Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-373-512/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-30
Bylos Nr.: e2-373-512/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05052-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mickevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga"
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės “Juodkrantis”

Kategorijos

2.6.16.8Žemės nuoma

Civilinė byla Nr. e2-373-512/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05052-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.8.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Skaistei Jauniškytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga" atstovui advokatui Giedriui Mikalauskui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ž. K.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės “Juodkrantis” atstovams advokato padėjėjai Elitai Baltrušaitienei, L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga" ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (anksčiau – prie Žemės ūkio ministerijos) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).) panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Juodkrantis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar prie Aplinkos ministerijos) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomojamos dalies pakeitimo (duomenys neskelbtini)” ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. gegužės 30 d. prašymą „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu AB „Raseinių melioracija“ išsinuomojo 0,3324 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklype akcinė bendrovė (toliau – AB) „Raseinių melioracija“ nuosavybės teise valdė du statinius: pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Raseinių melioracija“ paskelbė apie 2005 m. sausio 20 d. vyksiantį pastato pardavimą aukcione, kurio nugalėtoju pripažintas A. V.. Prieš aukciono pradžią visi užsiregistravę dalyviai, įskaitant A. V., susipažino ir pasirašė žemės sklypo, ant kurio stovėjo parduodamas pastatas, planą, su jame raudonomis linijomis paženklintomis kiekvienam žemės sklype stovinčiam savarankiškam nekilnojamojo turto objektui (pastatui ir poilsio korpusui) priskirtiną sklypo dalimi; 2005 m. vasario 15 d. žemės sklypo planas AB „Raseinių melioracija“ vadovo antspaudu ir parašu buvo patvirtintas žyma „kopija tikra“ ir kartu su 2005 m. vsario 23 d. prašymu leisti Žemės sklypo nuomos teises perleisti aukciono nugalėtojui ir pastato pirkėjui, t.y. A. V., buvo perduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ davė sutikimą, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. pastatą, esantį Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha ir atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Raseinių melioracija“ pardavė A. V. pastatą, o sandorį tvirtinęs notaras, remdamasis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 25 d. raštu, sutarties 2.3.1 punkte numatė dalies žemės sklypo nuomos teisių perleidimą pastato pirkėjui. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ir išviešintos A. V. teisės į dalį žemės sklypo. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis žemės sklype esantį kitą statinį – poilsio korpusą – nuo 2019 m. nuosavybės teise valdo uždoroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juodkrantis“.

2017 m. gruodžio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė iš A. V. nuosavybės teise įsigijo pastatą, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) davė sutikimą dalies žemės sklypo nuomos teisių perleidimui. 2018 m. kovo 5 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo”, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ir išviešintos ieškovės teisės į dalį žemės sklypo. Pastebėjusi, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos ir išviešintos nepilnos apimties ieškovės UAB „Apsaga“ tesės į žemės sklypą, 2022 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), numatant, jog UAB „Apsaga“ išnuomojama 0,3324 ha ploto žemės sklypo dalis, kurios plotas ne 0,1000 ha, o 0,1500 ha. Prašyme paaiškino, kad tokia padėtis susiklostė dėl dar 2005 metais įsivėlusios klaidos, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai, rengdami 2005 m. vasario 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“, tinkamai neįvertinę jiems AB „Raseinių melioracija“ pateikto žemės sklypo plano, neatsižvelgė į po pačiu pastatu esančią žemės sklypo dalį, kurios plotas yra 0,0500 ha, bei padarė klaidingą prielaidą, jog nuomos teisės A. V. turi būti perleidžiamos tik į neužstatytą 2005 m. sausio 20 d. sudarytame žemės sklypo plane „raudonomis linijomis“ pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas sudaro tik 0,1000 ha, ir būtent šį klaidingą skaičių įrašė į savo 2005 m. vasario 25 d. sutikimą. Minėtame rašte padaryta klaida buvo automatiškai perkelta į 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3.1 punktą, o vėliau į Nekilnojamojo turto registrą.

