Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. kovo 23 d. įvykdytą vagystę) – 12 (dvylikos) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. balandžio 17 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. balandžio 19 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. balandžio 27 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 5 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 6 d. įvykdytą vagystę) - 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 10 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 11 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 18 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 24 d. įvykdytą vagystę) - 10 (dešimt) parų arešto bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 31 d. įvykdytą vagystę) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

BK 178 straipsnio 1 dalyje (už 2024 m. birželio 1 d. įvykdytą vagystę) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

BK 178 straipsnio 1 dalyje (už 2024 m. birželio 2 d. įvykdytą vagystę) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. birželio 4 d. įvykdytą vagystę) – 10 (dešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. P. paskirtos arešto bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 12 (dvylikos) parų arešto bausmės pridedant dalis skirtų švelnesnių arešto bausmių ir P. P. skirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. P. paskirtas laisvės atėmimo bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį subendrinus dalinio sudėjimo būdu, P. P. skirta subendrinta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, P. P. dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta 2 metų 9 laisvės atėmimo bausmė subendrinta su paskirta subendrinta 45 parų arešto bausme už baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 178 straipsnio 5 dalį apėmimo būdu, griežčiausiai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę ir P. P. skirta subendrinta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. gruodžio 30 d.).

P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nustatyta panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „GR Retail Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „GR Retail Lithuania“ naudai 459,99 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „Norfos mažmena“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „Norfos mažmena“ naudai 204,93 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „IKI Lietuva“ naudai 225,81 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „IKI Lietuva“ naudai 197,66 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „Maxima LT“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „Maxima LT“ naudai 274,94 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „IKI Lietuva“ naudai 220,93 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „IKI Lietuva“ naudai 363,75 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „IKI Lietuva“ naudai 429,99 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „Pigu“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „Pigu“ naudai 319,00 Eur turtinės žalos atlyginimui

Civilinio ieškovo UAB „GR Retail Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „GR Retail Lithuania“ naudai 1079,00 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „IKI Lietuva“ naudai 799,98 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. UAB „IKI Lietuva“ naudai 709,98 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1.9. Pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gegužės mėn. 18 d., apie 19.44 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėje „Senukai“, esančioje Vilniuje, V. Pociūno g. 10, prekybos salėje paėmė 1 vnt. dulkių siurblį-šluotą ,,Philips FC6729/01“, kurio vertė 429,99 Eur ir nepateikęs prekės kasoje apmokėjimui, išėjo su preke iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 429,99 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

1.10. Pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gegužės mėn. 24 d., apie 13,41 val., UAB „Pigu“ prekių atsiėmimo centre-parduotuvėje „Pigu.lt“, esančioje Vilniuje, Laisvės pr. 75, klientų aptarnavimo salėje paėmė 1 vnt. automatinį kavos aparatą ,,Philips EP2221/40“, kurio vertė 319,00 Eur ir nepateikęs prekės kasoje apmokėjimui, išėjo su preke iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Pigu“ priklausantį 319,00 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

1.11. Pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gegužės mėn. 31 d., apie 14.30 val., UAB ,,GR Retail Lithuania“ parduotuvėje ,,Topo centras“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, prekybos salėje paėmė robotą vėja pjovę ,,SEGWAY Navimow i105E“, kurios vertė 1079 Eur ir nepateikęs prekės kasoje apmokėjimui, išėjo su preke iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB ,,GR Reital Lithuania“ priklausantį 1079 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo peržiūrėti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė per griežta, nes nuteistojo vertinimu, nėra logikos, kad už BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarytus baudžiamuosius nusižengimus skirtos arešto bausmės, o už nusikaltimus, numatytus 178 straipsnio 1 dalyje skirta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo, kuomet pagrobto turto vertė iš esmės tapati, tik šiek tiek didesnė. Peržiūrint bausmę prašo įvertinti ir tai, jog buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, į pilną kaltės pripažinimą.

3. Atsiliepimų į nuteistojo P. P. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti bei paskirti švelnesnę bausmę, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistasis P. P. apeliaciniu skundu neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau prašo sumažinti (sušvelninti) jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausmę, nes, nuteistojo manymu, ji per griežta ir neproporcinga, kadangi pagrobtas turtas visais atvejais buvo panašios vertės, o nuteistasis dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi dėl tokio savo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tikrina tik dalyje dėl nuteistajam paskirtų bausmių (už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės; tarpusavyje subendrintos bausmės; galutinės subendrintos bausmės).

7. Nuteistasis, nesutikdamas su paskirta bausme, akcentuoja, jog jis dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi dėl tokio savo nusikalstamo elgesio.

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kaltinamojo (nuteistojo) baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas tokio sprendimo nemotyvavo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš bylos duomenų, viso proceso metu nuteistojo pozicija nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 29 d. įtariamuoju apklaustas P. P. dėl 2024 m. balandžio 19 d., 11.05 val., 2024 m. balandžio 17 d., 19.55 val., 2024 m. gegužės 5 d., 20.37 val. vagysčių parodė, kad įtarimo esmę suprato dėl kaltės nepasisakys, šiuo metu yra pavargęs ir parodymus duos vėliau susipažinęs su jam įteiktu įtarimu (t. 5, b. l. 63, 70, 78). Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. birželio 27 d. įtariamuoju apklaustas P. P. parodė, kad dėl kaltės pasisakys vėliau. Parodymų neduos (t. 5, b. l. 93-95). Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. liepos 10 d. įtariamuoju apklaustas P. P. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau atskirai apie kiekvieną veiką pasakoti nenori, tačiau gali nurodyti, kad visos vagystės buvo įvykdytos spontaniškai, neplanuotai (t. 5, b. l. 105-108). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino, tačiau tikino, kad jis buvo „žemai nukritęs ir taip gavosi, reikėjo daug pinigų, nes turėjo problemų, psichotropinėms medžiagom.“. Tai rodo, jog nuteistasis savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina, jis nebuvo visiškai atviras ir nuoširdus, bandė menkinti savo kaltę, kuomet jo kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir, kurie detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje (t.y. įvykio vietos, kitų objektų apžiūromis, vaizdo įrašų apžiūromis, tarnybiniais pranešimais ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10. Nors nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

11. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, apeliacinės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį už atskiras nusikalstamas veikas atsižvelgė į nuteistojo P. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės rūšį. Nagrinėjamoje byloje P. P. pripažintas kaltu padaręs keturiolika nusikalstamų veikų: tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 178 straipsnio 1 dalis) bei vienuolika baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis, BK 178 straipsnio 5 dalis).

12. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino ir P. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – praeityje daug kartų teistas (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 26 kartus) už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, sistemingai baudžiamas administracine tvarka. Įvertinus tai, jog P. P. tik 2023 m. rugsėjo 14 d. išėjo iš pataisos namų, o jo atžvilgiu, šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, buvo priimti dar keli apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie buvo neįsiteisėję (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, kuriuo buvo subendrintos ankstesnės bausmės, taip pat neįsiteisėję du paskutiniai jo atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiai) – darytina išvada, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje dominuoja veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms, o tai leidžia teigti, jog jam yra būdingas nusikalstamų veikų modelis ir rodo, jog P. P., kuris sistemingai teisiamas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, bausmių atlikimas jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nuteistasis nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad vagystės yra P. P. pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad P. P. už BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos atitinkamai arešto bei laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra mažesni nei vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta.

14. Pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrino ir bendrindamas paskirtas bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. P. paskirtos arešto bausmės pagal BK 178 straipsnio 5 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 12 parų arešto bausmės pridėta dalis skirtinų švelnesnių arešto bausmių ir P. P. skirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį taip pat subendrintos jam palankesniu dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu P. P. dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su paskirta subendrinta arešto bausme už baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, taikant apėmimo būdą, motyvuojant tuo, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Todėl griežčiausiai 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 45 parų arešto bausmę, P. P. pagrįstai paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi P. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, įvertinus padarytas nusikalstamas veikas, jų sunkumą, nuteistojo asmenybę, buvo paskirta sankcijos ribose, juo labiau, kad apylinkės teismas įvertinęs tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino trečdaliu, bei paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau mažinti paskirtą bausmę atsižvelgiant į P. P. asmenybę, teistumų skaičių, nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo manymas, jog pagrobtas turtas visais atvejais buvo panašios vertės, ši aplinkybė P. P. atsakomybės nešvelnina.

15. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išreiškė prašymą subendrinti jam visais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Dėl šio reikalavimo pasisakytina, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad P. P. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, kuriuo buvo subendrintos ankstesnės bausmės (kuris buvo apskųstas apeliaciniu skundu), buvo neįsiteisėjęs, taip pat buvo neįsiteisėję du paskutiniai jo atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiai – siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais teismų sprendimais nebendrino. Apeliaciniame skunde toks reikalavimas nebuvo keliamas, todėl šiuo klausimu nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas, nes šis klausimas turės būti išspręstas bausmių vykdymo metu BPK 362 straipsnio tvarka.

Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo

16. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalių dispozicija ar sankcija nebuvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais Įstatymu Nr. XIV–2573 ar Įstatymu Nr. XIV–3060, todėl šie pakeitimai nuteistajam nėra aktualūs. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pakeitimus bei naująją BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog šis pakeitimas apelianto teisinei padėčiai įtakos neturi. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį nuteistajam P. P., pirmosios instancijos teismas nesivadovavo bausmės vidurkio taisykle ir už BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė mažesnes nei sankcijoje įtvirtintas vidurkis arešto bei laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija šias paskirtas bausmes vertina kaip teisingas. Todėl šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.

17. Apibendrinant aukščiau paminėta, daroma išvada, kad bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, P. P. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei, ji nėra per griežta ir padės užtikrinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo švelninti nuteistojo padėtį, o paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti.

Dėl rašymo apsirikimo

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas epizode dėl 2024 m. gegužės 31 d. įvykdytos vagystės, byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu, pripažino P. P. kaltu įvertinus tai, kad pagrobto turto vertė atitinka 1079 Eur sumą ir konstatavo, jog kaltinamajam inkriminuota ir teismo pripažinta padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (už 2024 m. gegužės 31 d. įvykdytą vagystę), ir jam nuspręsta skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kas laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo sprendime, pažymint, jog toks rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės ir neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, juo labiau, kad motyvuojamojoje dalyje (dėstant bausmės skyrimo motyvus, t.y. skundžiamo nuosprendžio 22 lapas 11) pozicija) nurodyta, jog už 2024 m. gegužės 31 d. įvykdytą vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį P. P. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

19. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad išlaidos už P. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 295.83 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Pagal teismų praktiką, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra suimtas ir, kuris nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, todėl jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. P. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo P. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Ištaisyti 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad P. P., kuriam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, „pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (už 2024 m. gegužės 31 d. įvykdytą vagystę)“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.