Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-71-365/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-04
Bylos Nr.: 1A-71-365/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44463-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis: D. B., D.
Advokatai: Vladislav Latušinskij, Mykolas Girdiušas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-365/2024Teisminio proceso Nr.1-01-1-44463-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, nuteistojo D. B. gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nuteistojo D. (D.) L. gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskij,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės (toliau – prokurorės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. B. atidėtas paskirtos arešto bausmės vykdymas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis);

4) uždrausta vartoti alkoholį (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus nustatyta panaikinti.

D. (D.) L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis);

3) uždrausta vartoti alkoholį (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, nustatyta panaikinti.

Iš D. B. ir D. L. solidariai priteista civiliniam ieškovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ 177,64 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt septyni eurai 64 euro cntai) turtinei žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. L., 2022-11-10 apie 19.00 val., viešoje vietoje, t. y. viešojo transporto stotelėse esančiuose keleivių laukimo paviljonuose „Šešėlių“, esančiame Žarijų g. 4, Vilniuje, ir „Galvės“, esančiame Galvės g., Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, padarydami savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ 177,64 eurų žalą, o būtent: tyčia, be jokios priežasties, stotelėje „Šešėlių“, rankomis ir kojomis išlaužė stotelės paviljono konstrukcijos drėgmei atsparų faneros lakštą, padarydami savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ 119,52 eurų žalą, po ko, tęsdami savo vandališkus veiksmus, stotelėje „Galvės“, kitų asmenų akivaizdoje, mėtė akmenis į pravažiuojančius automobilius, po ko tyčia siūbuodami, judindami keleivių laukimo paviljono konstrukciją, užlipdami ant jos, išdaužė šoninį grūdintą paviljono stiklą, po ko mėtėsi išbyrėjusio stiklo šukėmis, savo veiksmais padarydami savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ 58,12 eurų žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

2. D. L. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, veikdamas bendrininku grupėje kartu su D. B., 2022-11-10 apie 19.00 val., viešoje vietoje, t. y. viešojo transporto stotelėse esančiuose keleivių laukimo paviljonuose „Šešėlių“, esančiame Žarijų g. 4, Vilniuje, ir „Galvės“, esančiame Galvės g., Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, padarydami savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ 177,64 eurų žalą, o būtent: tyčia, be jokios priežasties, stotelėje „Šešėlių“, rankomis ir kojomis išlaužė stotelės paviljono konstrukcijos drėgmei atsparų faneros lakštą, padarydami savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ 119,52 eurų žalą, po ko, tęsdami savo vandališkus veiksmus, stotelėje „Galvės“, kitų asmenų akivaizdoje, mėtė akmenis į pravažiuojančius automobilius, po ko tyčia siūbuodami, judindami keleivių laukimo paviljono konstrukciją, užlipdami ant jos, išdaužė šoninį grūdintą paviljono stiklą, po ko mėtėsi išbyrėjusio stiklo šukėmis, savo veiksmais padarydami savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ 58,12 eurų žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

3. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad byloje įrodyta, jog D. B. ir D. L. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) D. B. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį (nuteistąjį) apibūdinančias aplinkybes, nustatęs D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos neteisėtos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nurodęs, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. nebuvo teistas (teistumas išnykęs) sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 45 parų areštą, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas ir įpareigojimą, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose, 6 dalyje.

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) D. L. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį (nuteistąjį) apibūdinančias aplinkybes, nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos neteisėtos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nurodęs, jog D. L. ankščiau nėra teistas, teistumas išnykęs, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte bei BK 75 straipsnio 6 dalyje.

3.3. Pirmosios instancijos teismas abiem nuteistiesiems nurodė – bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-23 nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą D. B. (BK 75 straipsnio 1 dalis); 2) pripažinti D. B. ir D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 3) pripažinti D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); 4) nepripažinti D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 5) pašalinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas nuorodas į BK 75 straipsnio nuostatas bei sakinį, jog D. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitą nuosprendžio dalį prokurorė prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

4.1. Skirdamas arešto bausmę D. B., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 1 dalį ir jos vykdymą atidėjo. Pažymima, kad minėto straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Kaip matyti iš D. B. teistumo pažymos, nurodoma ir pačiame nuosprendyje, D. B. 2022 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, kurią, subendrinus su 2022-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto, bausmę atlikęs. Atsižvelgiant į tai, arešto bausmės vykdymo atidėjimas D. B. prieštarauja imperatyvioms baudžiamojo įstatymo normoms.

4.2. Atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 2 dalį (reglamentuojančią laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą) ir atidėjo D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams. Pažymima, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta, jog arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo 3 mėnesių iki 1 metų.

4.3. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, jog D. B. yra neteistas (teistumas išnykęs), nors nuosprendžio pradžioje nurodyta, jog teistumas D. B. neišnykęs. Iš D. B. teistumo pažymos matyti, kad 2017-07-07 jis buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, 2 metų laisvės atėmimu ir bausmę atliko nuo 2018-10-23 iki 2020-10-12. Kadangi šį nusikaltimą D. B. padarė būdamas nepilnametis, bendras BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas 8 metų teistumo terminas jam mažintinas per pusę ir laikytina, kad teistumas dėl labai sunkaus nusikaltimo jam būtų išnykęs po 4 metų po realaus bausmės atlikimo, t. y. 2024-10-12.

4.4. Teismas nepagrįstai D. B. netaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 13 punkto. Motyvuojamojoje dalyje dėl bausmės skyrimo, teismas nenurodė dar dviejų D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių – veikos padarymo veikiant bendrininkų grupėje bei tai, kad veiką padarė recidyvistas. Kaip matyti iš nuosprendžio, D. B., pripažintas kaltu dėl to, jog „veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. L. <...>“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tačiau bausmės skyrimo motyvuose ši D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta. Dėl kitos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo būnant recidyvistu, pripažinimo pagrindų pasisakyta 4.3 p. (nauja veika padaryta esant neišnykusiam teistumui).

4.5. Analogiškai motyvuojamojoje dalyje dėl bausmės skyrimo, teismas nepagrįstai nepripažino kito nuteistojo – D. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo veikiant bendrininkų grupėje, nors D. L. taip pat yra pripažintas kaltu dėl to, jog „veikdamas bendrininku grupėje kartu su D. B. <...>“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Nepagrįstas yra ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimo ir gailėjimosi konstatavimas D. L., kadangi viso proceso metu (taip pat ir apklausiamas posėdžio metu) D. L. kaltės nepripažino ir tik po visų kitų proceso dalyvių apklausų, prispirtas įrodymų, teismo paklaustas, ar nesikeičia jo pozicija dėl kaltės, nurodė, jog: „Mano nuomonė kažkiek keičiasi. Man atrodo reikia sutikti. Tai šiuo metu sutinku.“, tačiau realiai D. L. liko prie ikiteisminio tyrimo metu išsakytos versijos, kad tik norėjo sustabdyti D. B., kad neniokotų stotelės: „Kaip ir sakiau, norėjau sustabdyti veiksmus ir kaip tik tuo metu (prokurorės pastaba: kai dužo stiklas) buvau palietęs stotelę.“. Tokia nuteistojo pozicija negali būti vertinama kaip visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, todėl atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam teismo pripažinta nepagrįstai, tuo netinkamai taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

4.6. Prokurorė akcentuoja, jog nors D. L. paskirtos bausmės rūšis ir dydis apeliaciniame skunde nėra kvestionuojami, tačiau netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kitam nusikalstamos veikos bendrininkui turi būti ištaisytas dėl nepagrįsto bausmės vykdymo atidėjimo, o analogiškos klaidos palikimas D. L. pažeistų lygybės prieš įstatymą principą. Be to, pripažinus netinkamą BK normų, reglamentuojančių atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių taikymą, pagrįstų didesnės, nei vidurkis bausmės skyrimą D. L., ką ir nusprendė teismas skundžiamame nuosprendyje, kadangi šiuo metu nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai neatitinka daromų išvadų. Nuosprendžio motyvuose nurodoma, jog D. L. skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, tačiau realiai paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dydis yra artimas nustatytam maksimaliam šios bausmės dydžiui (dveji metai). Be to, pabrėžiama, kad, vėl gi, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje išvardinant D. L. skirtinus laisvės apribojimo bausmės įpareigojimus, nepagrįstai nurodoma BK 75 straipsnio 6 dalis, bei galiausiai nurodoma „bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. Tokios nuostatos palikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje gali sukelti neaiškumų nuosprendžio vykdymo metu.

4.7. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus prokurorė nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu atidėdamas D. B., prieš tai jau teistam arešto bausme, arešto bausmės vykdymą ilgesniam terminui nei numato įstatymas, spręsdamas nuteistųjų D. B. ir D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo klausimą, netinkamai pritaikė BK 75, 59 ir 60 straipsnių nuostatas, todėl nuosprendis keistinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktu.

4.8. Atsiliepimai į prokurorės apeliacinį skundą negauti.

5. Teismo posėdyje prokurorė, palaikydama apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nuteistųjų gynėjai, nesutikdami su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su arešto bausmės vkdymo atdėjimo panaikinimu D. B. ir abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių pripažinimo klausimų, prašė jį atmesti, tačiau neprieštaravo akivaizdiems apsirikimų ištaisymams dėl BK 75 straipsnio 2 dalies, 6 dalies nuostatų taikymo, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, t. y. dėl nuteistųjų D. B. ir D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo klausimo, arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nuteistajam D. B. bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neaiškumo, turinčių reikšmės nuosprendžio vykdymui.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo D. B. atžvilgiu.

7. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam D. B., atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistąjį D. B. apibūdinančias aplinkybes, nustatęs D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos neteisėtos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. nebuvo teistas (teistumas išnykęs) ir darė išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 45 parų areštą, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas ir įpareigojimą, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose, 6 dalyje.

8. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pripažinti D. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktus, mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atidėjo D. B. arešto bausmės vykdymą, prieš tai jau teistam arešto bausme ir ilgesniam terminui nei numato įstatymas, dėl ko netinkamai pritaikė BK 75, 60 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra visiškai pagrįsti, todėl yra tenkinami.

9. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepripažinti, jog D. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad nuteistieji D. B. ir D. L. nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai padarė bendrais veiksmais, o kilę padariniai ir atsiradusi žala dėl suniokoto savivaldybės įmonės turto iš esmės yra tik nuteistųjų bendrų veiksmų rezultatas. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio, D. B., pripažintas kaltu dėl to, jog „veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. L. <...>“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau bausmės skyrimo motyvuose ši D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažindamas D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą.

10. Pagrįsti ir prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl D. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 puktą. Kaip matyti iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, duomenų apie D. B. visus ankstesnius teistumus, kurie buvo išdėstyti ir kaltinamajame akte, o pirmosios instancijos teismas juos nurodė ir priimto procesinio sprendimo (nuosprendžio) įžanginėje dalyje, D. B. 2017-07-07 buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atliko nuo 2018-10-23 iki 2020-10-12. Kadangi šį nusikaltimą D. B. padarė būdamas nepilnametis, bendras BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas 8 metų teistumo terminas jam mažintinas per pusę ir laikytina, kad teistumas dėl labai sunkaus nusikaltimo jam būtų išnykęs po 4 metų po realaus bausmės atlikimo, t. y. 2024-10-12. Po šio nuosprendžio priėmimo, D. B. taip pat nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus už vagystes atitinkamai 2022-01-06 bei 2022-11-28 nuosprendžiais. Taigi, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal aptariamą nuosprendį, o tai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytas nusikaltimų recidyvo sąlygas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinęs teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto) ir padarė teisės taikymo klaidą, nepritaikęs konkrečios normos, esant pagrindui ir sąlygoms ją taikyti, bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, pagal kurią konstatuotas nusikaltimų recidyvas turi būti tinkamai įvertintas ir skiriant bausmę. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl keistinas ir šioje dalyje.

11. Atsižvelgiant į tai, jog D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (bausmės skyrimo motyvų) šalintini teiginiai, jog D. B. ankščiau nėra teistas, teistumas išnykęs.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į D. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, jį patį charakterizuojančius duomenis, pritaria ir prokurorės apeliacinio skundo argumentams bei vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatas taikė nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei nuteistojo D. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei jo įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju arešto bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam D. B. prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. B. ankščiau teistas 4 kartus, skundžiamu nuosprendžiu jis (D. B.) nuteistas už tai, kad kartu su bendrininku padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. D. B. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (1 tomas, b. l. 166-169), nors su sugyventine augina mažametį vaiką, tačiau būdamas darbingo amžiaus nedirba. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad D. B. savo gyvenimiškų nuostatų nelinkęs keisti, nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, paklusti įstatymo reikalavimams. Nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl galimybės resocializuoti nuteistąjį neizoliavus jo nuo visuomenės ir nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai D. B. bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. D. B. paskutinį kartą nuteistas 2022 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, kurią, subendrinus su 2022-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto, bausmę atlikęs. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, prieš priimant skundžiamą nuosprendį, D. B. jau buvo nuteistas arešto bausme, jis nelaikomas, jog šiuo nuosprendžiu arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, dėl ko jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Šiuo aspektu būtina pasisakyti ir dėl to, kad atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 2 dalį (reglamentuojančią laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą) ir atidėjo D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta, jog arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo 3 mėnesių iki 1 metų.

13. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės skundas tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei netinkamai D. B. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai) – D. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta D. B. paskirtos 45 parų arešto bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistojo D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

14. Nuteistajam D. L. paskirtos bausmės rūšis ir dydis apeliaciniame skunde nėra kvestionuojami, tačiau, prokurorės vertinimu, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas nusikalstamos veikos bendrininkui (D. B.) taip pat turi būti ištaisytas ir kito nuteistojo D. L. atžvilgiu. Nesutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nėra pagrindo, nes pripažinus netinkamą BK normų, reglamentuojančių atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių taikymą D. L. atžvilgiu, tai pagrįstų apylinkės teismo didesnės, nei vidurkis bausmės skyrimą D. L., ką ir nusprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Šiuo metu skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai D. L. neatitinka daromų išvadų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų dėl bausmės skyrimo D. L., jame nurodoma, kad D. L. skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, tačiau realiai nuosprendžiu paskirtos – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dydis, yra artimas nustatytam maksimaliam šios bausmės dydžiui – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorės vertinimu, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas nepagrįstas, kadangi viso proceso metu D. L. kaltės nepripažino.

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K- 7- 107/2013, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo šią nuteistojo D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Iš D. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis kaltę pripažino iš dalies, tvirtino, jog Šešėlių stotelės tikrai neniokojo, Galvės stotelę niokojo D. B., jis (D. L.) bandė laikyt, kad D. B. nekratytų tos stotelės, teigė, jog kalčiausias šioje situacijoje buvo D. B. (t. 1, b. l. 177-180). Iš teisiamojo posėdžio metu duotų D. L. parodymų matyti, jog apklausiamas 2023-06-21 jis kaltės taip pat nepripažino (T. 2, b.l. 43-47), laikėsi ikiteisminio tyrimo metu išsakytos pozicijos, kad tik norėjo sustabdyti D. B., kad šis neniokotų stotelės, bet „stiklas iš karto dūžo“. Pirmosios instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus visus proceso dalyvius, D. L. 2023-10-09 teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduodamus klausimus ar nesikeičia jo pozicija dėl kaltės, D. L. nurodė, jog: „Mano nuomonė kažkiek keičiasi. Man atrodo reikia sutikti. Tai šiuo metu sutinku.“, tačiau, vėlgi, tvirtino, kad „Kaip ir sakiau, norėjau sustabdyti veiksmus ir kaip tik tuo metu (t.y. kai dužo stiklas) buvau palietęs stotelę.“. (t. 2, b.l. 151-152). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo D. L. parodymai negali būti vertinami kaip iš esmės prisidėję prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Todėl teisėjų kolegijai sutikus su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nuteistųjų kaltės ir veikos kvalifikavimo nėra, daroma išvada, kad apylinkės teismas, pripažindamas D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra šalinama (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Analogiškai kaip ir nuteistojo D. B. atžvilgiu, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl bausmės skyrimo D. L., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo D. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straispnio 1 dalies 1 punktas), nes D. L. taip pat yra pripažintas kaltu dėl to, jog „veikdamas bendrininku grupėje kartu su D. B. <...>“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Todėl, argumentais aptartais šio nuosprendžio 10 punkte, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažindamas D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, yra konstatuojama D. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupė.

Dėl nuosprendyje padarytų rašymo netikslumų

19. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, išvardinant nuteistajam D. L. skirtus laisvės apribojimo bausmės įpareigojimus – per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei draudimą - vartoti psichiką veikiančias medžiagas (t.y. vartoti alkoholį) pirmosios instancijos teismas pateikė nuorodas į BK 75 straipsnio 6 dalį ir nurodė, kad „bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos reglamentuoja laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, o skundžiamu nuosprendžiu D. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta laisvės apribojimo bausmė. Šios bausmės skyrimą, skirtinus įpareigojimus bei draudimus reglamentuoja BK 48 straipsnio nuostatos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad tokios nuorodos į BK 75 straipsnį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje gali sukelti neaiškumų nuosprendžio vykdymo metu, šis rašymo apsirikimas ištaisomas apeliacinės instancijos teisme, pašalinant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas nuorodas į BK 75 straipsnio 6 dalį nuteistojo D. L. atžvilgiu, nurodant, kad pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą reglamentuoja BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas, o draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas - BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas.

21. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 19 straipsnis nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo taisytinas ir rašymo apsirikimas pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nustatytą aplinkybę, kad D. L. bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nurodyti, kad laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl proceso išlaidų

22. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 126.67 Eur iš D. B. ir 80 eurų iš D. L. už advokato Vladislav Latušinskij suteiktas paslaugas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas, nuteistųjų teisinė padėtis pablogėja. Be to, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam D. B. ir D. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti D. B. ir D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pripažinti D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pašalinti nuosprendžiu nustatytą D. L. atsakomybę legvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (bausmės skyrimo motyvų) šalinti teiginius, jog D. B. ankščiau nėra teistas, teistumas išnykęs ir nurodyti, jog D. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas teistas ir esant neišnykusiam teistumui.

Panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą D. B. (BK 75 straipsnio 1 dalis) ir bausmės pradžią D. B. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Pašalinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas nuorodas į BK 75 straipsnio nuostatas skiriant D. L. laisvės apribojimo bausmę pagal BK 284 straipsnį ir nustatant įpareigojimus bei draudimus ir nurodyti, kad: pareiga per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą nustatoma vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, o draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas - BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu.

Pašalinti nuosprendžio rezoliucinės dalies teiginį, kad D. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nurodyti, kad laisvės apribojimo bausmės pradžią D. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 126,67 Eur, o iš nuteistojo D. L. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 80 eurų, neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

TeisėjaiAudrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė