Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir už tai jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 2 d., 21.25 val., iki 2022 m. rugsėjo 3 d., 10.39 val., t. y., 1 (viena) diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, BK 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taikant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis- įpareigojant nuo 23 val. 00 min. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei pareigas dirbti ir 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktas galioti ir panaikintinas, pradėjus vykdyti bausmę.

Iš J. T. išieškota valstybės naudai 73,33 Eur (septyniasdešimt trys eurai 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. T. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nustatyta, kad jis 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sugriebė savo motinai R. T. abejomis rankomis už dešinės rankos nykščio ir jį užlaužė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama J. T. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai analizuojamu atveju išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu J. T. atžvilgiu, teigiant, jog taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

6. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

7. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

8. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. T. buvo teistas, nusikalstama veika buvo padaryta neišnykus teistumui ir tai sudaro pagrindą nuteistąjį vertinti kaip linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų asmenį. Vis tik šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Aplinkybė, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje jau ne kartą buvo teistas, buvo įvertinta nuteistajam paskiriant griežčiausią bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui jos terminą. Be to, ankstesni teistumai, taip pat ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką nelaikytinas aplinkybe, savaime paneigiančia BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.). Kaltinamajam ankščiau buvo taikytos švelnesnės viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmės. Pažymėtina, kad už šią nusikalstamą veiką, nuteistajam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė pakankamai griežtą bausmę nuteistojo atžvilgiu. Be to, tokia giežta bausmė nuteistajam skiriama pirmą kartą.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. T. nesistengė išvengti atsakomybės, savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, mamos atsiprašė ir yra su ja susitaikęs. Ši aplinkybė yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nustatytos sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone būtina atsižvelgti į tai, kad J. T. teigia, pakeitęs savo gyvenimo būdą, stengiasi gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė mamos, kaltinamojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde pažymima, kad J. T. ne kartą yra baustas administracine tvarka, bei ankščiau yra padaręs analogišką nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šios aplinkybės negali užkirsti kelio nuteistajam pasitaisyti, o nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien nuteistojo įkalinimu. Be to, J. T. teigimu, iš mamos namų yra išsideklaravęs, šiuo metu atlieka arešto bausmę, atlikus ją planuoja dirbti pas brolį. Teigia, kad atlikdamas arešto bausmę supratęs ką reiškia gyventi ir dirbti laisvėje, dėl savo padaryto nusikaltimo gailisi, žada nebenusikalsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai J. T. atžvilgiu bus pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju minėtų reikalavimų laikėsi.

11. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kuri yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021).

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą griežčiausios rūšies bausmę, nustatęs artimą sankcijoje numatytam vidurkiui jos dydį ir atidėjęs bausmės vykdymą minimaliam terminui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, teisingai įvertino tiek su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu visuomenėje bei požiūriu į padarytą nusikaltimą, pastangomis keisti savo elgesį susijusias aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) nuteistajam taikė tinkamai. Nuteistojo J. T. elgesys praeityje iš tikrųjų nebuvo tinkamas, teistumų faktas, naujų nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau sprendžiant bausmės klausimą, kaip ir svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo minimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – 1 metams, bei, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir 10 punktu, BK 72² straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taikant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis- įpareigojant nuo 23 val. 00 min. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei pareiga dirbti ir 3 ( tris ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Teisėjų kolegijos vertinimu, J. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, šiuo atveju nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) ir pagrįstai atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tenkinti prokurorės apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl J. T. atžvilgiu taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo.

14. Byloje gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam J. T., kurias sudaro 120,00 Eur (1 t., b. l. 185). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

15. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis J. T. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (1 t., b. l. 161). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam J. T. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo J. T. 120,00 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pateiktą pažymą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.