Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-955-435/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-30
Bylos Nr.: e2-955-435/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18455-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas: V. V.

Kategorijos

2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-955-435/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18455-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.4.6.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas V. V. (toliau – ieškovas) prašė pripažinti jam, kaip palikėjo A. V. teisių perėmėjui (įpėdiniui), teisę privatizuoti 23.61 kv/m gyvenamojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374.

1.1 Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas A. V.. Mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

1.2 2019 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-602-657/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė palikimą, atsiradusį po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tokiu būdu ieškovas tapo savo tėvo A. V. turto ir teisių bei pareigų perėmėju ir įgijo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir kurio privatizavimo procesą buvo pradėjęs jo velionis tėvas A. V..

1.3 Nurodė, kad pagal 1990 m. gegužės 11 d. orderį Nr. 95, išduotą Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškovo tėvui A. V., buvo suteikta teisė apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio orderio pagrindu teisė kartu apsigyventi bute buvo suteikta ir dviem A. V. vaikams. Butas buvo 2-jų kambarių, 23,61 kv/m ploto. Nuo pat buto suteikimo jame gyveno ieškovo tėvas ir ieškovas su seserimi, jame buvo deklaruota visų trijų gyvenamoji vieta; ten ieškovas su savo seserimi užaugo. Ieškovo tėvas minėtame bute gyveno nuolat, rūpinosi jo išlaikymo mokesčiais, savo lėšomis atliko einamuosius remonto darbus, tai buvo vienintelė jo gyvenamoji vieta.

1.4 Vadovaujantis 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu Nr. 1-1374, ieškovo tėvui buvo suteikta teisė privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jis įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto valdybą su prašymu leisti pirkti savivaldybės gyvenamajam fondui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu 1993 m. kovo 31 d. buvo surašytas ir Kauno miesto valdybos patvirtintas gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktas. 1996 m. vasario mėn. 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ieškovo tėvui išdavė pažymėjimą pateikti valstybinei notarinei kontorai Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo sutarčiai įforminti (duomenys neskelbtini).

1.5 Pagal 1993 m. kovo 31 d. patvirtintą gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktą ieškovo tėvui buvo leista įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą buto kainą 11 363 talonus. 20 procentų kainos pirkėjas sumokėjo grynais – 1 386 talonais ir likusią dalį – 9 977 talonų – investiciniais čekiais. Iš A. V. investicinės sąskaitos Nr. 1-939 už butą adresu (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti 9 977 talonai.

1.6 Aktyviais veiksmais ieškovo tėvas tinkamai išreiškė savo ketinimus ir valią privatizuoti butą ir ketino butą įgyti savo nuosavybėn, tik dėl ieškovui nežinomų priežasčių nebuvo pasirašyta ir patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis.

1.7 Ieškovo žiniomis, jo tėvas iki savo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir šį butą nuomojosi iš Kauno miesto savivaldybės. Šiame bute jis savo gyvenamąją vietą deklaravo 1996 m. vasario 6 d., jokių kitų butų įgytų nuosavybės teise neturėjo.

1.8 Laiko, kad ieškovo tėvas pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą faktiškai yra įvykdęs visas šio įstatymo numatytas sąlygas: laiku padavęs prašymą privatizuoti butą, sumokėjęs visas įmokas pagal buto įkainojimo aktą, todėl yra įsitikinęs, kad šį butą turėjo teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, o po tėvo mirties pareiškėjui priėmus palikimą šią teisę įgijo ieškovas.

1.9 Ieškovas ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymais sudaryti sąlygas užbaigti velionio tėvo pradėtą privatizavimo procesą, tačiau Kauno miesto savivaldybė pareiškėjui galimybės užbaigti buto privatizavimo procesą nesudaro, kiekvieną kartą įvardindama vis kitas tokio savo sprendimo priežastis.

1.10 Teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamojo ieškinį, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi ieškovas priėmė palikimą, atsiradusį po A. V. mirties tik 2019 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-602-657/2019.

