Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė R. G. teismo posėdyje pristatydama institucijos išvadą paaiškino, kad iki 2018 m. birželio 30 d. J. Ž. šeima nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą ir kad išlaikymo dydžio pakeitimas atitiktų nepilnamečių vaikų K. B. ir A. B. teises ir interesus (g. į. 15:01-16:51).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

7. Byloje sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo klausimas iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. Ž. ir atsakovui A. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. B., o (duomenys neskelbtini) dukra A. B. (el. b. l. 9-10). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė J. Ž. ir A. B. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutarties 3 punktu A. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir A. B. po 150 litų kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (el. b. l. 12-14).

Dėl išlaikymo padidinimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

10. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). LAT pabrėžia, kad tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 p.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 p.).

11. Ieškovė prašo teismo padidinti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 150 Lt (43,44 Eur) iki 200 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovės atstovė nurodo šias iš esmės pasikeitusias aplinkybes: pasikeitė vaikų poreikiai, vaikai nuo 2009 m. išaugo, vaikų kojos auga. Nurodydama vaikų poreikius ir išlaidas šių poreikių tenkinimui, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad maistas namuose kainuoja apie 240 Eur, reikia pirkti tiek drabužius (pavasarinė striukė kainuoja apie 50 Eur, žieminė – 150 Eur, rudeninė striukė – 50 Eur), higienos reikmenis, mokėti už maitinimą mokykloje, mokėti buto komunalinius mokesčius, dažnai reikia pirkti avalynę, nes vaikų kojos auga, pramogoms kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti po 40,00 Eur. Atstovė nurodė, kad sudėjus visas sumas, mokamas išlaikymui, išeina apie 500 Eur kiekvienam vaikui. Atstovė pabrėžė, kad ieškovė prašo išlaikymo tik būtiniausiems poreikiams, todėl nedetalizuoja.

12. Vertindamas, ar iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaikų poreikių tenkinimu, teismas, įvertinęs ieškovės atstovės paaiškinimus ir faktą, kad nuo išlaikymo nustatymo vaikams praėjo 10 metų, pripažįsta, kad vaikų poreikiai objektyviai padidėjo. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad nustatant išlaikymą 2009 m. vaikams buvo 4 ir 2 metai, šią dieną vaikams yra atitinkamai 14 ir 12 metų. Tiek 4 ir 14, tiek 2 ir 12 metų vaikų poreikiai skiriasi. Šiuo metu vaikai yra mokyklinio amžiaus, jų poreikiai yra didesni: dažnai keičiami drabužiai (kasdieniai, sportiniai), išlaidos maistui ne namuose, neformalus lavinimas, tokio amžiaus vaikai jau turi turėti laisvalaikį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo vaikų poreikiais ir jų tenkinimu.

13. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti – po 200 Eur kiekvienam vaikui, teismas konstatuoja, kad jos yra protingos ir pagrįstos. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė išlaidų detalizavimo, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovės paaiškinimus (šio sprendimo 4 punktas), taip pat į šio sprendimo 12 punkte nurodytus motyvus, daro išvadą, kad išlaidos nėra per didelės 12 ir 14 metų vaikams. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.), todėl išlaidos laisvalaikiui taip pat yra pagrįstos ir reikalingos.

14. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė J. Ž. dirba Jungtinėje Karalystėje, jos darbo užmokestis yra apie 2237 £ (atskaičius mokesčius) (el. b. l. 18–20). Ieškovė Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto – butą, transporto priemonių neturi (el. b. l. 31–32, 38). Vertinant atsakovo turtinę padėtį, pažymėtina, kad antstolės N. J. 2019 m. liepos 24 d. išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad iš A. B. priteistas 52,00 Eur išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams, o išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. liepos 1 d. sudaro 9981,13 Eur (el. b. l. 15). Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nurodyta, kad atsakovas A. B. nuo 2013 metų verčiasi individualia veikla (el. b. l. 22). Iš 2018 metų metinės pajamų deklaracijos matyti, kad A. B. pajamos yra 1050 Eur (el. b. l. 54-57). Nekilnojamojo turto A. B. Lietuvos Respublikoje neturi (el. b. l. 33), turi transporto priemonę Mercedes-Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23-24).

15. Atsižvelgiant į šio sprendimo 14 punkte išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad ieškovės pajamos yra didesnės už atsakovo pajamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į LAT suformuotą teismų praktiką, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas (žr., pvz., LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, LAT 2013 m. lapkričio. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Atsižvelgiant į tai, ieškovei bet kokiu atveju tenka ir didesnė vaikų išlaikymo dalis. Kartu pažymėtina, kad LAT nuosekliai formuodamas teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant ne tik į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktą). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, sveikas (byloje nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus), byloje nėra duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą vaikams, tačiau nesiima jokių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, gauti jo amžių ir sveikatos būklę atitinkančias pajamas. Šiame kontekste pažymėtina ir kita LAT suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė – tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 22 punktas). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui mažinti, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti.

Dėl kitų argumentų

16. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad santuokos nutraukimo metu jis paliko jam priklausančią dalį buto ieškovei, todėl buvo nustatytas mažas išlaikymas. Teismas, vertindamas šį atsakovo argumentą, sutinka su ieškovės atstovės pateiktu kontrargumentu, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkte yra įtvirtinta, kad butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir atsakovas teismo neprašė jo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas teismo sprendimas įgijo res judicata galia, atsakovo argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 66–70). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš esmės laikytinos pagrįstomis. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma apskaičiuojama vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. (200 – 43) Eur x 12 mėn. x 2 vaikus = 3768 Eur. Įvertinus tai, kad ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, žyminis mokestis šioje byloje yra 85 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame sprendimo punkte, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 85 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista.

20. Šioje byloje teismas patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (el. b. l. 60). Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į šio sprendimo 19 ir 20 punktuose išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 88,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

23. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

24. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki K. B. ir A. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,58 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.