- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- I1-6828-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05584-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
2024 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) priteisti 27 800,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas, kalinimo įstaiga) pareigūnų veiksmų.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. liepos mėn. tapo musulmonų, todėl 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į Kalėjimo administraciją su rašytiniu prašymu užtikrinti maitinimą, atitinkantį islamo religijos reikalavimus. Kalėjimo administracija nusprendė, jog musulmonų religinius įsitikinimus labiausiai atitinka vegetarinis maitinimas ir jį paskyrė pareiškėjui.
Pareiškėjas pabrėžia, jog jo organizmas į pasikeitusią mitybą reagavo neigiamai – kasdien kamavo skrandžio bei pilvo skausmai, juto nuolatinį alkį, kadangi organizmas yra pripratęs prie maisto raciono su mėsa, jautėsi nepilnavertiškai, diskriminuojamas mitybos aspektu. Dėl skausmų, pablogėjusio virškinimo kreipėsi į gydytojus.
Teigia, jog netinkamai maitinamas buvo 278 paras, nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atlikinėja drausmės grupės sąlygomis, todėl neturėjo teisės įsigyti maisto kalinimo įstaigos parduotuvėje. Dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų teikė skundus Kalėjimo administracijai, tačiau ši juos persiuntė nagrinėti Laisvės atėmimo vietų ligoninei, kuri, nesupratusi skundo esmės, tiesiog parašė, kad jie nėra atsakingi už kalinimo įstaigose teikiamo maisto kokybę.
Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad Kalėjimo administracija aplaidžiai vykdė savo funkcijas, pateikti prašymai bei skundai buvo akivaizdžiai ignoruojami, o tokios kalinimo sąlygos, priverstinai verčiant tapti vegetaru, gali būti prilyginamos kankinimui. Laikosi pozicijos, kad jeigu Kalėjimas būtu užtikrinęs maitinimą be kiaulienos, jis nebūtų patyręs žalos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba paaiškino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu kalinimo įstaiga vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinta nuostata, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus.
Teigia, kad 2022 m. liepos 19 d. kalinimo įstaigoje gautas pareiškėjo prašymas Nr. 29-2742, kuriuo jis prašė skirti jam musulmonišką maitinimą, kadangi dėl išpažįstamo tikėjimo negali visko valgyti. Kalėjimo administracija 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakymu Nr. 42-1715 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ įtvirtintu teisiniu reguliavimu jam yra siūlomas vegetarinio maisto valgiaraštis, nes šio valgiaraščio racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstamiems islamo religiją.
Tarnyba atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose, tame tarpe ir Kalėjime, didžioji dalis nuteistųjų yra krikščionys, o valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami nuteistieji, sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems dėl didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų Kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo galimybių, todėl nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją, buvo siūloma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius.
Pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. prašyme nedetalizavo, ką pageidauja ir ko nepageidauja valgyti, taip pat prašyme nenurodė, kokią mėsą ir kaip ją pateiktą jis, atsižvelgiant į savo išpažįstamą religiją, galėtų ir pageidautų gauti. Pagal aukščiau minėtą teisės aktą nėra patvirtinto valgiaraščio, skirto išimtinai tik musulmonams, todėl, įstaigos nuomone, pats pareiškėjas savo prašyme turi pakankamai aiškiai išdėstyti savo pageidavimus, susijusius su jo norima specifine mityba, jog įstaigos administracija galėtų kiek įmanoma labiau patenkinti jo religinius poreikius. Akcentuoja, jog vegetarinio valgiaraščio cheminė sudėtis yra sudaryta taip, kad nuteistiesiems būtų užtikrinta pilnavertė mityba, t. y., jog jie su maistu gautų reikiamą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių bei kalorijų.
Tarnyba nurodė, jog iš pareiškėjo ligos istorijos matyti, kad jis 2022 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į kalinimo įstaigos gydytoją dėl diskomforto pilve. Tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-22642 teigiama, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas, skirtas gydymas, pareiškėjas papildomų tyrimų atsisakė, o po paskirto gydymo pakartotinai į šeimos gydytoją nesikreipė. Tarnybos nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad vegetarinė mityba pareiškėjui nesukėlė tokių fizinių skausmų ir nepatogumų, kuriuos jis nurodo savo skunde, nes jis pats atsisakė tolimesnių jo sveikatos ištyrimų ir daugiau į šeimos gydytoją nesikreipė.
Atsiliepimas
Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovė atsiliepime nesutinka, nes vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Be to, pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado nurodyto dydžio neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas, pasak atsakovės, taip pat įrodo, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2024 m. gegužės 13 d. prašymą bylą nagrinėti jam teismo posėdyje nedalyvaujant (b. l. 113), 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog jam tapus musulmonu ir pateiktus Kalėjimo administracijai prašymą skirti maitinimą atitinkantį jo naujas religines pažiūras, nepagrįstai buvo skirtas maitinimas pagal vegetarinį valgiaraštį. Pareiškėjas akcentavo, kad jo organizmas yra pripratęs prie maisto raciono su mėsa, todėl jis neigiamai reagavo į staigiai pasikeitusią mitybą – juto nuolatinį alkį, skrandžio bei pilvo skausmus. Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, jog jam privalėjo būti skirtas maitinimas su mėsos produktais, tačiau be kiaulienos.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu skirti jam musulmonišką maitinimą, kadangi dėl išpažįstamo tikėjimo jis negali visko valgyti.
Kalėjimas 2022 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 42-1715 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, jog atsižvelgiant į gautą pareiškėjo prašymą bei vadovaujantis BVK 173 straipsnio 5 dalyje ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ įtvirtintu teisiniu reguliavimu pareiškėjui siūlomas vegetarinio maisto valgiaraštis, kadangi jo racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstamiems islamo religiją.
Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Kalėjimo administracijai pateikė skundą dėl netinkamo maitinimo. Kalėjimas 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 42-1961 „Dėl kalinimo sąlygų“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į maitinimo organizavimo administratorę viešąją įstaigą „Bruneros“, kuri paaiškino, kad nėra gavusi jo prašymo dėl maitinimo be kiaulienos, todėl, jeigu jis nori tokį maitinimą gauti, turi pateikti tokį prašymą.
Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Kalėjimo administraciją su skundu, kuriame teigiama, jog jam tiekiamas netinkamas maitinimas. Kalėjimas 2022 m. lapkričio 9 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“, atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų ir suimtųjų pirminės sveikatos priežiūros funkciją vykdo Laisvės atėmimo vietų ligoninė, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją šiai įstaigai.
Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 7-527 „Dėl atsakymo į skundą“ išaiškino pareiškėjui maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo tvarką. Taip pat informavo, kad dietinį maitinimą galinti skirti šeimos gydytoja susipažino su jo epikrize. Todėl prašė pareiškėją užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, kuri spręs dėl dietinio maitinimo skyrimo, aptars pareiškėjui iškilusias sveikatos problemas. Institucija taip pat pabrėžė, kad už maisto kokybę ji neatsako.
Pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. dar kartą kreipėsi į Kalėjimo administraciją su skundu dėl netinkamo maitinimo. Kalėjimas 2023 m. sausio 30 d. rašte Nr. SN-25-104 „Dėl maitinimo“ paaiškino, kad Vilniaus kalėjime laikomų asmenų maitinimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Kalėjimas šiame rašte taip pat informavo, kad vadovaujantis įsakymu „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas. Vilniaus kalėjimo administracija nenustato rekomendacijų dėl dietinio maitinimo skyrimo. Dietinis maitinimas paskiriamas atsižvelgus į Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus išvadas. Kalėjimas pažymėjo, kad dėl maitinimo pagal veganų ar vegetarų valgiaraštį į Resocializacijos skyriaus specialistą pareiškėjas su prašymu nesikreipė, todėl jis yra maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį.
BVK (redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis reglamentavo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK (redakcijos galiojančios nuo 2023 m. sausio 1 d.) 92 straipsnio 5 dalis teigia, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, jog maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi) (Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktas). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas). Valgiaraščiai (be priedų) iškabinami nuteistųjų valgykloje. Valgiaraščiai su visais priedais saugomi ūkio tarnyboje ir įteikiami virtuvės vedėjui. Valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje. Tardymo izoliatoriuose valgiaraščius privalo turėti korpusų vyresnieji ir prižiūrėtojai, dalyvaujantys dalijant maistą. Suimtųjų prašymu su valgiaraščiu jie turi būti supažindinti tą pačią dieną (Maitinimo organizavimo taisyklių 10 punktas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1.1 papunktis); fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1.2 papunktis).
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kuris buvo papildytas naujais valgiaraščiais: 1) valgiaraštis (be kiaulienos) dirbantiems vyrams (1.16 papunktis); 2) valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams (1.17 papunktis); 3) valgiaraštis (be kiaulienos) dirbančioms moterims (1.18 papunktis); 4) valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbančioms moterims (1.19 papunktis).
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu jau galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ redakcija, kurioje buvo numatyta skirti nedirbantiems vyrams maitinimą be kiaulienos produktų.
Kaip ir anksčiau minėta Kalėjimas nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. prašymą konstatavo, kad vegetariškas maitinimas labiausiai atitiks naujus pareiškėjo religinius įsitikinimus. Pažymėtina, kad visuotinai žinoma, jog musulmonų valgymo tradicijoje egzistuoja draudimas valgyti kiaulieną, tai turėjo būti žinoma ir Kalėjimo administracijai, todėl akivaizdu, kad maitinimas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (be kiaulienos) labiausiai tiktu islamo religiją propaguojančiam vyrui.
Tarnyba atsiliepime pabrėžė, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. prašyme nedetalizavo kokio konkretaus maisto negali valgyti, tačiau teisiškai nepagrindė, kodėl pareiškėjas formuluodamas prašymą turėjo būti perdėtai smulkmeniškas. Teismo vertinimu aplinkybė, jog pareiškėjas prašė skirti jam musulmonišką maitinimą, turėjo būti pakankama, kad Kalėjimo administracija suvoktu, jog jis pageidauja būti maitinamas pagal valgiaraštį, kurio racione nėra kiaulienos produktų. Tai patvirtina ir daugkartiniai pareiškėjo teikti skundai dėl jo netenkinančio maitinimo pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams).
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Kalėjimo pareigūnų veiksmus, t. y. Kalėjimas ginčo laikotarpiu – nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. - neužtikrindamas pareiškėjo teisės į maitinimą, atitinkantį jo religines pažiūras, nors turėjo tokią galimybę, pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalies bei BVK 92 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 27 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnio 6 punkte kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas. Šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to išeina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas skunde pateikė deklaratyvaus, bendro pobūdžio teiginius apie patirtą neturtinę žalą, nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Analizuojant Tarnybos pateiktus pareiškėjo ligos istorijos išrašus ir Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-22642 nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui paskirtas vegetarinis maitinimas jam sukėlė itin žymaus pobūdžio fizinių skausmų ir kitų nepatogumų. Kaip matyti, pareiškėjas, nors ir reiškė nusiskundimus dėl virškinamojo trakto sutrikimo, bet tolesnio ištyrimo atsisakė ir tolesnio gydymo nepageidavo.
Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, pažymi, kad, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, pobūdį, trukmę, intensyvumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. T. teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista.
Pareiškėjo skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.