II. Atsakovės argumentai

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

2.1 Atsiliepime į ieškinį ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 1990 m. gegužės 14 d. buvo išduotas Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis, suteikiantis teisę A. V. apsigyventi bute (duomenys neskelbtini). A. V. 2005 m. sausio 10 d. su Kauno miesto savivaldybe sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GS-3-76 dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos. A. V. (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-602-657/2019 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. V. priėmė palikimą, atsiradusį po A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

2.2 1991 m. gruodžio 3 d. A. V. pateikė Kauno miesto valdybai prašymą dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. 1993 m. kovo 31 d. buvo patvirtintas gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas, iš kurio matyti, kad butas buvo įkainotas 11 363 talonų. Įkainavimo akte nurodyta, kad pirkėjas moka 20 proc. grynais – 1 386 talonų, investiciniais čekiais – 9 977 talonų. A. V. į Kauno miesto Butų privatizavimo tarnybos sąskaitą Nr. 1142412 už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimą sumokėjo: 1993 m. balandžio 2 d. – 1 586 talonus ir 1995 m. gegužės 13 d. – 48,50 litus. A. V. pateikė 2005 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriuo prašė leisti privatizuoti (parduoti) savivaldybės butą (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą. A. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5d. raštu Nr. 52-5- 1642, 2006 m. birželio 28 d. raštu Nr. 52-5-1173, 2011 liepos 15 d. raštu Nr. 66-6-470 buvo informuotas, kad spręsti buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2002-11-12 Nr. IX-1188) 12 straipsnio 4 dalimi, kuri nustatė, kad savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo – pardavimo sutarties, bus galima tik pateikus dokumentus, įrodančius kad yra sumokėtos nustatyto dydžio įmokos. A. V. minėtais raštais taip pat buvo paprašytas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad visos įmokos nurodytos Įkainojimo akte už buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą yra sumokėtos, tačiau tokių dokumentų nebuvo pateikta, todėl ir pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

2.3 Nurodė, kad A. V., galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, turėjo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau šios teisės iki mirties neįgyvendino. Pažymėtina, kad vien noras (siekis) privatizuoti butą dar nesukuria subjektinių teisių – A. V., kaip buto nuomininkas, norėdamas privatizuoti gyvenamąsias patalpas, turėjo įstatymo nustatytu laiku jas realizuoti, tačiau pats to nedarė, tai yra neišreiškė noro įsigyti nuosavybės teisėmis butą, to nepadarė ir neatliko būtinų veiksmų įstatymu suteiktai teisei įgyti. Vien tik prašymo pateikimas ir dalinis atsiskaitymas nelaikomi subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu.

2.4 Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis 2006 m. sausio 12 d. buvęs ginčo patalpų nuomininkas A. V. 1994 m. lapkričio 5 d. pasinaudojo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis teise, privatizuodamas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog jis nebeturėjo teisės šia teise pasinaudoti antrą kartą, nes asmenys galėjo pasinaudoti teise privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis tik vieną kartą ir tai buvo numatyta imperatyviai Butų privatizavimo įstatyme.

2.5 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal šią teisės normą ieškovas gali paveldėti tik tas tėvo A. V. turtines teises, kurias jis turėjo iki mirties. A. V. remiantis teisės aktų nuostatomis neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo gyvenamųjų patalpų, todėl įgyti daugiau teisių negu turėjo palikėjas, ieškovas, remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, negali.

2.6 Nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį šioje byloje prašo taikyti. Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.

2.7 Pažymėjo, kad 2006 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. 52-5-1173 A. V. buvo informuotas, kad pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog yra sumokėta visa suma, nurodyta Įkainavimo akte dėl būsto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog be šio dokumento nebus galima rengti Įsakymo projekto dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Papildomi dokumentai pateikti nebuvo. Vadinasi, A. V. žinojo, kad nėra sumokėta visa suma už būsto privatizavimą bei, kad ginčo būstas yra neprivatizuotas. Todėl apie savo teisių pažeidimą, jei manė, kad jas pažeidžia Kauno miesto savivaldybės administracija, A. V. sužinojo vėliausiai 2006 m birželio mėnesį. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pareiškė 2019 m. lapkričio mėnesį. Iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, ieškovo tėvas nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą.

