Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. P., pareiškėjo atstovui advokatui Giedrei Gabrielei Stepankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuokos metu (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-6344 pagrindu buvo įgyta ir pareiškėjo tėvo N. P. vardu įregistruota 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nemenčinės seniūnijos 2023-11-13 pažymos, N. P. iki mirties dienos gyveno kartu su sūnumi A. P. ir jo šeima adresu (duomenys neskelbtini), be to, A. P. tuo pačiu adresu liko gyventi ir po tėvo mirties.

Tėvui mirus, pareiškėjas naudojosi jo paliktu žemės sklypu kaip savo - dirbo žemę, augino joje daržoves, šienavo, t.y. atliko aktyvius veiksmus - rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, prižiūrėjo šį turtą kaip savo. Minėtame žemės sklype stovi neregistruotas pastatas, kuriame N. P. iki mirties dienos gyveno kartu su sūnumi A. P. ir jo šeima (nuotraukos pridedamos). Kadangi po tėvo mirties name liko gyventi pareiškėjas, jis ir naudojosi tėvo paliktais kilnojamaisiais daiktais - įrankiais, drabužiais, knygomis ir pan. (nuotraukos pridedamos). Faktą, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, patvirtina prie pareiškimo pridedami liudininkų paaiškinimai. Nepaisant to, kad liudytoja D. M. N. P. mirties metu buvo nepilnametė, pastaroji teigia prisimenanti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gyvenimu adresu (duomenys neskelbtini) po jo tėvo mirties, todėl prašymą apklausti liudytoja D. M. palaiko.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos, pareiškėjo vardu yra registruoti tik du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į statinius jis neturi.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.50 str., laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai-įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Testamentų registro pažymos duomenimis, į notarų biurą dėl paveldimo turto priėmimo po pareiškėjo A. P. tėvo N. P. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjo tėvui priklausančią turto dalį niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė ir ateityje nereikš, pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo po jo tėvo N. P. mirties faktiškai pradėjus valdyti turtą, kurio pagrindu galėtų būti užvesta paveldėjimo byla.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl tėvui priklausančio turto.

II. Suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas, pateikė teismui 2023-11-23 prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant, kuriuo informavo teismą, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie palikėjo N. P. palikimo perėjimą valstybei ir dėl jo palikimo priėmimo valdyti, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

III. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie AM, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po palikėjo N. P. mirties, perėjimą valstybei, kad jei teismas nustatys, kad Pareiškėjas A. P. po savo tėvo N. P. mirties palikimą priėmė , faktiškai pradėjęs jį valdyti, neprieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Prašė bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.

IV. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus pareiškime nurodytais pagrindais. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina F. P., kad su palikėju- tėvu N. P. gyveno kartu palikėjo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) neregistruotame pastate/name, esančiame ant palikėjui priklausančios dalies žemės sklypo tiek iki palikėjo tėvo N. P. mirties, tiek pastarojo mirties dienai ir po palikėjo mirties, kur gyvena ir dabar.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad Pareiškėjas su savo tėvu N. P. gyveno kartu su N. P. tėvo name adresu (duomenys neskelbtini) ant N. P. priklausančio žemės sklypo tiek iki palikėjo tėvo N. P. mirties, tiek pastarojo mirties dienai ir po palikėjo mirties, kur gyvena ir dabar, kad po tėvo N. P. mirties Pareiškėjas gyvendamas tėvo name prižiūrėjo namą, tėvo likusį žemės sklypą, naudojosi asmeniniais tėvo likusiais daiktais. Liudytojas A. P. parodė, kad Pareiškėjas su savo tėvu N. P. gyveno kartu su N. P. name adresu (duomenys neskelbtini) iki palikėjo tėvo N. P. mirties, tiek pastarojo mirties dienai ir po palikėjo mirties, Pareiškėjas po savo tėvo mirties likęs gyventi ten pat prižiūrėjo namą, žemę, kur gyveno ir gyvena.

Pareiškimas tenkintinas.

V. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo santykį su palikėju, nustatyta, kad palikėjas N. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini); kad N. P. mirė našliu, kad N. P. yra pergyvenęs sutuoktinę F. P. (a/k (duomenys neskelbtini)), mirusią (duomenys neskelbtini) ir N. P. priklauso ½ turto (Piniginis indėlis AB banke „HANSA-LTB"; Atkuriamosios santaupos už turėtą piniginį indėlį AB banke „HANSA-LTB"), kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis; kad N. P. vaikai yra pareiškėjas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini)). Remiantis 2023-11-13 Vilniaus rajono sav. administracijos Nemenčinės seniūnijos pažyma Nr. 12-46-(5.7) pažymėta, kad pagal užrašus 2004-2008 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) N. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) iki mirties dienos, tai yra iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su sūnumi A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jo šeima (duomenys neskelbtini), kad po tėvo mirties A. P. liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 1/2 žemės sklypo unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoto (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-6344 nuosavybės teise priklausė palikėjui N. P. (a/k (duomenys neskelbtini)).

Byloje pateiktas Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Dalijos Svirbutienės 2003-04-24 nuosavybės teisės į dalį bendro suutoktinių turto liudijimas, kuriuo liudijama, kaip nurodyta ir aukščiau, kad N. P. yra pergyvenęs sutuoktinę F. P. (a/k (duomenys neskelbtini)), mirusią (duomenys neskelbtini) ir N. P. priklauso ½ turto (Piniginis indėlis AB banke „HANSA-LTB"; Atkuriamosios santaupos už turėtą piniginį indėlį AB banke „HANSA-LTB"), kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis; Iš 2023-10-04 testamentų registro išrašo matyti, jog N. P. nėra įregistruotų sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo faktų.

VI. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Tiek šiuo metu galiojančios teisės normos, tiek ir palikimo atsiradimo momentu galiojusios teisės normos numatė galimybę priimti palikimą faktiniu valdymo būdu. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui, pareiškėjui pagal faktines bylos aplinkybes (CK 5.11 str. 1d. 1 p.), pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

VII. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimas, liudytojų parodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai, nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjas po mirusio palikėjo- tėvo N. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, gyvendamas kartu su palikėju N. P. kartu namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) neregistruotame pastate/name, tiek iki palikėjo tėvo N. P. mirties, tiek pastarojo mirties dienai ir po palikėjo mirties gyveno, o po palikėjos mirties pareiškėjas naudojosi Palikėjo paliktu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaip savo – dirbo, prižiūrėjo Palikėjo žemę, naudojosi palikėjo asmeniniais kilnojamaisiais daiktais, ką patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai, bylos medžiaga.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas per tris mėnesius po Palikėjo-savo tėvo N. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

VIII. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas A. P., priėmė po savo tėvo N. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50, 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui A. P. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminio paveldėtojo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a/k (duomenys neskelbtini), po savo tėvo N. P., a/k (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.