Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. S. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. prašymą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuoti asmenys D. S., V. K., A. S., išvadas teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pagal suinteresuoto asmens D. S. prašymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.2. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus nusprendė, kad šioje proceso stadijoje taikyti suinteresuoto asmens D. S. prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – suinteresuoto asmens prašymą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepriteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės grindė vien motinos neveiksnumu, tačiau nevertino nei šalių turtinės padėties, nei būtinybės vaikui gauti išlaikymą.

5.2. Suinteresuotas asmuo D. S. vis dar yra bedarbis, todėl pajamų iš darbo teisinių santykių ir(ar) individualios veiklos pagrindais negauna.

5.3. Suinteresuotas asmuo D. S. nuo 2023 m. vasario 20 d. ir iki šiol gyvena jo nepilnametės dukros A. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau jis vienas pats ir rūpinasi jo išlaikymu.

5.4. Suinteresuotas asmuo D. S. nuo 2023 m. kovo mėn. iki šio prašyto teikimo dienos nuosekliai siekia, kad jo dukrai būtų sudaryta galimybė aplankyti G. S. tokiu būdu, kokiu ji nori, t. y. dalyvaujant tėčiui.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. D. S. neįrodė, kad jis šiuo metu negali skirti pakankamai lėšų savo nepilnametei dukrai išlaikyti, užtikrinti jos būtiniausius poreikius.

6.2. A. S. savo sąskaitoje turi ne mažiau kaip 13 000 Eur, todėl jeigu yra poreikis tenkinti kokius nors poreikius, tai šias lėšas ji gali naudoti tokiems poreikiams tenkinti ir tai gali būti daroma ne tik prognozuojamos teismo proceso trukmės metu, bet ir iki pat pilnametystės.

6.3. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos jokio poreikio nėra, jokių kliūčių A. S. bet kada lankyti savo mamą nėra. Kilusio ginčo dėl bendravimo tvarkos esmė – D. S. dirbtinai kuriama problema. Prisidengdamas dukters palyda jis siekia prasibrauti į G. S. namus įrodinėdamas turįs neva pačius geriausius ketinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2024 m. sausio 15 d. kreipimosi į ieškovę (jos atstovą) dėl G. S. lankymo skaitmeninė kopija.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei (jos atstovui) žinutė (kreipimasis) yra žinoma, ji pakomentuotos, todėl, nors apeliantas konkretaus prašymo dėl priėmimo nesuformulavo, apelianto pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp G. S. ir D. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka, įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1410. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. S. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu G. S. yra pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini) srityse. G. S. darbingumo lygis nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2039 m. gruodžio 12 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų. D. S. šiuo metu yra bedarbis.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Atskirajame skunde nurodoma. kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo prioretizavo pareiškėjos neveiksnumą prieš nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą, net nevertino šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių užtikrinimo būtinybės. Apelianto nuomone, tiek vaiko, tiek neveiksnaus asmens interesai turi būti užtikrinami vienu metu ir negali būti varžomi ar ribojami vienas kito sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš neveiksnaus asmens, kuris kiekvieną mėnesį gauna didžiules išmokas bei turi dideles pinigų sumas sąskaitose, taip pat didelės vertės turto, nepagrįstai apribojo nepilnamečio vaiko teisę gauti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas visai neatsižvelgė į tai, kad nepilnametė A. S. nori, kad ją į susitikimą lydėtų tėvas, suinteresuotas asmuo D. S.

16. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas gali taikyti ir kitas priemones, nenustatytas minėtame straipsnyje.

Dėl laikinojo išlaikymo priteisimo

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog materialinės teisės normose nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokia pareiga tenka ir ieškovei. Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

19. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik procesinio pobūdžio prašymas. Laikinas išlaikymas nėra savitikslis ir būtinas taikyti institutas santuokos nutraukimo byloje. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad jis nepilnametei dukrai išlaikymą teikia.

20. Svarstant klausimą dėl ieškovės dukrai teikiamo išlaikymo dera pažymėti, ieškovės globėja globotinės turtą ir lėšas gali naudoti tik savo globotinės interesais.

21. Kita aspektas tas, kad atsižvelgtina į tai, kad A. S. mamos G. S. tėvai padovanojo butą su visais baldais ir įranga. Pritartina ieškovei, kad tai labai ženkli materialinė parama užtikrinanti vaikui tiek gyvenamąjį plotą, tiek ženkliai mažinanti mėnesio išlaidų poreikį pragyvenimui, nes nereikia mokėti jokių būsto paskolų, nuomos ir t. t. Šiame bute su dukra gyvena ir pats apeliantas. Taigi nors šią paramą suteikė G. S. tėvai, tačiau tai buvo suteikta ieškovės vardu. Tai reiškia, kad ieškovė išlaikymą nepilnametei dukrai teikia, tik kita forma – turtu, dėl to spręsti, kad nepilnametė šalių dukra palikta be jokios ieškovės materialinės paramos, nėra pagrindo.

22. Ieškovės (jos globėjos) teigimu, kilus ginčui dėl A. S. 26 000 Eur pasisavinimo, apeliantas pervedė į nepilnametės dukters sąskaitą 13 000 Eur. Taigi bylos metu pasikeitė faktinė situacija, t. y. A. S. savo sąskaitoje turi ne mažiau kaip 13 000 Eur, todėl ieškovės teigimu, ji šias lėšas gali naudoti savo poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių spręstina, kad šiuo metu neegzistuoja būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes abu tėvai išlaikymą teikia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė D. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš mamos priteisti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą, todėl šiuo metu teismo laikinas situacijos sureguliavimas priteisiant iš ieškovės laikiną išlaikymą, kol vyksta bylos nagrinėjimas, nėra reikalingas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

25. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nori, kad sutuoktinių dukra lankytų mamą ir bendrautų su ja būtinai lydimas tėvo (apelianto).

27. Teismo vertinimu, apelianto prašomas taikyti bendravimo modelis savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokia laikina bendravimo tvarka užtikrins nepilnametės dukros interesus bendrauti su mama, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

28. Akcentuotina, kad A. S. greitai bus 16 metų, tokio amžiau paaugliai yra pakankamai savarankiški, geba protingai vertinti savo interesus bei sąveikauti su aplinka, dėl to be suaugusiųjų pagalbos gali užsitikrinti su mama tarpusavio emocinį ryšį bei santykius. Svarbu ir tai, kad mamos globėja yra A. S. sesuo, jauna mergina (27 metai), dėl to jos gali, jeigu prireiks, pakankamai suprantamai aptarti bendravimo su mama detales. Manytina, kad nepilnametei dukrai tėvo pagalba nėra reikalinga ir būtina dukrai bendraujant su mama.

29. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad dirbtinių kliūčių dukters ir mamos bendravimui ieškovė nesudaro. Prie atskirojo skundo pridėtas susirašinėjimas tik patvirtina, kad jokios kliūtys A. S. lankyti mamą nėra daromos, viskas yra atvirkščiai – A. S. yra laukiama atvykti lankyti mamos kada tik ji panorės.

30. Svarbus aspektas yra tas, į kurį būtina atsižvelgti, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodomų priežasčių (tai nėra šios nutarties dalykas), atsakovas (apeliantas) yra nepageidaujamas G. S. namuose. Taigi, priešingas veiksmas (apelianto prašomos bendravimo tvarkos nustatymas) neabejotinai pakenktų tarpusavio santykiams bei neužtikrintų darnaus mamos ir dukters bendravimo, apelianto dalyvavimas būtų papildomas / pašalinis indikatorius konfliktinėms situacijoms.

31. Aktualu tai, jog kaip teisingai pastebi ieškovė, apeliantas nė karto nepasiūlė jokio kito savo dukters bendravimo varianto, pavyzdžiui, kad dukra galėtų atvykti pas mamą namuose esant tik globėjai, arba, jeigu labai jau norima tos nereikalingos palydos, kad jo dukrą lydėtų kas nors iš giminaičių, bendrų draugų ar vaiko teisių specialistų ir t. t.

32. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu ir tai, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (DOK-27984) nurodoma, kad nustatyti konkrečią dukters ir mamos bendravimo tvarką nėra pagrindo, „paauglė gali pati savarankiškai spręsti kada aplankyti mamą“.

33. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išsprendė klausimą dėl nepilnametės dukros laikinos bendravimo tvarkos, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus. Dėl to apelianto prašoma bendravimo tvarka, kuri būtų įgyvendinama tik su sąlyga, kad jis lydės dukrą, neturi visiškai jokio pagrindo.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių galimybėmis pasirūpinti nepilnamete dukra ir kt.

Dėl kitų skundo argumentų

35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.