2.8 Taip pat mano, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamųjų patalpų. Tik teismui nustačius visas tokiam privatizavimui pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą būtinas aplinkybes ir tik priėmus teismo sprendimą, savivaldybės administracija gali pradėti gyvenamųjų patalpų pardavimą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); jis šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1996 m. vasario 6 d. (el. b. l. 9–11, 21, 24).

4. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1960 m. spalio 26 d. nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (el. b. l. 39, 40). 1990 m. gegužės 14 d. A. V. buvo išduotas Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis, suteikiantis teisę jam su sūnumi ir dukra apsigyventi bute (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12, 13).

5. 1991 m. gruodžio 3 d. A. V. pateikė Kauno miesto valdybai prašymą dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo (el. b. l. 41). 1993 m. kovo 31 d. buvo patvirtintas gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas, iš kurio matyti, kad butas buvo įkainotas 11 363 talonų. Įkainavimo akte nurodyta, kad pirkėjas moka 20 proc. grynais – 1 386 talonų, investiciniais čekiais – 9 977 talonų (el. b. l. 44, 45). A. V. į Kauno miesto Butų privatizavimo tarnybos sąskaitą Nr. 1142412 už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimą sumokėjo: 1993 m. kovo 31 d. – 1 586 talonus ir 1994 m. gegužės 11 d. – 48,50 litus (el. b. l. 27). 1996 m. vasario mėn. 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ieškovo tėvui išdavė pažymėjimą pateikti valstybinei notarinei kontorai Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo sutarčiai įforminti (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17). Lietuvos Taupomojo banko Taupomosios knygelės Nr. I-939 kopija patvirtina, kad nuo A. V. sąskaitos 1993 m. kovo 31 d. buvo nurašyta 9 977 investiciniai čekiai (el. b. l. 25, 26). 2005 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius raštu Nr. 2-2-493 informavo A. V., kad į Kauno miesto Butų privatizavimo tarnybos sąskaitą Lietuvos Taupomojo banko Kauno m. skyriuje už buto (duomenys neskelbtini) privatizavimą pateko tokios įmokos – 1993 m. balandžio 2 d. 1 586 talonai (grynais pinigais) ir 1994 m. gegužės 13 d. – 48,50 litų (grynais pinigais) (el. b. l. 46).

6. A. V. 2005 m. lapkričio 10 d. su Kauno miesto savivaldybe sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GS-3-76 dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos (el. b. l. 53, 56). Tą pačią dieną (2005 m. lapkričio 10 d.) jis pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti privatizuoti (parduoti) savivaldybės butą (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą (el. b. l. 57).

7. 2005 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 52-5- 1642 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyrius informavo A. V., kad spręsti buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo klausimą bus galima A. V. pateikus dokumentą, įrodantį, kad jis sumokėjo nustatyto dydžio įmokas (el. b. l. 47); tas pats skyrius 2006 m birželio 28 d. raštu Nr. 52-5-1173 nurodė A. V., kad jis pateikė ne visos sumos, reikalingos sumokėti už perkamą butą, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir paprašė pateikti trūkstamos sumos apmokėjimo dokumentą; taip pat paprašė pateikti 1997 m. spalio 10 d. teismo sprendimą Nr. 2-1274/97, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre išregistruota A. V. nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 48, 49).

8. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 66-6-470 pakartotinai informavo A. V., kad Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus, yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo – pardavimo sutarties. Šiuo raštu skyrius paprašė pateikti pagal 1993 m. kovo 31 d. patvirtintą, buto įkainojimo aktą, apmokėjimo už buto privatizavimą dokumentus (el. b. l. 20).

9. 2006 m. sausio 16 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas informavo A. V., kad 2006 m. sausio 11 d. duomenimis A. V. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį daiktą, registro Nr. 20/168226, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374, 1994-10-25, Nr. 1-5168 (el. b. l. 50–52). 1994 m. spalio 25 d. Sutartimi, patvirtinta notarės G. P., Registro Nr. 5168, A. V. iš Lietuvos radijo ir televizijos centro Kauno filialo nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą, kurį įregistravo Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure 1994 m. lapkričio 5 d., Registro Nr. 2798 (el. b. l. 87, 88).

