- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-273-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00188-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Rėkyva“
- Trečiasis asmuo
- Ergo Insurance SE, Lietuvoje, Avesco SIA
- Atsakovas
- Slootweg Machinefabriek B
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Rėkyva“ ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje e2-127-372/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Rėkyva“ ieškinį atsakovui Slootweg Machinefabriek B. V. dėl sumokėtos kainos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, savarankišką reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Avesco SIA.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB ,,Rėkyva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Slootweg Machinefabriek B. V.:
1.1. 37 605,21 Eur, sumokėtus už ratinį krautuvą CAT 938K;
1.2. 266 440,79 Eur nuostolių atlyginimą;
1.3. 6 proc. dydžio metines palūkanas už 304 046 Eur sumą nuo 2015-12-30 iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. iki 2016-06-10 (už 163 dienas – 8 146,77 Eur);
1.4. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu Slootweg Machinefabriek B. V. 2013-05-27 pasirašė durpių produktų įpakavimo–transportavimo linijos ir instaliavimo / pritaikymo darbų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2, kuria, pasinaudodama ES struktūrinių fondų daliniu finansavimu, kartu su durpių įpakavimo įranga įsigijo ratinį krautuvą CAT 938K. Atsakovas visai durpių pakavimo įrangai ir krautuvui suteikė ne mažesnį kaip 12 mėn. garantinį laikotarpį, garantavo parduodamų prekių kokybę ir komplektiškumą (sutarties 1.5., 8.1. p.). Ratinio krautuvo CAT 938K įsigijimo dokumentuos nurodyta, kad jam suteikiama 5 m. garantija (60 mėn. / 6 000 m/h).
3. Pasak ieškovės, 2015-12-30 04:00 val. užsidegė ir sudegė jai priklausančiame ceche buvęs ratinis krautuvas CAT 938K, aprūko ir buvo paveiktos karščio stogo konstrukcijos bei viduje esantys mechanizmai, kitas turtas, aprūko pastato lubos, sienos ir viduje esantys įrengimai. Nuostoliai, neįskaitant sudegusio ratinio krautuvo kainos, siekia 266 440,79 Eur. Tiek Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, tiek Gaisrų, apanglėjusios medienos, statybinių medžiagų ir kitų gaminių degumo tyrimo ekspertas gaisro priežastimi įvardijo ratinio krautuvo CAT 938K elektros instaliacijos gedimą. Tvirtina, kad po krautuvo įsigijimo jokių elektros instaliacijos darbų neatliko, naudojosi juo tinkamai ir tik pagal tiesioginę paskirtį. Oficiali Caterpillar atstovė Lietuvoje UAB ,,Witraktor“, 2015-01-23, 2015-05-18 ir 2015-11-07 atlikusi garantinį techninį patikrinimą, taip pat jokių elektros instaliacijos gedimų nenustatė. Todėl yra įsitikinusi, kad gedimas kilo dėl krautuvo neatitikimo pardavėjo garantuojamų kokybės reikalavimų, jo trūkumų.
4. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, su kuriuo 2014-12-15 buvo sudaryta mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo sutartis Nr. 412-0037265, 2016-05-02 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, ir, iš ratinio krautuvo buhalterinės vertės atėmęs besąlyginę išskaitą nuostoliams dėl ugnies bei likučių vertę, išmokėjo 106 015,63 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos nepakako atlyginti visus dėl gaisro patirtus nuostolius, todėl atsakovas, kuris pardavė nekokybišką ratinį krautuvą, privalo atlyginti 37 605,21 Eur už sunaikintą ratinį krautuvą (ratinio krautuvo CAT 938K likutinė vertė 143 620,84 Eur – draudimo išmoka 106 015,63 Eur) ir dėl daikto sunaikinimo kilusius kitus 266 440,79 Eur nuostolius.
5. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE 2016-11-25 pareiškė savarankišką reikalavimą byloje, prašydamas priteisti iš atsakovo Slootweg Machinefabriek B. V. 106 015,63 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad žalos administravimo metu nustatė gaisro kilimo priežastį – gedimą pakrovėjo elektros instaliacijoje, tokiu atveju ratinio krautuvo CAT 938K gedimas laikomas paslėptu įsigytos prekės trūkumu, dėl kurio visiškai sudegė ir pats ratinis krautuvas, ir buvo padaryta žala kitam ieškovei priklausančiam turtui. Dėl to atsakovas privalo atlyginti draudiko patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2018-05-24 sprendimu ieškovės AB ,,Rėkyva“ ieškinį ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE savarankišką reikalavimą atmetė, priteisė iš jų atsakovui Slootweg Machinefabriek B. V. ir trečiajam asmeniui Avesco SIA po 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – po 26,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra –įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėja (ieškovė). Tą lemia bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bei tai, kad įstatymas nenustato parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
9. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apklaustų liudytojų ir eksperto paaiškinimais, ekspertų ataskaitomis ir išvadomis, atsakovo kaltės dėl ieškovės patirtos žalos nenustatė, pripažinęs, kad gaisras ieškovės patalpose kilo dėl jos pačios kaltės, t. y. dėl netinkamos krautuvo priežiūros.
10. Pagrįsdamas išvadą, kad ieškovė netinkamai eksploatavo krautuvą, teismas rėmėsi tokiomis nustatytomis byloje aplinkybėmis. Ieškovė (pirkėja) šalių 2013-11-18 pasirašytame perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 patvirtino, kad ji tinkamai apžiūrėjo visą perduodamą krautuvą, jo kokybę ir komplektaciją, taigi jai buvo suteikta galimybė susipažinti su nupirktu daiktu. Ieškovei kartu su šiuo aktu buvo perduotas Darbo ir aptarnavimo vadovas, kurį yra pasirašę abu krautuvu dirbę darbuotojai–operatoriai. Vadovo 22 lape yra aiškiai nurodyta, kad elektros laidai turi būti apžiūrimi kasdien, siekiant išvengti įtrūkimo, nudilimo, nutrynimo ir panašių reiškinių, galinčių sukelti gaisrą, tačiau atitinkamų saugumo priemonių ieškovė nesiėmė, todėl yra kalta dėl kilusio gaisro ir sudegusio krautuvo bei pastato.
11. Atsižvelgdamas į kartu su krautuvu ieškovei perduotą žinyną lietuvių kalba, kuriame nurodytos net menkiausios jo priežiūros detalės, teismas nurodė, kad ieškovės darbuotojai privalėjo nuolat apžiūrėti visus krautuvo elektros instaliacijos laidus; laiku pastebėti apsaugos ąselės trūkį; pašalinti iš angaro degias medžiagas ir kreiptis į techninės priežiūros specialistus. Ekspertas D. U. savo išvadoje nurodė, kad elektros instaliacijos grandinės dalis nuo akumuliatoriaus iki masės jungiklio yra gerai matoma, lengvai prieinama, todėl, pasak eksperto, bet koks izoliacijos pažeidimas, apžiūrėjus krautuvą, galėjo būti nesunkiai pastebėtas.
12. Tačiau liudytojas R. M., dirbęs su krautuvu prieš gaisrą, pripažino, kad nebuvo apžiūrimi net aiškiai matomi laidai, taip pat, atjungus masę, nebuvo grįžtama į kabiną įsitikinti, ar visi elektros prietaisai yra išjungti. Dėl liudytojo E. P. teiginių, kad prie krautuvo buvę žmonės tvirtino jo masę išjungę ir tai buvo matyti iš apdegusio išjungimo mygtuko, teismas nurodė, jog pats liudytojas šio mygtuko netikrino.
13. Iš V. K. paruoštos Gaisro ir analizės ataskaitos taip pat nustatė, kad krautuvas buvo laikomas patalpoje, kurioje yra lengvai užsiliepsnojančių medžiagų – durpių. Aplinkybę, kad krautuvas būdavo paliekamas angare – gamybinėse patalpose, kuriose buvo laikomi durpių paketai, liepsnoję gaisro metu, technika nebuvo paliekama tam skirtoje vietoje, patvirtino ir liudytojai D. G. bei R. M.. Pastarasis taip pat paaiškino, kad kiek įmanoma išpūsdavęs dulkes iš krautuvo, tačiau patalpoje darbo sąlygos blogos, visur durpės ir dulkės, kurių likdavo ir krautuve.
14. Teismo vertinimu, pagrindinis reikalavimas buvo nustatyti, kas yra kaltas dėl kilusio gaisro ir jo metu sudegusio krautuvo bei pastato, todėl, atmetęs pagrindinį reikalavimą, kitų reikalavimų, kaip išvestinių, teismas nevertino. Taip pat nurodė, kad ir trečiojo asmens savarankiškas ieškinys negalėtų būti patenkintas, nes tokiu atveju negalima subrogacija.
15. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad, viena vertus, byla buvo sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, buvo apklausta daug liudytojų, ekspertų, jų apklausoje abu advokatai buvo aktyvūs, pasiruošę klausimus, teikė dokumentus raštu. Kita vertus, šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Ieškovė AB ,,Rėkyva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018-05-24 sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Visi specialistai ir ekspertai nustatė, kad gaisras kilo dėl trumpojo jungimo krautuvo elektros instaliacijoje. Nustatęs krautuvo gaisro priežastį, teismas privalėjo vertinti, ar elektros instaliacijoje kilęs trumpas jungimas buvo sąlygotas ieškovės veiksmų. Tačiau teismas sprendime neanalizavo ir nenustatė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovės ir atsakovo veiksmų bei kilusios žalos.
16.2. Ieškovė tinkamai vykdė pareigą, susijusią su krautuvo elektros instaliacijos laidų apžiūra. Krautuvo vadove nurodoma pareiga apžiūrėti laidus pasireiškia lengvai prieinamų ir matomų laidų, kuriuos darbuotojai gali matyti valydami jį, išpūsdami iš jo dulkes ir durpes, išjungdami masės jungiklį ir kitose aiškiai matomose vietose. Priešingu atveju, t. y. jeigu darbuotojai privalėtų apžiūrėti visus krautuve esančius laidus, tai užtruktų neproporcingai ilgą laiką. Ieškovė turi 180 transporto priemonių, todėl vien tik išsamiam visų transporto priemonių elektros laidų apžiūrėjimui turėtų būti samdomi atskiri darbuotojai.
16.3. Visi aiškiai matomi, nepaslėpti krautuvo elektros laidai, buvo apžiūrimi ir matomi naudojant krautuvą ir jį valant, detalesnė laidų apžiūra buvo atliekama UAB „Witraktor“, kuri 2015-11-07 atliko krautuvo techninį aptarnavimą ir jokio laidų nusitrynimo ar gedimų elektros instaliacijoje nenustatė. Laidai, kuriuose įvyko trumpas jungimas, yra giliai krautuvo viduje ir vien tik pakėlus dangčius trumpo jungimo kilimo vieta nebūtų matoma.
16.4. Krautuvo vadove nėra nustatyta pareiga išjungus masės jungiklį grįžti atgal į kabiną. Krautuvo vadove nurodyta pareiga prieš išlipant iš mašinos visada pasukti akumuliatoriaus atjungimo jungiklį į padėti ,,off“ (išjungta) ir įsitikinti, kad šie elementai neveikia: elektros komponentai operatoriaus skyriuje, valandų matuoklis ir variklio paleidimas. Jei bet kuris iš šių elementų toliau veikia, kai akumuliatoriaus jungiklis yra padėtyje „išjungta“, kreipkitės į CAT prekybos atstovą.
16.5. Ieškovės darbuotojai įsitikino, kad elektros prietaisai neveikia. Krautuvas buvo laikomas angare, t. y. uždaroje patalpoje, todėl išjungus masę ir neatjungus elektros instaliacijos, kitaip tariant, vis dar veikiant prietaisų skydeliui ir / ar degant kitoms lemputėms, šis prietaisų skydelio / lempučių degimas būtų matomas ir iš išorės, nelipant į pačią krautuvo kabiną. Be to, krautuvas buvo periodiškai, kas dvi valandas, apžiūrimas.
16.6. Naujesnio modelio ratiniame krautuve CAT 938M prie masės jungiklio yra įmontuota lemputė, kuri, išjungus masės jungiklį, turi užgęsti, o jei neužgęsta, krautuvo valdytojas aiškiai mato, kad krautuvo elektros sistemoje yra tam tikrų pažeidimų. Ieškovė 2018-05-04 teismui pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota masės jungiklio vieta sudegusiame ir naujesnio modelio krautuvuose, tačiau teismas šiuos įrodymus priimti nepagrįstai atsisakė. Mano, kad tokia lemputė buvo įmontuota siekiant ištaisyti ankstesnių krautuvų modelių trūkumus.
16.7. Eksperto ir kitų specialistų pateiktos išvados patvirtina, kad krautuvo laikymo prie durpių sąlygos neturėjo jokios įtakos trumpojo jungimo kilimui. Ieškovė krautuvo laikymo vietą nusistatė vidiniais bendrovės teisės aktais, dėl gamybinių procesų ir vidaus tvarkos, o ne dėl gaisro prevencijos. Teismas nenurodė, kokį teisės aktų reikalavimą pažeidė ieškovė krautuvą laikydama ne lauke, o angare. Atitinkamai, teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nebuvo laikytasi krautuvo laikymo sąlygų.
16.8. Tarp teismo nurodytų ieškovės veiksmų ir kilusios žalos nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio. Tarp laidų neapžiūrėjimo, neįlipimo į krautuvo kabiną bei jo laikymo sąlygų ir kilusio gaisro nėra faktinio priežastinio ryšio, ir net nustačius, kad šis ryšys egzistuoja, neegzistuoja teisinis priežastinis ryšys – giliai krautuvo viduje esančiu laidų neapžiūrėjimas, papildomas įlipimas į kabiną bei krautuvo laikymo sąlygos yra pernelyg nutolę nuo kilusios žalos.
16.9. Teismas visiškai nenagrinėjo atsakovo, kaip krautuvo pardavėjo, atsakomybės ir galimų krautuvo trūkumų, dėl kurių ir galėjo kilti trumpas jungimas. Nesiaiškino, ar krautuve nebuvo paslėptų trūkumų, gamyklinio broko, kitų trūkumų, dėl kurių galėjo kilti trumpas jungimas.
16.10. Atsakovas neįrodė ieškovės kaltės, o teismas visiškai deklaratyviai, nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad ji yra kalta dėl kilusios žalos. Nustačius, kad ieškovės veiksmais buvo prisidėta prie žalos kylimo, atlygintinas žalos dydis turi būti mažinamas, o ne atsisakoma tenkinti reikalavimą.
16.11. Sprendimas yra nepagrįstas, nėra aišku kokiais įrodymais remiantis padarytos išvados dėl ieškovės kaltės, jis iš esmės paremtas prielaidomis, netinkamai ir neteisingai įvertintais liudytojų parodymais. Liudytojas, specialistas E. P., 2017-09-20 teismo posėdyje, priešingai nei teigia teismas, paliudijo matęs, kad masės išjungėjas buvo 0 (nulinėje) padėtyje, jis buvo išjungtas ir jo nebuvo galima pajudinti (teismo posėdžio garso įrašo laikas 28:58 – 29:10). Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krautuvas buvo išvalytas ir iš jo visos dulkės bei durpės išpūstos. Priešingi įrodymai byloje pateikti nebuvo, taip pat nebuvo nustatyta, kad krautuvas buvo nešvarus, dulkėtas, pilnas durpių.
16.12. Ekspertas, priešingai nei nurodė teismas, 2018-04-12 teismo posėdyje paaiškino, kad laidai buvo paslėpti ir sunkiai matomi. Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas įvertino eksperto parodymus kaip neva patvirtinančius, kad laidai buvo aiškiai matomoje vietoje ir juos buvo lengva apžiūrėti.
16.13. Teismas nedetalizavo ir nepagrindė apskaičiuotų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įstojo jau prasidėjus teismo procesui, taigi akivaizdu, kad jis negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų lygiai tiek, kiek jų patyrė atsakovas. Be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.
17. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Tiek Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, tiek Gaisrų, apanglėjusios medienos, statybinių medžiagų ir kitų gaminių degumo tyrimo ekspertas gaisro priežastimi įvardijo ratinio krautuvo CAT 938K gedimą, t. y. paslėptą įsigytos prekės trūkumą, dėl kurio visiškai sudegė pats ratinis krautuvas bei buvo padaryta žala kitam ieškovės turtui. Šią aplinkybę įrodo ir Gaisro tyrimo ir analizės 2016-01-25 ataskaita Nr. LT-05/01/16, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-05-31 ekspertizės akto Nr. 11-890 (16) išvados.
17.2. Teismui pateikta eksperto D. U. ekspertinė išvada nepaneigė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-05-31 ekspertizės išvadų, nes ekspertas D. U. nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog trumpąjį jungimą galėjo sukelti pašalinis mechaninis, terminis arba cheminis poveikis laidui trumpojo jungimo vietoje. Iš esmės ekspertas pripažino, kad laidas nebuvo pakankamai atsparus nurodytam poveikiui, todėl buvo parduotas krautuvas su trūkumais.
17.3. Aplinkybė, kad elektros instaliacijos gedimas, kaip perduoto daikto trūkumas, egzistavo sudegusio krautuvo perdavimo metu nebuvo paneigta. Ieškovė po ratinio krautuvo įsigijimo jokių elektros instaliacijos darbų neatliko ir jį naudojo tinkamai – krautuvas buvo naudojamas tik pagal tiesioginę jo paskirtį, 2015-01-23, 2015-05-18 ir 2015-11-07 oficiali Caterpillar atstovė Lietuvoje UAB ,,Witraktor“ atliko ratinio krautuvo CAT 938K garantinį techninį patikrinimą, kurio metu nebuvo nustatyta jokių elektros instaliacijos gedimų, ratinis krautuvas gaisro dieną po darbo buvo tinkamai sutvarkytas – variklis, radiatoriai ir filtrai buvo išpūsti suslėgtu oru, ratinį krautuvą nuolat prižiūrėjo ieškovės bendrovėje dirbantys sargai – kas dvi valandas buvo tikrinamos patalpos, kuriose stovėjo ratinis krautuvas. Ieškovė ir jos darbuotojai dėjo maksimalias pastangas ir tinkamai naudojosi bei rūpinosi jai priklausančiu ratiniu krautuvu, todėl akivaizdu, kad krautuvo gedimas kilo dėl to, jog jis neatitiko pardavėjo garantuojamų kokybės reikalavimų.
17.4. Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, sprendimo motyvuojamoji dalis neišsami. Dėl šios priežasties sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
17.5. Teismas nepagrindė, kaip apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, priteistos išlaidos viršija nustatytą bylinėjimosi išlaidų maksimalų rekomenduotiną dydį.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Slootweg Machinefabriek B. V. atsiliepimuose į ieškovės AB ,,Rėkyva“ ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE apeliacinius skundus prašo juos atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2018-05-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo nepriimti ieškovės pateiktų naujų rašytinių įrodymų, klausimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:
18.1. Ieškovei kilo pareiga įrodyti krautuvo defektų faktą. Tiek ataskaitos, tiek ekspertizės aktas surašyti siekiant nustatyti krautuvo gaisro priežastį. Specialistai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl instaliacijos gedimo priežasties, nenustatė krautuvo defektų. Nė vienas iš specialistų negalėjo ir nenurodė jokių elektros instaliacijai taikomų reikalavimų, kurie neva buvo pažeisti. Tuo tarpu į bylą pateikta EB atitikties deklaracija patvirtina, kad krautuvas atitinka visas aktualias ES direktyvų nuostatas.
