13 jungtinės veiklos sutartį (užsakymo raštą) vykdė biomasės termofikacinės elektrinės KKK (projekto Nr. 022/69017517), kurios našumas 30 tūkst. t/m, užsakymo vertė 3 395 484 Eur, statybą, kur (duomenys neskelbtini) Italija buvo technologijos tiekėjas ir sutarties partneris, o (duomenys neskelbtini) Vokietija – rangovas, pasirašęs sutartį su užsakovu AB (duomenys neskelbtini) dėl minėto objekto statybos ir atlikęs statybinę dalį. KKK objekto 2004-09-14 teisinis-komercinis užbaigtų darbų priėmimo aktas patvirtina, kad deginimo įrenginys buvo pastatytas ir perduotas naudojimui, nurodant dar esančius trūkumus (76 t., b. l. 109-116).
Taip pat analogiškai minėtos dvi bendrovės (duomenys neskelbtini) Italija, atstovaujama H. H. ir (duomenys neskelbtini) Vokietija, atstovaujama R. F., pagal 2003-01-14 jungtinės veiklos sutartį (užsakymo raštą) vykdė biomasės termofikacinės elektrinės DU PONT (projekto Nr. 022/69017579), kurios našumas 60 tūkst. t/m, užsakymo vertė 5 775 500 Eur, statybą, kur (duomenys neskelbtini) Italija buvo technologijos tiekėjas ir sutarties partneris, o (duomenys neskelbtini) Vokietija – rangovas, pasirašęs sutartį su užsakovu AB (duomenys neskelbtini) dėl šio deginimo įrenginio statybos ir atlikęs statybinę dalį. Objektas 2005-11-03 buvo perduotas naudotis, nurodant dar esančius trūkumus. 2006-06-26 objekto priėmimo ir trūkumų ištaisymo aktas patvirtina, kad visi trūkumai buvo ištaisyti (78 t., b. l. 169-184; 79 t., b. l. 1-14; 80 t., b. l. 89-107).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat (duomenys neskelbtini) Italija, atstovaujama H. H. ir (duomenys neskelbtini) Vokietija, atstovaujama R. F., pagal 2003-04-30 jungtinės veiklos sutartį (užsakymo raštą) vykdė biomasės termofikacinės elektrinės „ZAK Kapiteltal“ (projekto Nr. 14797), kurios našumas 30 tūkst. t/m, užsakymo vertė 8 219 827 Eur, statybą, kur (duomenys neskelbtini) Italija buvo sutarties partneris ir technologijos tiekėjas, o (duomenys neskelbtini) Vokietija – rangovas, pasirašęs sutartį su užsakovu (duomenys neskelbtini) dėl šio įrenginio statybos ir atlikęs statybinę dalį. Projektas buvo įgyvendintas 2005-06-22, deginimo įrenginys paleistas ir eksploatuojamas iki šiol. Faktą, kad šis įrenginys yra pastatytas ir tinkamai funkcionuoja patvirtina galutinis objekto priėmimo ir ištaisytų trūkumų 2006-06-26 aktas bei 2007-03-16 galutinė sąskaita Nr. 09/07, galutinis atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, o taip pat ZAK kompanijos 2013-03-05 pranešimas APVA, kad (duomenys neskelbtini) pastatė šį biomasės deginimo įrenginį, (duomenys neskelbtini) atliktų darbų vertė apie 14 mln. eurų (27 t., b. l. 21-22; 76 t., b. l. 118-127, 141-145; 77 t., b. l. 20-108). (duomenys neskelbtini) Italija 2007-03-09 prisiėmė įsipareigojimus dėl garantijos ir žalos atlyginimo reikalavimų, kas įrodo, jog minėtas objektas buvo pastatytas, perduotas naudotis ir suteikta garantija (79 t., b. l. 15-29, 81 t., b. l. 100-102). Visų trijų pastatytų objektų Vokietijoje bendra užsakymo vertė sudarė 17 390 811 Eur sumą, kas viršijo 30 mln. litų (8 688 600 eurų), o kiekvieno iš įrenginių našumas buvo daugiau nei 8000 tonų per metus.
(duomenys neskelbtini), registruotos Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, įstatų II dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad įmonės veiklos objektas ir specializacija yra H., Bolcanas (Italija) terminių įrenginių programos įdiegimas Vokietijos rinkoje bei paslaugos atliekų tvarkymo bei antrinio žaliavų panaudojimo srityje; bendrovė turi teisę atlikti visus veiksmus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su minėto tikslo realizavimu. Įstatų 3 punkte nurodyta, kad bendrovė turi teisę įsigyti kitas tokios ar panašios paskirties įmones, atstovauti joms ar įsigyti jų akcijų, turi teisę steigti filialus bei gamybinius padalinius šalyje ir užsienyje, bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir vykdyti bendrus projektus. Įstatų III dalyje nurodyta, kad H. H. turi 70 proc. šios bendrovės akcijų, o R. F. - 30 proc. akcijų (76 t., b. 56-73). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatais, ši bendrovė pagrįstai techninius darbus, susijusius su įrenginių statyba, įrengimu ir eksploatacija atliekų tvarkymo srityje, vykdomus Vokietijoje, išimtinai įgaliodavo atlikti tik (duomenys neskelbtini) iš Italijos.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovės (duomenys neskelbtini), registruotos Bolcano mieste, Italijoje, įkurtos (duomenys neskelbtini), įstatų 3 straipsnio 3.1 punkte nurodyta, kad šios bendrovės objektas yra kietųjų ir minkštųjų atliekų perdirbimo įrenginių statyba, pardavimas ir valdymas, ekologinių aplinkos apsaugos produktų gamyba ir prekyba, įskaitant užsakomąją prekybą paštu, ekologijos ir aplinkos apsaugos paslaugų teikimas ir konsultavimas šiais klausimais bei visa kita veikla, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su pirmiau išvardintomis veiklos rūšimis. Iš įstatų matyti, kad (duomenys neskelbtini) specializacija yra atliekų perdirbimo įrenginių statyba, pardavimas, valdymas. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatus bendrovės vieninteliu administratoriumi (direktoriumi) ir pagrindiniu akcininku yra H. H. (76 t., b. l. 74-93).
Liudytojas R. F. teisme patvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini), kaip rangovas, pasirašė sutartis su užsakovais Vokietijoje dėl trijų objektų (KKK, DU PONT ir ZAK) statybos ir kartu su partneriu (duomenys neskelbtini), registruota Italijoje, pastatė šiuos objektus bei perdavė juos eksploatacijai. Pastatyti įrenginiai degina atliekas, taip pat ir medienos atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis (plastikais) bei gali deginti medicinines atliekas, tačiau tam reikia gauti specialų leidimą. Taip pat nurodė, kad visuose trijuose objektuose (duomenys neskelbtini) projektavo ir rengė technologiją bei sudarė didžiają dalį darbų pajėgumų (apie 80 proc.), o Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) atliko statybinę dalį, kas analogiškai buvo daroma ir Lietuvoje. Liudytoja R. M. patvirtino, kad Europoje H. H. yra gerai žinomas, kaip didelę patirtį turintis atliekų deginimo specialistas. Ji žinojo, kad H. H. buvo pastatęs deginimo įrenginių Italijoje ir Vokietijoje bei kitose šalyse, viename jų lankėsi. Europoje nėra daug tokių bendrovių. Didesnių statytojų projektas Lietuvoje nedomino, nes įrenginys buvo nedidelio našumo. Liudytojas D. K. teisme parodė, kad iki pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos Lietuvoje, jis ir atstovai iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo nuvykę į Vokietiją, susitiko su (duomenys neskelbtini) įmonės atstovais, lankėsi dviejose gamyklose, bendravo su statytojais ir užsakovais, kurie parodė gamyklas, viską paaiškino. Vokietijoje įrenginiai buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) kompanijos, eksploatuotojai pastabų jiems neturėjo. Aplinkybę apie (duomenys neskelbtini) įrenginius Vokietijoje taip pat patvirtino ir liudytojas A. K., buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kad jo įmonės atstovai iki įrenginio statybos Lietuvoje lankėsi panašiuose objektuose užsienyje, apžiūrėjo juos, kad suprastų, kaip jie pastatyti ir veikia. Panašias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis V. D., kad iki įrenginio statybos Lietuvoje pradžios, jis buvo apžiūrėjęs ne vieną deginimo įrenginį užsienyje. Taigi tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad (duomenys neskelbtini), veikdamas kaip partneris kartu su Vokietijoje registruota bendrove (duomenys neskelbtini), iki 2007-10-18 pasiūlymo Konkursui pateikimo dienos buvo realiai pastatęs ir perdavęs naudotis tris objektus (KKK, Du Pont ir ZAK Kapiteltal), todėl atitiko tiekėjo kvalifikacinius konkurso reikalavimus ir pagrįstai perkančioji organizacija APVA pripažino jį konkurso nugalėtoju bei 2008-03-31 sudarė rangos sutartį dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos Lietuvoje. Ši rangos sutartis nebuvo panaikinta, nuginčyta, pripažinta negaliojančia ir buvo įvykdyta.
Pažymėtina ir tai, kad iš pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbų pirkimo konkurso sąlygų bendrųjų nuostatų 2 punkto (Pirkimo objektas) matyti, jog pirkimas apėmė visus darbus, kokius reikia suprojektuoti ir atlikti tam, kad pasiekti nustatytus techninius reikalavimus ir funkcines savybes nepriklausomai nuo to, ar tokie darbai yra aprašyti pateiktuose dokumentuose ar ne. Pagrindiniai šio pirkimo darbai: deginimo įrenginys turi būti suprojektuotas nuolatinei veiklai 20 metų periodui ir turi būti pajėgus sudeginti 8000 tonų/metus pavojingų atliekų, kai vidutinis metinis deginimo įrenginio veiklos laikas yra 7500 val./metus. Projektuojant deginimo įrenginį būtina atsižvelgti, kad būtų pakankamas deginimo įrenginio pajėgumas visą jo eksploatavimo laiką ir, kad būtų užtikrinta įrenginio galimybė atlaikyti atliekų kiekio svyravimus. Deginimo įrenginys turi būti projektuojamas atsižvelgiant į tai, kad deginamų pavojingų atliekų preliminarus vidutinis kaloringumas gali būti apie 15 MJ/kg (22 t., b. l. 3-40). Taigi šios Konkurso sąlygos apibrėžė esminius reikalavimus pavojingų atliekų deginimo įrenginiui. Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad įrenginys negali sudeginti daugiau pavojingų atliekų nei 8000 tonų per metus, taip pat nenurodyta, koks konkretus įrenginio galingumas (našumas) turi būti ir kokio konkretaus kaloringumo atliekos bus deginamos, todėl darytina išvada, kad įrenginio parametrus turėjo parinkti pats tiekėjas, kad pasiektų ne mažesnį 8000 tonų per metus įrenginio našumą.
