Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2017-07-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 str. 4 d. - 2 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

2) 2018-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. - 8 mėn. laisvės apribojimu, 2018-07-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 178 str. 1 d. 2018-08-02 nutartimi bausmė subendrinta su 2017-07-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. 2018-08-22 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuo 2018-10-23 iki 2020-10-12 atliko laisvės atėmimo bausmę;

3) 2022-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 16 parų areštu. 2022-03-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista 1 m. laisvės apribojimu;

4) 2022-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 60 parų areštu, subendrinus su 2022-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 11 MGL (1 430 Lt) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nėra susijęs su darbu ir įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti stotelių apgadinimai, (tomas 1, b. l. 73-75)

Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 112 paskambinusi moteris praneša apie tai, kad (duomenys neskelbtini) stotelėje girti vyrukai labai netinkamai elgiasi, sulaužė stotelę, negali dukra laukt autobuso saugiai. Moteris nurodo, kad važiuoja dukros pasiimti, ši bijo būti stotelėje, nurodė, kad negali ten laukti ir nuėjo į degalinę, (tomas 1, b. l. 125-127).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. ir D. L. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatyta BK 284 straipsnyje.

Kaltinamieji D. B. ir D. L., apklausiami teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje esant apsvaigę nuo alkoholio bei būdami viešojo transporto stotelėse „(duomenys neskelbtini)“ be priežasties iš chuliganiškų paskatų rankomis išdaužė stotelės paviljono drėgmei atsparų faneros lakštą, po to, rankomis judant paviljono konstrukciją, išdaužė stotelės šoninį stiklą, kuris dužo. Prisipažįsta, kad tokį jų elgėsi matė stotelėje buvusi mergaitė, kuriai išsigandus, ji išėjo iš stotelės. Dėl savo veiksmų gailisi, kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, kaltinamųjų manymu tai galėjo padaryti būdami apsvaigę nuo alkoholio. Tokius kaltinamuoju parodymus patvirtino liudytojai G. V., V. B., M. T.-V., kurie nurodė, jog kaltinamieji rodė nepagarbą viešajai tvarkai, paviljono konstrukcijos šoninį faneruotą lakštą bei stiklą išdaužė kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, liudytoja G. V. patarė mamai M. T.-V. nevažiuoti ją pasiimti iš minėtos stotelės, nes vyrai yra akivaizdžiai neblaivi, elgėsi agresyviai ir yra neadekvatus, šūkavo.

Taigi anksčiau aptarti D. B. ir D. L. pakankamai intensyvūs veiksmai – viešojo transporto stotelės konstrukcijos stūmimas, ko pasėkoje išdužo šoninis stiklas, rankų smūgių sudavimas į stotelės faneros lakštą, pastarąjį išstumiant iš savo tvirtinimo vietos– neleidžia abejoti, kad kaltinamieji būdami viešoje vietoje bei esant pašaliniams asmenims demonstratyviai atliko vandališkus veiksmus, rodė nepagarbą aplinkybėms bei esant pašalinių asmenų (stotelėje esančiai nepilnametei liudytojai G. V.) reakcijai, kai nepilnametė liudytoja buvo priversta skubiai pasišalinti iš stotelės, siekiant išvengti su agresyviai nusistačiusiu bei apsvaigusiu asmenų kontakto, kaltinamieji pažeidė viešąją tvarką.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. B. ir D. L., 2022-11-10 apie 19.00 val. viešoje vietoje, t. y. transporto stotelėse esančiuose keleivių laukimo paviljonuose "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), ir "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims (stotelėje buvusiai nepilnametei G. V.), vandališkais veiksmais išdaužus rankomis stotelės konstrukcijos stiklą bei faneruotą lakštą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, ko pasėkoje padarydami savivaldybės įmonei "(duomenys neskelbtini)" 177,64 eurų žalą, t. y. šiais savo veiksmais D. B. ir D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis D. B. padarė viena nesunku nusikaltimą viešajai tvarkai, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinantį aplinkybę laikyti tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos neteisėtos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas įvertina taip pat ir kaltinamojo asmenybę – D. B. ankščiau nėra teistas, teistumas išnykęs (tomas 1, b. l. 160-165), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (1 tomas, b. l. 166-169), jauno amžiaus, nedirbantis, nevedęs, su sugyventinė augina mažametį vaiką. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytos veikos apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 45 parų areštą.

Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas D. B., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. nebuvo teistas (teistumas išmykęs). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, t. y. gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius nusižengimus, paskirtas baudas nesumokėjęs. Dėl D. B. nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Bylos duomenimis su sugyventinė augina mažametį vaiką. Todėl, teismo vertinimu, D. B. paskyrus realią arešto bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. D. B. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. B. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis);

4) uždrausti vartoti alkoholį (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Kaltinamasis D. L. padarė viena nesunku nusikaltimą viešajai tvarkai, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinantį aplinkybę laikyti tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos neteisėtos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas įvertina taip pat ir kaltinamojo asmenybę – D. L. ankščiau nėra teistas, teistumas išnykęs (tomas 1, b. l. 144-148), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (1 tomas, b. l. 150-153), vidutinio amžiaus, nedirbantis, nevedęs. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytos veikos apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti alkoholį; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą.

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 177,64 Eur sumai (2 tomas, b. l. 108-112). Civilinio ieškovo reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veikų įmonė patyrė turtinė žalą. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinis ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamieji teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamųjų D. B. ir D. L. solidariai priteistina 177,64 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

V. Kiti klausimai

D. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 2, b. l. 50-51). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintini.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 181-184). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintini.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

IV. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

Tarnyba 2023 m. liepos 3 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo D. B. gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui buvo sumokėta 539,24 Eur suma.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis D. B. nedirba, jo turtinė padėtis sunki. Todėl darytina išvada, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

V. Dėl daiktų

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, pateikti vaizdo įrašai (t. 2, b. l. 36; t. 2, galinis bylos viršelio), paliktini prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis);

4) uždrausti vartoti alkoholį (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis);

3) uždrausti vartoti alkoholį (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš D. B. ir D. L. solidariai priteisti civiliniam ieškovui savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 177,64 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 64 euro cnt.) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (CD 1 vnt., 2 tomas, b. l. 35; CD 2 vnt. prisegtas ant galinio bylos viršelio), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Išaiškinti nuteistiesiems, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.