18.2. Argumentai dėl naujo modelio krautuve šalia išjungimo mygtuko įmontuotos lemputės, nėra susiję su nagrinėjama byla. Tokia aplinkybė savaime nepatvirtina senesnio modelio krautuvų defekto. Teismas pagrįstai atsisakė priimti nuotraukas, kadangi jos buvo pateiktos pavėluotai. Be to, neįmanoma identifikuoti jose užfiksuoto krautuvo, jo modelio.
18.3. Pagal šalių sudarytą sutartį apie tariamą defektą ieškovė privalėjo pranešti per 5 darbo dienas (sutarties 8.2. p.), tačiau apie 2015-12-30 įvykusį krautuvo gaisrą atsakovas sužinojo tik 2017 m. kovo mėn., gavęs ieškinį. Daugiau nei po 1 metų pranešimas apie menamus krautuvo defektus negali būti laikomas atliktu per protingą terminą, todėl ieškovė neturi teisės remtis menamu krautuvo kokybės neatitikimu.
18.4. Ieškovės darbuotojai netinkamai atjungė krautuvo akumuliatorių. Tinkamai atjungus akumuliatorių ir įvykdžius pareigą įsitikinti, kad akumuliatoriaus jungiklis veikia tinkamai, būtų buvusi nutraukta elektros grandinė, t. y. išvengta trumpojo jungimo ir gaisro. Nepatikrinus krautuvo prietaisų aktyvumo, negali būti ir nebuvo nustatytas galimas išorinio poveikio nulemtas instaliacijos pažeidimas, sukėlęs trumpąjį jungimą. Kaip paliudijo ieškovės darbuotojas, atjungus akumuliatorių nebuvo sugrįžta į kabiną įsitikinti, ar visi prietaisai išsijungė.
18.5. Ekspertas D. U. patvirtino, kad krautuvo instaliacijos laidai, kuriuose galimai kilo trumpasis jungimas, buvo nesudėtingai prieinami ir galėjo būti apžiūrėti, siekiant nustatyti galimus jų pažeidimus. Ieškovės darbuotojas R. M. paliudijo, kad laidų nepažiūrėdavo.
18.6. Ieškovė nesilaikė krautuvo darbo vadove nustatyto reikalavimo patraukti jį nuo lengvai užsiliepsnojančių medžiagų. Krautuvas buvo naudojamas darbui su lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis, kurios nebuvo tinkamai iš jo išvalomos.
18.7. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad gaistas kilo dėl išorinio poveikio krautuvo elektros sistemai, o ne dėl jo defektų. Ekspertas pažymėjo, kad krautuvo elektros instaliacijos sistema atitiko keliamus reikalavimus ir netgi turėjo papildomą apsaugą, o gaisrą lėmė išorinis poveikis.
18.8. Gaisto metu nei įstatyminė, nei sutartinė garantija nebegaliojo, todėl atsakovas už daikto kokybę nebeatsako ir tokios pareigos net ir nustačius trūkumus neturi.
18.9. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinio priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2015-12-30 aktas, priešingai nei teigia trečiasis asmuo, nepatvirtina krautuvo defekto fakto. Aktas yra preliminarus, jame pateikta tik tikėtina išvada dėl gaisro kilimo priežasties.
18.10. Ieškovė nepagrįstai nuostolius skaičiavo vadovaudamasi likutine krautuvo verte ir nepagrindė reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su patalpų apgadinimu. Į bylą nėra pateiktos sutartys su rangovais, darbų priėmimo–perdavimo aktai, mokėjimą patvirtinantys įrodymai. Tuo tarpu vien ieškovės pateikta lokalinė sąmata prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
18.11. Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių argumentų, skaičiavimų, sudarančių pagrindą spręsti, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos netinkamai.
19. Trečiasis asmuo Avesco SIA atsiliepime į ieškovės AB ,,Rėkyva“ ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE apeliacinius skundus prašo juos atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2018-05-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė neįrodinėja ir nepagrindžia nei atsakovo, nei trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų. Pagrindinis pareikšto ieškinio įrodinėjimo dalykas buvo susietas su parduoto daikto kokybės trūkumais. Ieškovė byloje leistinų įrodinėjimo priemonių pagalba nesugebėjo įrodyti nei to, kad jai parduotas krautuvas buvo su trūkumais dar iki jo perdavimo momento ar jo perdavimo metu, nei to, kad daikto trūkumai atsirado (buvo) jo naudojimo garantinio termino metu, nei to, kad parduotą daiktą naudojo laikydamasi visų jo naudojimo ir saugojimo taisyklių reikalavimų.
19.2. Teismo paskirtas ekspertas nurodė (bei šią aplinkybę patvirtino 2018-04-12 posėdyje), kad be papildomo mechaninio, terminio ar cheminio poveikio pagal byloje esančius duomenis (gaisro kilimo aplinkybes, krautuvo techninius parametrus ir kt.), avarinis darbo režimas ir galiausiai gaisras negalėjo įvykti. Be to, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nebuvo laikomasi krautuvo eksploatavimo taisyklių, jis buvo paliekamas prie itin degių medžiagų.
19.3. Ieškovės darbuotojai patvirtino, kad laidai po darbo nebuvo apžiūrimi ir tikrinami, o ekspertas pažymėjo, kad elektros instaliacijos grandinės dalis nuo akumuliatoriaus iki masės jungiklio yra gerai matoma, lengvai prieinama, todėl bet koks izoliacijos pažeidimas, ją apžiūrint, galėjo būti nesunkiai pastebėtas.
19.4. Vadove buvo tiesiogiai įtvirtinta krautuvo operatoriaus pareiga, atjungus masę, patikrinti, ar tikrai nebeveikia visi krautuvo elektros komponentai operatoriaus skyriuje, valandų matuoklis ir variklio paleidimas. Nors vadove ir nebuvo tiesiogiai nustatyta operatoriaus pareiga lipti atgal į krautuvo kabiną po masės išjungimo, tačiau kitokiu būdu kiekvieną kartą po krautuvo naudojimo pabaigos įsitikti šių aplinkybių buvimu ar nebuvimu būtų neįmanoma.
19.5. Krautuvo laikymas prie durpių turėjo tiesioginės įtakos gaisro kilimui, nes durpės, patekusios į krautuvo elektros sistemą, suveikė kaip pakuros. Šių padarinių būtų buvę išvengta, jeigu krautuvas nebūtų buvęs laikomas ten, kur jis negalėjo būti laikomas vadovaujantis Vadovo nuostatomis.
19.6. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidas buvo daug mažesnės už atsakovo (atitinkamai 26 084,54 Eur ir 36 416,09 Eur), teismas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisė sumas, atitinkamai, dvigubai ir trigubai mažesnes, nei realios procesą laimėjusių šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl šios išlaidos negali būti mažinamos. Nors ieškovė ir nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo per didelės, tačiau savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl šios išlaidos yra per didelės.
19.7. Ieškovės ieškinys negalėjo būti patenkintas dar dviem pagrindais: dėl parduotų daiktų kokybės garantinio termino pabaigos ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
19.8. Trečiojo asmens Ergo Insurance SE pareikštas reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio ieškovės pareikšto reikalavimo, todėl, nesant pagrindo tenkinti pagrindinį, pagrįstai atmestas ir šis reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
20. Ieškovė AB ,,Rėkyva“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas, nuomojamų ir jai priklausančių transporto priemonių sąrašą. Ieškovės nuomone, pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas naujesnio modelio krautuvuose įdiegtas patobulinimas – prie masės išjungimo įmontuotas indikatorius – patvirtina jos teiginius, kad jai perduotas senesnio modelio krautuvas, kuriame tokio indikatorius nebuvo ir tai neatitiko kokybei keliamų reikalavimų. Ieškovei priklausančių ir nuomojamų transporto priemonių sąrašu įrodinėja, kad, priešingai nei sprendė teismas, ji faktiškai neturėjo objektyvių galimybių kiekvieną dieną atlikti išsamią jos valdomų transporto priemonių patikrą.
21. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
22. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str.). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
23. Teisėjų kolegija, sutikdama ir su atsakovo Slootweg Machinefabriek B. V. bei trečiojo asmens Avesco SIA atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Fotonuotraukų priėmimo klausimas buvo sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Protokoline nutartimi, priimta 2018-05-04, teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti, kadangi jie buvo teikiami praleidus teismo 2018-04-12 protokoline nutartimi nustatytą terminą iki kada jie turėjo būti pateikti. Teikdama šiuos įrodymus pakartotinai su apeliaciniu skundu ieškovė nenurodo, kodėl jie negalėjo ir nebuvo pateikti laiku, iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino. Todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti.
24. Sutiktina ir su kitų dalyvaujančių byloje asmenų teiginiais tuo aspektu, kad iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma identifikuoti nei kokio modelio, nei kuriais metais pagaminto krautuvo techniniai elementai yra užfiksuoti. Tokios formos duomenys neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimų, jie negali nei patvirtinti, nei paneigti konkretaus byloje ginčo objektu tapusio krautuvo buvusio defekto faktą (CPK 177 str. 1., 180 str.).
25. Sprendžiant dėl kito įrodymo – ieškovės valdomų transporto priemonių sąrašo – priėmimo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįvardijo, kodėl toks dokumentas yra teikiamas būtent šioje bylos proceso stadijoje ir kodėl jis negalėjo būti / nebuvo teikiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, siekdama pagrįsti įrodymais ieškinyje dėstomus argumentus, neabejotinai galėjo ir turėjo visas galimybes aptartus įrodymus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
26. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
27. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžią teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis ir nenuneigtomis išvadomis, netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, be to, įpusėjus procesui ji buvo priversta pakeisti atstovą. Ieškovės nuomone, tik paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą bus išaiškintos ir atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
28. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Bet kuriuo atveju išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui, todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
29. Teisėjų kolegija ieškovės prašymo motyvų, kad tik išklausius žodinius šalių / atstovų paaiškinimus galėtų būti atskleista ginčo esmė, tinkamai ištirti ir vėliau tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokio būtinumo nelemia ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme keitėsi ieškovės atstovai. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus, klausimus liudytojams, ekspertui, taigi turėjo visas galimybes pateikti, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, susijus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pateikti jų vertinimą. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl ginčo esmės taip pat yra išsamiai išdėstyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tokiu atveju ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, nustatant žalos atsiradimo priežastį, ir daikto kokybės garantijos termino
30. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Slootweg Machinefabriek B. V. ieškovei AB ,,Rėkyva“ parduoto ratinio krautuvo kokybės (defektų) ir nuostolių už sudegusį krautuvą bei patalpas jai atlyginimo, taip pat dėl nuostolių subrogacijos tvarka atlyginimo draudikui, trečiajam asmeniui Ergo Insurance SE, išmokėjusiam draudėjai (ieškovei) draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį už sudegusį krautuvą. Ieškovė ir trečiasis asmuo Ergo Insurance SE savo nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia CPK įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu, dėl ko, jų manymu, teismas neteisingai nustatė gaisro kilimo priežastį ir nepagrįstai sprendė, kad gaisras kilo dėl ieškovės, netinkamai eksploatavusios krautuvą, kaltės, o ne dėl paslėpto krautuvo defekto – elektros instaliacijos trūkumo. Ieškovė laikosi ir tokios pozicijos, kad šie trūkumai išaiškėjo nepasibaigus garantiniam terminui, todėl bet kuriuo atveju už kilusią žalą yra atsakingas atsakovas kaip krautuvo pardavėjas.
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (3 d.).
32. Durpių produktų įpakavimo–transportavimo linijos ir instaliavimo / pritaikymo darbų pirkimo bei durpių produktų įpakavimo–transportavimo linijos ir instaliavimo / pritaikymo darbų pirkimo sutarties, šalių sudarytos 2013-05-27, 8.1 punkte atsakovas nurodė suteikiantis krautuvui 12 mėnesių garantiją. Darytina išvada, kad sutartyje nustatytas garantinis terminas baigėsi 2014-05-27. Tokia aplinkybe savo atsikirtimus į ieškinį grindė ir atsakovė, savo procesiniuose dokumentuose teigdama, kad gaisro, kurį ieškovė įrodinėja kilus dėl krautuvo elektros instaliacijos defekto, metu, t. y. 2015-12-30, sutartyje numatytas 12 mėnesių terminas buvo suėjęs. Pažymėtina, kad gaisro metu buvo suėjęs ir įstatyme, t. y. CK 6.338 straipsnio 5 dalyje, numatytas 2 metų garantinis terminas.
33. Priešingai nei tvirtina ieškovė, gaisro metu buvo pasibaigęs taip pat ir atsakovo su krautuvo gamintoja Wiraktor SIA 2013-10-03 pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkte numatytas gamintojo garantinis terminas. Aptartame sutarties punkte jos šalys sulygo, kad krautuvui suteikiamas 60 mėn. arba 5 000 m/h garantija, taigi nuoroda ieškinyje, kad buvo suteikta 6 000 m/h garantija, nėra teisinga. Vadinasi, gamintojo garantija galiojo maksimaliam 5 metų laikotarpiui, neviršijant 5 000 krautuvo darbo laiko valandų – motovalandų.
34. Kaip matyti iš ieškovės su ieškiniu pateiktų oficialaus krautuvo gamintojo atstovo, atlikusio jo techninį aptarnavimą, darbų atlikimo aktų bei 2017-05-24 pranešimo, 2017-11-07 motovalandų skaičius siekė 4 934. Atsakovės skaičiavimais, vidutiniškai per dieną krautuvo buvo dirbama 9,45 m/h, atitinkamai per 53 dienas nuo paskutinio patikrinimo iki gaisro juo buvo dirbama 500,79 m/h (9,45 m/h x 53 d.). Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pagal tokius skaičiavimus krautuvo darbo laikas gaisro metu viršijo 5 000 m/h ir, labiau tikėtina, siekė 5 434 m/h (4 934 m/h + 500,79 m/h), todėl gaisro kilimo metu gamintojo garantija jau negaliojo. Priešingų šiems skaičiavimams duomenų (ar skaičiavimų) ieškovė į bylą nepateikė. Tokiu atveju darytina išvada, kad gaisro kilimo metu negaliojo nei gamintojo, nei pardavėjo garantijos.
35. Toliau teisėjų kolegija aptaria apeliacinių skundų argumentus, kad teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog gaisrą, o tuo pačiu ir žalos atsiradimą lėmė ne krautuvo paslėptas defektas, o pačios ieškovės elgesys ir neatsargumas.
36. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
38. Byloje nėra šalių ginčo, kad gaisro židiniu buvo atsakovo ieškovei parduotas krautuvas. Ginčas kilo tik dėl to, kas galėjo sukelti šį gaisrą. Ieškovė ir trečiasis asmuo Ergo Insurance SE įrodinėjo elektros instaliacijos defektą, kuris nuo ieškovės buvo nuslėptas, o atsakovas – netinkamą krautuvo eksploatavimą ir laiku nepastebėtą elektros instaliacijos izoliacijos pažeidimą.
39. Ieškovė ir trečiasis asmuo Ergo Insurance SE savo poziciją grindžia tokiais rašytiniais įrodymais: Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2015-12-30 aktu dėl kilusio gaisro; šios Tarnybos 2016-01-08 raštu; 2016-01-25 gaisro tyrimo ir analizės ataskaita Nr. LT-05/01/16; trečiojo asmens iniciatyva 2016-04-21–2016-06-09 atlikta ekspertize. Aptartose ataskaitose / išvadose konstatuota, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra gedimas krautuvo elektros instaliacijoje, elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas – elektros instaliacijos apsauginė izoliacija eksploatacijos metu buvo pažeista ir prisilietė prie metalinės auselės, laikančios jėgos kabelį. Susilietus jėgos kabelio laidininkui ir auselei įvyko trumpas jungimas – kilo gaisras.
40. Viena vertus, iš aptartų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad krautuvo elektros instaliacija iš tiesų nebuvo tvarkinga. Kita vertus, vien padaryta tokia išvada neteikia pagrindo spręsti, kad dėl to yra atsakingas pardavėjas (atsakovas). Kaip teisingai nurodoma skundžiamame teismo sprendime, dėl atsakovo atsakomybės būtų galima spręsti tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad trumpasis jungimas kilo būtent dėl gamintojo netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, o taip pat toks faktas, kad ieškovė ginčo krautuvą eksploatavo tinkamai ir prižiūrėjo, ėmėsi visų saugumo priemonių gaisrui išvengti, rėmėsi visomis jai perduotomis gamintojo rekomendacijomis (Vadovu).
41. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, kas galėjo lemti trumpąjį jungimą bei išsiaiškinti kitas ginčui aktualias ir specialių žinių reikalaujančias aplinkybes, 2017-11-28 nutartimi skyrė ginčo ratinio krautuvo elektros sistemos ekspertizę, ją pavesdamas atlikti ekspertui dr. D. U.. Išvadoje, pateiktoje 2018-02-23, be kita ko, nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog trumpąjį jungimą galėjo sukelti pašalinis išorinis mechaninis, terminis arba cheminis poveikis laidui trumpojo jungimo vietoje ir bendrojo laido (,,masės“) atjungimo grandinėje (arba ši grandinė tuo metu jau neveikė) artimu įvykiui laikotarpiu (išvados 10.6 p.). Kitaip tariant, krautuvo elektros instaliacijos defektai nebuvo nustatyti, o labiau tikėtina gaisro priežastimi įvardintas pašalinis išorinis poveikis laidams.
42. Nors pagal civiliniame procese galiojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti leistini įrodymai, vis dėlto teismas nemotyvuotai negali atsisakyti ja remtis, o nesutikimas su ekspertu galėtų būti grindžiamas tik kitais vienodos įrodomosios galios pateiktais, ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais. Išvada, kad gaisras galėjo kilti ne dėl eksperto nurodytų priežasčių, o dėl kitų, pavyzdžiui, dėl gamintojo defektų, lėmusių tokių padarinių atsiradimą, būtų galima tik esant byloje kitas priežastis patvirtinantiems įrodymams, o tokių į nagrinėjamą bylą nepateikta. Be to, teismas nesirėmė eksperto išvada kaip vieninteliu įrodymu gaisro priežasčiai nustatyti, o rinko ir vertino taip pat ir kitus įrodymus.
43. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra profesionalūs verslininkai, kuriems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi ieškovė negali būti laikoma silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. Priimdama jai perduotą daiktą ir pasirašytinai patvirtindama galimybę jį apžiūrėti bei patikrinti priimamo daikto kokybę, ieškovei tenka galimi neigiami padariniai, jeigu to ji nebuvo padariusi. Įrodymų, kad ieškovei faktiškai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su ketinama pirkti įrangą ar ją apžiūrėti, pasitelkiant atitinkamų sričių specialistas, į bylą nebuvo pateikta.
44. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktuali ir tokia aplinkybė, kad UAB ,,Avesco Lithuania“, oficialus krautuvo gamintojo atstovas Lietuvoje, 2017-05-24 pranešime patvirtino, jog ieškovė periodiškai (per laikotarpį nuo 2014-04-25 iki 2015-11-07 net 7 kartus) atliko krautuvo techninę patikrą bei einamuosius remonto darbus. Įrodymų, kad tiek remonto, tiek techninio aptarnavimo metu būtų iškilę abejonių dėl krautuvo kokybės, į bylą nebuvo pateikta. Bylos šalys nepaneigė fakto, kad, atliekant techninę krautuvo apžiūrą, buvo tikrinama ir jo elektros instaliacija. Todėl mažai tikėtina, kad per tokį ilgą eksploatavimo laikotarpį gamintojo oficialus atstovas būtų nepastebėjęs kurių nors krautuvo defektų, jeigu jų, kaip teigia ieškovė, buvo. Taip pat nesama ir jokių duomenų apie tai, kad iki gaisro kilimo ieškovė (jos darbuotojai) būtų pastebėję kurių nors elektronikos ar kitų krautuvo veiklos sutrikimų, dėl to teikę skundų. Pažymėtina, kad gaisras kilo 2015-12-30 – po paskutinio techninio aptarnavimo, kurio metu defektai ar trūkumai nebuvo nustatyti, praėjus vos daugiau nei mėnesiui. Apibendrinant tai, kas pasakyta, pripažintina, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, esą krautuvas jai buvo parduotas su defektais.
45. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad jai kartu su kita dokumentacija buvo perduotas Krautuvo darbo ir aptarnavimo vadovas. Vadovo skyriuje, susijusiame su gaisro ir sprogimo prevencija, numatyta krautuvo naudotojo pareiga pašalinti nuo mašinos visas susikaupusias degias medžiagas, pvz., degalus, alyvą bei šiukšles. Kasdien tikrinti elektros laidus (ar jie nenudilę, nenusitrynę, neįtrūkę etc.), nuo elektros laidų ir jungčių pašalinkite visas šiukšles (vadovo 21-22 psl.). Dalyje dėl akumuliatoriaus jungiklio nurodyta, kad, pasukus akumuliatoriaus jungiklį į padėtį OFF (išjungta), turi būti įsitikinama, kad neveikia tokie elementai: elektros komponentai operatoriaus skyriuje, valandų matuoklis ir variklio paleidimas. Jeigu bet kuris iš šių elementų toliau veikia, kai akumuliatoriaus jungiklis yra padėtyje ,,išjungtas“, kreiptis į prekybos atstovą (vadovo 86-87 l.).
46. Teismo posėdyje, įvykusiame 2017-10-12, liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas R. M., kuris dirbo su ginčo krautuvu, nurodė, kad kiekvieną dieną pabaigęs darbą jį išvarydavo į lauką, išpūsdavo durpes ir dulkes tiek iš jo kabinos, tiek iš išorės. Išpūtęs dulkes krautuvą parvarydavo atgal į sandėlį (garso įrašas nuo 2 val. 35 min.). Kitų vadove nurodytų saugumo priemonių, pasak liudytojo, nebuvo imamasi, t. y. nei gerai matomi, nei giliau esantys laidai nebuvo apžiūrimi ar tikrinami nei prieš atliekant darbus, nei po jų (garso įrašas nuo 2 val. 31 min. 19 s.). Be to, taip pat nurodė, kad, išjungęs masės jungiklį, jis niekada negrįždavo į kabiną pasitikrinti, ar operatoriaus skydelis neveikia (garso įrašas nuo 2 val. 25 min. 51 s.).
47. Taigi asmens, kuris iki gaisro dirbo su krautuvu, parodymai, kad po darbo, išjungus masės jungiklį, nebuvo įsitikinama, ar elektros srovė nutrūkusi, priešingai krautuvo Vadove nurodomai jo naudotojo pareigai tą padaryti, siekiant išvengti galimo gaisro, taip pat teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pačios ieškovės neapdairumo kaip labiau tikėtinos gaisro kilimo priežasties. Ekspertizę atlikęs ekspertas dr. D. U. 2018-04-12 teismo posėdyje nurodė, kad visi krautuvo laidai yra padengti nedegia izoliacija, todėl net ir esant trumpam sujungimui jie negali užsidegti (garso įrašas nuo 1 val. 55 min.). Atitinkamai, nėra paneigta galimybė, kad ieškovei laikantis Vadove nurodytų reikalavimų, o taip pat, pabaigus darbą juo, krautuvo nepalikus šalia itin degių medžiagų, gaisras nebūtų kilęs ir tokių padarinių nebūtų atsiradę.
48. Ieškovė, nesiimdama visų Vadove numatytų saugumo priemonių, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į pasikeitusį po gaisro pačios ieškovės elgesį, naujojo krautuvo jau nepaliekant sandėlyje, o išvarant jį į tam specialiai įrengtą aptvertą teritoriją lauke, kuri, pasak liudytojų, buvo įrengta dar eksploatuojant sudegusį krautuvą.
49. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog krautuvo defekto, dėl kurio kilo gaisras ir atsirado ieškinyje įvardijamu padariniai (sudegė krautuvas ir pastatas), buvimo ieškovė neįrodė. Todėl nei ieškovės, nei trečiojo asmens Ergo Insurance SE pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami. Pažymėtina, kad net ieškovei įrodžius krautuvo defektus, jokio pagrindo priteisti jos prašomą nuostolių atlyginimą nebūtų buvę. Jeigu ieškovė krautuvą būtų laikiusi ne patalpoje su itin degiomis medžiagomis, o lauke įrengtoje saugioje vietoje, gaisras, o tuo pačiu ir žala, nebūtų kilę. Kitaip tariant, nebūtų priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
50. Tiek ieškovė AB ,,Rėkyva“, tiek trečiasis asmuo Ergo Insurance SE nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Jų teigimu, teismas nedetalizavo kokių savo skaičiavimų pagrindu nusprendė iš jų atsakovui ir trečiajam asmens Avesco SIA priteisti po 6 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o priteista suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos).
51. Iš tiesų, iš skundžiamame teismo sprendime nurodytų motyvų, kad byla buvo sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, joje apklausta daug liudytojų, taip pat nuorodos, kad prašomos priteisti išlaidos negali viršyti Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, nėra aišku, kas lėmė teismo sprendimą priteisti būtent tokio dydžio išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teismo sprendimo motyvavimo trūkumus ištaiso.