10. 1997 m. spalio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo Sprendimu O. A. buvo atstatytas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo 1995 m. liepos 3 d. sutarties praleistas įregistravimo terminas Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 86).

11. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 60-6-297; 2019 m. gegužės 31 d. Nr. 60-6-449 (el. b. l. 18, 19, 58, 60) patvirtina tai, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo lengvatine tvarka, tačiau atsakovė nurodė, kad tam nėra teisinio pagrindo.

12. VĮ Registrų centras raštas patvirtina, kad ieškovas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. vasario 27 d. duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (el. b. l. 84).

13. Ginčo esmė – ar A. V. (ieškovo tėvas) įgyvendino savo teisę, lengvatinėmis sąlygomis, privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad: 1) A. V. neatliko visų jai priklausančių veiksmų, dėl ko ji neįgijo teisės privatizuoti butą pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą; 2) ieškovas neatitinka Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų būtinų tokio privatizavimo sąlygų, t. y. ieškovas nėra tinkamas subjektas, nes jis nebuvo šių patalpų nuomininkas, nebuvo pagrindinio nuomininko A. V. šeimos nariu, nevedė su juo bendro ūkio bei negyveno šiose patalpose; 3) A. V. jau buvo pasinaudojęs buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis teise, privatizuodamas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl nebeturėjo teisės šia teise pasinaudoti antrą kartą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 4) yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas.

Dėl ieškovo tiesės privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant, ar asmuo turėjo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: 1) kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 2) kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 3) kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Specialiojo teisės akto (Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymu) nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti – tam, kad ją galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų - nebūti pasinaudojęs teise pagal minėtą įstatymą įsigyti kitos gyvenamosios patalpos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-254/2008; kt.).

16. Byloje nėra ginčo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tinkamas privatizavimo objektas.

17. Sprendžiant klausimą ar A. V. buvo tinkamas subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą pažymėtina, kad Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis, reglamentavęs pirkimo – pardavimo subjektus nuo 1991 m. gruodžio 20 d. buvo iš dalies pakeistas, numatant, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

18. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (Sprendimo 9 punktas) neginčijamai patvirtina, jog A. V. 1994 spalio 25 d. Sutartimi, patvirtinta notarės G. P., Registro Nr. 5168, iš Lietuvos radijo ir televizijos centro Kauno filialo nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą, kurį įregistravo Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure 1994 m. lapkričio 5 d., kas reiškia, jog jis kartą jau buvo pasinaudojęs buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis teise, privatizuodamas gyvenamąsias patalpas minėto įstatymo pagrindu, todėl nebeturėjo teisės šia teise pasinaudoti antrą kartą. Pažymėtina, kad jis šį butą 1995 m. liepos 3 d. pardavė O. A..

19. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V. buvo išreiškęs savo valią pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis įgyti ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš dalies atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Sprendimo 5 punktas). Po to, kurį laiką (apie 10 metų) A. V. nesidomėjo tolimesne buto privatizavimo eiga ir 2005 m. lapkričio 10 d. su Kauno miesto savivaldybe sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GS-3-76 dėl to paties buto nuomos ir tą pačią dieną pateikė prašymą leisti šį butą privatizuoti (parduoti) (Sprendimo 6 punktas). Atsakovei 2006 m birželio 28 d. pakartotinai nurodžius A. V. pateikti trūkstamos sumos apmokėjimą už butą patvirtinančius dokumentus bei pateikti 1997 m. spalio 10 d. teismo sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre išregistruota A. V. nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), jis šio nurodymo nevykdė, nors 2006 m. sausio 16 d. savo iniciatyva buvo gavęs ir VĮ Registrų centro Kauno filialo išrašą apie nuosavybės teisės įregistravimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 7 punktas, 9 punktas).

20. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. V., tikėtina, sąmoningai nebaigė atlikti veiksmų, būtinų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti, galimai sužinojęs, jog teisės įgyti antro buto lengvatinėmis sąlygomis, jis neturi. Konstatuotina, kad nebuvus visų Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų būtinų tokio privatizavimo sąlygų, A. V. neturėjo subjektinės teisės privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad ieškovas V. V., kaip savo tėvo A. V. turto ir teisių bei pareigų perėmėjas, negali paveldėti tokių teisių, kurių jo tėvas neturėjo. Todėl ieškinys atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl ieškinio senaties

21. Atsakovė ieškinio reikalavimui privatizuoti butą pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad jei A. V. manė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidžia jo teises, apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2006 m birželio mėnesį, kai atsakovė 2006 m. birželio 28 d. raštu pakartotinai pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog yra sumokėta visa buto Įkainavimo akte nurodyta suma dėl būsto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog be šio dokumento nebus galima rengti Įsakymo projekto dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Papildomi dokumentai pateikti nebuvo. Vadinasi, A. V. žinojo, kad nėra sumokėta visa suma už būsto privatizavimą bei, kad ginčo būstas yra neprivatizuotas. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pareiškė 2019 m. lapkričio mėnesį.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

23. Teisminėje praktikoje, bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, pripažįstama, jog asmuo apie savo teisės privatizuoti butą pažeidimą turi suvokti, kai jam buvo pasiūlyta pasirašyti buto nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-595-638/2018; Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-557-601/2020). Taip pat teisminėje praktikoje paprastai pripažįstama, jog asmuo yra praleidęs 10 metų ieškinio senaties terminą, jeigu jis itin ilgą laiką nesidomi privatizavimo procesu ir nesiima priemonių savo galimai pažeistas teises ginti (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1271-773/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-711-614/2018).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V., 1991 metais pradėjęs ginčo buto privatizavimo procesą (pateikė prašymą ir kt. dokumentus, 1993 metais iš dalies sumokėjęs buto kainą, o 1994 m. – dokumentų sutvarkymo kainą), iki 2005 m. lapkričio 10 d. (kuomet su atsakove sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GS-3-76 dėl to paties buto ir tą pačią dieną pateikė atsakovei prašymą tą butą leisti privatizuoti (parduoti)) neatliko jokių veiksmų, susijusių su privatizavimo procesu, t. y. 11,5 metų nesidomėjo privatizavimo procesu. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui (1998 m. liepos 1 d.), 2005 m. lapkričio 10 d. tarp A. V. ir atsakovės buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią be kitų įsipareigojimų A. V. įsipareigojo už ginčo butą mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina ir tai, kad A. V. iki savo mirties (2017 m. spalio 28 d.) nesiėmė jokių priemonių (neteikė ieškinio teismui ir pan.) ginti galimai pažeistas savo teises. Ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. praėjus 25 metams nuo galimo jo teisių pažeidimo (1994 m.) ir praėjus 14 metų nuo to momento, kai ieškovas (jo tėvas) turėjo suvokti apie jų teisių pažeidimą (2005 m. lapkričio 10 d.).

25. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui (1998 m. liepos 1 d.) ir sudarius 2005 m. lapkričio 10 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, A. V. (ir ieškovas) turėjo suprasti, kad ginčo butas nėra privatizuotas ir, kad privatizavimo procesas jau nevyksta, o šalis sieja buto nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad sudarant ginčo buto nuomos sutartį, A. V. buvo 54 metai, duomenų, kad jis buvo kaip nors suklaidintas dėl ginčo buto privatizavimo, byloje nėra, priešingai – byloje nustatytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad A. V. sąmoningai nevykdė atsakovės nurodymų ir neteikė prašomų dokumentų buto privatizacijai užbaigti, kas leidžia konstatuoti, jog pasirašant buto nuomos sutartį jis suprato, kad butas priklauso atsakovei. Darytina išvada, kad šioje byloje yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas (ieškinys galėjo būti pareikštas iki 2015 m. lapkričio 10 d.) bei praleistas itin ilgą laiką (10 metų), todėl tai taip pat yra pagrindas ieškinį atmesti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas, nutrauktas, ar, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų dydį, teismui nepateikė, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 6,96 Eur, tačiau jos iš ieškovo nepriteisiamos, nes ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nuspredžia :

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė