Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1521-587/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-29
Bylos Nr.: e2A-1521-587/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19324-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: G. G.
Ieškovas: J. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1521-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19324-2018-0

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.6; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Edvardo Palioko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2748-1070/2019 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. S. prašė priteisti iš atsakovo G. G. 11 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki bus grąžinta 6000 Eur paskola, bei nuo 2018 m. sausio 1 d. iki bus grąžinta 5000 Eur paskola ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš ieškovo 6000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2017 m. lapkričio 1 d., vėliau paskolos sutartimi dar pasiskolino iš ieškovo 5000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2018 m. sausio 1 d. Atsakovas iki šiol ieškovui negrąžino paskolintų lėšų. 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovui išsiųsta pretenzija, kuria ieškovas prašė grąžinti paskolą gražiuoju, pretenzija įteikta jam 2018 m. spalio 19 d. Atsakovas iki šiol negrąžino ieškovui skolos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. G. atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:

3.1. ieškovas neįrodė, jog atsakovas skolingas jam 11 000 Eur, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šalių paskolinius santykius. Atsakovas prašė ieškovo paskolinti jam pinigų namo, esančio Tako g., statybai. Ieškovas pažadėjo paskolinti, šalys surašė paskolos sutartis, tačiau per savaitę nenuėjus pas notarą, atsakovui nebereikėjo pinigų skolintis iš ieškovo, kadangi atsakovas gavo finansavimą iš kitų asmenų. Atsakovas parašė, kad pasiskolina pinigus, bet realiai jų negavo. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad jam sunku iš karto sumokėti 11 000 Eur, todėl buvo surašyti du paskolos rašteliai su skirtingomis paskolos grąžinimo datomis. Kadangi atsakovas žinojo, kad rašteliai negalioja, neprašė ieškovo jų grąžinti.

3.2. Be to ieškovas paprašė atsakovo atlikti statybinius darbus įsigytame kotedže Mosėdžio gatvėje. Atsakovo surastos įmonės darbuotojai atliko ieškovo prašomus statybinius darbus, tačiau ieškovui nepatiko. Atsakovas sumokėjo šios įmonės darbininkams už ieškovui atliktus statybos darbus. Atsakovas sutiko padėti, nes pažįsta darbininkus iš įmonės UAB „Vitgedva“, jos direktorę. Konfliktas dėl statybos darbų tarp šalių kilo 2018 m. rugpjūčio mėnesį.

3.3. Ieškovo paskolos sutartys yra akivaizdžiai niekinės, nes paskolos sutartys pagal jų sudarymo metu galiojančius įstatymus turėjo būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnis). Tarp šalių neatsirado paskolinių santykių, pinigų perdavimas nebuvo fiksuotas notarine forma, todėl laikytina, kad pinigai neperduoti. Vienas iš paskolos raštelių yra surašytas be datos, o kitas – su data. Paskolos raštelis be datos netiesiogiai patvirtina, kad buvo ketinama ateityje sudaryti paskolos sutartį. Nagrinėjamu atveju nepateiktas priešieškinis, nes sutartys turi būti pripažintos akivaizdžiai niekinėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino akivaizdžiai negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovo G. G. pasirašytą paskolos raštelį dėl 5000 Eur skolinimosi iš ieškovo J. S. ir taikė restituciją, įpareigojo atsakovą G. G. grąžinti ieškovui J. S. 5000 Eur. Pripažino akivaizdžiai negaliojančiu atsakovo G. G. pasirašytą paskolos raštelį (be datos) dėl 6000 Eur skolinimosi iš ieškovo J. S. ir taikė restituciją, įpareigojo atsakovą G. G. grąžinti ieškovui J. S. 6000 Eur. Priteisė iš atsakovo G. G. ieškovui J. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškovui grąžintinos sumos (11 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 9 d.) iki 11 000 Eur sumos grąžinimo ieškovui, 785 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo G. G. valstybei priteisė 4,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas nustatė, kad:

Atsiliepimas

4.1. atsakovas parašė ir pasirašė dokumentą, įvardintą „Paskola“, kuriame nurodė, jog jis pasiskolino iš ieškovo 5000 Eur, kuriuos grąžins 2018 m. sausio 2 d. 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovas parašė ir pasirašė dokumentą, įvardytą „Paskolos sutartis“, kuriame nurodė, kad jis pasiskolina iš ieškovo 6000 Eur, kad skolą grąžins 2017 m. lapkričio 1 d. Atsakovas jo parašytuose dokumentuose nurodytų sumų nesumokėjo juose nurodytu terminu, todėl ieškovas 2018 m. rugsėjo 26 d. pretenzija atsakovui paprašė sumokėti geruoju ieškovui 11 000 Eur per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, pretenzija įteikta atsakovui 2018 m. spalio 19 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentai surašyti ir pasirašyti tik atsakovo, vertino juos kaip paskolos raštelius (CK 6.873 straipsnio 3 dalis).

