Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 (dvejiems) 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 17 d., teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 60 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 17 d., teismo baudžiamąjį įsakymą, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Tenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš D. D. ir L. P. 18, 64 Eur UAB „V.“ nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apeliacinio skundo esmė ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo

2. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

3. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1-3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

4. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

5. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. P., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi tiek BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, tiek bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

6. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nurodė, kad nuteistasis L. P. padarė dvi tyčines, apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, be to, anksčiau buvo teistas, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Taip pat pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes – vieną iš veikų padarė bendrininkų grupėje bei abi veikas padarė būdamas recidyvistu, todėl, kaip recidyvistui, skyrė laisvės atėmimo bausmę.

7. Nors apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nepripažinti apelianto nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra pagrįstas ir teisingas.

8. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis ją padarius arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

9. Pirmos instancijos teismas nors ir nepateikė argumentacijos dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad byloje esančią situaciją susiejo su teismų praktikoje nusistovėjusiomis taisyklėmis ir pagrįstai padarė išvadą, kad netaikytina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

10. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką paprastai nustatomas tik tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011).

11. Šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad L. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju (t. 3, b.l. 175) nepripažino grobęs kurą iš degalinės, vairavęs automobilį „duomenys neskelbtini“ bei pažįstantis šios nusikalstamos veikos bendrininką D. D.. Papildomos apklausos metu, atlikus akistatą tarp jo ir D. D., pripažino grobęs kurą (t. 4, b.l. 3), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu vėl nurodė kitokias vagystės padarymo aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu. Dėl įvykdyto plėšimo apeliantas L. P. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai (t. 3, t. 182), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu savo paaiškinimus taip pat pakeitė ir nurodė kitokį plėšimo tikslą nei buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, be to, nurodė, kad pagrobė ne 100 Eur, o 10 Eur. Šie aptarti duomenys pirmos instancijos teismui leido daryti išvadą, kad L. P. nebuvo nuoširdus ir nuoseklus, ir tik dėl surinktų įrodymų pripažino jam inkriminuojamas esmines jam inkriminuojamų nusikaltimų bylos aplinkybes, nuoširdžiai nesigailėjo.

12. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek aptarti, tiek visi kiti pirmos instancijos teismo išdėstyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, pagrįstai įvertinti kaip neigiamai apeliantą L. P. charakterizuojantys, ir, šiuo nagrinėjamu atveju, leido pagrįstai spręsti dėl pakankamai griežtos bausmės nuteistajam paskyrimo. Apeliantas turėjo ne vieną galimybę keisti gyvenimo būdą, tačiau jomis nepasinaudojo, nesistengė keisti žalingo savo gyvenimo būdo, vartojo alkoholį, nedirbo ir vis darė naujus nusikaltimus. Tai rodo, jog iš tiesų ankstesniais nuosprendžiais taikytos įvairios bausmės neatgrasė L. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apeliantas nėra linkęs taisytis ir apskritai laikytis teisės normų reikalavimų. Nors jis ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau akivaizdu, kad toks vertinimas yra formalus, nes jis vengia keisti gyvenimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, kad L. P. buvo teistas tiek už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tiek ir už veikas, susijusias su svetimo turo užvaldymu sukčiavimo ir vagystės būdais. Be to, jis taip pat buvo teistas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei vairavimą neblaiviame stovyje - iš viso apeliantas yra anksčiau teistas 10 kartų, administracine tvarka baustas daugiau nei 20 kartų, paskirtų baudų nemoka, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, darydamas išvadas dėl bausmių rūšies parinkimo ir bausmės trukmės nustatymo, tinkamai individualizavo bausmę, be kita ko, atsižvelgdamas į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taigi spręsti, jog bausmės tikslai nuteistajam už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, viena kurių yra smurtinė, galėtų būti pasiekti švelninant bausmę, apeliacinės instancijos teismas teisinės galimybės nenustatė.

13. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, paprastai teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Dar kartą įvertinus šias nuostatas kartu su nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, taip pat ir apelianto asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad apeliantui L. P. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, tinkamai subendrinta su teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiu paskirtomis neatliktomis bausmėmis taikant BK 63 straipsnio nuostatas, ji nėra per griežta ar neteisinga, o skundžiamas nuosprendis yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. P. apeliacinį skundą.