2022 m. liepos 14 d. el. paštu buvo persiųstas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Nacionalinės žemės tarnyba atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Ginčijamu sprendimu NŽT nepagrįstai nurodė ieškovei, kad pastaroji, siekdama papildomų 0,0500 ha valstybinio Žemės sklypo dalies nuomos, turėtų teisės aktų nustatyta tvarka parengti naują žemės sklypo planą, jį suderinti su visais žemės sklypų nuomotojais ir pateikti nuomininkų prašymus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis. NŽT, priimdama ginčijamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė yra A. V. teisių į žemės sklypą perėmėja, t.y. apie jos teisių į žemės sklypą apimtį turi būti sprendžiama pagal taisykles, taikytinas tuo laikotarpiu, kai teises į žemės sklypą įgijo A. V. aukciono būdu įgydamas pastatą iš AB „Raseinių melioracija“. Kadangi ieškovė pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu iš A. V. įgijo pastatą, todėl ji, kaip pirkėja, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pastato pardavėjas, t.y. A. V..

Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2005 m. kovo 4 d. tarp A. V. ir Lietuvos valstybės susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos. CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sklypo nuomos sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje aptariamos įstatymų nuostatos aiškinamos „kaip nustatančios, kad sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir leidžiantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Tai yra imperatyvios įstatymo normos; nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgusi į kasacinės instancijos teismo išaiškinimą dėl plano reikšmės žemės nuomos teisniuose santykiuose, ieškovė darė išvadą, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisiniai santykiai tarp A. V. ir Lietuvos valstybės be teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, iš kurio būtų galimybė tiksliai nustatyti išnuomojamo žemės sklypo ribas, apskritai net negalėjo susiklostyti. Atitinkamai vienintelis žemės sklypo planas, kuriame yra teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta pastatui priskirtino žemės sklypo dalis, buvo sudarytas 2005 m. sausio 20 d., todėl būtent juo ir būtina vadovautis sprendžiant apie ieškovei, kaip A. V. teisių perėmėjai, realiai išnuomotos žemės sklypo dalies plotą.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad tarp žemės sklypo nuomininkų – pastato ir poilsio korpuso savininkų – nuo 2005 metų susiklosčiusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka atspindi žemės sklypo plane įtvirtintą padėtį. Tiek A. V., tiek ieškovė nuo pat pastato įsigijimo dienos savo lėšomis prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri būtent tą žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane priskirta pastatui.

Be to, 2010 m. rugpjūčio 12 d. Neringos savivaldybės administracija išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Pastato valgyklos rekonstrukcijos į poilsio namus pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rekonstruotam pastatui priskirta 0,1500 ha ploto žemės sklypo dalis, iš esmės sutampanti su 2005 m. sausio 20 d. žemės klypo plane „raudonomis linijomis“ pažymėta žemės sklypo dalimi.

2022 m. gegužės 30 d. teikdama prašymą, ieškovė nesiekė padidinti jai išnuomotos žemės sklypo dalies, o iš esmės prašė ištaisyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos padarytą klaidą, todėl ginčijamo sprendimo teiginiai, kuriais ieškovė įpareigojama iš naujo rengti žemės sklypo planą, tačiau jau pagal šiuo metu galiojančių taisyklių reikalavimus, taip pat derinti šį planą su kitais žemės sklypo nuomininkais, yra nepagrįsti bei pertekliniai. Ginčijamas sprendimas aiškiai pažeidžia lex retro non agit principą, pagal kurį teisės subjektai negali būti retrospektyviai verčiami laikytis dar nepaskelbtų teisės aktų. NŽT, priešingai nei nurodoma ginčijamame sprendime, turi teisę vienašališkai priimti pagrįstus sprendimus dėl vieną valstybinės žemės sklypą bendrai nuomojančių nuomininkų dalių šiame žemės sklype dydžio ir konfigūracijos. Atitinkamai tokiam NŽT sprendimui įsigaliojus, atsiranda pagrindas modifikuoti civilinius nuomos teisinius santykius bendra tvarka, t.y. nuomos sutarties šalių (šiuo atveju NŽT ir UAB „Juodkrantis“) susitarimu, o jo nepasiekus, t. y. UAB „Juodkrantis“ atsisakius keisti nuomos sutartį – NŽT reikalavimu teismo sprendimu, kaip tai nustatyta CK 6.223 straipsnyje.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime pateikiama visa eilė teisės aktų citatų, susijusių su žemės sklypų kadastro duomenų keitimui keliamais reikalavimais, kartu nepateikiant motyvų, kaip šios citatos susijusios su prašyme keliamų klausimų sprendimu. Ginčijamas sprendimas neatitinka adekvatumo ir aiškumo kriterijų.

Priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė tinkamai nesirėmė nagrinėjamoje situacijoje taikytinu specialiuoju teisiniu reglamentavimu, nenustatė visų teisingam prašyme keliamų klausimų išsprendimui aktualių faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą individualų teisės taikymo aktą, kuris teismo turi būti panaikintas. Ieškovė pažymėjo, kad panaikinus individualų teisės aktą, yra atkuriama buvusi iki neteisto ginčijamo akto priėmimo teisinė padėtis, t. y. viešojo administravimo institucija (šiuo atveju atsakovė) laikytina neišsprendusi ieškovės prašymo. Dėl šios priežasties šiuo ieškiniu keltinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti 2022 m. gegužės 30 d. prašymą „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Žemės sklype yra ieškovei priklausantis pastatas – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „Juodkrantis“ priklausantis pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte yra numatyta, kad „kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (nuomininkui) išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka“. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad jeigu nuomojamame be aukciono valstybinės žemės sklype yra du ir daugiau savarankiškai funkcionuojančių statinių (įrenginių) išnuomojamo žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai) nustatyta tvarka parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus archyve yra žemės sklypo tvarkymo byla, kurioje yra tik 2002 m. lapkričio 5 d. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtas žemės sklypo planas, kuriame nėra išskirtos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, todėl Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ginčijamu sprendimu visiškai pagristai ir teisėtai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Atsakovė pažymėjo, kad 2003 m. sausio 27 d. sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklausė vienam asmeniui, todėl šio žemės sklypo plane nebuvo išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui reikalingos sklypo dalys.

Prie ieškinio pridėtame žemės sklypo plane nesimato jokių raudonųjų linijų (planas nuskenuotas nespalvotai), jame nėra išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui reikalingos sklypo dalys bei nustatytas šių dalių plotas. Šio plano nėra patvirtinęs tuometinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas (nėra nei parašo, nei anspaudo), plane nėra žymos apie minėto žemės sklypo pažymėjimą kadastro žemėlapyje.