4.2. Paskolos rašteliuose nurodžius apie sumų, viršijančių 3000 Eur, skolinimą, teismas sprendė, kad rašteliai turėtų būti patvirtinti notaro (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), konstatavo, kad yra pagrindas ex officio (pagal pareigas) pripažinti atsakovo pasirašytus paskolos raštelius dėl bendros 11 000 Eur sumos skolinimo iš ieškovo akivaizdžiai negaliojančiais, kadangi jie nepatvirtinti notaro (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 3, 4 dalys), sprendė, kad byloje turi būti taikoma restitucija pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 2 dalį, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 5000 Eur ir 6000 Eur sumas, t. y. bendrą 11 000 Eur sumą.

4.3. Teismas, vertindamas šalių parodymus apie pinigų perdavimą bei tirdamas paskolos raštelių turinį, vadovavosi paskolos rašteliuose esančiomis gramatinėmis išraiškos formomis. Teismo nuomone, atsakovo panaudota žodžio „pasiskolinti“ gramatinė konstrukcija reiškia faktinį pinigų paėmimą iš ieškovo. Šią išvadą patvirtina ir vėliau tuose pačiuose rašteliuose panaudotas žodis „grąžinti“. Atsakovas abiejuose rašteliuose nurodo, kad grąžins pinigus tam tikru metu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad grąžinti galima tik tai, kas prieš tai buvo paimta, darė išvadą, kad ieškovas buvo perdavęs, o atsakovas buvo priėmęs iš jo paskolos rašteliuose nurodytas 5000 Eur ir 6000 Eur sumas. Todėl sprendė, kad paskolos rašteliuose panaudoti žodžiai kaip tik patvirtina ieškovo pinigų perdavimą atsakovui (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas negalėjo paaiškinti teismui, kodėl jis privalėjo pasirašyti paskolos raštelius, negavęs pinigų, todėl teismas atsakovo parodymus, jog jis taip pasielgė, nes pasitikėjo ieškovu, vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją.

4.4. Konstatavo, kad atsakovui nepareiškus priešinių reikalavimų dėl galimos ieškovo skolos atsakovui dėl pastarojo atsiskaitymo už ieškovui neva atliktus darbus priteisimo, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis tariamai įvykdė prievolę už ieškovą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nepasisakė dėl galimos ieškovo skolos atsakovui ir apie tai pateiktų įrodymų vertinimo.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai santykiai (nors ieškovas ir perdavė atsakovui 11 000 Eur), todėl negalioja ir rašteliuose nurodyti ieškovo perduotų pinigų grąžinimo terminai (2017 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. sausio 2 d.). Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį negali būti tenkintas. Nustatęs atsakovo pareigą grąžinti ieškovui perduotą jam bendrą 11 000 Eur sumą, teismas sprendė, kad atsakovo prievolė grąžinti minėtą sumą atsirado nuo ieškovo reikalavimų priėmimo teisme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, skaičiuojamos nuo 11 000 Eur už laikotarpį nuo ieškovo reikalavimų priėmimo teisme iki visiško nurodytos sumos grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovas G. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. teismas negalėjo pripažinti paskolos raštelių negaliojančiais, kaip pažeidžiančių notarinės formos reikalavimą, kadangi paskolos sutartys apskritai nebuvo sudarytos, paskolos teisiniai santykiai ieškovo ir apelianto nesiejo. Nesudaryta paskolos sutartis, nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto, nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Ieškovas neįrodė, jog paskolos sutartys apskritai buvo sudarytos, pinigai pagal paskolos raštelius buvo perduoti.

5.2. Teismas, spręsdamas jog dviejų žodžių („pasiskolinau“/ „pasiskolinu“) įtvirtinimas bendrame sutarties tekste savaime patvirtina pinigų perdavimo faktą (paskolos teisinių santykių egzistavimą), padarė klaidą. Išimtinai pažodinis paskolos raštelio aiškinimas ne tik neįrodo paskolos objekto perdavimo, bet yra ir iš esmės ydingas bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai, jog sandoris turi būti aiškinamas laikantis konsensualizmo principo, prioritetas turi būti teikiamas tikrosios asmenų valios nustatymui, o ne pažodiniam sutarties teksto aiškinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tokie žodžiai negali patvirtinti paskolos objekto perdavimo fakto, kadangi tokį faktą gali patvirtinti tik atskirai sutartyje ar paskolos raštelyje nurodytas pinigų gavimo faktas, išreikštas sakiniu „pinigus gavau“ ar nurodant, kad paskolos raštelis ar sutartis yra tuo pačiu ir pinigų perdavimo-priėmimo aktas.

5.3. Pinigų perdavimo faktas atskirai įtvirtintas ir fiksuotas nebuvo, todėl teigti, kad bendrame paskolos raštelio tekste nurodyti žodžiai „pasiskolinu“ „pasiskolinau“ nedviprasmiškai ir neabejotinai patvirtina pinigų perdavimo faktą, nėra pagrindo. Paskolos raštelyje esantys apelianto parašai turi būti vertinami tik kaip apelianto rimti ketinimai tapti paskolos teisinių santykių subjektu, tačiau jokiu būdu nereiškia fakto, kad tokiu subjektu apeliantas ir tapo (priešingą išvadą būtų galima daryti tik tuo atveju, jeigu paskolos sutartis būtų laikoma konsensualiniu sandoriu).

5.4. Paskolos raštelių tekstas neįrodo realinės sutarties sudarymo (pinigų perdavimo fakto), būtent ieškovas, pasitelkęs kitas įrodinėjimo priemones, turėjo įrodyti, kad pinigai buvo perduoti. Ieškovas visiškai nenurodo kitų svarbių aplinkybių, kurios galimai galėtų pagrįsti ieškovo poziciją dėl pinigų perdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad niekuo kitu, išskyrus ydinga pažodine paskolos raštelio analize, ieškovas pinigų perdavimo fakto neįrodinėja, spręstina, kad ieškovo pateikti argumentai jokiu būdu nėra pakankami konstatuoti, jog pinigai pagal abu paskolos raštelius buvo perduoti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos santykiai, kurių pagrindu ieškovas atsakovui paskolino bendrą 11 000 Eur sumą. Paskoliniai sandoriai buvo užfiksuoti paties atsakovo ranka surašytais ir pasirašytais rašteliais. Iš pradžių atsakovas neigęs aplinkybes, kad surašė ir pasirašė skolos raštelius, paskutiniame teismo posėdyje tai pripažino, tačiau ginčijo patį paskolos gavimo faktą, nurodydamas, jog jokių pinigų iš ieškovo negavo.

6.2. Atsakovo (skolininko) surašytų ir pasirašytų skolos raštelių materialioji teisinė reikšmė šiuo atveju reiškiasi tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, t. y. jie išduoti kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo (ieškovo) suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Šių raštų originalų buvimas pas ieškovą, patvirtina šalių tikruosius ketinimus ir prievolės neįvykdymo faktą, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad pagal šalies paprotinę teisę skolininkas pats surašo skolos dokumentą, kuris iki galutinio skolos gražinimo yra saugomas pas kreditorių (CPK 182 straipsnio 1 punktas, CK 6.65 straipsnis). Apeliacinio skundo motyvai, jog rašteliais įtvirtintas tik atsakovo ketinimas, nukreiptas į ateitį pasiskolinti pinigus iš ieškovo yra nepagristi, neteisėti, todėl atmestini. Atsakovo surašytų paskolos raštelių turinys kaip tik įrodo, kad ieškovas perdavė atsakovui bendrą 11 000 Eur sumą, todėl būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad pinigų negavo.

6.3. Iš paties atsakovo ranka surašytų skolos raštelių teksto ir juose vartojamo esamo ir būtojo laiko („pasiskolinti“) galima pagrįstai teigti, kad paskolos rašteliais buvo įforminta tuo metu perduodama paskola. Lingvistiškai aiškinant paskolos raštelio teiginį esamojo laiko vartojimas „pasiskolinti“ faktui aprašyti reiškia, kad skolos raštelio pasirašymo momentu vyksta pinigų skolinimasis, t. y. pinigai yra perduodami. Vien atskirai išreikštos nuostatos apie paskolos dalyko perdavimą nebuvimas savaime nereiškia, kad pinigai atsakovui nebuvo perduoti, tai nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą.

6.4. Pirmosios instancijos teismo konstatuotų išvadų pagrįstumą patvirtina ir teismo posėdžio metu atsakovo duoti parodymai, kad jis negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė skolos raštelius, jeigu negavo pinigų. Paties atsakovo duoti paaiškinimai, kad jis ne kartą skolinosi pinigų iš kitų asmenų ir suprato, jog šiems sandoriams reikalingas notarinis patvirtinimas, leidžia pagrįstai teigti, jo atsakovas elgdamasis apdairiai ir protingai nebūtų pasirašęs skolos raštelių, jei iš tiesų nebūtų gavęs jokių piniginių lėšų.

6.5. Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes ir patvirtintų jo teigiamą poziciją, kad jis pinigų pagal ginčo raštelius iš ieškovo negavo. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų išvadų teisingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš šalių paaiškinimų teiktų posėdžių metu bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. G. parašė ir pasirašė dokumentą, įvardintą „Paskola“, kuriame nurodė, jog jis pasiskolino iš ieškovo J. S. 5000 Eur, kuriuos grąžins 2018 m. sausio 2 d. (el. byla, 2 b. l.). 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovas parašė ir pasirašė dokumentą, įvardintą „Paskolos sutartis“, kuriame nurodė, kad jis pasiskolina iš J. S. 6000 Eur, kad skolą grąžins 2017 m. lapkričio 1 d. (el. byla, 5 b. l.).

10. Atsakovas jo parašytuose dokumentuose nurodytų sumų negrąžino ieškovui juose nurodytu terminu, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą 2018 m. rugsėjo 26 d. pretenzija, kurioje paprašė sumokėti geruoju ieškovui 11 000 Eur per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos (el. byla, 6 b. l.). Minėta pretenzija įteikta atsakovui 2018 m. spalio 19 d. (el. byla, 4 b. l.). Atsakovas negrąžino ieškovui 11 000 Eur per pretenzijoje nurodytą terminą.

11. Atsakovas teigia, kad pagal minėtus jo rašytus dokumentus įvardintus „Paskola“ ir „Paskolos sutartis“ jis jokių pinigų negavo, šiuos raštelius jis surašė iš anksto, kai jam reikėjo pinigų, rašė 2 raštelius, nes jam iš karto grąžinti visą sumą – 11000 Eur būtų sunku, tai raštelius rašė 5000 ir 6000 Eur sumoms. Buvo ketinta eiti pas notarą jų patvirtinti, tačiau vėliau jam tų pinigų nebereikėjo, todėl pas notarą jų patvirtinti nebenuėjo, jis pasiskambino notarei (kokiai nepamena, sakė turi tų notarų, 2019 m. kovo 26 d. garso įrašo 4 min. 40 s, 44 min. 00 s), kuri patvirtino kad tokie rašteliai negalioja. Todėl taip viskas ir liko. Pinigų atsakovas negavo, nėra skolingas ieškovui pagal jo pateiktus byloje skolos raštelius.

12. Be to pradžioje, atsiliepime atsakovas nurodė, kad kadangi negavo su teismo siųstais dokumentais skolą įrodančių dokumentų, tai nėra skolingas atsakovui (el. byla, b.l. 30), paskui – kad tokių paskolos raštelių jis iš viso nerašė (2019 m. sausio 22 d. garso įrašo 8 min 40 s, 10 min 50 s, 12 min 35 s, 14 min 27s, 16 min 00 s), vėliau pripažino kad rašė ginčo skolos raštelius, tačiau jie negaliojantys, todėl jis nėra skolingas (2019 m. kovo 26 d. garso įrašo 9 min. 54 s, 11 min. 40 s, 12 min. 18 s). Atsakovo atstovas nurodo, kad kadangi pagal skolos raštelius pinigai nebuvo parduoti tai jie yra niekiniai, todėl grąžinti pinigų pagal juos ir nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

13. Atsakovas posėdžių metu niekaip nemotyvavo tokios savo pozicijos byloje pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks nepaaiškinamas atsakovo pozicijos keitimas yra ne tik kad nenuoseklus bet ir keliantis abejonių atsakovo sąžiningumu ieškovo atžvilgiu.

14. Ieškovas nurodo, kad pinigų atsakovui reikėjo greitai namų įrengimo darbams, jie bendravo apie 2 metus, kartu leisdavo ir laisvalaikį, pažįstami buvo per sutuoktines, todėl jis atsakovu pasitikėjo, pinigų tuo metu turėjo ir paskolino. Atsakovas dar sakė, kam tie rašteliai, negi juo nepasitikima, tačiau raštelius parašė. Paraginus grąžinti skolą ėmė ieškovo vengti, skolos negrąžino.

15. Byloje kyla ginčas dėl fakto ar ieškovas atsakovui pagal ginčo raštelius perdavė 11 000 Eur sumą piniginių lėšų.

16. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, bei apeliacinės instancijos teismui išklausius garso įrašų, darytų vykusių posėdžių metu, bei juose teiktų šalių paaiškinimų matyti, kad šalys apie 2 metus bendravo, taip pat bendravo ir šeimomis, leido kartu laisvalaikį, vienas kitu pasitikėjo. Atsakovas nurodė, kad vertėsi statybų verslu, iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas dalyvavo kotedžų statybos versle. Jis pats nurodė, kad ne kartą ėmė paskolas iš bankų bei privačių asmenų, jas tvirtindavo pas notarus. Taigi, kolegija daro išvadą, jog akivaizdu, kad atsakovas buvo įvaldęs statybų verslą, bei sandorių forminimo ypatumus, žinojo sutarčių sudarymo pasekmes.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiame versle dalyvaujančiam bei ne vieną paskolos sutartį pas notarą sudariusiam asmeniui akivaizdžiai yra aišku, dėl ko yra rašomi bei pasirašomi paskolos rašteliai, juolab vartojant sąvokas „pasiskolinu“, „skolą grąžinsiu“, „pasiskolinau“, „kuriuos grąžinsiu“. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovui rašyti tokius raštelius negaunant pinigų, nebuvo jokio reikalo bei pagrindo, juolab, kad kaip jis minėjo, tuos raštelius ketino eiti tvirtinti pas notarą tik vėliau. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas rašydamas raštelius tuo pat metu, juose nurodytas pinigines lėšas gavo, tuo tikslu juos ir rašė.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išsakyta pozicija, kad iš paskolos raštelių matyti, jog atsakovas abiejuose rašteliuose vartoja sangrąžinį veiksmažodį „pasiskolinti“ pirmuoju asmeniu, viename raštelyje nurodydamas būtąjį kartinį laiką („pasiskolinau“), kitame raštelyje esamąjį laiką („pasiskolinu“). Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje teisingai sprendė, kad ši sangrąžinė veiksmažodžio „pasiskolinti“ forma reiškia, kad asmuo atlieka veiksmą savo naudai, t. y. ima pinigus skolon iš kito asmens. Priešdėlio „pa“ naudojimas šiuo atveju reiškia baigtą veiksmą vartojant žodį „pasiskolinti“ ir būtuoju kartiniu laiku, ir esamuoju laiku. Atsakovo panaudota žodžio „pasiskolinti“ gramatinė konstrukcija reiškia faktinį pinigų paėmimą iš ieškovo. Šią išvadą patvirtina ir vėliau tuose pačiuose rašteliuose panaudotas žodis „grąžinti“. Atsakovas abiejuose rašteliuose nurodo, kad grąžins pinigus tam tikru metu.

19. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad grąžinti galima tik tai, kas prieš tai buvo paimta, padarė teisingą išvadą, kad ieškovas buvo perdavęs, o atsakovas buvo priėmęs iš jo paskolos rašteliuose nurodytas sumas, t. y. 5000 Eur ir 6000 Eur. Todėl, priešingai nei teigia atsakovo atstovas, paskolos rašteliuose panaudoti žodžiai kaip tik patvirtina atsakovo pinigų perdavimą ieškovui (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovo paaiškinimai, jog jis pasirašė paskolos raštelius, negavęs pinigų iš ieškovo, nes pasitikėjo juo, vertintini kritiškai. Atsakovas paaiškino teismui, kad prieš šioje byloje kilusį ginčą atsakovas skolinosi lėšas ir iš kitų fizinių bei juridinių asmenų daugiau nei penkis kartus. Atsakovas negalėjo paaiškinti teismui, kodėl jis privalėjo pasirašyti paskolos raštelius, negavęs pinigų. Todėl teismas teisingai vertino šiuos atsakovo parodymus kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Be to kaip nustatė bei pažymėjo apeliacinės instancijos teismas 16 pastraipoje, atsakovas puikiai žinojo notariškai tvirtinamų sandorių sudarymo ypatumus. Taip pat atsakovo nenuoseklumas aiškinant, kad jis iš viso neskolingas nes nėra įrodymų, paskui, pamačius raštelius, teigimas, kad jų nerašė ir tik vėliau, kai paaiškėjo, kad aplinkybė, ar raštelius rašė jis ar ne, nesunkiai gali būti įrodoma, jis nebeneigė raštelių rašymo, tačiau užėmė poziciją, kad pinigų negavo, duoda tvirtą pagrindą teismui abejoti atsakovo paaiškinimų patikimumu bei tuo, kad jie atitinką tikrovę, kadangi akivaizdu, kad atsakovas teikdamas paaiškinimus yra nenuoseklus bei keičiantis aplinkybėms juos keičia savo naudai. Kolegija sprendžia, kad tai įrodo atsakovo nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu.

21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas tą aplinkybę, kad rašteliai yra pas ieškovą, vertina kaip vieną iš įrodymų, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, kadangi priešingu atveju raštelius, pagal kuriuos, kaip jis teigia gaus pinigus tik ateityje (įvertinant tai, kad jis ėmė ne vieną paskolą ir tikėtina, kad žino, jog paskolos sutarties buvimas pas skolintoją ir nesant skolos grąžinimą patvirtinančių įrodymų, įrodo skolos negrąžinimą) jis, kaip asmuo dalyvaujantis versle ir sudaręs ne vieną paskolos sutartį, paskolos raštelius turėjo laikyti pas save, o ne atiduoti juos ieškovui.

22. Be to, akivaizdu, kad notaras tokių paskolos raštelių, kurie yra pateikti į bylą netvirtintų, kadangi paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, kurį pasirašo abi sandorio šalys, akivaizdu, kad notaras tokio pobūdžio sutartį perrašytų atitinkama forma, ją atspausdintų, ji turėtų būti pasirašyta notaro akivaizdoje abiejų sandorio šalių.

23. Kadangi atsakovas nurodė, kad buvo ne vieną sutartį pas notarą pasirašęs, kolegija sprendžia, kad jis žinojo kokia sutarčių tvirtinimo pas notarą forma, procedūra bei tvarka, kad tokio pobūdžio (ginčo) raštelių notaras netvirtina. Dėl to pabrėžtina, kad iš anksto rašyti paskolos raštelių, negaunant pinigų, kai jie nebus panaudoti pas notarą kaip tvirtinimo objektas, atsakovui nebuvo jokio tikslo bei pagrindo. Taigi kolegija sprendžia, kad atsakovas pats savo ranka ginčo paskolos raštelius rašė ne su ketinimu eiti juos tvirtinti pas notarą ir tada gauti pinigus, o pinigus – 11 000 Eur nurodytų ginčo rašteliuose, gaudamas jų pasirašymo momentu.

24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodymas, kad pinigų skolintis iš ieškovo jam vėliau nebeprireikė, nes gavo jų iš kitų asmenų, byloje neįrodytas jokiais į bylą pateiktais įrodymais (CPK 177, 178 str.).

25. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad atsakovas pinigus pagal ginčo raštelius iš ieškovo gavo, sutvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas kažkodėl (nors tai su raštelių surašymu niekaip nesusiję) nurodo kitų asmenų darbų atlikimą ieškovo naudai, už kuriuos ieškovas nemokėjo, nes darbai jam netiko, už juos sumokėjo atsakovas. Atsakovas už tai iš ieškovo lėšų nereikalauja, tačiau jis tai nurodo taip pat kaip aplinkybę, dėl ko atsakovas ieškovui neskolingas. Kolegijos įsitikinimu tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas ieškovui buvo skolingas, tačiau, atsiskaitydamas už jį tretiesiems asmenims lygtai nori užskaityti šią skolą.

26. Taigi esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pinigus 11 000 eurų atsakovas gavo iš ieškovo ginčo paskolos raštelių pasirašymo metu (CPK 177, 178 str.). Įrodymų, patvirtinančių jų grąžinimą byloje nepateikta, todėl teismas sprendžia, kad šių lėšų atsakovas ieškovui rašteliuose nurodytais terminais nėra grąžinęs (CPK 177, 178 str.).

Dėl atsakovo parašytų ir pasirašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais

27. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

28. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

29. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

30. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir išvada, jog byloje nėra ginčijama tai, kad atsakovas parašė ir pasirašė dokumentus, įvardintus „Paskola“ ir „Paskolos sutartis“ dėl atitinkamai 5000 Eur ir 6000 Eur skolinimosi iš ieškovo J. S.. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentai pasirašyti tik atsakovo G. G., teisingai vertino juos kaip paskolos raštelius (CK 6.873 straipsnio 3 dalis).

32. Kadangi paskolos rašteliuose nurodyta apie sumų, viršijančių 3000 Eur skolinimą, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokios paskolos sutartys, kaip sandoriai, turėtų būti patvirtintos notaro (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Dėl to pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teisingai konstatavo, kad yra pagrindas ex officio (pagal pareigas) pripažinti atsakovo pasirašytus paskolos raštelius dėl bendros 11 000 Eur sumos skolinimo iš ieškovo akivaizdžiai negaliojančiais, kadangi jie nepatvirtinti notaro (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 3, 4 dalys).

33. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pripažinus atsakovo parašytus ir pasirašytus raštelius negaliojančiais, nustačius, kad pinigai nurodyti rašteliuose 6000 eurų ir 5000 eurų ieškovo atsakovui buvo perduoti, byloje buvo išspręstas klausimas dėl restitucijos taikymo pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį.

Dėl restitucijos taikymo pripažinus atsakovo paskolos raštelius negaliojančiais

34. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 21 punktas).

36. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktas; kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos šios bylos aplinkybės bei surinkti įrodymai pirmos instancijos teismo yra įvertinta teisingai, ir kaip jau minėta, išvada, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei nurodytą teismų praktiką, dėl pinigų perdavimo fakto buvimo, padaryta teisinga. Taigi, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, reikšminga tai, kad pirmos bei apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą ir laikė įrodyta tą aplinkybę, kad piniginės lėšos 11 000 eurų ieškovo buvo perduoti atsakovui raštelių pasirašymo metu (CPK 177, 178 str.).

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, pripažinęs atsakovo pasirašytus paskolos raštelius negaliojančiais bei nustatęs, kad ieškovas perdavė atsakovui, o šis priėmė iš ieškovo bendrą 11 000 Eur sumą, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, teisingai taikė restituciją, įpareigodamas atsakovą grąžinti ieškovui 5000 Eur ir 6000 Eur sumas, t. y. bendrą 11 000 Eur sumą.

39. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nurodė aplinkybes, jog jis sumokėjo trečiajam asmeniui už ieškovui atliktus darbus, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovui dėl to nepareiškus priešinių reikalavimų šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai nepasisakė dėl galimos ieškovo skolos atsakovui bei su tuo susijusių įrodymų vertinimo (el. byla, 67-80 b. l.).

40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ginčo paskolos rašteliai yra niekiniai, nes pagal juos pinigai nebuvo perduoti, todėl negalėjo būti pripažinti negaliojančiais, kadangi priešingai, byloje, vadovaujantis surinktais įrodymais yra padaryta išvada, kad pinigus ieškovas atsakovui pagal minėtus raštelius yra perdavęs (CPK 177, 178 str.).

41. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą apeliacinio skundo argumentą, kad sutartyje pinigų perdavimas turi būti nurodytas atskirai. Toks perdavimas teismo įsitikinimu turi būti įtvirtintas tada, kai skolintojas sutartyje nurodo, kad jis skolina pinigus. Šiuo atveju pats atsakovas savo ranka rašydamas paskolos raštelį ir nurodydamas žodžius „pasiskolinu“, „skolą grąžinsiu“, „pasiskolinau“, „kuriuos grąžinsiu“, ir įtvirtina faktą, kad jis pinigus jau pasiskolino ir grąžins, t.y. faktą, kad pinigus gavo. Tai, kad viename iš raštelių nėra nurodyta datos, akivaizdžiai nepatvirtina, kad pinigai neperduoti, kadangi raštelį rašė pats atsakovas, todėl data nenurodyta buvo jo valia (jis neneigia kad pats rašė raštelius). Taip pat nenurodo, kad raštelius rašė esant ieškovo spaudimui ar jo verčiamas, diktuojant tekstą ar pan. Datos viename iš ginčo raštelių nenurodymas, nepaneigia jame nurodyto pinigų pasiskolinimo fakto bei sumos.

42. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi juos pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasEdvardas PaliokasLina Žemaitienė