52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str., 98 str.). Sprendžiant išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgiama į rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už atitinkamas paslaugas.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Slootweg Machinefabriek B. V. prašomos priteisti 36 416,09 Eur išlaidos gerokai viršija Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (8.2., 8.16-8.19. p.). Už atsakovo 2017-05-31 prašyme nurodytas paslaugas – atsiliepimą į ieškinį, už trijų prašymų, kitų trijų dokumentų, kuriuose nebuvo reiškiami prašymai, maksimali suma yra 2 992 Eur (748 Eur x 2,5, [748 Eur x 04] x 3,[748 Eur x 0,1] x 3), už 2017-09-20 prašyme nurodytų dviejų prašymų, vienos užklausos parengimą bei pasirengimą teisimo posėdžiui ir atstovavimą jame – 654,08 Eur ([817,60 Eur x 0,1] x 2, 817,60 Eur x 0,4, [817,60 Eur x 0,1] x 2 val.), už 2018-04-11 prašyme nurodytą pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose (15 val. ir 7 val.), vieno dokumento, kuriame nebuvo reiškiamas prašymas, ir dviejų, kuriuose buvo reiškiami prašymai, parengimą – 2 618,03 Eur ([838,70 Eur x 0,1] x 15 val., [850,80 Eur x 0,1] x 7 val., 837,80 Eur x 0,1, [850,80 Eur x 0,4] x 2). Taigi, iš viso už aptartas paslaugas galima priteistina maksimali suma yra 6 264,11 Eur.
54. Trečiojo asmens Avesco SIA pirmosios instancijos teisme patirtos 26 084,54 Eur atstovavimo išlaidos taip pat viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Už trečiojo asmens 2018-04-11 prašyme nurodytų penkių prašymų, atsiliepimo į ieškinį, penkių procesinių dokumentų, kuriuose nebuvo reiškiami prašymai, parengimą bei už konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme (36 val.), o taip pat už kitų teisinių paslaugų suteikimą (15 val.) maksimali priteistina suma yra 8 712,03 Eur ([838,70 Eur x 0,4] x 5, 838,70 Eur x 2,5, [850,80 Eur x 0,1] x 5, [884,80 Eur x 0,1] x 36 val., [884,80 Eur x 0,1] x 15 val.).
55. Taigi, iš esmės sutiktina su skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui ir trečiajam asmens Avesco SIA priteistos 12 000 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apklaustų liudytojų skaičius ar eksperto dalyvavimas byloje nesudaro pagrindo spręsti, kad byla buvo itin sudėtinga ir būtent dėl to egzistuoja būtinybė nukrypti nuo rekomenduojamų dydžių. Priešingai, byloje buvo sprendžiamas praktikoje dažnas nuostolių atlyginimo klausimas.
56. Tačiau, kita vertus, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo Avesco SIA yra užsienio valstybėse veikiantys juridiniai asmenys, dėl ko šie asmenys objektyviai galėjo patirti didesnių, nei galėtų patirti Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys, išlaidų, pavyzdžiui, dokumentų vertimo į valstybinę lietuvių kalbą, komunikavimo su atstovais Lietuvoje ir kitų panašių išlaidų, į kurių atlyginimą jie, kaip ginčą laimėjusi šalis, yra įgiję teisę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė šiuo konkrečiu atveju pripažintina išimtine, leidžiančia nukrypti nuo Rekomendacijų maksimalių dydžių, atitinkamai, iš ieškovės ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE atsakovei priteisiant po 1 000 Eur sumą daugiau, nei nurodyta Rekomendacijose, t. y. atsakovui po 3 632 Eur ([6 264,11 Eur + 1 000 Eur] / 2), trečiajam asmeniui Avesco SIA po 4 856 Eur ([8 712,03 Eur + 1 000 Eur] / 2) šių išlaidų iš ieškovės ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens. Kartu su atsakovo ir trečiojo asmens patirtomis išlaidomis ekspertizei atlikti (kiekviena jų už ekspertizę sumokėjo po 500 Eur) atsakovui priteistina po 3 882 Eur ([6 264,11 Eur + 1 000 Eur + 500 Eur] / 2]), trečiajam asmeniui po 5 106 Eur ([6 264,11 Eur + 1 000 Eur + 500 Eur] / 2)) iš ieškovės ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE. Atitinkamai turi būti patikslinta teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad Avesco SIA trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas praėjus metams nuo bylos iškėlimo, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2017-05-31 nutartimi, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad šio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti lygios ar didesnės už kitų bylos dalyvių. Pažymėtina, kad atsakovei, užsienio valstybės juridiniam asmeniui, apie bylos nagrinėjimą tapo žinoma tik 2017 m. kovo mėn., atsiliepimą į ieškinį jis pateikė tik 2017-05-03. Taigi, trečiasis asmuo įstojo į procesą esminių ir pagrindinių procesinių veiksmų atlikimo pradžioje, todėl nėra pagrindo nepriteisti tokių jo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
58. Atmetus ieškovės AB ,,Rėkyva“ ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingų šalių nepriteisiamos (CPK 93 str.).
59. Atsakovas Slootweg Machinefabriek B. V. prašė priteisti 9 518,40 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
60. Atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų už dviejų atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą dydį – 2 327,52 Eur ([895,20 Eur x 1,3] x 2) bei 8.16 punkte numatytą vieno prašymo parengimo dydį – 358,08 Eur (859,20 Eur x 0,4). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, spręstina, kad atsakovui iš apeliantų priteistinas išlaidų už teisines paslaugas dydis mažintinas iki nurodytos maksimalaus dydžio sumos, t. y. iki 2 685 Eur, kuri priteistina iš ieškovės ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE lygiomis dalimis – po 1 342 Eur (CPK 98 str.).
61. Trečiasis asmuo Avesco SIA 2019-05-21 pateikė prašymą priteisti 4 259,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šis prašymas nebuvo pateiktas iki bylos išnagrinėsimo iš esmės pabaigos (iki 2019-04-25), tokių išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia (CPK 98 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 p.; 2018-06-27 nutartis byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 106 p )
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apygardos teisimo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Rėkyva“ (į. k. 144929986) ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 30291228), atsakovui Slootweg Machinefabriek B. V. (į. k. RSIN 008700011) priteistina po 3 882 Eur, trečiajam asmens Avesco SIA (į. k. 40003441517) po 5 106 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Rėkyva“ (į. k. 144929986) ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 30291228), atsakovui Slootweg Machinefabriek B. V. (į. k. RSIN 008700011) po 1 342 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.