- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- I1-8963-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05584-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. T. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – Kalėjimų tarnyba), 27 800 Eur neturtinei žalai už laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai; toliau – Vilniaus kalėjimas ar kalinimo įstaiga) nesuteiktą tinkamą maitinimą pagal religiją atlyginti.
2. Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2022 m. liepos mėnesį tapo musulmonu ir 2022 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, prašydamas užtikrinti jam maitinimą pagal religiją. Nurodo, kad jam buvo skirtas vegetariškas maitinimas be mėsos, pataisos įstaigos administracijai nusprendus, kad šis maitinimo tipas artimiausias išpažįstantiems islamo religiją. Teigia, kad jo organizmas neigiamai sureagavo į pakeistą maitinimą, kasdien jausdavo skrandžio skausmus, nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą, jog yra specialiai diskriminuojamas. Dėl maitinimo 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, kuri nurodė, jog jis turi pateikti prašymą dėl maitinimo. Gavęs tokį atsakymą, 2022 m. spalio 28 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri perdavė skundą nagrinėti Laisvės atėmimo vietų ligoninei, o pastaroji, neįsigilinusi, pateikė atsakymą, jog už maisto kokybę neatsako.
Tvirtina, kad Vilniaus kalėjimo administracija aplaidžiai vykdo savo pareigas, ignoruoja jo skundus ir prašymus. Toks kalinimas, atimant galimybę valgyti tinkamą valstybės paskirtą maistą, prilygo kankinimui. Teigia, kad visą skunde nurodytą laikotarpį jautė pilvo, skrandžio skausmus, kentė alkį, nes organizmas buvo pripratęs gauti mėsos. Už turimas asmenines lėšas įsigyti maisto produktų negali, nes yra priskirtas drausmės grupei. Dėl skausmų, pablogėjusio virškinimo kreipėsi į gydytojus.
Mano, kad, jei kalinimo įstaigos darbuotojai būtų laikęsi įstatymų, jis nebūtų patyręs žalos. Teigia, kad jam turėjo būti užtikrintas maitinimas be kiaulienos (b. l. 1-6).
Šalies argumentai
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11-14).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kalinimo įstaiga vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta nuostata, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus.
Nurodo, kad 2022 m. liepos 19 d. kalinimo įstaigoje buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 29-2742 skirti „musulmonišką“ maitinimą, kadangi pagal išpažįstamą tikėjimą negali visko valgyti. Atsižvelgiant į minėtą prašymą kalinimo įstaigos administracija 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui parengė atsakymą Nr. 42-1715, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, pareiškėjui yra siūlomas vegetarinio maisto valgiaraštis, nes, įstaigos nuomone, būtent šio valgiaraščio racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose, tame tarpe ir Vilniaus kalėjime, didžioji dalis nuteistųjų yra krikščionys, o valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami nuteistieji, sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems dėl didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų Vilniaus kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo galimybių, todėl nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją, buvo siūloma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius.
Taip pat pažymi, kad pats pareiškėjas savo prašyme Nr. 29-2742 nedetalizavo, ką pageidauja ir ko nepageidauja valgyti, taip pat prašyme nenurodė, kokią mėsą ir kaip ją pateiktą jis, atsižvelgiant į savo išpažįstamą religiją, galėtų ir pageidautų gauti. Be to, atsakovės atstovė pabrėžia, jog pagal aukščiau minėtą teisės aktą nėra patvirtinto valgiaraščio, skirto išimtinai tik musulmonams, todėl, įstaigos nuomone, pats pareiškėjas savo prašyme turi pakankamai aiškiai išdėstyti savo pageidavimus, susijusius su jo norima specifine mityba, jog įstaigos administracija galėtų kiek įmanoma labiau patenkinti jo religinius poreikius. Tvirtina, jog vegetarinio valgiaraščio cheminė sudėtis yra sudaryta taip, jog nuteistiesiems būtų užtikrinta pilnavertė mityba, t.y., jog jie su maistu gautų reikiamą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių bei kalorijų.
Atsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, kad dėl Kalėjimų tarnybos neveikimo taip, kaip numato įstatymas, visą laikotarpį ir šiandien jaučia fizinius pilvo ir ties skrandžiu skausmus, visą laikotarpį kenčia alkį, nes jo organizmas buvo pripratęs prie maisto raciono su mėsa, kad ginčo laikotarpiu kreipdavosi į šeimos gydytoją dėl patiriamų skausmų, diskomforto, pablogėjusio virškinimo, atsakovė, remdamasi pateikiamais ambulatorinio apsilankymo aprašymų išrašais ir Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu, daro išvadą, jog vegetarinė mityba pareiškėjui nesukėlė tokių fizinių skausmų ir nepatogumų, kuriuos jis nurodo savo skunde, nes jis pats atsisakė tolimesnių jo sveikatos ištyrimų ir daugiau į šeimos gydytoją nesikreipė.
Atsiliepimas
Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovė atsiliepime nesutinka, nes vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Be to, pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas, pasak atsakovės, taip pat įrodo, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimą jis kildina iš viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai) nesuteikto tinkamo maitinimo pagal išpažįstamą religiją.
5. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra musulmonas, todėl 2022 m. liepos 19 d. pateikė kalinimo įstaigai prašymą užtikrinti maitinimą pagal išpažįstamą religiją. Kalinimo įstaiga jam skyrė vegetarinį maitinimą, kuris, jos manymu, yra artimiausias jo išpažįstamai religijai. Pareiškėjas mano, kad jam skirtas maitinimo tipas yra netinkamas, teigia, kad dėl pasikeitusio maitinimo, kuriame nebuvo mėsos produktų (racione neturėjo būti tik kiaulienos mėsos), jautėsi blogai, patyrė fizinius pilvo skausmus, diskomfortą.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 5 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
9. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namai, atsakydami į pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. prašymą dėl maitinimo užtikrinimo pagal religinį įsitikinimą, 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 42-1715 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, vadovaujantis BVK 173 straipsnio 5 dalimi ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ pasiūlė pareiškėjui vegetarinio maisto valgiaraštį, nes būtent šio valgiaraščio racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją. Vilniaus pataisos namai šiame rašte išreiškė poziciją, kad pareiškėjui yra suteikta galimybė maitintis pagal religinį įsitikinimą (b. l.18, 19, 50).
10. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus pataisos namų administracijai pateikė skundą dėl netinkamo maitinimo.
Vilniaus pataisos namai 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 42-1961 „Dėl kalinimo sąlygų“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į maitinimo organizavimo administratorę VšĮ „Bruneros“, kuri paaiškino, kad nėra gavusi jo prašymo dėl maitinimo be kiaulienos, todėl, jeigu jis nori tokį maitinimą gauti, turi pateikti tokį prašymą (b. l. 52).
11. Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. su skundu dėl jam skirto netinkamo maitinimo dar kartą kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, kuri 2022 m. lapkričio 9 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“, atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų ir suimtųjų pirminės sveikatos priežiūros funkciją vykdo Laisvės atėmimo vietų ligoninė, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją šiai įstaigai (b. l. 53).
Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 7-527 „Dėl atsakymo į skundą“ išaiškino pareiškėjui maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo tvarką. Taip pat informavo, kad dietinį maitinimą galinti skirti šeimos gydytoja susipažino su jo epikrize. Todėl prašė pareiškėją užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, kuri spręs dėl dietinio maitinimo skyrimo, aptars pareiškėjui iškilusias sveikatos problemas. Papildomai įstaiga pažymėjo, kad už maisto kokybę ji neatsako (b. l. 54).
12. Pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administraciją su skundu dėl skirto maitinimo.
Vilniaus kalėjimas 2023 m. sausio 30 d. rašte Nr. SN-25-104 „Dėl maitinimo“ paaiškino, kad Vilniaus kalėjime laikomų asmenų maitinimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2016 m. liepos 6 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. balandžio 1 d.). Vilniaus kalėjimas šiame rašte taip pat informavo, kad vadovaujantis įsakymu „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas. Vilniaus kalėjimo administracija nenustato rekomendacijų dėl dietinio maitinimo skyrimo. Dietinis maitinimas paskiriamas atsižvelgus į Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus išvadas. Vilniaus kalėjimas pažymėjo, kad dėl maitinimo pagal veganų ar vegetarų valgiaraštį į Resocializacijos skyriaus specialistą pareiškėjas su prašymu nesikreipė, todėl jis yra maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį (b. l. 56).
13. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, kalinimo įstaigos jam skirtas vegetarinis maitinimas jo netenkina dėl to, kad jis negauna mėsos produktų.
14. Kaip visuotinai yra žinoma, musulmonų valgymo tradicijoje egzistuoja draudimas valgyti kiaulieną.
15. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad: maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas); Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi) (6 punktas); Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas); Valgiaraščiai (be priedų) iškabinami nuteistųjų valgykloje. Valgiaraščiai su visais priedais saugomi ūkio tarnyboje ir įteikiami virtuvės vedėjui. Valgiaraščiai, jų 2-i priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje. Tardymo izoliatoriuose valgiaraščius privalo turėti korpusų vyresnieji ir prižiūrėtojai, dalyvaujantys dalijant maistą. Suimtųjų prašymu su valgiaraščiu jie turi būti supažindinti tą pačią dieną (10 punktas).
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1.1 papunktis); fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1.2 papunktis).
17. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo 2021 m. balandžio 1 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ papildytas 1.15-1.19 papunkčiais, nustatančiais, be kita ko, šiuos valgiaraščius suimtiesiems ir nuteistiesiems: 1.15. Valgiaraštį dirbantiems veganams; 1.16. Valgiaraštį (be kiaulienos) dirbantiems vyrams; 1.17. Valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams (įsakymo 2 priedas).
18. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjui maitinimas buvo paskirtas kalinimo įstaigos iniciatyva, kaip, jos manymu, artimiausias jo išpažįstamai religijai. Atsakovės atstovės atsiliepimo argumentas, kad pareiškėjas savo prašymo nedetalizavo ir nenurodė, kokio konkretaus maisto jis negali valgyti, nepagrindžia kalinimo įstaigos pasirinkimo pareiškėjui skirti vegetarinį maitinimą, juo labiau, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 yra nustatyta galimybė suimtuosius ir nuteistuosius maitinti pagal Valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams. Be to, atsakovės atstovė teisiškai nepagrindė, kad pareiškėjas turėjo pateikti prašymą dėl maitinimo pagal konkretų valgiaraštį. Pareiškėjas savo valią dėl maitinimo pagal religinius įsitikinimus aiškiai nurodė 2022 m. liepos 19 d. prašyme.
19. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo teikiamas maitinimas pagal religinius įsitikinimus. Todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus, t. y. kad Vilniaus kalėjimas (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., pažeisdamas BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, neužtikrino pareiškėjo teisės į maitinimą pagal religinius įsitikinimus, nors tokią galimybę turėjo.
20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
21. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad neteisėtais veiksmais – neskiriant tinkamo maitinimo kalinimo įstaigoje skunde nurodytu laikotarpiu, buvo daroma žala jo sveikatai (jautė skausmus pilvo srityje, negaudamas pilnavertiško maitinimo, kentė alkį), dėl to jis patyrė fizinių ir dvasinių nepatogumų, diskomfortą, diskriminaciją, todėl prašo priteisti 27 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
22. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
23. LVAT praktikoje konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos; sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2259‑1062/2018; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-475-789/2022).
CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-214-415/2022
24. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pateikė deklaratyvaus, bendro pobūdžio teiginius apie patirtą neturtinę žalą, nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovės atstovės į bylą pateikti ginčo laikotarpio išrašai iš pareiškėjo ligos istorijos, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-22642 nurodyti faktai neleidžia teismui konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu paskirta vegetarinė mityba pareiškėjui sukėlė itin žymaus pobūdžio ir laipsnio fizinių skausmų ir kitų nepatogumų pareiškėjui. Kaip matyti, pareiškėjas, nors ir reiškė nusiskundimus dėl virškinamojo trakto sutrikimo, bet tolesnio ištyrimo atsisakė (b. l. 20-31).
25. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, pažymi, kad, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, pobūdį, trukmę, intensyvumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Vilniaus pataisos namuose (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime) gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. T. teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Vilniaus pataisos namuose (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime) gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista.
Kitoje dalyje pareiškėjo M. T. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.