2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini)davė sutikimą, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. pastatą-valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėto sutikimo nebuvo išduotas joks naujas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui reikalingos sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Ieškovei įsigijus pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 5 d. su UAB „Apsaga“ buvo pasirašytas Susitarimas dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto Susitarimo 5 punkte nurodyta, kad šis dokumentas yra neatsiejama 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Atkreipė dėmesį, kad nei sutikime, nei susitarime nėra pasisakoma apie jokį naują žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Ieškovė nėra pateikusi žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirtos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Teisės aktai nenumato galimybės vienašališkai perskaičiuoti žemės sklypo dalis, pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį perskaičiuojant (sumažinant) kitų žemės sklypo nuomininkų nuomojamą žemės sklypo dalį. Norint pakeisti nuomojamas žemės sklypo dalis, pagal Taisyklių reglamentavimą turi būti parengtas Žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam statiniui (pastatui – valgyklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – poilsio namams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Toks planas turi būti suderintas su visais žemės sklypo nuomotojais ir pateikiami nuomininkų prašymai pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovė mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad palaiko atsakovės dėstomą poziciją, mano, kad atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai, faktinės aplinkybės ir reikalavimai yra nepagrįsti. Antstolės D. M. 2019 m. rugpjūčio 28 d. organizuotose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Juodkrantis“ buvo pripažinta laimėtoja ir 2019 m. rugsėjo 18 d. turto iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas poilsio 990,7 m2 korpusas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir teisė į 0,2324 ha.ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies nuomą (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 8 d. susitarimu dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) pakeitimo 1 punktu Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Juodkrantis“susitarė pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatyti, kad nuomininkas pagal sutartį yra UAB „Juodkrantis“. Susitarimo 1.1. punktu nuomininkas ir nuomotojas susitarė pakeisti sutarties 1 punktą nustatant, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,3324 ha ploto žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kurios plotas 0,2324 ha. Kartu su susitarimu trečiajam asmeniui buvo perduota 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovo darbuotojos I. B. parašu patvirtinta žemės sklypo plano kopija. Nurodytame žemės sklypo plane pažymėtos žemės sklypo ribos, tačiau jokių linijų, dalijančių sklypą į atskiras dvi dalis, taip nustatant sklypo naudojimosi tvarką, nėra numatyta. Ieškvės pateiktas planas neturi jokios juridinės galios, nėra tinkamai patvirtintas ir įregistruotas, o ieškovė negali savavališkai savo nuožiūra padalinti valstybinės žemės sklypo dalis esant galiojančioms nuomos sutartims, kuriose aiškiai apibrėžiamos nuomojamo žemės sklypo dalys, plotai. 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovas davė sutikimą dėl žemės sklypo dalies (0,10 ha) nuomos teisių perleidimui ieškovei ir ieškovė su atsakove sudarė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kurio pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruotos ir išviešintos teisės į 0,10 ha žemės sklypo dalį. Ieškovė žinojo ir suprato, kokio dydžio žemės sklypo dalis jai perleidžiama naudotis nuomos sutarties pagrindu ir sudarant susitarimą su atsakove neginčijo išnuomojamo ploto dydžio, o su juo sutiko. Trečiasis asmuo mano, kad tai, jog ieškovė siekia jog jai būtų priskirta didesnė žemės sklypo dalis tiesiogiai pažeidžia trečiojo asmens interesus ir tokio ieškovės prašymo patenkinimas ne tik pažeistų teisėtų lūkesčių principą, bet trečiasis asmuo patirtų ir tiesioginių nuostolių, kadangi šiuo metu jai priklausančio pastato rekonstrukcijai Neringos savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 23 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomi rekonstrukcijos darbai ir statybos leidimas išduotas atsižvelgiant į trečiojo asmens laikinai valdomą 0,2324 ha sklypo dalį. Taip pat trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją, kad teisės aktai nenumato galimybės vienašališkai perskaičiuoti žemės sklypo dalis, pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį perskaičiuojant (sumažinant) eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalis ir nustatyti šių dalių plotus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pastatai valstybinės žemės sklype iš esmės yra vienodo dydžio, pastatų paskirtis iš esmės yra ta pati - poilsio rekreaciniais tikslais, o dokumentuose įvardinta žemės sklypo dalis, kuria turi galimybe naudotis šie pastatai yra skirtinga. Nacionalinė žemės tarnyba remiasi pačia naujausia Taisyklių redakcija. 2005 m. buvo keliamas planui tik vienas reikalavimas, kad jis būtų parengtas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir kad jame būtų pažymėtos pastatui priskirtos ribos. Ieškovės pateiktame plane, Notarų rūmų pateiktame archyviniame dokumente (82-83 lapai) pastatams priskirtinos ribos yra pažymėtos. 2005 m. sausio 20 d. žemės sklypo planas atitinka reikalavimus, keliamus 2005 m. galiojančių Taisyklių redakcijai. Planas buvo pateiktas viršininko administracijai, notarui. CK nenumato reikalavimo, kad būtų nurodytas ir žemės sklypo plotas. Svarbiausias reikalavimas planui yra ribos. Ieškovė turi statybos leidimą ir statybos leidime valstybinės žemės sklypo plotas yra taip pat pagal 2005 m. žemės sklypo planą. Buvo neįvertintas žemės sklypo plotas po pastatu. Buvo padaryta klaida.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tuo metu, kai žemės sklype, esančių abiejų statinių savininkas buvo vienas, žemės sklypo dalių nustatyti nereikėjo. Kai pasikeičia savininkai, teisės aktai numato, kad turi būti parengtas žemės sklypo planas su kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingomis žemės sklypo dalimis ir nustatytas šių dalių dydis. Prie statinio pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame plane, kurį akcentuoja ieškovė, nėra jokių raudonų, ar kitomis spalvomis pažymėtų linijų. Planas, suderintas su visomis institucijomis, pateiktas prie atsiliepimo. Tenkinus ieškinį, ginčas nebūtų išspręstas, nes tikėtina atsakymas būtų analogiškas. Nuomininkai norintys išsinuomoti žemės sklypo dalis, perskaičiuoti, turi pateikti nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam statiniui reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas tų dalių dydis. Tokio žemės sklypo plano nėra.

Trečiojo asmens atstovė palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, sutiko su atsakovės pozicija, prašo ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad UAB „Juodkrantis“ yra gavęs statybos leidimą, yra pradėjęs rekonstrukcijos darbus. Niekada su ieškove pokalbio, ginčo apie derinimą nebuvo. 2005 m. planas neatitinka net minimalių reikalavimų. Trečiasis asmuo teisėtai valdo žemės sklypo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu AB „Raseinių melioracija“ išnuomotas 0,3324 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Tuo metu Žemės sklype AB „Raseinių melioracija“ nuosavybės teise valdė du pastatus: pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ davė sutikimą, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. pastatą-valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nuomojamame 0,3324 ha Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. V. iš AB „Raseinių melioracija“ įsigijo pastatą - valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 2.3.1 papunktyje, nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi CK 6.394 straipsniu sutinka, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V., pastatatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nuomojamame 0,3324 ha Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. gruodžio 18 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius Sutikimu perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini), tenkindamas A. V. prašymą, sutiko, kad A. V. perleistų 0,3324 ha Žemės sklypo dalies, kurios plotas 0,1000 ha, kuri reikalinga pastatui-valgyklai eksploatuoti, nuomos teisę.

2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė UAB „Apsaga“ iš A. V. nuosavybės teise įsigijo pastatą-valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Žemės sklype. Pirkimo – pardavimo sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškią, jog parduodamas daiktas yra valstybiniame žemės sklype. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) sutinka, kad parduodant daiktą pardavėjas perleistų 0,3324 ha Žemės sklypo dalies, kurios plotas 0,1000 ha, išnuomotos pagal 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri reikalinga daiktui eksploatuoti, nuomos teisę ir nurodo, kad pirkėjas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.

2018 m. kovo 5 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, ir ieškovė UAB „Apsaga“ pasirašė Susitarimą dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatyti, kad nuomininkas pagal sutartį yra UAB „Apsaga“ (1 punktas). Taip pat susitarė pakeisti sutarties 1 punktą nustatant, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,3324 ha ploto Žemės sklypo dalį, kurio plotas 0,1000 ha (Susitarimo 1.1 punktas). Minėtas susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

2019 m. rugsėjo 18 d. antstolė D. M. surašė turto pardavimo iš varžytnių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo trečiajam asmeniui buvo perleistas poilsio korpusas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 990,7 kv.m, kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Žemės sklype, ir teisė į 0,2324 ha ploto žemės sklypo dalies nuomą, esančio Žemės sklype ((duomenys neskelbtini)).

2019 m. lapkričio 8 d. susitarimu dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, ir UAB „Juodkrantis“ susitarė pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatyti, kad nuomininkas pagal sutartį yra UAB „Juodkrantis“. Susitarimo 1.1. punktu nuomininkas ir nuomotojas susitarė pakeisti sutarties 1 punktą nustatant, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,3324 ha ploto Žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,2324 ha. Minėtas susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

2022 m. gegužės 30 d. ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti nuomojamą 0,3324 ha ploto Žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,1000 ha, kadangi neteisingai nurodytas nuomojamas žemės sklypo plotas.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2022 m. birželio 21 d. ginčijamu atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).), atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Atsakyme nurodyta, kad vienašališkai nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, perskaičiuoti žemės sklypo dalis, reikalingas pastatams eksploatuoti, kitų žemės sklypo nuomininkų (naudotojų) sąskaita NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius neturi teisinio pagrindo, kadangi teisės aktai reglamentuoja, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, informavo, kad norint pakeisti nuomojamas žemės sklypo dalis turi būti parengtas žemės sklypo planas, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, žemės sklypo planas suderintas su visais žemės sklypo nuomotojais ir pateikiami nuomininkų prašymai pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Nacionalinė žemės tarnyba yra patikėtinis visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis.

Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

P. Ž. įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

Remiantis Taisyklių 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas keliems nuomininkams, NŽT, gavusi vieno iš jų prašymą pakeisti jam tenkančios žemės sklypo dalies plotą ar koordinates, turi patikrinti prašymo pagrįstumą ir nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias visiems sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal pirmiau nurodytą Taisyklių 8 punktą. NŽT sprendimas, kuriame naujai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, sudaro prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius. Žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su tokiu valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021, 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dar 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta klaida nurodant išnuomojamo Žemės sklypo dalį, vietoj 0,1500 ha, nurodyta 0,1000 ha. Ieškovė teigia, kad buvo neįvertintas žemės sklypo plotas, esantis po pastatu, ši klaida automatiškai buvo perkelta į nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovė nesiekia padidinti jai išnuomotos Žemės sklypo dalies, o NŽT iš esmės prašė ištaisyti dar 2005 m. padarytą klaidą.

Ieškovė reikalavimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nereiškė.

Minėta, kad 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ davė sutikimą, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. pastatą-valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nuomojamame 0,3324 ha Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad sutikimas duotas vadovaujantis CK 6.394 straipsniu.

CK 6.394 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

2005 m. galiojančioje Taisyklių redakcijoje (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. rugpjūčio 21 d.) buvo numatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą (30.10. punktas). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11. punktas). Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas (31.3 punktas).

Ieškovės vertinimu iš 2005 m. sausio 20 d. pasirašyto plano turinio turi būti sprendžiama apie A. V. įsigytam pastatui skirto valstybinio žemės sklypo dalies plotą, kuris ieškovės nuomone, siekia ne mažiau 0,1500 ha. Į bylą pateikta nespalvota plano kopija, kurioje jokių raudonų linijų nesimato. Taip pat nėra nurodytas ir pastatui -valgyklai eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalies plotas. Be to, kaip matyti planas nėra patvirtintas. Todėl remiantis vien šia plano kopija daryti išvados, jog A. V. išnuomotos valstybinės žemės dalies plotas turėjo būti ne mažesnis nei 0,1500 ha nėra pagrindo. Byloje pateiktas 2010 m. rugpjūčio 12 d. statybos leidimas nei patvirtina, nei paneigia ieškovės dėstomas aplinkybes apie išnuomotą Žemės sklypo plotą. Leidimas nebegalioja, jo galiojimo terminas nurodytas iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Jokių duomenų, ar pagal šį leidimą apskritai buvo pradėti kokie nors darbai nėra. Ieškovė teigia, kad faktiškai tiek A. V., tiek ji naudojosi ir naudojasi ta dalimi, kuri iš esmės sutampa su plane pažymėta, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus neteikė.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad abu pastatai, esantys valstybiniame žemės sklype yra panašaus dydžio, tačiau dokumentuose įvardinta žemės sklypo dalis, kuria turi galimybe naudotis šie pastatai yra skirtinga, t.y. A. V., o vėliau ieškovei – 0,1000 ha, o trečiajam asmeniu – daugiau nei 0,2000 ha. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Žemės sklype, esančių pastatų paskirtis nurodyta Nekilnojamojo turto registre nėra vienoda: pastato-valgyklos paskirtis „Maitinimo“, tuo tarpu pastato-poilsio korpuso paskirtis „Poilsio“ (2005 m. vasario 8 d. VĮ „Registrų centas“ pažyma). Todėl ir pastatams, kurių paskirtis skiriasi, eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys gali nesutapti. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami nustatyto dydžio, kuris yra būtinas ne naudotis aplink esančia teritorija, tačiau statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. A. V. (vėliau ir ieškovei) buvo išnuomotas du kartus didesnis žemės sklypo plotas (0,1000 ha) nei yra paties pastato užimtas plotas (ieškovės teigimu apie 0,0500 ha). Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad pastatui - valgyklai, kurio paskirtis „Maitinimo“, eksploatuoti reikalinga didesnė dalis žemės sklypo nei buvo išnuomota ar, kad pastatas-valgykla faktiškai naudojamas pagal kitą paskirtį, siekia pastatą rekonstruoti, keisti paskirtį ir pastatui eksploatuoti būtina didesnė valstybinės žemės sklypo dalis.

2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija rašte, 2005 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, 2017 m. gruodžio 18 d. sutikime, 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, 2018 m. kovo 5 d. susitarime pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nurodytas tas pats išnuomojamos Žemės sklypo dalies plotas - 0,1000 ha. Taigi, tiek A. V. jau nuo įsigijimo momento (nuo 2005 m. vasario mėn.), tiek ieškovei (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) buvo žinomos aplinkybės apie nuomojamo Žemsė sklypo dalies plotą. Tačiau klausimas dėl neva padarytos dar 2005 m. klaidos buvo iškeltas tik 2022 m.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. V. buvo išnuomota 0,3324 ha Žemės sklypo dalis, sudaranti 0,1000 ha, kuri apėmė pastato užimtą plotą ir kuri buvo būtina pastatui naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnis). Teismo vertinimo pripažinti, kad buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, neįvertinus žemės sklypo dalies po pastatu, pagal byloje esančius duomenis, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo ir konstatuoti, jog 2005 m. buvo padaryta klaida nurodant išnuomojamo žemės sklypo dalies plotą. Byloje įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai padaryti, nėra.

Kadangi ieškovė, prašydama pakeisti išnuomotos žemės sklypo dalį (nustatyti didesnę), rėmėsi iš esmės aplinkybe dėl 2005 m. padarytos klaidos, tuo tarpu byloje nesant pagrįstų įrodymų, patvirtinančių klaidą, nurodant išnuomojamo žemės sklypo plotą, darytina išvada, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pagrįstai atsisakė ieškovės prašymą tenkinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo plotas (be ieškovės) yra išnuomotas ir trečiajam asmeniui, kito pastato, esančio Žemės sklype, savininkui. Tečiasis asmuo Žemės sklype, esantį pastatą- poilsio korpusą ir teisę į 0,2324 ha ploto žemės sklypo dalies nuomą, esančio Žemės sklype, įsigijo 2019 m. varžytynių metu. Taigi, trečiasis asmuo yra teisėtas žemės sklypo dalies valdytojas.

Nagrinėjamu atveju pakeitus išnuomoto žemės sklypo dalis, ieškovei išnuomuoto žemės sklypo dalis padidėtų 0,0500 ha, atitinkama dalimi sumažėtų trečiajam asmeniui išnuomoto žemės sklypo dalis.

Minėta, kad keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) eksploatuoti, suformavus vieną valstybinės žemės sklypą, šio žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, gali būti išnuomotos šių statinių ar įrenginių savininkams pagal kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą žemės sklypo planą.

Nustatant konkrečias savarankiškų statinių eksploatavimui skirtas valstybinio žemės sklypo dalis, turi būti atsižvelgta į visų žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkų (naudotojų) interesus ir siekiama užtikrinti jų teisių pusiausvyrą.

Pareiga parengti žemės sklypo planą bei pateikti valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai tenka valstybinę žemės dalį išsinuomoti siekiančiam asmeniui.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto nuoma. Valstybei nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytojas ir naudotojas. Kai ieškinys pareikštas dėl žemės sklypo naudojimosi klausimų, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo, tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

Taigi, rengiamas žemės sklypo planas turi būti derinamas ir su žemės sklypo naudotojais, turinčiais šiame objekte nekilnojamąjį turtą.

Tuo tarpu šiuo atveju ieškovė NŽT nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, nederino su kitu žemės sklypo nuomininku, t.y. trečiuoju asmeniu.

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti (išskyrus Taisyklių 45 punkte nustatytą atvejį, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021, 34 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).

Taigi, nors atsakyme nepagrįstai nurodoma, jog NŽT neturi teisės pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarčių, vienašališkai perskaičiuoti žemės sklypo dalių, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą atsakymą.

Tačiau teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovė, norėdama pakeisti išnuomoto žemės sklypo dalis, turi laikytis Taisyklių reikalavimų. Todėl ieškovei parengus planą, atitinkantį reikalavimus, kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis, nustatytas šių dalių plotas, ir pateikus prašymą NŽT pakeisti jai tenkančios žemės sklypo dalies plotą, atsakovė turės prašymo pagrįstumą įvertinti ir priimti sprendimą, o nustačius kiekvienam pastatui kitas žemės sklypo dalis, reikalingas eksploatuoti pagal paskirtį, ir šių dalių plotus, bus pagrindas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius.

Ieškovė ieškinyje taip pat kėlė klausimą ir dėl pateikto atsakovės atsakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nurodo, jog ginčijamas atsakymas neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų, adekvatumo ir aiškumo kriterijų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas panaikinti atsakymas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų. Ieškovės nurodyti argumentai dėl neatitikimo jam keliamiems reikalavimams laikytini nepagrįstais ir nereikšmingais, neturinčiais įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, ieškovės reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (anksčiau – prie Žemės ūkio ministerijos) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomojamos dalies pakeitimo (duomenys neskelbtini)”, netenkintinas. Netenkinus šio reikalavimo, netenkintinas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. gegužės 30 d. prašymą „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimo“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteistinos. Byloje duomenų apie patirtas atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pastariesiems klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga" ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius