Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-280-372/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
2A-280-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00472-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
D. S., A. S.
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-280-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00472-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 35.3.1.; 35.3.6.; 35.5.;36.1.;42.3.;42.10.;50.9.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-729-766/2014, pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams D. S. ir A. S. dėl skolos, delspinigių, baudos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų D. S. ir A. S. 2695,93 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 406,08 pagrindinė skola, 2113,24 Lt priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai, 40,61 Lt bauda ir 100,00 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas, taip pat procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 80,00 Lt žyminį mokestį.

A. D. S. su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis A. S. 2007 m. liepos 19 d. išperkamosios nuomos sutartį pasirašė be jos žinios, ji jokiomis prekėmis, kaip šeimos turtu, nesinaudojo.

Atsakovas A. S. prašė skolą priteisti iš jo ir buvusios sutuoktinės D. S. per pusę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų D. S. ir A. S. 406,08 Lt (117,61 Eur) skolą, 146,18 Lt (42,35 Eur) delspinigius, 20,00 Lt (5,80 Eur) išlaidas už Gyventojų registro tarnybos pažymas, 17,20 Lt (5,00 Eur) žyminį mokestį ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai.

Priteisė solidariai iš D. S. ir A. S. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (572,26 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad A. S., būdamas santuokoje su atsakove D. S., 2007 m. liepos 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovai nevykdė pagal išperkamosios nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2007-09-20 kreditoriui nesumokėjo nei vienos išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos, tuo pažeidė Sutarties 2.1. p. ir padarė kreditoriui nuostolius. Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 4 d. pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovo A. S. skolą ir teisę reikalauti įvykdyti neįvykdytą prievolę perleido ieškovui UAB „Kapitalo valda“. Teismas nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas buvo skolingas reikalavimą perėmusiam ieškovui 406,08 Lt pagrindinę skolą, 2113,24 Lt delspinigius (0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną laikotarpiu 2007-09-20 – 2014-03-12, iš viso – 2602 pradelstos dienos). Teismas sprendė, kad nors atsakovė D. S. neigė, kad atsakovas A. S. kreditą ėmė šeimos poreikiams, tačiau atsakovas A. S. teismui paaiškino, kad dviračius ėmė šeimos poreikiams tenkinti, po prekių paėmimo su atsakove D. S. dar ilgai pragyveno santuokoje, todėl konstatavo, jog atsakovų atsakomybė pagal sutartį yra solidari (CK 3.109 str. 1 d.), tai yra pagrindas priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 406,08 Lt pagrindinę skolą. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtos sutarties 5.2., 5.5. ir 11.2. punktus atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui 10 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įgyto daikto vertės, tuo atveju, jeigu pažeis įsipareigojimus informuoti lizingo bendrovę apie savo finansinės būklės pasikeitimą dėl sutarties nevykdymo, arba adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Teismas konstatavo, kad ieškovui UAB „Kapitalo valda“ perėmus visus duomenis iš pirminio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ nustatyta, kad solidarūs atsakovai nuo 2007-09-20 visiškai nevykdo finansinių įsipareigojimų, nebendradarbiauja su kreditoriumi, todėl privalo sumokėti ieškovui 10 proc. nuo neišpirktos daiktų vertės (406,08 Lt), kas sudaro 40,61 Lt baudą. Teismas nustatė, kad atsakovams nesumokėjus išperkamosios nuomos sutartyje nurodytos sumos, ieškovas nuo 2007-09-20 pradėjo skaičiuoti delspinigius už įsipareigojimų nevykdymą po 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną (pagal Sutarties 11.1. p.), todėl ieškovas prašo priteisti 2113,24 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2007-09-20 iki – 2014-03-12, iš viso už pradelstas 2602 dienas. Konstatavo, kad toks reikalavimas tenkintinas tik iš dalies, kadangi CK 1.125 str. 5 d. imperatyviai numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Tokiu būdu delspinigiai gali būti priteisti tik už paskutinius 6 mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovas į bylą nepateikė tokių paskaičiavimų, todėl teismo paskaičiuota delspinigių suma už paskutinius 6 mėnesius sudaro 146,18 Lt (406,08 Lt x 0,002 x 180 dienų = 146,18 Lt ), ir tik tokia maksimali delspinigių suma gali būti priteistina. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė priteisti 100,00 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas, tačiau nustatė, kad ši suma paskaičiuota už 10 pažymų, kai byloje yra tik dvi pažymos – kiekvienam iš atsakovų po vieną, todėl priteisė 20 Lt už dvi pažymas apie atsakovus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą, dalyje dėl delspinigių ir žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų priteisimo, t. y. priteisti solidariai iš atsakovų 2112,24 Lt delspinigius, 80 Lt žyminį mokestį, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą. Taip pat iš atsakovų solidariai priteisti 80 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kitas bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. sausio 9 d. apeliantas pateikė prašymą dėl 101,37 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš solidarių atsakovų.

Nurodo, kad teismas ėmėsi iniciatyvos ir, nesant kitos šalies prašymo, pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį. Byloje nėra duomenų apie kitos šalies (atsakovų) prašymą taikyti delspinigiams senatį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 6 mėn. ieškinio senaties terminą delspinigių priteisimui ir pagrįstai nurodė, kad ieškovas laiku nesikreipė dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pažymėjo, kad neprašė delspinigiams taikyti 6 mėn. ieškinio senaties termino dėl savo teisinio neišprusimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista sumažinta delspinigių suma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. S. 2007 m. liepos 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią išperkamosios nuomos būdu įsigijo du dviračius, sutarties 9.1. p. užtikrindamas, kad sutartis sudaroma sutinkant sutuoktiniui, nagrinėjamu atveju atsakovei D. S. (b. l. 6-7). 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teisę pagal 2007 m. liepos 19 d. išperkamosios nuomos sutartį (b. l. 9, 10), ko pasėkoje 2014 m. kovo 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinys, pareikštas solidariems atsakovams A. S. ir D. S. (b. l. 2-5).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, juolab, kad ir ieškovas ieškinyje nurodo, jog sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog skolininkų galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, delspinigių normos ir dydžio, buvo ribotos, todėl teismai šiuo atveju turi pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apelianto reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Kai jau minėta, reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovui perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio mėnesį pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 16), o ieškinys teisme gautas 2014 m. kovo 12 d. – praėjus 5 metams po reikalavimo teisės įgijimo, delspinigiai buvo skaičiuojami nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. kovo 12 d. ir kurie, ieškovo paskaičiavimu už 2602 pradelstas dienas sudarė 2113,24 Lt (b. l. 4), todėl konstatuotina, kad būtent ieškovo veiksmai lėmė tokio dydžio delspinigių susidarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovo elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovams, nagrinėjamu atveju vartotojams. Todėl, atsižvelgus į pagrindinės skolos sumą 406,08 Lt (117,61 Eur), pirmosios instancijos teismo priteista 146,18Lt (42,35 Eur) delspinigių suma yra proporcinga ir teisinga.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nesant kitos šalies prašymo, savo iniciatyva pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų delspinigių sumą, negalėjo taikyti ieškinio senaties termino dėl delspinigių priteisimo, nesant atsakovų prašymo (CK 1.126 str. 2 d.). Tačiau tai nėra pagrindas naikinti ar keisti šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą, nes kaip jau minėta, pagrindas teismui ex officio mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą buvo, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

Pažymėtina, kad sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

Vis dėlto, teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių sutartimi nustatytų netesybų dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šiuo atveju mažintinos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovo prašomi priteisti iš atsakovų 2113,24 Lt delspinigiai, kurie ieškovo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2007-09-20 iki 2014-03-12, yra aiškiai per dideli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad reikalavimo teisė apeliantui buvo perleista 2009-03-04, į teismą kreiptasi tik 2014 m. sausio mėnesį. Apeliantas ilgą laiko tarpą, 5 metus, nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Be to, apeliantas, kaip atsakinga stipresnioji šalis, turėjo kuo greičiau siekti išieškoti skolą, kad būtų išvengta didelių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovai yra silpnesnė šalis – vartotojai, likusi skolos suma nėra didelė – 406,08 Lt (117,61 Eur), prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdamas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, apeliantas leido susidaryti pernelyg didelėms netesyboms, todėl ieškovo argumentai, kad delspinigių suma buvo sumažinta nepagrįstai, atmestini.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto UAB „Kapitalo valda“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.). Dėl to apeliacinis skundas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 str., 98 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo patikslinimo

Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, jog teismo buvo konstatuota, kad pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 10 proc. baudos nuo neišpirktos daiktų vertės (406,08 Lt), kas sudaro 40,61 Lt, priteisimo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje 40,61 Lt (11,76 Eur) bauda iš atsakovų nepriteista, ši suma taip pat neįtraukta į teismo sprendime nurodytą 572,26 Lt sumą, nuo kurios skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, kai iš viso iš atsakovų priteistina ieškovui suma, įskaičius 40,61 Lt baudą, nuo kuriuos skaičiuojamos metinės palūkanos, turėtų būti 592,87 Lt (171,71 Eur). Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nenurodyta, kieno naudai iš atsakovų priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos, kai turėjo būti nurodyta, kad metinės palūkanos priteisiamos ieškovo naudai.

Todėl šioje dalyje Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas tikslintinas, papildomai nurodant, kad iš atsakovų ieškovui solidariai priteistina 40,61 Lt (11,76 Eur) bauda, taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą (171,71 Eur, kas atitinka 592,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Kapitalo valda“ (juridinio asmens kodas 126308223, buveinės adresas – Vilnius, Vytenio g. 6-306, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) 117,61 Eur ( vieną šimtą septyniolika eurų ir 61 euro centą) (406,08 Lt) skolą, 42,35 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 35 euro centus) (146,18 Lt) delspinigius, 11,76 Eur (vienuolika eurų ir 76 euro centus) (40,61 Lt) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (171,71 Eur, kas atitinka 592,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,80 Eur (penkis eurus ir 80 euro centų) (20,00 Lt) išlaidas už Gyventojų registro tarnybos pažymas 5,00 Eur (penkins eurus) (17,20 Lt) žyminį mokestį.

Teisėja Birutė Simonaitienė