- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-581-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01962-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Milda Skersienė
- Atsakovas
- L. L., Linos Lenkimienės priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Dažmaksa“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Dažmaksa“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos už rangos darbus priteisimo bei atsakovės Linos Lenkimienės priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Dažmaksa“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija MB „Dažmaksa“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės L. L. (toliau – atsakovė) priteisti 5 316,20 Eur skolą, 174,08 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme ir teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2019 m. liepos 29 d. Statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės nurodytame objekte – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų glaistymo bei kitus Sutartyje numatytus statybos darbus, kurie nurodyti Sutarties priede Nr. 1, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti pagal iš anksto aptartas darbų kainas, numatytas Sutarties priede „Darbų įkainiai Nr. – 01. Ieškovė, atlikusi visus su atsakove aptartus darbus, Atliktų darbų aktu „Už 2019-08 mėn.“, perdavė darbus atsakovei ir pateikė apmokėjimui 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. Pagal šią PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė liko nesumokėjusi iš viso 5 316,20 Eur sumos. Bendra darbų kaina siekė 6 316,20 Eur, tačiau atsakovė atliko tik 1 000 Eur mokėjimą. Atsakovei vengiant atsiskaityti, 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė išsiuntė el. laišką, kuriuo atsakovė dar kartą paraginta apmokėti už atliktus darbus, tačiau atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė pranešimą, kuriame išdėstė nepagrįstus atsisakymo sumokėti už atliktus statybos darbus motyvus. Kartu su šiuo pranešimu atsakovė ieškovei taip pat pateikė „Statinio, pastatų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą“, su šiuo aktu ieškovė nesutinka. Ieškovė taip pat paskaičiavo 0,02 procentų delspinigius už 164 dienas.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 4 500 Eur nuostolius, 400 Eur už ieškovės atliktų darbų apžiūrą ir darbų defektų įvertinimą, 121 Eur dydžio išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog atsakovė remontavo jai nuosavybės teise priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini), ir pasamdė ieškovę atlikti namo vidaus apdailos darbus. Remiantis 2019 m. liepos 29 d. statybos rangos sutartimi ir jos priedais, ieškovė įsipareigojo atlikti, o atsakovė sumokėti už kokybiškai atliktus darbus: lubų dažymą su audiniu; sienų ir lubų dažymą (be audinio); 120 laipsnių kampą (vidinį); papildomus darbus. Visus darbus ieškovė įsipareigojo atlikti savo medžiagomis, atsakovė nupirko tik gipso plokštes ir klijus gipso plokštėms priklijuoti. Papildomi darbai, kuriuos ieškovė įvertino 150,00 Eur suma, buvo: kamino, lauko durų ir terasinio lango viršaus apklijavimas gipso plokšte, taip pat svetainės balkio ištiesinimas gipso plokštėmis. Ieškovė įsipareigojo visus sutartus darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo mėn. Atsakovė sutarties pasirašymo metu sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur avansą, likusi suma turėjo būti sumokėta pilnai pabaigus visus sutartyje aptartus darbus. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės darbuotojai neatlikę visų sutartų darbų, neatlikę dažymo darbų, išvyko iš objekto. Nors ieškovė neatliko visų darbų pagal sutartį nustatytu terminu, atsakovė iš ieškovės paštu gavo 2019 m. rugsėjo 2 d. raginimą sumokėti už darbus, ir prie jo pridėtus 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 5 220,00 Eur sumai, kas su PVM sudaro 6 316,20 Eur. 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų akte ieškovė nurodė atlikusi tokius darbus: sienų, lubų glaistymas, siūlių tvarkymas, šveitimas - 464,28 kv. m., kaina 10 Eur; 120 laipsnių kampas lubose - 29,2 kv. m., kaina 6 Eur; stiklo audinio klijavimas - 63 kv. m., kaina 4 Eur; papildomi darbai - 1 vnt., 150 Eur. Atsakovė nurodė, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, su dideliais trūkumais, dėl ko darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė nedelsdama susisiekė su ieškove, nurodė, kad atliktų darbų akto nepasirašys, kadangi ieškovės atliktų darbų akte nurodyti darbai yra atlikti su dideliais trūkumais: sienos nuglaistytos nekokybiškai, tinkuotos vietos buvo vos paglaistytos ir iš tinkuotų sienų visur kyšojo tinko akmenukai, gipsas nuglaistytas netolygiai - vienur glaistu tik padažyta, kitur užpurkšta daugiau, ir akivaizdžiai šlifuojant palikta lankai ir įdubimai lubose. Gipso sienose glaistas vietomis buvo nutrintas netgi iki popieriaus, paliekant duobes. Gipso sujungimo vietos taip pat paliktos nelygios, nesutvarkytos iki galo taip, kad nesimatytų sujungimų. Stiklo audinys, kurį priklijavo ieškovės darbuotojai, vietomis buvo jau atsiklijavęs, ir buvo būtina priklijuoti papildomai. Be to, ieškovės darbuotojai atlikdami apdailos darbus elgėsi nerūpestingai - apgadino palanges, langų konstrukcijas, duris. Ieškovė darbus atliko ne tik ne iki galo, bet dar ir su dideliais trūkumais, dėl kurių darbų rezultato nebuvo įmanoma naudoti nepašalinus trūkumų. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu kreipėsi į ieškovę, nurodė, kad ieškovė atliko ne visus sutartus darbus, darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovė dėl ieškovės atliktų darbų kokybės vertinimo kreipėsi į atestuotą statybos darbų specialistą, kuris įvertino atsakovės patalpas. 2019 m. spalio 31 d. minėtas specialistas sudarė atsakovei priklausančio namo (duomenys neskelbtini), techninio įvertinimo aktą ir taisymo - remonto darbų sąmatą, iš kurių matyti, kad defektų šalinimo darbų kaina siekia 5 010,00 Eur. Ieškovei nebendradarbiaujant su atsakove dėl darbų trūkumų šalinimo, atsakovė buvo priversta samdytis kitą rangovą, kuris atliko tokius darbus: langų, durų, grindų apdengimas plėvele, kaina 60,00 Eur; sienų lubų valymas, sušiaušimas - 460 kv. m., 460,00 Eur; sienų lubų gruntavimas - 460 kv. m., 460,00 Eur; atšokusio stiklo audinio remontas - 6 kv. m., 30,00 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 3 kartus -128 kv. m., 896,00 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 2 kartus - 290 kv. m., 1 450,00 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 1 kartą - 27 kv. m., 81,00 Eur; 120 laipsnių kampo lyginimas - 29 kv. m., 29,86 Eur; angokraščių taisymas - 29 m., 203,00 Eur; apsauginė plėvelė lipnia juostele, plėvelė grindims apsaugoti, gruntas, glaistas, šlifavimo tinklelis, kempinėlės, šlifavimo popierius - 714,14 Eur, iš viso atsakovė už ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimą patyrė išlaidų 4 500,00 Eur sumai ir prašė šią sumą priteisti iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 220,00 Eur skolos. Priteisė ieškovei iš atsakovės 138,42 Eur delspinigių. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 358,42 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė atsakovei iš ieškovės 2 650 Eur nuostolių atlyginimo. Priteisė atsakovei iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 650 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 783,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei iš ieškovės 941,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Darbai buvo atliekami ieškovės, kuri yra verslininkė, rangos darbai atlikti atsakovei – fiziniam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, t. y. skirti šeimos, namų ūkio poreikiams, yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
5.2. Kadangi atsakovė, pasamdžiusi rangovą Ž. V., pašalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, darytina išvada, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.694 straipsnio 6 dalies prasme.
5.3. Atsakovės pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad visus vidaus apdailos darbus reikėjo atlikti iš naujo.
5.4. Kadangi į atsakovės patirtų išlaidų ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti apskaičiavimą įtraukti tik tie darbai, dėl kurių buvo susitarta su ieškove ir kuriuos ieškovė atliko, ir tik tos medžiagos, kurios reikalingos pastariesiems darbams atlikti, vertintina, kad šiuo atžvilgiu išlaidų apskaičiavimas yra pagrįstas, tuo tarpu išlaidų dydžio klausimas turi būti nagrinėjamas atskirai.
5.5. Nesant įrodymų, kad ieškovės darbus reikėjo perdaryti iš naujo, būtų neprotinga ir nepagrįsta priteisti visas darbų trūkumų šalinimo išlaidas, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertino, jog atsakovės prašomų priteisti išlaidų dydis yra mažintinas 50 proc., priteisiant atsakovei iš ieškovės 2 250 Eur bei tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovės naudai išlaidas už ieškovės atliktų apdailos darbų trūkumų šalinimą iš dalies.
5.6. Atsakovės 400 Eur išlaidos už ieškovės atliktų darbų apžiūrą ir darbų defektų įvertinimą yra atsakovės patirti nuostoliai, todėl priteisia atsakovei iš ieškovės 400 Eur už ieškovės atliktų darbų apžiūrą ir darbų defektų įvertinimą.
5.7. Kadangi 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktas paliktas galioti, darytina išvada, kad atsakovė privalo atsiskaityti už ieškovės atliktus apdailos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
5.8. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 1 000 Eur avansą. Kadangi buvo nustatyta, jog šalys susitarė, kad darbų kaina, kurią turi sumokėti atsakovė, yra galutinė , į ją įskaičiuoti visi galimi mokesčiai, tai atsakovės mokėtina suma ieškovei turėtų būti 4 220,00 Eur.
5.9. Iš atsakovės ieškovei priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo teismo priteistos skolos už ieškovės prašomą laikotarpį, t. y. 138,42 Eur (4 220 Eur x 0,02 proc. x 164 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. vasario 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį, ir ieškovės ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmesti, taip pat visiškai tenkinti atsakovės priešieškinį; priteisti apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas byloje nesivadovavo vartojimo sutarties instituto tikslais – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimu, platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, pareiga teismui būti aktyviam tokio pobūdžio bylose.
6.2. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės (užsakovės) teisių gynimo būdo, nepagrįstai susiaurino iš vartojimo rangos teisinių santykių atsirandančias papildomas ir specifines vartotojo teisių garantijas, dėl to sprendime buvo netinkamai konstatuota, jog aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus apmokėti.
6.3. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė veikė aktyviai, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir pateikė pretenzijas ieškovei, pasisamdė specialių žinių turintį specialistą ir užfiksavo ieškovės atliktus darbų trūkumus, konstatavo, jog ieškovės atlikti darbai negali būti naudojami, specialisto pagalba nustatė, kad defektų pašalinimas kainuotų daugiau, nei atsakovė skolinga ieškovei, pateikė į bylą įrodymus, kad defektų šalinimas kainavo 4 500 Eur sumą, tačiau, teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, atsakovės, kaip užsakovės, kartu ir vartojimo rangos sutarties silpnesniosios šalies teisės nebuvo apgintos.
6.4. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsisakė netinkamai atliktų darbų klausimą spręsti gera valia, darbų iki galo neužbaigė, atsakovė turėjo teisę atsisakyti sumokėti ieškovei likusią darbų kainą, kadangi, priešingu atveju, pati patyrusi defektų šalinimo (praktiškai darbų perdarymo) išlaidas ir sumokėjusi ieškovei, būtų buvusi jai, kaip vartotojai, itin nepalankioje padėtyje (patyrusi dvigubas išlaidas užsakytiems darbams).
6.5. Atsakovės, kaip silpnesniosios šalies, teisės ir lūkesčiai ne tik nebuvo tinkamai ir iki galo apginti, tačiau, kartu atsakovė patyrė papildomų nuostolių, pasireiškusių teismo priteistais delspinigiais ieškovei, taip pat ir ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų kontekste.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Ieškovė neginčija fakto, jog būdama verslininke atliko rangos darbus atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, tačiau nesutinka su atsakovės dėstomomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais reikalaujant priteisti sumas iš ieškovės bei įrodinėjant, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų ir nepritaikė tinkamesnio atsakovei, kaip vartotojai, teisių gynimo būdo.
7.2. Tai, kad priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, neleidžia daryti išvados, jog atsakovės teisės buvo pažeistos, kadangi atsakovė neįrodė, jog visi ieškovės atlikti darbai buvo su tokiais trūkumais, dėl ko nebūtų galima darbų rezultato naudoti pagal paskirtį.
7.3. Priešieškinio tenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus - jos padėtis nepagrįstai būtų pabloginta, kadangi ji negautų to, ko tikėjosi iš sutarties, kadangi už realiai atliktus darbus nebūtų atlyginta, o didesnė nauda tektų atsakovei, kuriai, nors ir esant vartotojai, nesuteikiama teisė piktnaudžiauti tokiu statusu ir apriboti Ieškovės teisės į teisingą bei sąžiningą bylos išsprendimą.
7.4. Atsakovė tuo metu, kai buvo išrašytos sąskaitos, vykdė ginčo objekte ir kitus remonto darbus, todėl į bylą pateikti dokumentai, neįrodė, kad atsakovė sumokėjo būtent už ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimą, o ne už kitus - faktiškai jos name atliktus remonto darbus. Į bylą pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės pasamdytas rangovas specializuojasi tik plytelių klojime.
7.5. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai sprendė, kad nesant įrodymų, kad ieškovės darbus reikėjo perdaryti iš naujo, būtų neprotinga ir nepagrįsta priteisti visas darbų trūkumų šalinimo išlaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovės prašomų priteisti išlaidų dydis buvo sumažintinas 50 proc.
7.6. Atsakovė taip pat neįrodė, kad trūkumai buvo neištaisomi, todėl turėjo teisę pareikalauti juos ištaisyti iš ieškovės, o ieškovei to nepadarius, kreiptis į naują rangovą dėl trūkumų pašalinimo ir reikalauti patirtų trūkumų šalinimo išlaidų iš ieškovės.
7.7. Vien atsakovės motyvavimas jos, kaip vartotojos statusu ir teisėmis nesudaro pagrindo priteisti visus nuostolius iš ieškovės.
7.8. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė delspinigius ieškovei, kadangi byloje nebuvo paneigtas faktas, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove tinkamai ir laiku, taip pat atsakovė neįrodė, kad visus vidaus apdailos darbus reikėjo atlikti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 29 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nurodytus Sutarties priede „Darbų įkainiai Nr.-01“, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti pagal iš anksto aptartas kainas, nurodytas Sutarties priede „Darbų įkainiai Nr.-01“. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. surašė atliktų darbų aktą, bendra atliktų darbų kaina nurodyta akte yra 6 316,20 Eur. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytai sumai. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. el. laišku ieškovei nurodė, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Atsakovė kreipėsi į atestuotą specialistą Ž. P., kuris surašė 2019 m. rugsėjo 10 d. Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą, jame nurodyta, jog glaistymo darbai atlikti nesivadovaujant statybos taisyklių rekomendacijomis, palangės ir langų konstrukcijos apgadintos atliekant apdailos darbus, įtvirtinti medvaržčiai į kamino mūrinę konstrukciją. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu kreipėsi į ieškovę, kuriame nurodė, kad darbai atlikti su trūkumais. Atsakovė kreipėsi į kitą rangovą Ž. V., kuris atliko darbus pagal 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą ir išrašė sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), jais remdamasi atsakovė apskaičiavo savo patirtus nuostolius dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 4 500 Eur nuostolius, 400 Eur už ieškovės atliktų darbų apžiūrą ir darbų defektų įvertinimą, 121 Eur dydžio išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 650 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos priešieškinis, bei iš jos ieškovei priteisti delspinigiai, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliantės argumentų, susijusių su skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
11. Apeliantė teigia, kad turėjo teisę atsisakyti sumokėti ieškovei likusią darbų kainą, kadangi pati patyrė defektų šalinimo išlaidas, todėl ji, kaip vartotoja, būtų buvusi itin nepalankioje padėtyje. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
12. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tarp ginčo šalių sudarytą statybos rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį.
13. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). CK 6.672 straipsnis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (1 dalis). Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (2 dalis). Pagal CK 6.228-1 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.
14. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje šalių sudaryta rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamus požymius bei yra pagrindas tokią sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, tačiau tai, kad sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi, nereiškia, jog besąlygiškai turi būti ginamos tik vartotojo teisės neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies – verslininko teisėtus interesus.
15. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011, kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
16. Kaip byloje nustatyta, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, jog buvo atlikti šie darbai: sienų ir lubų glaistymas, siūlių tvarkymas, šveitimas; 120 laipsnių kampas lubose; stiklo audinio klijavimas; papildomi darbai. Ieškovė darbus atsakovei priklausančiame name atliko laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., taigi ieškovės darbuotojai apie mėnesį laiko vykdė darbus. Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kiekvieną dieną po darbo vykdavo apžiūrėti ieškovės darbų, darbus stebėjo, davė pastabas ieškovės darbuotojams, darbai buvo atliekami, taigi dėl ieškovės atliktų darbų konstatuotų trūkumų paneigiant ieškovės teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus būtų pažeista ieškovės teisė į apmokėjimą bei suteikiama galimybė užsakovui (atsakovei) nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė privalo atsiskaityti už ieškovės atliktus apdailos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
17. Apeliantė argumentuoja, kad nors iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė veikė aktyviai, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir pateikė pretenzijas ieškovei, pasisamdė specialių žinių turintį specialistą ir pateikė į bylą įrodymus, kad defektų šalinimas kainavo 4500 eurų sumą, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir atsakovės, kaip užsakovės, kartu ir vartojimo rangos sutarties silpnesniosios šalies, teisės nebuvo apgintos. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
18. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka žalą (nuostolius) priteisti prašančiam asmeniui.
20. Kaip byloje nustatyta, nustačiusi ieškovės atliktų darbų trūkumus, ieškovė kreipėsi į atestuotą specialistą, kuris surašė 2019 m. rugsėjo 10 d. Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą. 2019 m. rugsėjo 10 d. akte nurodyta, jog glaistymo darbai atlikti nesivadovaujant statybos taisyklių rekomendacijomis, palangės ir langų konstrukcijos apgadintos atliekant apdailos darbus, įtvirtinti medvaržčiai į kamino mūrinę konstrukciją; esantys (nustatyti) defektai turi neigiamos įtakos tolimesniems apdailos darbams. Atsakovė nebepageidavo, kad toliau ieškovė tęstų darbus bei taisytų atliktų darbų trūkumus ir kreipėsi į kitą rangovą Ž. V., kuris atliko darbus pagal 2019 m. spalio 31 d. Atliktų darbų aktą, ir išrašė sąskaitą – faktūrą Serija(duomenys neskelbtini), kuriais remdamasi atsakovė apskaičiavo savo patirtus nuostolius dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų, kurie nagrinėjamu atveju sudaro 4 500 Eur. 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai, kiekis ir kainos: langų, durų, grindų apdengimas plėvele – 60 Eur; sienų, lubų valymas, sušiaušimas (460 m2) – 460 Eur; sienų, lubų gruntavimas (460 m2) – 460 Eur; atšokusio stiklo audinio remontas (6 m2) – 30 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 3 kartus (128 m2) – 896 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 2 kartus (290 m2) – 1 450 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 1 kartą (27 m2) – 81 Eur; 120 laipsnių kampo lyginimas (29 m) – 116 Eur; svetainės skersinio tvarkymas – 29,86 Eur; angokraščių taisymas (29 m) – 203 Eur; apsauginė plėvelė lipnia juostele, plėvelė grindims apsaugoti, gruntas, glaistas, šlifavimo tinklelis, kempinėlės, šlifavimo popierius – 714,14 Eur.
21. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausančiame name ieškovės darbų defektų šalinimo darbai turėjo būti atliekami būtent tokia apimtimi kokia yra nurodyta 2019 m. spalio 31 d. Atliktų darbų akte (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje duomenims, jog glaistymo ir kitus atitinkamus darbus ieškovė atliko, ir dirbo apie mėnesį, atsakovės nurodytos 4 500 Eur sumos už ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymą priteisimas atsakovei neatitiktų nei proporcingumo ieškovės atliktam pažeidimui, nei teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl atsižvelgdama į ieškovės atliktų darbų ir defektų šalinimo darbų apimtį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas ieškovės nurodytą 4 500 Eur sumą mažinti 50 proc. ir priteisti atsakovei 2 250 Eur.
22. Apeliantė teigia, kad atsakovės, kaip silpnesniosios šalies, teisės ir lūkesčiai ne tik nebuvo tinkamai ir iki galo apginti, tačiau, kartu atsakovė patyrė papildomų nuostolių, pasireiškusių teismo priteistais delspinigiais ieškovei. Apeliantės argumentai atmestini.
23. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).
25. Kaip byloje nustatyta, šalys Sutarties 6.4 punkte šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių. Ieškovės iniciatyva delspinigių dydis buvo sumažintas iki įprasto praktikoje – 0,02 proc., todėl iš atsakovės ieškovei buvo priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo teismo priteistos skolos už ieškovės prašomą laikotarpį, t. y. 138,42 Eur. Taigi atsakovei nesumokėjus už atliktus darbus pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei delspinigius. Mažinti delspinigių dydžio nėra pagrindo, juolab, kad ieškovė ir pati sumažino priteistiną delspinigių dydį nuo sutartyje numatytų 0,2 proc. iki 0,02 proc.
26. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
27. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.