Konkurso sąlygų 4.1 punkte buvo nurodyta, kad viešajame pirkime gali dalyvauti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje registruoti rangovai, o Konkusro sąlygų 17.2 punkte nustatyta, kad alternatyvomis nelaikomi dalyvių pasiūlyti techniniai sprendimai, įrengimai, medžiagos, kuriuos pagal parengto techninio projekto reiklavimus privalo parinkti arba detalizuoti pats dalyvis, laikydamasis minimalių techninių specifikacijų reikalavimų ir nustatytų funkcinių savybių. Atsižvelgiant į Konkurso ir sutarties esmę, manytina, kad rangovas, įgyvendindamas pasiūlymą, galėjo atlikti tam tikrus techninius pakeitimus, nekeisdamas sutarties kainos ir nemažindamas darbų kokybės, kaip numato 17.2 punkto reikalavimai, tam, kad užtikrintų įrenginio 8000 t/m našumą, galimybę atlaikyti atliekų kiekio ir kaloringumo svyravimus, o taip pat optimalų įrenginio darbą, todėl rangovas (duomenys neskelbtini) paskaičiavo, suprojekavo ir pagal techninį projektą pastatė 6,4 MW/h galingumo įrenginį, nors pradiniame pasiūlyme buvo nurodęs mažesnį 5 MW/h galingumą. Nepriklausomų ekspertų konsultacinės įmonės (duomenys neskelbtini) 2012-11-26 išvada patvirtina, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninis konceptas ir pastatymas yra toks, kad jame gali būti deginamos pavojingos atliekos pagal ES direktyvos 2000/76/EB reikalavimus. Atlikus numatytus išmetamų medžiagų valymo pakeitimus, dioksinų/furanų ir kitų kenksmingų medžiagų vertės neviršys ribinių verčių. Tų pačių ekspertų 2015-02-03 išvadoje nurodyta, kad nesutapimų tarp sutarties ir techninio projekto nėra. Sutartyje nurodytame 7500 val. per metus darbo laike įskaičiuotas ir įrenginio paleidimas bei sustabdymas (65 t., b. l. 118-127; 66 t., b. l. 18-24).
Žemesnės instancijos teismas
Rangovas (duomenys neskelbtini) 2011-06-23 rašte Nr. 119/2011, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, jog pastatytas pavojingų atliekų deginimo įrenginys atitinka veikimo parametrus, nurodytus sutartyje ir techniniame projekte (24 t., b. l. 115-117).
Techninės priežiūros tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2014-03-10 raštu Nr. V1-640 patvirtino, kad pritaria PADĮ papildomų bandymų rezultatų ataskaitai, o 2014-08-22 raštu Nr. V1-2012 pateikė vertinimą, kad nustatyti visi neatitikimai tarp pirkimo dokumentų, rangos sutarties ir techninio projekto yra arba neesminiai, arba techniniame projekte nurodyti rodikliai yra ne blogesni, nei nurodyti pirkimo dokumentuose ir rangos sutartyje. Visi buvę neatitikimai ištaisyti 2014 metais, parengus techninio projekto technologinės dalies korektūrą, ją ekspertavus ir užsakovui patvirtinus. Pastatytas didesnės šiluminės galios (6,4 MW/h) įrenginys atitinka visus ES direktyvos 2000/76/EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų atliekų deginimą, reikalavimus (27 t., b. l. 73, 94).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-07-09 rašte Nr. (16-4)-D8-5213 „Dėl specialistų išvadų pateikimo“ pažymima, kad planuojama ūkinė veikla nėra energetikos (energiją gaminančios) ūkinės veiklos rūšis ir projektuojamas statinys su numatomais deginimo įrenginiais nėra skirtas elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti. Numatant vykdyti pavojingų atliekų deginimo veiklą, projekto rengimo metu buvo paskaičiuota kurą deginančio įrenginio šiluminė galia (našumas). Įrenginio šiluminio našumo rodiklis laikytinas ekonomiškumo kriterijumi (58 t., b. l. 53-61).
Žemesnės instancijos teismas
APVA 2015-06-04 išvadoje „Dėl projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 rangos sutarties „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba“ Nr. A/2007/L/36 vykdymo” nurodyta, kad APVA, išanalizavusi projekto vykdytojo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus paaiškinimus, atestuotų ekspertų išvadas, atsižvelgdama į rangos sutarties nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo praktiką, sutarties pažeidimo nenustatė ir įvertino, kad rangos sutarties ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Išvadoje APVA taip pat pažymėjo, kad, nepaisant to, jog įrenginys pastatytas galingesnis ir dėl šios priežasties, kai kuriose vietose gali pareikalauti didesnių eksploatacinių sąnaudų, tačiau įrenginio eksploatavimas yra pagerintas aplinkos apsaugos, pagaminamos elektros energijos, planuojamų generuoti pajamų, paprastesnio valdymo ir kitų aspektų prasme. Pabrėžiama, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba yra ypatingų specifinių žinių, kvalifikacijos ir patirties reikalaujantis procesas, todėl manytina, kad rinkoje, Europos Sąjungos mastu nėra daug ūkio subjektų, gebančių pastatyti tokį įrenginį (šis įrenginys yra išskirtinis savo galingumu). Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad suinteresuotumą dalyvauti konkurse išreiškė tik du tiekėjai (pirmasis konkursas 2006 m. net neįvyko). Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia tiekėjams teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų patikslinimo, paaiškinimo ar pateikiant pretenziją dėl techninėje specifikacijoje nurodytų užduočių, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis, tokių užklausų iš tiekėjų, nei dalyvių, nebuvo gauta. Rangovo padėtis nepasikeitė jo naudai, priešingai – remiantis (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, galima daryti prielaidą, kad rangovas galimai patyrė daugiau sąnaudų, nei buvo numatyta iš anksto, tačiau sutarties kaina liko nepakitusi. Be to, rangovas buvo įsipareigojęs pasiekti pasiūlyme pateiktus ir garantuotus įrenginio veikimo rodiklius, kurie nebuvo keičiami, todėl jo padėtis šioje vietoje liko nepakitusi. Nors sutartis užbaigta vėliau, nei buvo numatyta, tačiau užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis sutarties nuostatomis, už vėlavimą laiku atlikti darbus rangovui skaičiavo delspinigius, kuriuos išskaičiavo iš rangovui mokėtinų sumų (65 t., b.l. 60-61; 66 t., b. l. 18-24).
Liudytojos M. M. ir G. G. iš APVA teismo posėdyje parodė, kad Agentūros teisininkai atliko tyrimą dėl rangos sutarties, tačiau pažeidimų nenustatė. Nors įvykdyta sutartis neatitiko pirkimo sutarties sąlygų, buvo atlikti pakeitimai, tačiau jie esminės įtakos neturėjo. Patikrinimo metu rėmėsi nepriklausomų ekspertų CSD inžinierių išvada, kurioje nurodyta, kad padaryti įrenginio pakeitimai yra neesminiai ir kai kurie parametrai buvo pagerinti.
Pavojingų atliekų deginimo įrenginio 2014-05-19 statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-60-140519-00072 ir 2014-06-26 darbų priėmimo pažyma patvirtina, kad visi rangos darbai pagal rangos sutartį buvo įvykdyti, perduodant įrenginį jokių išlygų nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti pagrįstą išvadą, kad rangovui (duomenys neskelbtini), veikiančiam pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), užteko kvalifikacijos ir pajėgumų suprojektuoti, pastatyti, išbandyti ir perduoti užsakovui (galutiniam paramos gavėjui) UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pavojingų atliekų deginimo įrenginį, kuris veikia iki šiol ir duoda įmonei didelę pridėtinę vertę, kaip patvirtino liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius A. D..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su APVA 2015-06-04 išvadoje nurodytais argumentais ir konstatuoja, jog V. D. pareikšti kaltinimai, kad jis, būdamas Viešojo pirkimo komisijos nariu, nepareikalavo iš dalyvio (duomenys neskelbtini) visų jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, kas leido (duomenys neskelbtini) nuslėpti informaciją, kad jis pasiūlymo pateikimo dieną nėra sėkmingai užbaigęs objektų KKK, DU PONT ir ZAK ir apgaulės būdu sudaryti rangos sutartį, yra nepagrįsti bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Dėl V. D. pareikštų kaltinimų, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui.
Šioje byloje V. D. taip pat kaltinamas, kad netinkamai atliko įmonės vadovo pareigas pagal sudarytas užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo, rangos, techninės priežiūros sutartis, pažeidė Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento nuostatus, nesilaikė Procedūrų vadove, įmonės įstatuose ir generalinio direktoriaus pareiginėje instrukcijoje nustatytų UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų, dėl ko valstybė ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) patyrė didelių nuostolių. Siekiant patikrinti kaltinimo pagrįstumą bei V. D. atsakomybę pagal minėtus teisės aktus, turi būti išanalizuotos šiose sutartyse ir įstatymuose numatytos UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigos.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius nuo 2004-07-01 iki 2011-02-01 (įgaliojimų pabaiga) buvo V. D.. Po jo įmonės generaliniu direktoriumi nuo 2011-02-24 iki 2011-08-31 buvo R. P.. Išraše nurodyti įmonės veiklos tikslai ir rūšys – pavojingų atliekų rinkimas, sandėliavimas, perdirbimas bei prekyba jomis, kita veikla (81 t., b. l. 90-97).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011-01-27 valdybos posėdžio protokolo Nr. 85 matyti, kad V. D. nuo 2011-02-01 atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų ir nuo 2011-02-02 paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju gamybai. Iš šių pareigų atleistas šalių susitarimu, vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus R. P. 2011-04-22 įsakymu Nr. P-6 (68 t., b. l. 132-133, 134).
ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartis dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ir UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2005-01-12 šalys sudarė sutartį, tikslu nustatyti santykius tarp sutarties šalių, atsakomybės pasiskirstymą dėl pagrindinių užduočių, aprašytų Finansiniame memorandume Nr. 2003/LT/16/P/PE/017. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad APVA yra atliekanti įgyvendinančios institucijos funkciją, o galutinis paramos (naudos) gavėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), kaip užsakovas, vykdantis projektą, kuriam skirtos Sanglaudos fondo lėšos, ir atliekantis kitas įgyvendinančios institucijos perduotas funkcijas (1 t., b. l. 6-16; 20 t., b. l. 11-21).
2008-03-31 tarp APVA (perkančioji organizacija), UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir (duomenys neskelbtini)/ SR UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas) buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. A/2007/L/36 dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos, kuria rangovas įsipareigojo užsakovui už sutarties kainą 86 984 018 litų (be PVM), kurią perkančioji organizacija ir užsakovas sumokės rangovui, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šią sutartį ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, laikantis sutarties nuostatų (Sutarties 3 punktas). Sutarties galiojimo terminas 43 mėn. (30 mėn. darbų baigimo laikas + 12 mėn. pranešimų apie defektus laikas + 28 d. atlikimo pažymos išdavimui (Sutarties 9 punktas). Sutartis įsigalioja tą dieną, kai Rangovas pateikia sutarties įvykdymo garantiją, o pasibaigia - kai visos sutarties šalys įvykdo savo įsipareigojimus (Sutarties 10, 11 punktai). Rangos sutarties pakeitime Nr. 1 (2008-04-21), pakeitime Nr. 2 (2009-02-09) ir pakeitime Nr. 3 (2009-06-30) buvo pakeista mokėjimo dalių piniginė išraiška ir mokėjimo tvarka, tačiau sutarties kaina ir kitos sąlygos nesikeitė. Taip pat pakeitime Nr. 3 buvo nustatyta, kad rangovas yra atsakingas už numatytų darbų atlikimą laiku ir už mokėjimų grafike numatytų sumų įsisavinimą (1 t., b. l. 17-19, 24-25). Rangos sutarties pasirašymo metu rangovas (duomenys neskelbtini) turėjo Italijos banko (duomenys neskelbtini) 2007-12-20 išduotą garantiją dėl rangos sutarties įvykdymo (27 t., b. l. 6-8), todėl sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos.
Rangos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. pasirašė, turėdamas įmonės Valdybos leidimą (22 t., b.l. 149; 38 t., b. l. 147).
Rangos sutartis buvo parengta pagal FIDIC (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos) “Sidabrinės knygos” statybos (iki rakto) sutarties (pirmas lietuviškas leidimas 2006 m.) sąlygas, pagal kurias rangovas prisiima visą atsakomybę už statybos objekto kokybę bei vykdo projektavimo, įrangos gamybos, tiekimo, montavimo, statybos darbus ir perduoda užsakovui pilnai įrengtą įmonę parengtą darbui (iki rakto), o užsakovas šiame procese beveik nedalyvauja (23 t., b. l. 74-111).
Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos Rangos sutartį sudarė 3 dalys: pagrindinė rangos sutartis, Bendrosios sutarties sąlygos (FIDIC “Sidabrinė knyga”) ir Konkrečiosios sutarties sąlygos, kurios apėmė Bendrųjų sąlygų pataisymus ir papildymus (23 t., b.l. 50). Rangos sutarties bendrose sąlygose buvo nurodyta, kad rangovas privalo projektuoti, vykdyti ir užbaigti darbus bei ištaisyti defektus, kaip numatyta pagal sutartį, taip pat atsakyti už visų veiksmų statybvietėje, statybos metodų ir darbų tinkamumą, stabilumą ir saugumą (4.1 punktas); rangovas turi būti atsakingas už darbų projektavimą ir atitikimą užsakovo reikalavimas, įskaitant projektavimo kriterijus ir paskaičiavimus, taip pat atsakingas už dalių, duomenų ir informacijos, kurie yra nurodyti sutartyje ir yra nekeičiami arba užsakovo atsakomybėje, numatomos darbų ar jų dalių paskirties aiškumo, užbaigtų darbų bandymo ir eksploatacijos kriterijų ir dalių, duomenų ir informacijos, kurių negali patikrinti rangovas, išskyrus jei sutartyje nenurodyta kitaip, teisingumą. Užsakovas neturi būti atsakingas už jokias klaidas, netikslumus ar praleidimus bet kokiuose užsakovo reikalavimuose, kurie nuo pradžių įtraukti į sutartį. Visi rangovo ir užsakovo ar kitaip gauti duomenys ir informacija neatleidžia rangovo nuo atsakomybės už darbų projektavimą ir atlikimą (5.1 punktas). Rangovas įsipareigoja, kad projektas, rangovo dokumentai, atlikimas ir baigti darbai atitiks šalies galiojančius įstatymus ir sutartį sudarančius dokumentus, pakeistus arba pataisytus darant pakeitimus (5.3 punktas). Jeigu rangovo dokumentuose randama klaidų, praleidimų, dviprasmybių, prieštaringumų, neatitikimų arba kitokių trūkumų, tai dokumentai ir darbai turi būti ištaisyti rangovo sąskaita, nesvarbu, ar gautas sutikimas arba patvirtinimas, kaip numatyta šiame straipsnyje (5.8 punktas). Visus rangovo dokumentus privalo saugoti rangovas, kol juos perima užsakovas. Rangovas dokumentus, susipažinimui ir pranešimus teikia užsakovui. Pranešime turi būti pažymima, kad rangovo dokumentai atitinka sutartį arba nurodoma tai, kas jos neatitinka. Užsakovas susipažinimo laikotarpiu rangovui gali pranešti, kad rangovo dokumentas neatitinka sutarties (ir nurodyti kas neatitinka) (1.8 ir 5.2 punktai). Pagal Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktą užsakovas privalo suteikti rangovui statybvietės ir jos prieigų valdymo teisę konkrečiose sąlygose nurodytu terminu (terminais), o pagal 2.2 punktą užsakovas privalo (kai turi tokias galimybes) rangovo prašomas, suteikti įmanomą pagalbą gaunant reikiamus, su sutartimi susijusius įstatymus, taip pat rangovui kreipiantis dėl kokių nors leidimų, licencijų arba suderinimų, kurių reikalauja tos šalies įstatymai. Remiantis sutarties 2.3 punktu, užsakovas privalo būti atsakingas, kad užsakovo personalas bei kiti užsakovo rangovai statybvietėje bendradarbiautų, remdami rangovo veiksmus, imtųsi veiksmų, panašių į tuos, kurių imasi rangovas pagal 4.8 (sauga darbe) ir 4.18 (aplinkos apsauga) punktų reikalavimus. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punkte nurodyta, kad užsakovas gali paskirti užsakovo atstovą veikti jo vardu pagal sutartį, kuris turi vykdyti jam pavestus įpareigojimus ir užsakovo suteiktus įgaliojimus (23 t., b.l. 80-111).
Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 2.3 punkte buvo nustatyta, kad nei vienas iš užsakovo darbuotojų nebus atsakingas už veiksmus, neveikimą įsipareigojimų nevykdymą ar praleidimus, už kuriuos pagal paslaugų sutartį su užsakovu yra atsakingas užsakovo atstovas. Pagal Konkrečiųjų sąlygų 2.6 punktą užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų darbų eigą ir kokybę, darbų grafiko laikymasi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Įgyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Užsakovas nustatęs, nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui ir užsakovo atstovui. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 3.1 punkte numatyta, kad užsakovo atstovo teisės ir pareigos, susijusios su statybos priežiūra ir kontrole, nustatomos užsakovo ir užsakovo atstovo sudarytoje sutartyje, taip pat šioje sutartyje. Užsakovo atstovas kartu yra statinio statybos techninės priežiūros vadovas ir vykdo pastarojo funkcijas, kaip nustatyta LR Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose. Jis yra užsakovo atstovas, vykdantis statinio statybos priežiūrą.
Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.1.2.12 papunktyje (Statinio statybos techninė priežiūra) nustatyta, kad užsakovas organizuoja statinio statybos techninę priežiūrą (nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, ar statybų metu laikomasi sutarties sąlygų, LR teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad rangovas privalo gauti visus reikalingus leidimus iš vietinių institucijų savo lėšomis, taip pat gali prašyti pagalbos užsakovo ar perkančiosios organizacijos gaunat leidimus, licencijas, suderinimus. Pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktą rangovas privalo suprojektuoti sutartyje nurodytus darbus, atsižvelgiant į projektavimo sąlygas, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus bei šios sutarties reikalavimus. Rangovas įformina normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoda juos užsakovui. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (našumo, valymo efekto, atsparumo ir t.t). Rangovo garantuojami sutarties darbų rodikliai ir garantuojami parametrai gali būti nustatomi garantijomis, kurios yra šios sutarties dalis. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad rangovas, laikydamasis darbų grafike numatytų terminų, privalo parengti techninį projektą ir pateikti jį tvirtinti užsakovui. Užsakovo atstovas patikrina projekto atitikimą sutarties sąlygoms ir reikalavimams, užsakovas organizuoja parengto statinio techninio projekto ekspertizę. Užsakovas, laikydamasis LR Statybos įstatymo nuostatų, tvirtina techninį projektą bei teikia jį nuolatinei statybos komisijai statybos leidimui gauti (22 t., b. l. 41-56).
Išnagrinėjus Rangos sutartyje nustatytas sąlygas, rangovo ir užsakovo atsakomybės pasiskirstymą, matyti, už šios sutarties tinkamą įgyvendinimą yra atsakingas rangovas, kuris turi tinkamai suprojektuoti ir pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį, teikti dokumentus ir pranešimus apie atliekamus darbus užsakovui (užsakovo atstovui - techniniam prižiūrėtojui), pašalinti nustatytus trūkumus bei vykdyti kitas pareigas. Rangovo atliekamų darbų kontrolę turi vykdyti užsakovo atstovas (techninis prižiūrėtojas) pagal jam pavestus įgaliojimus. Užsakovas negali kištis į rangovo ūkinę veiklą ir turi teisę (ne pareigą) kontroliuoti bei prižiūrėti atliekamų darbų eigą, kokybę, darbų grafiko laikymasi, padėti gauti leidimus, suderinimus ir pan. Rangos sutarties 2.3 punkte aiškiai pasakyta, kad nei vienas užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas (tame tarpe ir generalinis direktorius V. D.), nebuvo atsakingi už pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos kontrolę, nes ši pareiga priklausė užsakovo atstovui - statybos techniniam prižiūrėtojui FIDIC inžinieriui, su kuriuo buvo sudaryta atskira techninės priežiūros sutartis.
Pagal 2006-12-19 Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: techninė priežiūra sutartį Nr. 2006/92/A/L/LT, pasirašytą tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros (perkančiosios organizacijos), UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovo) ir UAB (duomenys neskelbtini) (tiekėjo) dėl statybos darbų techninės priežiūros (1.1 punktas) tiekėjas įsipareigojo atlikti techninėje specifikacijoje apibrėžiamas užduotis pagal joje nustatytus terminus (Sutarties 4.1 punktas), savo sąskaita apdrausti, apsaugoti ir apginti perkančiąją organizaciją ir užsakovą nuo visų veiksmų, pretenzijų, praradimų ar nuostolių, kylančių iš bet kokio tiekėjo veiksmo ar aplaidumo teikiant paslaugas, įskaitant ir bet kokį bet kokių teisinių nuostatų arba trečiosios šalies teisių pažeidimą (Sutarties 4.8 punktas), o perkančioji organizacija ir užsakovas turi suteikti tiekėjui informaciją ir/arba dokumentaciją, esančią jo dispozicijoje, ir kuri gali būti svarbi sutarties vykdymui (Sutarties 5.4 punktas), kiek galima glaudžiau bendradarbiauti su tiekėju tam, kad tiektų informaciją, kurios pastarasis gali pagrįstai reikalauti tam, kad būtų galima vykdyti sutartį (Sutarties 5.5 punktas), užsakovas įsipareigoja teikti savalaikes pastabas, susijusias su tiekėjo atliekamomis techninėje specifikacijoje apibrėžtomis užduotimis (Sutarties 5.8 punktas) (20 t., b. l. 104-112).
Techninės priežiūros paslaugų techninėje specifikacijoje nurodyta, kad techninė darbų priežiūra, t. y. atliktų ir atliekamų statybos darbų vykdymo kontrolė, dalyvavimas jų paleidime – derinime, taip pat statinių perdavimo –priėmimo metu bei pranešimų apie defektus laikotarpiu. Techninė darbų priežiūra turi būti vykdoma laikantis LR normatyvinių dokumentų bei FIDIC reikalavimų (2.2 punktas). Techninės priežiūros paslaugos tiekėjas turės užtikrinti kvalifikuotą ir profesionalią techninę priežiūrą vykdant „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ projekto statybos darbus: pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba, naujo pavojingų atliekų sąvartyno įrengimas ir Aukštrakių odų pramonės skystų atliekų sąvartyno uždarymas. Tiekėjas turės vykdyti FIDIC inžinieriaus funkcijas, kaip numatyta LR Statybos įstatyme ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, teikti finansines ir technines ataskaitas galutiniam paramos gavėjui ir APVA. Techninės specifikacijos 4.3 punkte nurodyta, kad į tiekėjo, kaip FIDIC inžinieriaus/užsakovo atstovo teikiamas paslaugas įeina visapusiška statybos, montavimo ir paleidimo darbų ir su jais susijusios veiklos priežiūra, t. y. deginimo įrenginio, <…> darbų priežiūra pagal LR normatyvinių dokumentų reiklavimus bei FIDIC sutarties sąlygas. Užsakovo atstovas, patvirtindamas rangovo pateiktas sąskaitas ir prisiimdamas pilną profesinę atsakomybę, suteiks garantiją, kad nupirktos medžiagos ir įrenginiai, įvykdyti statybos ir montavimo darbai atitinka pirkimo dokumentuose bei vėliau jų pagrindu sudarytose rangos darbų sutartyse, pasirašytose tarp perkančios organizacijos, užsakovo ir rangovo, numatytus reikalavimus (20 t., b.l. 116 -130).
Pažymėtina, kad LR Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 2 straipnsio 38 punktas nustatė, kad statinio statybos techninė priežiūra tai – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Analogiška nuostata buvo įtvirtina ir Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.2.12 punkte. Iš to seka, kad įrenginio statybos techninė priežiūra buvo vykdoma nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, o ne nuo statinio projektavimo pradžios. Statinio statybos pradžia nesutampa su statinio projektavimo pradžia, nes projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena, o jei šis sąvadas neprivalomas, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (STR 1.05.06:2005 7 punktas). Tuo tarpu statybos pradžia yra laikomas momentas, kai pradedama statyba pagal išduotą statybos leidimą. Statybos įstatymo (SĮ) 2 straipsnio 51 punkte, 16 straipsnyje yra nustatytos statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos, tarp kurių nenumatyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas iki statybos leidimo išdavimo privalėtų tikrinti ir pritarti statinio techniniam projektui. Ši pareiga statybos techniniam prižiūrėtojui nenumatyta nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniuose reglamentuose, taip pat nenurodyta pačioje techninės priežiūros sutartyje. Techninės priežiūros paslaugų sutarties techninėje specifikacijos 4.3 punkte pastraipoje “Sutarties įgyvendinimas” apibendrintai nurodyta, jog tiekėjas (techninis prižiūrėtojas) turės tvirtinti projekto statybų brėžinius (projektai turi atitikti atitikti STR 1.05.06:2005 reikalavimus), tačiau nepasakyta, kad turi tikrinti ir pritarti techniniam projektui. Todėl galima daryti išvadą, jog techninis prižiūrėtojas turėjo tvirtinti statybos brėžinius (darbo brėžinius) po statybos leidimo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos techninio prižiūrėtojo pareigos atsiranda, kaip nurodyta Statybos įstatyme, Rangos sutartyje ir Techninės priežiūros sutartyje - nuo statybos pradžios ir tęsiasi iki statinio pripažinimo tinkamu naudotis, todėl Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 5.1 punkte numatyta prievolė techniniam prižiūrėtojui patikrinti techninio projekto sprendinius ir jų atitikimą pirkimo dokumentams iki techninio projekto patvirtinimo bei statybos leidimo išdavimo neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 punkto ir 16 straipsnio reikalavimų, o taip pat prieštarauja tos pačios Rangos sutarties 1.1.2.12 punktui bei įneša neaiškumo ir dviprasmybių dėl Rangos sutarties 5.1 punkte numatytos užsakovo atstovo pareigos tikrinti techninio projekto, tame tarpe ir technologinės dalies, atitiktį pirkimo dokumentams, tuo labiau, kad užsakovo atstovas UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo (neskyrė) specialisto, turinčio kvalifikaciją, susijusią pavojingų atliekų deginimo technologija.
Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad tokio specialisto įmonė neskyrė, nes į sutartį nebuvo įtraukta tokia sąlyga. Vėliau buvo pasikvietę ekspertus iš šalies ir specialistą iš CSD Inžinieriai. Techninės priežiūros sutartį pasirašė dėl visų trijų objektų priežiūros prieš pirmąjį objektą. Rangos sutartyje buvo neapibrėžtumo, kurį skirtingai interpretavo rangovas ir užsakovas. Liudytojas paaiškino, kad įrengimo statymo metu buvo tikrinamas statybos atitikimas projektui ir atliekamų darbų kokybė. Pavojingų atliekų deginimo įrenginio dokumentus gavo prieš statybų pradžią. Jis nežino ar projektas buvo klaidingas. Liudytojas S. V. teisme parodė, kad techninei priežiūrai techninis projektas buvo pateiktas kartu su statybos leidimu, todėl konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra, o atitikimą pirkimo dokumentams vertino vėliau. Pirkimo dokumentai rangovo buvo pateikti pačioje pradžioje ir jie neturėjo pagrindo netikėti parengta dokumentacija, kol negavo bandymų rezultatų, nes technologija nėra statybos darbai. Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad technologinė projekto dalis buvo pateikta kartu su technine dokumentacija darbų vykdymui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, visi neaiškumai ir abejonės dėl užsakovo atstovo pareigos tikrinti techninio projekto atitikimą pirkimo dokumentams iki techninio projekto patvirtinimo, turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Be to, net ir nustačius, kad techninis prižiūrėtojas – užsakovo atstovas privalėjo patikrinti techninio projekto atitiktį pirkimo dokumentams, nuo to negali atsirasti atsakomybė užsakovui, kadangi ne jam ši pareiga pagal sutartį buvo priskirta (Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 2.3 ir 5.1 punktai). Užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) tik turėjo organizuoti techninio projekto ekspertizę, ir gavęs teigiamą ekspertizės išvadą, patvirtinti techninį projektą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (SĮ 12 str. 1 dalis, 22 str. 1 dalis, Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 5.1 punktas). Tokią aplinkybę patvirtina žemiau nurodyti rašytiniai įrodymai.
UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. 2008-10-10 raštu Nr. S-295a patvirtino techninio projekto sudėtį (18 tomų), kad būtų galima teikti techninį projektą ekspertizei. Tvirtinamų techninio projekto dokumentų sąrašas buvo pridėtas prie minėto rašto, kaip priedas. Dokumentus užsakovui pateikė UAB (duomenys neskelbtini). Sąraše nurodyta, jog V tome yra technologija (brėžiniai), VI tome - technologijos aiškinamasis raštas (1 t., b. l. 26-27, 29-30). Kaip nurodė kaltinamasis V. D., šiuo raštu nebuvo tvirtinamas techninis projektas, o tik projekto sudėtis. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad 2008-10-10 rašte buvo padaryta rašybos klaida, nes rašte yra nurodyta, jog prie rašto pridedamas tvirtinamų techninio projekto dokumentų sąrašas. Šiuo atveju rašybos klaida, kad tvirtinamas techninis projektas, negali būti vertinama, kaip faktas, kad buvo patvirtintas techninis projektas. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad šis raštas su patvirtinta projekto sudėtimi buvo pateiktas ekspertizei, o ne savivaldybei dėl statybos leidimo gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
UAB (duomenys neskelbtini) projekto bendrosios ekspertizės akte, surašytame projekto ekspertizės vadovo J. Š., 2008-11-17 Nr. 08-104 nurodoma, kad ekspertizei buvo pateikta techninis projektas iš 18 dalių (tomų), techninio projektuotojas UAB (duomenys neskelbtini), projekto vadovas C. A. G.. Taip pat nurodyta, kad buvo atliktos techninio projekto specialiosios ekspertizės ir derinimai: higieninės ekspertizės protokolas, sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, technologinės dalies ekspertizės aktas, gaisrinės saugos ekspertizės protokolas. Statinio kategorija – ypatingas statinys. Pavojingų atliekų deginimo įrenginys statomas (duomenys neskelbtini) ir skirtas apdoroti 8000 t pavojingų kietų, pastos pavidalo ir skystų atliekų per metus. Atliekų deginimas bus vykdomas sukamojoje krosnyje ir antrinio deginimo kameroje. Deginimo metu išsiskirianti energija transformuojama į garą ir elektros energiją. Ekspertizės išvada – techninis projektas atitinka statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. Projektą galima rekomenduoti tvirtinti (1 t., b. l. 35-40). Teismo posėdyje liudytojas J. Š. nurodė, kad jis pasirašė teigiamą techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą, rodiklius perrašė, nes jų netikrina ir negali patikrinti. Niekur neparašyta, kad ekspertas turi tikrinti rodiklius. Ekspertas negali atsakyti už kitų klaidas, jis tik parašo bendrosios ekspertizės aktą, kuriame rekomenduoja projektą tvirtinti. Jis nekreipė dėmesio į technologinės dalies ekspertizės dalį, nes technologinė dalis ne jų reikalas. Tai yra specialioji ekspertizė, kuri turi būti pateikta su bendruoju projekto aktu.
Byloje esantis 2008-11-14 ekspertizės aktas, surašytas (duomenys neskelbtini) atsakingo technikos specialisto M. C. patvirtina, kad, atlikus pavojingų atliekų deginimo įrenginio (duomenys neskelbtini) techninio projekto (technologinės dalies) ekspertizę pagal projektinius rodiklius: įrenginio šiluminis našumas – 6,4 MW, pagaminamų garų kiekis – 5 t/h, katilo slėgis – 39 bar, antrinio degimo buvimo laikas – 2 sekundės, antrinio degimo temperatūra, kai Cl < 1proc. – 850 oC, antrinio degimo temperatūra, kai Cl > 1 proc. – 1100 oC, elektros energijos gamyba – 647,65 kW/h, veikimo laikas – 7300 h/m, deginamų atliekų kiekis – 1100 kg/h ir kitus rodiklius, nustatyta, jog pasiūlyta technologija, aprašytas veikimo procesas ir pateikti rodikliai atitinka privalomus projektavimo reikalavimus, techninius teisinius aktus ir galiojančias Europos normas. Šios ekspertizės vertinimui buvo pateikti dokumentai: technologiniai masės brėžiniai, brėžiniai su medžiagų srautais ir šiluminiu balansu, techninis aprašas (30 t., b. l. 116-122).
UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. 2008-11-17 raštu Nr. S-331a patvirtino techninį projektą ir bendruosius statinio rodiklius pagal UAB (duomenys neskelbtini) atliktą 2008-11-17 projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. 08-104 (1 t., b. l. 32-34).
(duomenys neskelbtini) savivaldybės nuolatinės statybos inspekcijos komisijos 2008-11-18 protokolas Nr. 507 patvirtina, kad klausimas dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos leidimo išdavimo buvo svarstomas komisijos posėdyje ir, įvertinus pateiktus dokumentus, priimtas sprendimas išduoti statybos leidimą. Šio protokolo pagrindu 2008-11-26 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 501. Statybos leidime nurodyta, kad projektą rengė UAB (duomenys neskelbtini), projekto vadovas C. A. G., techninis prižiūrėtojas S. V.. Leidimą gavo UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. 2008-11-26 (1 t., b. l. 41-45).
Iš šių įrodymų matyti, kad V. D. techninį projektą patvirtino 2008-11-17 tik gavęs ekspertizės išvadą ir tik po techninio projekto patvirtinimo buvo išduotas statybos leidimas. Techninis projektas 2009 metais buvo koreguotas dėl statybinės, o ne dėl technologinės dalies, ką įrodo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus V. D. 2009-06-23 raštas Nr. S-149, kuriuo jis patvirtino koreguotą techninį projektą ir bendruosius statinio rodiklius pagal UAB (duomenys neskelbtini) atliktą 2009-06-19 projekto dalinės ekspertizės aktą Nr. 09-36 (1 t., b.l. 51-56), o (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2009-07-22 išdavė statybos leidimą Nr. 501* dėl pakoreguotų statinio bendrųjų rodiklių: bendro ploto, statybinio tūrio ir statinio aukščio (aukštis padidėjo nuo 20,40 m iki 23,40 m) (1 t., b.l. 49-50).
Žemesnės instancijos teismas
Aptartos aplinkybės įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus V. D. veiksmai atitiko Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 5.1 punkto reikalavimus, kad užsakovas organizuoja parengto statinio techninio projekto ekspertizę ir laikydamasis LR Statybos įstatymo nuostatų, tvirtina techninį projektą bei teikia jį nuolatinei statybos komisijai statybos leidimui gauti; Statybų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva, bei SĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ypatingo statinio projektas ar statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projektas iki gaunant statybos leidimą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik esant projektų ekspertizės išvadoms, kad galima projektą tvirtinti). Taip pat V. D. veiksmai atitiko STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas” (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-01-26 iki 2009-04-03) 59 punkto reikalavimus, kad projekto tvirtinimas – tai Statytojo pritarimas parengtam projektui. Iki gaunant statybos leidimą, esant projekto ekspertizės išvadai, kad projektą galima tvirtinti, privalo būti tvirtinamas: ypatingo statinio ar statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, techninis projektas ar techninis darbo projektas, pakoreguotas pagal privalomąsias projekto ekspertizės išvadas ir 60 punkto reikalavimus, kad projektas su jame pateiktais statinio rodikliais tvirtinamas tvirtinamuoju dokumentu, prie kurio pridedamas tvirtinamų rodiklių sąrašas (sąrašai). Pagal STR 1.05.06:2005 62 punktą projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę. Esant tokiam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad Statybos įstatymo ir STR 1.05.06:2005 59 punkto reikalavimų V. D. nepažeidė, techninis projektas buvo patvirtintas normatyviniuose aktuose nustatyta tvarka.
Kaltinamojo akto 19 pastraipoje nurodoma, jog V. D. pažeidė STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas” 64 punktą, kuris nustato, kad darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams) bei Techninio projekto ir Techninio darbo projekto Techninėms specifikacijoms statybai statinio statybos techninis prižiūrėtojas (pagal FIDIC dokumentus – Inžinierius) pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas „Pritariu statyti“. Tai reiškia, kad Darbo projektas atitinka Techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), Projektas yra ekspertuotas (kai tai privaloma), pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, Patvirtintas Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir tik pagal tokius Projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) Rangovas gali vykdyti statybos darbus. Kaip matyti, ši STR norma kalba apie darbo projektus ir technines specifikacijas, kuriems reikalingas techninio prižiūrėtojo pritarimas, vykdant statybos priežiūrą, o ne apie techninį projektą, kurį iki statybos leidimo išdavimo tvirtina užsakovas.
Pagal Statybos įsatymo 2 straipsnio 34 punktą, statinio projekto tvirtinimas – tai statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.
STR 1.05.06:2005 statinio techninį projektą (techninis projektas) apibrėžia, kaip projekto pirmąjį ir pagrindinį etapą, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas (6.9 punktas). Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.6.10 punkte nustatyta, kad techninis projektas – laikantis projektavimo sąlygų ir teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų parengtas projektas, atitinkantis STR 1.05.06:2005 reikalavimus, pagal kurį išduodamas leidimas statybai (22 t., b. l. 41-56). Tuo tarpu pagal STR 1.05.06:2005 6.11 punktą statinio techninis darbo projektas (techninis darbo projektas) – tai projektas, apjungiantis techninį projektą ir darbo projektą. Rangos sutarties 1.1.6.10 punkte nustatyta, kad statinio darbo projektas – rangovo parengtas dokumentas, kuriame detalizuojamas techninis projektas statybos montavimo darbams atlikti. Iš to seka, kad kaltinamajame akte painiojamos techninio projekto ir techninio darbo projekto sąvokos, neteisingai interpretuojama, jog užsakovas turėjo tvirtinti techninį projektą, tik turėdamas techninės priežiūros (užsakovo atstovo) pritarimą. Situacija dėl užsakovo atstovo pareigos tikrinti techninio projekto atitikimą pirkimo dokumentams jau buvo aptarta, nagrinėjant rangovo, užsakovo ir užsakovo atstovo (techninio prižiūrėtojo) atsakomybės klausimą pagal Rangos ir Techninės priežiūros sutartis, todėl nurodytų motyvų teismas nebekartoja ir daro išvadą, kad V. D. STR 1.05.06:2005 64 punkto reikalavimų nepažeidė.
Analizuojant kaltinimus dėl techninio projekto keitimo, neatitikimo pirkimo dokumentams ir pan., byloje esantys duomenys neįrodo, kad V. D. patvirtintas techninis projektas neatitiko pastatyto pavojingų atliekų deginimo įrenginio parametrų, kad techninis projektas (technologinė dalis) buvo keičiamas ir pan. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba vykdoma ir įteisinama pagal statinio projektą (techninį projektą), o ne pagal pirkimo dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. 2008-11-17 raštu Nr. S-331a patvirtino techninį projektą ir bendruosius statinio rodiklius pagal pateiktą bendrosios ekspertizės aktą Nr. 08-104, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės statybos inspekcijos komisija, patikrinusi pateiktus dokumentus, 2008-11-26 išdavė statybos leidimą Nr. 501 (1 t., b. l. 32-34, 41-45), pagal kurį ir buvo statomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys.
Iš 2010-03-17 pasitarimo protokolo Nr. 50-vad. matyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovai paaiškino, jog techninį projektą (TP) sudaro technologinis aprašymas ir brėžiniai. Jis buvo pateiktas 2008 m. ir su juo buvo gautas statybų leidimas (69 t., b. l. 151-156).
UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai V. D. 2011-04-22 tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam einant UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, niekada nebuvo pareikšta pageidavimų pastatyti deginimo įrenginį pavojingom atliekoms deginti, pakeičiant pasiūlymo sprendimus dėl pirkimo dokumentuose pateiktų vidutinio koloringumo atliekų (15 MJ/kg) ar sukamosios krosnies matmenų pakeitimo (3 t., b. l. 80).
Pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninio projekto technologinės dalies korektūra (laida A, tomas XXI) UAB (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta 2014-03-06 UAB „(duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus S. V. prieš priduodant įrenginį (65 t., b. l. 65), tačiau tuo metu V. D. UAB (duomenys neskelbtini) jau nedirbo.
Pagal teismo 2018-02-05 pareikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) parengtą Pavojingų atliekų deginimo gamyklos technologinį aprašą 2008-09-30 Rev. Nr. 01 ir Pavojingų atliekų deginimo įrenginio (statyba) techninio projekto technologinę dalį (aiškinamąjį raštą) 2008.10 Rev. Nr. 05 (2 pilkos spalvos segtuvai), iš kurių matyti, kad technologinės dalies autorius (duomenys neskelbtini), projekto vadovas buvo C. A. G., kuriam LR Aplinkos ministerijos 2008-05-09 išduota teisės pripažino pažyma Nr. TPP-2008/66-0198 patvirtina, kad jam pripažinta teisė Lietuvos Respublikoje eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas. Tiek technologijos apraše, tiek techninio projekto technologinės dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad įrenginys gali deginti kietas, skystas ir pastos pavidalo pramonines atliekas bei medicinines atliekas. Pagrindiniai įrenginio techniniai duomenys yra: pajėgumas – 1100 kg/h, šiluminė apkrova – 6,4 MW/h, garų gamybos pajėgumas – 5 t/h, elektros energijos gamyba – 647,65 kW/h (bruto), antrinio deginimo laikas – 2 sek., antrinio deginimo temperatūra, kai chloro <1 proc. – 850 oC, antrinio deginimo temperatūra, kai chloro >1 proc. – 1100 oC. Įrenginys skirtas apdoroti 8000 tonų pavojingų atliekų per metus. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) pateikė Techninį projektą (2 mėlyni segtuvai). Pavojingų atliekų deginimo įrenginio projekto technologinės dalies parengimo brėžinius ir aiškinamąjį raštą 2008.10 Rev. Nr. 06, kuriame nurodomi analogiški įrenginio parametrai, kaip minėtame deginimo gamyklos technologiniame apraše. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. D. patvirtino techninį projektą, kuriame nurodytas įrenginio šiluminė apkrova 6,4 MW/h ir toks įrenginys buvo pastatytas. Po techninio projekto patvirtinimo, šio projekto technologinės dalies pakeitimai nebuvo daromi ir V. D. jų netvirtino.
Kaltinimo 45 pastraipoje nurodyta, kad buvo patirti nuostoliai dėl techninio statybos prižiūrėtojo pasikeitimo, nes 2013-11-21 buvo sudarytos sutartys Nr. PS-41 ir 2014-03-25 Nr. PS-7 su UAB (duomenys neskelbtini) dėl rangos darbų techninės priežiūros, tačiau šios sutartys buvo sudarytos V. D. jau nebedirbant UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi. Šios sutarys sudarytos po to, kai perkančioji organizacija APVA nepratęsė sutarties su UAB (duomenys neskelbtini), todėl V. D. negali būti atsakingas už perkančiosios organizacijos 2013 metais priimtus sprendimus pakeičiant techninį prižiūrėtoją.
V. D. taip pat kaltinamas netinkamai vykdęs pareigas, numatytas UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigybiniuose nuostatuose, įmonės įstatuose bei Projekto procedūrų vadove (kaltinimo 5, 16, 17 pastraipos), todėl turi būti išanalizuota generalinio direktoriaus atsakomybę pagal minėtus dokumentus.
Vadovaujantis ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartimi dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo Nr. 2005/GPG/13, UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. 2007-01-18 įsakymu Nr. 5 patvirtino Projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ Nr. 2005/17/A/P/LT, vykdomą pagal finansinį memorandumą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017, įgyvendinimo Procedūrų vadovą, kuris buvo privalomas, vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ ir kuris apėmė 4 komponentus: pavojingų atliekų sąvartyno įrengimą, pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybą, (duomenys neskelbtini) odų pramonės skystų atliekų sąvartyno uždarymą, praeities taršos sutvarkymą. Procedūrų vadove buvo apibrėžtos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, susijusių su projekto įgyvendinimu pareigos, FIDIC inžinieriaus pareigos, nustatytos ataskaitų formos bei reglamentuoti kiti klausimai. Procedūrų vadovo 1.3 punkte nurodyta, kad Procedūrų vadovas yra dokumentas, nurodantis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) ir kitos su Projektu įgyvendinančios organizacijos turi elgtis, kad Projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. Procedūrų vadovo 3.4 punkte buvo apibrėžtos UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigos: planuoti, organizuoti bei kontroliuoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, organizuoti darbuotojų atranką bei pasirašyti darbo sutartis, tvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos teisinius dokumentus, organizuoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos planų bei biudžeto rengimą ir teikti valdybai tvirtinti, organizuoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitų rengimą, tvirtinti bendrovės finansines ataskaitas, organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatų įgyvendinimą.
Procedūrų vadovo 3 priede buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai, patvirtinti Valdybos 2004-07-02 posėdžio protokolu Nr. 7, kurių 2 punkte nurodyta, kad direktorius dirba, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos nutarimais. Pareiginių nuostatų III dalyje numatytos UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigos: organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis ir tvirtina jų pareiginius nuostatus, savo kompetencijos ribose skatina darbuotojus ir skiria jiems nuobaudas bei atlieka kitas pareigas, susijusias su įmonės veikla. Pareiginių nuostatų V dalyje numatyta generalinio direktoriaus atsakomybė, t. y. direktorius atsako: už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinės finansinės atskaitomybės sudarymą; sutarties su audito įmone sudarymą; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą dienraštyje (duomenys neskelbtini); informacijos pateikimą akcininkams; kitų Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (38 t., b. l. 126-128, 129-136).
Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo (galiojusio laikotarpiu nuo 2007-01-30 iki 2011-07-05) 37 straipsnį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą ir kitų šiame straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą.
Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų, UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui nepriklausė kontroliuoti rangovą ar FIDIC Inžinierių, tikrinti jų dokumentus ar teikti jiems informaciją. Priešingai - visi dokumentai, informacija, susijusi su statybomis, rangovo turėjo būti pateikiama užsakovui UAB (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui – FIDIC inžinieriui. Todėl sutiktina su kaltinamojo V. D. argumentais, kad jam neturėjo rūpėti techninės dokumentacijos klausimai, nes pagal sutartį buvo teikiama techninės priežiūros (FIDIC inžinieriaus) paslauga. Pagal Procedūrų vadovo 3.3 punkte apibrėžtas FIDIC inžinieriaus funkcijas, būtent jis turėjo pareigą vykdyti techninę priežiūrą, tikrinti ir kontroliuoti statinių statybos darbų ir įrenginių montavimo darbų kokybę, bei glaudžiai bendradarbiaujant su Projekto įgyvendinimo grupe (PĮG), užtikrinti, kad darbai atitiktų brėžinius ir specifikacijas. Taip pat FIDIC Inžinierius turėjo atlikti bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą; kontroliuoti ir tvirtinti rangovo registravimo žurnalus ir darbų įrašus; kontroliuoti, kad visa dokumentacija (pažymos, garantijos, ataskaitos ir kt.), kurią pagal darbų sutarčių reikalavimus darbų rangovai turės pateikti UAB (duomenys neskelbtini), būtų parengta ir pateikta pagal nustatytus reikalavimus; tikrinti rangovų pateiktų sąskaitų pagrįstumą, ir rekomenduoti UAB (duomenys neskelbtini) jas tvirtinti ar netvirtinti, tokiu atveju nurodant trūkumus; patikrinti ir patvirtinti visus projektus ir brėžinius, įskaitant rangovų ruoštus statybinius brėžinius; teikti UAB (duomenys neskelbtini) kvalifikuotas technines pastabas bei išvadas dėl rangovų siūlomų techninių sprendimų pagrįstumo; peržiūrėti rangovų ir įrenginių gamintojų bei tiekėjų ruoštus darbo brėžinius; užregistruoti bet kokį pasikeitimą ar sąlygą, kuri prieš tai nebuvo žinoma, dėl kurios gali prireikti koreguoti projektą ir/ar darbų specifikacijas, informuoti UAB (duomenys neskelbtini) apie tokį pasikeitimą ir rekomenduoti atitinkamus veiksmus; suteikti informaciją UAB (duomenys neskelbtini) jam rengiant ataskaitas APVA apie darbų sutarties vykdymo eigą bei atlikti kitas priskirtas funkcijas. Pagal Procedūrų vadovo 11.1 punktą už projekto vykdymo monitoringą buvo atsakingi FIDIC inžinierius, UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovas ar kitas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliotas darbuotojas, turintis kompetencijos ir patirties prižiūrėti sudėtingą rangovinį projektą. Projektų vadovas turėjo pildyti patikros lapus pagal Procedūrų vadove pateiktus priedus, šis darbas 2007-01-18 įsakymu buvo pavestas UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovui S. F. ir jis už tai buvo atsakingas (67 t., b.l. 143-193). Pagal ISPA/ Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp APVA ir UAB (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 3 punktą APVA buvo atsakinga už projekto įgyvendinimo kontrolę pagal Procedūrų vadovo nuostatas, projektų patikrinimą jų įgyvendinimo vietose, šių patikrinimų registraciją bei turėjo imtis būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, taip pat kaupti visą reikalingą informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą (56 t., b.l. 62-72). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D. netinkmai atliko savo pareigas, numatytas Procedūrų vadove.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, konkretūs tarnybos veiksmai, kurių neatlikimu ar netinkamu atlikimu kaltinamas asmuo, visais atvejais turi priklausyti jo kompetencijai. Atsakomybės ribą pagal BK 229 straipsnį apibrėžia asmeniui suteiktos teisės, pareigos, įgaliojimai. Asmuo negali būti kaltinamas tuo, kas nepriklauso jo kompetencijai. Jei neįrodoma ir nepagrindžiama, kuo konkrečiai pasireiškė tarnybos pareigų neatlikimas, net ir didelės žalos atsiradimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui inkriminuoti negalima. Kadangi asmuo neatlikdamas savo pareigų ar atlikdamas jas netinkamai, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, tai ir kaltinimas turi būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistas konkrečias šių aktų nuostatas ir negali remtis abstrakčiomis formuluotėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017). Be to, baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. D. veiksmai, nurodyti kaltinime (17 pastraipa), kad savo parašu nepatvirtino Procedūrų vadove numatytų patikros lapų, sukėlė tokius padarinius, dėl kurių atsirado didelė žala valstybei ir juridiniam asmeniui. Be to, pagal Procedūrų vadovo 11.1 punktą už projekto vykdymo monitoringą buvo atsakingi FIDIC inžinierius ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas projektų vadovas - S. F., todėl generalinis direktorius V. D. negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus, kuriems ši funkcija buvo deleguota.
Kaltinimo 40 pastraipoje nurodyta, kad tinkamai neįgyvendinus projekto - laiku nepasiekus Europos Komisijos sprendime nurodyto tikslo - įrengti pavojingų atliekų deginimo įrenginį, didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė ir jos piliečiai. Kaltinimo 41 - 58 pastraipose nurodyta kokio dydžio yra žala (nuostoliai) ir kas ją patyrė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras, atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) finansinę–ūkinę ekspertizę, 2018-06-19 ekspertizės akto Nr. 11-561(18) išvadose nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-03 specialisto išvadoje Nr. 46 (67 t., b. l. 8-61), kuria rėmėsi pirminis kaltinimas V. D., netiksliai apskaičiuoti 2010-11-21– 2015-06-30 laikotarpio nuostoliai. UAB (duomenys neskelbtini) minėtu laikotarpiu patyrė 1 610 510,94 Eur nuostolių, iš kurių 737 323,59 Eur nuostoliai, susiję su pavojingų atliekų deginimo įrenginio tiesiogine veikla, 611 714,53 Eur - negautos pajamos ir 261 472,81 Eur - nuostoliai dėl Rangos sutartyje Nr. A/2007/L/36 numatytų rangovo įsipareigojimų ir žalos įvertinimo. UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-03 specialisto išvadoje Nr. 46 buvo nurodyta nuostolių suma – 2 582 598,65 Eur, t. y. 972 087,71 Eur daugiau, nei nustatyta atlikus šią ekspertizę (82 t., b. l. 40-112; 81 t., b.l. 184-198).
Pagal ekspertizės išvadą, nuostoliai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2010-11-21 iki 2015-06-30. V. D. UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi dirbo iki 2011-02-01, todėl visos išlaidos, patirtos dėl įvairių ekspertų ir specialistų, teisininkų paslaugų pirkimo, ginčų sprendimo, darbuotojų prastovų ir kt. po 2011-02-01 už daugiau nei keturis metus po V. D. išėjimo iš darbo kelia didelių abejonių ar tikrai šios išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir ar gali būti inkriminuotos V. D.. Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba buvo užbaigta 2014-05-19, 2014-06-26 įrenginys perduotas užsakovui ("Sidabrinės knygos" sąlyga "iki rakto") ir nuo 2014-06-26 įrenginys pradėtas užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pastoviai eksploatuoti. Nuo 2011-02-01 (V. D. generalinio direktoriaus įgaliojimų pasibaigimo), daugiau nei trejus metus iki įrenginio perdavimo užsakovui (2014-06-26) buvo atliekami bandymai, trūkumų šalinimai, vyko teisiniai ginčai dėl sutarties vykdymo, įrenginio parametrų atitikimo pirkimo dokumentams ir kt., todėl teismas mano, kad visi šie nuostoliai negalėjo atsirasti vien dėl buvusio generalinio direktoriaus V. D. veiksmų, nes nuo 2011-02-01 jis nedirbo generaliniu direktoriumi, ir galėjo būti kitų faktorių (pvz., kitų UAB (duomenys neskelbtini) vadovų, rangovo, techninio prižiūrėtojo veiksmų, pareigų netinkamo atlikimo), lėmusių paskaičiuotus nuostolius, todėl visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nepasitvirtino V. D. pareikšti kaltinimai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui dėl netinkamo pareigų atlikimo. Priešingai - išryškėjo situacija, kad V. D. tinkamai atliko UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas ir jeigu ne jo atleidimas iš pareigų baigiant vykdyti projektą dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos, šis projektas galėjo būti laiku įgyvendintas iki 2011-12-31, kai baigėsi terminas ES lėšų tinkamam panaudojimui. Tokią nuomonę suponuoja žemiau nurodyti bylos duomenys.
V. D. dirbant UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigose, 2008-03-31 buvo pasirašyta Rangos sutartis su rangovu (duomenys neskelbtini)/ UAB (duomenys neskelbtini) dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos.
Rangovo (duomenys neskelbtini) 2010-05-30 rašte Nr. 100503/1 dėl darbų vykdymo eigos nurodyta, kad rangovas savo įsipareigojimus pagal Rangos sutartį pradėjo vykdyti 2008-04-02, tačiau, pradėjus vykdyti projektavimo ir kitus darbus paaiškėjo, kad nėra parengtas UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių filialo detalus planas. 2008-07-03 patvirtinus detalųjį planą, buvo pradėti projektavimo darbai, buvo atsižvelgiama į 2008-07-31 susirinkime užsakovo išsakytas pastabas, kaip būtų galima optimizuoti projektą, į kuriuos rangovas atsižvelgė ir įgyvendino techniniame projekte. Rašte nurodyta, kokie įrenginio ir statybinės dalies patobulinimai buvo padaryti techniniame projekte. Rangovas įsipareigoja, kad visi darbai bus atlikti kokybiškai ir visos ES lėšos bus įsisavintos laiku, kaip to reikaluaja projektas Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 (22 t., b. l. 85-89).
UAB (duomenys neskelbtini) 2007-12-06 raštas Nr. 345 patvirtina, kad užsakovas įsipareigojo savo sąskaita pateikti bandomųjų paleidimų metu rangovui 4000 tonų pavojingų atliekų pagal pirkimo dokumentuose pateiktą deginamų pavojingų atliekų sąrašą bei garantiniu įrenginio eksploatavimo laikotarpiu pilnai aprūpinti pavojingomis atliekomis (21 t., b. l. 199).
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-31 rašte Nr. S-103 „Dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio pripažinimo tinkamu naudotis“, adresuotame APVA, pasirašytame V. D., nurodyta, kad pavojingų atliekų įrenginio statyba privalo būti baigta 2010-10-31, todėl prašo Perkančiąją organizaciją, pasitelkus FIDIC sutarčių teisininkus, išaiškinti ir nurodyti teisiškai priimtiniausią būdą, kuriuo šis įrenginys būtų pripažintas tinkamu naudoti (22 t., b. l. 143).
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-08-31 rašte Nr. S-147 „Dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti“, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasirašytame V. D., prašo UAB (duomenys neskelbtini), atliekančią užsakovo atstovo funkcijas, informuoti ar rangovas – (duomenys neskelbtini)/ UAB (duomenys neskelbtini) yra pateikusi visą reikalaujamą techninę dokumentaciją bei įvykdžiusi visus sutartyje numatytus rangos darbus, bei pranešti ar galima kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl valstybinės komisijos objekto pripažinimo tinkamu naudoti sudarymo (63 t., b. l. 143).
APVA 2014-07-31 rašte Nr. (29-2-3)-APVA-1285, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Rangovas ne vieną kartą yra informavęs, kad rangos darbų vėlavimas yra ne vien dėl jo kaltės. 2010-05-03 rašte Nr. 100503/1 Rangovas nurodė, kad ne nuo jo priklausiusias aplinkybes, kurios turėjo tiesioginės įtakos darbų vėlavimams: tik 2008-07-03 buvo patvirtintas detalusis planas, 2008-09-09 buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, tik 2008-11-26 išduotas statybos leidimas, kai rangos sutartis pasirašyta 2008-03-31 (65 t., b.l. 75-76).
Užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-17 patvirtino rangovo parengtą techninį projektą ir 2008-11-26 buvo išduotas statybos leidimas. Statybos darbai pradėti vėlai rudenį, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygomis, ką patvirtino ir liudytojas D. K.. 2010 metais įrenginys jau buvo pastatytas ir galėjo būti pradėti pirmieji bandymai, tačiau tik 2010-11-11 buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK).
Gavęs TIPK leidimą, rangovas (duomenys neskelbtini) iškart pradėjo pavojingų atliekų deginimo įrenginio bandymus. Iš 2011-02-07 bandymų ataskaitos, pasirašytos (duomenys neskelbtini) projekto vadovo H. K., suderintos su techninės priežiūros FIDIC inžinieriumi S. V. bei UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių filialo direktoriumi B. S., matyti, kad bandymai buvo vykdomi trimis etapais: bandomasis paleidimas (šaltasis ir karštasis bandymai), funkcinis bandymas ir įvedimas į eksploataciją. Bandymų metu įrenginio parametrai buvo tokie: pajėgumas - 1100 kg/h, šiluminė apkrova – 6,4 MW, garų gamybos pajėgumas – 5 t/h, antrinio degimo temperatūra, kai chloro < 1 proc. – 850 oC, antrinio degimo temperatūra, kai chloro > 1 proc. – 1100 oC, maksimaliai įmanoma 1200 oC, energijos gamyba – 647,65 kW/h, bei kitus rodiklius. Bandomojo paleidimo šaltasis bandymas vyko nuo 2010-10-15 iki 2010-11-05, t. y. vieną mėnesį, ir nors ši patikra jau buvo atlikta 2010 m. vasarą, tačiau dėl užtrukusio TIPK leidimo išdavimo (išduotas 2010-11-11), darbai buvo sustabdyti. Įrenginio karštasis bandymas pradėtas 2010-11-15 ir truko iki 2010-12-18. Bandymo metu įrenginys išbandytas pagrindiniu kuru – projekte numatytomis deginti atliekomis: skystomis, kietomis ir pastos tipo. Degintos medicininės atliekos ir ypač degūs skysčiai. Buvo nustatyta, kad įrenginys sumontuotas tinkamai ir pasiekia projektinius parametrus ir galingumus. Bandymo metu buvo optimizuotas sistemų darbas, vykdomi praktiniai užsakovo personalo mokymai pamainose. Po karštojo bandymo atliekų deginimas buvo nutrauktas aptarnavimo ir apžiūros darbams. Po aptarnavimo darbų periodo 2011-01-14 įrenginys buvo pilnai paruoštas II etapo funkciniam 300 val. bandymui, kuris vyko nuo 2011-01-14 iki 2011-01-27. Šio bandymo metu buvo pasiekti geri įrenginio valdymo rezultatai, sistemos darbas pilnai optimizuotas ir įsitikinta, kad įrenginys atitinka visus funkcionalumo ir aplikosauginius reikalavimus. Stebint išmetimus ir juos kontroliuojant reagentų tinkamu dozavimu bei atliekų padavimu, bandymo metu buvo išlaikytos išmetimų normos, kurių dauguma yra gerokai mažesnės nei ribinė vertė, nustatyta LR Aplinkos ministerijos ir nurodytos išduotame UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidime. Funkcinio bandymo periodo išmetimų suminė lentelė ir pagal TIPK numatytos ribinės išmetimų vertės pateiktos ataskaitoje. Taip pat, atsižvelgiant į užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų pasiūlymus, numatyta, ką reikėtų pakeisti ir pagerinti (krano būgno sistemą, griebtuvą, įrengti tiesioginio padavimo liniją). Po funkcinio bandymo įrenginys buvo paruoštas III etapo bandymui - įvedimui į eksploataciją (1 t., b. l. 86-99). Ši ataskaita patvirtina, kad bandomojo paleidimo ir funkcinio išbandymo pirmieji bandymai buvo baigti ir priimti užsakovo ir jo atstovo – FIDIC inžinieriaus, kuris žinojo apie įrenginio parametrus, sekė įrenginio bandymus, taigi vykdė techninę priežiūrą, kaip buvo numatyta techninės priežiūros sutartyje. Nuo 2011-01-27 galėjo būti pradėti III etapo bandymai, kuomet įrenginys nuosekliai dirbdamas turėjo sudeginti ne mažiau kaip 4000 tonų pavojingų atliekų ir išdirbti mažiausiai 3750 valandų (Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 9.1 punktas). Kadangi įrenginys turėjo būti priduotas ir ES lėšos tinkamai panaudotos iki 2011-12-31, dar buvo likę pakankamai laiko (11 mėnesių) projektui užbaigti, tačiau 2011-02-01 V. D. buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų.
UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių filialo teismo ekspertizei 2018-05-09 raštu Nr. S-109 pateiktoje lentelėje Pavojingų atliekų deginimo įrenginio paleidimo ir stabdymo datos, pasirašytoje DĮ vadovo M. M., nurodyta, kad nuo 2010-11-21 iki 2011-01-27 buvo sudeginta 1205,80 tonų pavojingų atliekų, o iki 2011-12-20 dar sudeginta 3715,94 tonų pavojingų atliekų ir įrenginys išdirbo degindamas atliekas apytiksliai 180 dienų (4320 val.) (82 t., b. l. 26-27). Taigi, net ir esant ginčams bei gedimams, įrenginys su pertraukomis sudegino beveik 4000 tonų, todėl galima daryti prielaidą, kad jeigu ne UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus V. D. atleidimas iš pareigų nebaigus III etapo bandymų ir po to kilę įvairūs ginčai, įrenginys galėjo būti priduotas laiku ir ES lėšos būtų buvę panaudotos tinkamai, finansinės pataisos nebūtų reikėję taikyti.
UAB (duomenys neskelbtini) naujo generalinio direktoriaus R. P. 2011-06-20 raštas Nr. S-158 patvirtina, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti ar techninio projekto rengimo, tvirtinimo, ekspertizės atlikimo metu nebuvo padaryta veika, numatyta BK 300 starispnyje, ir ar rangovas savo veiksmais nesikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Šio pranešimo pagrindu 2011-07-08 FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 2-5, 147-148).
APVA 2011-08-22 išvadoje nurodė, kad įrenginio trečias bandymų etapas nutrauktas 2011-05-17 rangovo sprendimu (27 t., b. l. 81-83).
Iš rangovo (duomenys neskelbtini) 2011-04-05 rašto Nr. 59/2011 „Dėl pasitarimo pas Ministro Pirmininko kanclerį dėl medicininių atliekų“ matyti, kad jis informuoja suintersuotus asmenis, jog trečiojo etapo baigiamieji pavojingų atliekų deginimo įrenginio bandymai (įvedimas į eksploatacija) buvo pradėti 2011-04-02. Atkreipia dėmesį, kad rangovas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, savo rizika ir sąnaudomis atnaujino trečio etapo baigiamuosius bandymus ir tikisi, kad pasitarimo protokole (protokolas NV 31) nustatytų įpareigojimų laikysis ir kitos suinteresuotos institucijos (22 t., b. l. 76-77).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėto tyrimo dėl galimo žmogaus teisių į sveiką ir saugią aplinką pažeidimo pažymoje 2011-06-22 Nr. 4D-2011/1-496 nurodyta, kad pagal Rangos sutarties Nr. A/2007/LT/36 reikalavimus rangovas (duomenys neskelbtini) turi atlikti baigiamuosius pavojingų atliekų deginimo bandymus, tačiau rangovas 2011-02-20 sustabdė trečiojo etapo baigiamuosius deginimo bandymus dėl techninio gedimo ir kilusių teisinių neaiškumų. Įmonės veikloje aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta, įmonė turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), išduotą 2010-11-11. Rangovas (duomenys neskelbtini) 2011-05-17 sustabdė pavojingų atliekų deginimo įrenginio veiklą. Statybos darbai buvo pradėti 2008-11-29, objektas turėjo būti pastatytas 2010-09-30 (1 t., b. l. 122-132).
Europos Parlamento narių L. A. ir M. M. 2012-05-16 raštas, adresuotas Lietuvos aplinkos ministrui, ūkio ministrui ir finansų ministrei patvirtina, kad jie yra susirūpinę dėl ES finansuojamo projekto „Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos Nr. 2003/LT/16/P/PE/017“ įgyvendinimo Lietuvoje, nes nors įrenginys pastatytas 2011 metais, tačiau dar nepriimtas paramos gavėjo. Rašte nurodoma, kad į Europos Parlamentą kreipėsi rangovas (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad akredituota laboratorija (duomenys neskelbtini), paskirta UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartimi, 2011 m. spalio 15-16 d. ir 2012 m. balandžio 2-4 d. atliko keletą emisijos iš deginimo įrenginio matavimų ir pateikė ataskaitą, kad emisija buvo žemiau leidžiamos ribos. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į tyrimų rezultatus ir pasamdė neakredituotą laboratoriją (duomenys neskelbtini), kuri 2011-11-30 ir 2011-12-01 atliko nenuolatinius matavimus vietoje ir pranešė, jog viršijama didžiausia leidžiama riba. Kadangi (duomenys neskelbtini) nėra akredituota laboratorija ir neatliko visų emisijos vertinimui būtinų parametrų matavimo, rangovas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos departamentas ataskaitos nepriėmė, nes ji nepatikima. Esant nesutarimams dėl emisijos matavimų, buvo atlikti pakartotiniai dioksino ir furano matavimai ir akredituota laboratorija (duomenys neskelbtini), pasamdyta rangovo, 2012 m. balandžio 24-25 d. atliko tyrimus, kurių rezultatai parodė, kad emisija yra žemiau leidžiamos ribos. Bendra neigiama situacija įgyvendinant projektą ir nenutrūkstami ginčiai tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turi finansinį poveikį rangovui, nes užlaikomas mokėjimas, yra neapmokėta rangovui didelė suma, nors pavojingų atliekų įrenginio statyba užbaigta 2011 metais. Atsižvelgiant į tai, EP nariai rekomenduoja Lietuvos Respublikos institucijoms itin atkreipti dėmesį į šią situaciją ir imtis visų būtinų veiksmų, kad šis projektas ir ginčai tarp rangovo ir paramos gavėjo būtų užbaigti (80 t., b. l. 108-110; 56 t., b. l. 24-41).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs rangovo pateiktą nepriklausomos akredituotos laboratorijos (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 25-26 d. atliktų tyrimų ataskaitą, 2012-05-23 raštu Nr. SR-S-840(1.148) pateikė išvadą, kad 2012 m. balandžio 25-26 d. atliktų deginimo įrenginyje matavimų duomenimis dioksinu ir furanų ribinės vertės neviršytos (56 t., b. l. 24).
Statybos užbaigimo aktas 2014-05-19 Nr. SUA-60-140519-00072 patvirtina, kad statybos užbaigimo komisija, nustatė, kad statiniai, nurodyti šio akto 5 punkte, atitinka statinio projekto sprendinius, o pateikti privalomi dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus; statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius/statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai ir nusprendė, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba yra baigta.
2014-06-26 darbų priėmimo pažyma patvirtina, kad darbai pagal 2008-03-31 Rangos sutartį Nr. A/2007/L/36 buvo pabaigti 2014-06-06 pagal FIDIC sutarčių sąlygų Sidabrinės knygos (iki rakto) bendrosios sutarties sąlygas (pirmas lietuviškas leidimas 2006 m.) 10 straipsnio nuostatas ir Užsakovas juos priima. Šią pažymą pasirašė rangovo (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. K., užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) generalinis durektorius A. D. ir užsakovo atstovas – UAB (duomenys neskelbtini) FIDIC inžinierius V. K.. Perdavimo aktas pasirašytas be išlygų, kas patvirtina, kad jog perdavimo akto pasirašymo metu visi rangos darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai.
Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir buvusio rangovo (duomenys neskelbtini) yra kilęs ginčas dėl Anglijos banko (duomenys neskelbtini) 2014-01-09 išduotos garantijos, o ne dėl ankstesnės garantijos, kuri buvo išduota 2007-12-20 Italijos banko (duomenys neskelbtini), pasirašant 2008-03-31 rangos sutartį (65 t., b. l. 62-64, 71, 72, 74).
UAB (duomenys neskelbtini) 2017-10-04 raštu Nr. S-200 patvirtino, kad V. D. dirbant UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigose ir generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybai pareigose, drausminės nuobaudos jam nebuvo taikytos. V. D. dirbant generaliniu direktoriumi, jis 15 kartų Valdybos sprendimu kas ketvirtį buvo skatintas už gerą darbą, tame tarpe nuo 2007 m. III ketvirčio ir už projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ vykdymą (80 t., b. l. 156-157), kas rodo, jog savo pareigas jis atlikdavo tinkamai, jo vadovavimo metu pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos projektas buvo įgyvendinamas sklandžiai ir buvo didelė tikimybė, kad galėjo būti užbaigtas iki 2011-12-31, tačiau pasikeitus UAB (duomenys neskelbtini) vadovybei ir kilus ginčams ir diskusijoms su rangovu, kurie tęsėsi daugiau nei trejus metus, įrenginys nebuvo laiku priduotas. Aplinkybes, kad V. D. tinkamai atliko savo pareigas patvirtina ir liudytojų parodymai.
Teismo posėdyje liudytojas V. V. iš APVA parodė, kad 2006 metais neįvykus pirmam konkursui dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos, UAB (duomenys neskelbtini) vadovai ieškojo galimybių, kaip galima daugiau pritraukti dalyvių į antrą konkursą, važinėjo po užsienio valstybes, žiūrėjo kokios įmonės galėtų tokius darbus atlikti. Kai prasidėjo įrenginio bandomasis periodas, pasikeitė (duomenys neskelbtini) direktorius, kas jį (liudytoją) nustebino, nes vadovų pasikeitimai mažai ką duoda. Iki naujo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus paskyrimo įrenginio darbai vyko sklandžiai, buvo įrenginio bandomasis periodas, tačiau pasikeitus (duomenys neskelbtini) vadovui, prasidėjo ginčai ir diskusijos, kurie privedė prie to, kad finasinio tinkamumo laikotarpis pasibaigė ir dalis lėšų iš Europos Sąjungos nebuvo gautos, reikėjo spręsti klausimą dėl garantijos pratęsimo, kuri vėliau pasirodė, kad gali būti suklastota. Liudytojas D. K. parodė, kad Po V. D. likę kiti pradėjo reikalauti kiekvienos detalės specifikacijos, prasidėjo ginčai. Europos Sąjungos dokumentai šito nereikalavo, todėl mano, kad reikalavimai buvo pertekliniai. Atrodo net buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją išaiškinimo. Dokumentų originalų niekas nekeitė. Taip pat šis liudytojas parodė, kad V. D. pažinojo iš gamybinių pasitarimų, kaip griežtą, principingą, teisingą ir kompetentingą vadovą, kuris, prieš pradedant įrenginio statybą, buvo aplankęs daug gamyklų Europoje ir žinojo, ko nori ir kaip nori, turėjo surinkęs stiprią komandą, buvo labai reiklus rangovams, subrangovams ir ypatingai nepakęsdavo, jei kas nors nesilaikydavo duoto žodžio. Liudytojas S. F. teisme patvirtino, kad V. D. tinkamai vykdė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijas, o liudytojas V. B. parodė, kad V. D. daugiausiai rodė pastangų, kad rangovas pateiktų techninę dokumentaciją, užsakovas norėjo greičiau pabaigti projektą ir paleisti įrenginį. Liudytojas T. P.-K. paaiškino, kad vykdant pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos projektą, vykdavo 4 pasitarimai per savaitę, užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) rangovą spaudė, jie dirbdavo naktimis. Liudytojas E. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) parodė, kad džiaugasi, jog jam teko dirbti kartu su V. D., kuris yra puikus specialistas, turėjo daugiau patirties ir juos pamokė. Liudytojas R. Š., buvęs FIDIC inžinierius iš UAB (duomenys neskelbtini), parodė, kad V. D. dalyvaudavo pasitarimuose ir buvo momentų, kai užsakovas (UAB (duomenys neskelbtini)) griežtai pasakydavo rangovui vykdyti įsipareigojimus, reikalaudavo kokybės, buvo reiklus ir nenuolaidžiavo. Liudytojas B. S. iš UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių filialo nurodė, jog statant įrenginį kalbėdavo su generaliniu direktoriumi V. D., diskutuodavo, abu panašiai tiek pat žinių apie įrenginį turėjo, nes nebuvo tokio įrenginio analogų nei Lietuvoje, nei užsienyje, neturėjo su kuo pasikonsultuoti. Nė vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad V. D. netinkamai atliko vadovo pareigas.
Taigi šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad V. D. netinkamai vykdė UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, todėl teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kaip numato BPK 20 straipsnio 5 dalis, konstatuoja, kad kaltinamojo V. D. veikoje nėra kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. nėra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu V. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (75 t., b.l. 128-130), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmę nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui.
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-24 raštu Nr. 6 pagal teismo pareikalavimą pateikti dokumentai (81 t., b. l. 154) – 1 segtuvas (192 lapai), - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-31 raštu Nr. S-22 pagal teismo pareikalavimą pateikti dokumentai (81 t., b. l. 155): vienas žalios spalvos segtuvas su dokumentais (619 lapų), vienas mėlynos spalvos segtuvas „Pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninio projekto technologinės dalies parengimas“ (139 lapai), vienas mėlynos spalvos segtuvas „Pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninio projekto technologinės dalies parengimas. Brėžiniai, - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-02-13 raštu Nr. S-32 pagal teismo pareikalavimą pateikti dokumentai (81 t., b. l. 164): vienas pilkos spalvos segtuvas „Techninis projektas. Pavojingų atliekų deginimo gamyklos technologinis aprašas“ (153 lapai), vienas pilkos spalvos segtuvas „Techninis projektas. Pavojingų atliekų deginimo įrenginys. Technologinė dalis (Aiškinamasis raštas) (154 lapai), - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-09-19 raštu Nr. S-204 pagal teismo pareikalavimą pateikti dokumentai (82 t., b. l. 149) – vienas žalios spalvos aplankas su dokumentais (93 lapai), - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas UAB (duomenys neskelbtini).
FNTT 2017-10-20 raštu Nr. 25/9-1-2-16462 pateiktos dėžės Nr. 1 ir Nr. 4 su dokumentais prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10022-11 medžiagos (80 t., b. l. 175-177), - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos: dėžė Nr. 1 su iš APVA paimtais dokumentais, grąžintina APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrai); dėžė Nr. 4 su iš UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone 2012-01-24 kratos metu rastais ir paimtais dokumentais, grąžintina UAB (duomenys neskelbtini).
FNTT 2018-03-02 raštu Nr. 25/9-1-2-3357 pateiktos dėžės Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 6 su dokumentais prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10022-11 medžiagos (81 t., b. l. 179-182), -nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinos:
- dėžės Nr. 2 ir Nr. 3 su iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtais dokumentais, susijusiais su pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba, perduotinos šio įrenginio valdytojui UAB (duomenys neskelbtini), nes UAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi ir likviduota;
- dėžė Nr. 5 su iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtais dokumentais, grąžintina UAB (duomenys neskelbtini);
- dėžė Nr. 6 su iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos paimtais dokumentais, grąžintina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai.
Po LTEC atliktos ekspertizės 2018-06-22 raštu Nr. SE-1080 teismui pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (82 t., b. l. 39) - mėlynos spalvos segtuvas (134 lapai), – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas UAB (duomenys neskelbtini), o CD laikmena su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais prie 2018-06-19 ekspertizės akto Nr. 11-561(18) - paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje (82 t., b. l. 112).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
V. D. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 229 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (perduoti):
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-24 raštu Nr. 6 pateiktus dokumentus – 1 segtuvą (192 lapai), - grąžinti UAB (duomenys neskelbtini);
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-31 raštu Nr. S-22 pateiktus dokumentus: vieną žalios spalvos segtuvą (619 lapų), vieną mėlynos spalvos segtuvą „Pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninio projekto technologinės dalies parengimas“ (139 lapai), vieną mėlynos spalvos segtuvą „Pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninio projekto technologinės dalies parengimas. Brėžiniai, - grąžinti (duomenys neskelbtini);
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-02-13 raštu Nr. S-32 pateiktus dokumentus: vieną pilkos spalvos segtuvą „Techninis projektas. Pavojingų atliekų deginimo gamyklos technologinis aprašas“ (153 lapai), vieną pilkos spalvos segtuvą „Techninis projektas. Pavojingų atliekų deginimo įrenginys. Technologinė dalis (Aiškinamasis raštas) (154 lapai), - grąžinti UAB (duomenys neskelbtini);
UAB (duomenys neskelbtini) 2018-09-19 raštu Nr. S-204 pateiktus dokumentus – vieną žalios spalvos aplanką (93 lapai), - grąžinti UAB (duomenys neskelbtini);
FNTT 2017-10-20 raštu Nr. 25/9-1-2-16462 pateiktas dėžes Nr. 1 ir Nr. 4 su dokumentais prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10022-11 medžiagos grąžinti: dėžę Nr. 1 su iš APVA paimtais dokumentais, grąžinti APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrai); dėžę Nr. 4 su iš UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone 2012-01-24 kratos metu rastais ir paimtais dokumentais, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini);
FNTT 2018-03-02 raštu Nr. 25/9-1-2-3357 pateiktas dėžes Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 6 su dokumentais prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10022-11 medžiagos gražinti (perduoti):
- dėžes Nr. 2 ir Nr. 3 su iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtais dokumentais, susijusiais su pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba, perduoti šio įrenginio valdytojui UAB (duomenys neskelbtini);
- dėžę Nr. 5 su iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtais dokumentais, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini);
- dėžę Nr. 6 su iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos paimtais dokumentais, grąžinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai;
Po LTEC atliktos teismo ekspertizės 2018-06-22 raštu Nr. SE-1080 teismui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus - mėlynos spalvos segtuvą (134 lapai), – perduoti UAB (duomenys neskelbtini);
Po teismo ekspertizės LTEC pateiktą CD laikmeną su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais prie 2018-06-19 ekspertizės akto Nr. 11-561(18), palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.