Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. T. (toliau – nuteistasis, apeliantas) ir jo gynėjo advokato V. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. T. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2025-05-28, 12.55 val. vagystė iš Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės), ir jam paskirtas 60 (šešiasdešimt) parų areštas.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2025-05-28, 13.05 val. vagystė iš Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės), ir jam paskirtas 60 (šešiasdešimt) parų areštas;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2025-06-05 vagystė iš parduotuvės „V.“), ir jam paskirtas 70 (septyniasdešimt) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir O. T. paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. T. paskirta galutinė bausmė – areštas 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2025-03-10 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir O. T. skirta galutinė subendrinta bausmė - 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi O. T. pripažintas recidyvistu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. T. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2025 m. gegužės 28 d., 12.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,15 prom., kas turėjo įtakos veikos padarymui, Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė vieną 1 litro talpos butelį degtinės „Lithuanian Auksinė“, 22,49 Eur vertės ir vieną 1 litro talpos butelį limonado „Rasa“, 0,70 Eur vertės, padarydamas Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui 23,19 Eur turtinę žalą.

2. Be to, O. T. 2025 m. gegužės 28 d., 13.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,15 prom., kas turėjo įtakos veikos padarymui, Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „Lithuanian Originali“, 15,69 Eur vertės, padarydamas Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui 15,69 Eur turtinę žalą.

3. Be to, O. T. 2025 m. birželio 5 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, UAB „V.“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė vieną 1 litro talpos butelį viskio „Black Velvet Toasted Caramel“, 22,90 Eur vertės, padarydamas UAB „V.“ 22,90 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Nuteistasis O. T. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti.

4.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, galimai nevisiškai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pilnai ir visapusiškai neįvertinęs visų bylos aplinkybių. O. T. nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi, padengė žalą, padėjo ikiteisminiam tyrimui, teismui nustatyti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, ko pasėkoje apylinkės teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kartu, O. T. vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo asmenybę, didelį dėmesį skyrė jo buvusiems teistumams, atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, galimai nepilnai įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliantas pažymi, jog anksčiau jo padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, jis nepadarė didelės žalos nei asmenims, nei visuomeniniams interesams, jis yra gana jauno amžiaus, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvu, mano, kad atsižvelgus į visa tai, jam galima būtų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras G. Č. prašo nuteistojo O. T. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras mano, kad apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę bei pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad O. T. praeityje buvo teistas, paskutinį kartą teistas 2025-03-10 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, tačiau O. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį netinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus, todėl 2025-10-02 teismo nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas bei pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Dėl šios priežasties prokuroras nemato teisinių galimybių atidėti skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymą.

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijamas kaltės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos klausimas, nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės bei paskirtos bausmės rūšis ar dydis, tačiau O. T. prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl galimybės nuteistojo O. T. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

8. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnio nuostatos. Pagal minimo straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Taigi, vadovaujantis komentuojamu įstatymu teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

9. Skundžiamu nuosprendžiu O. T.pripažintas kaltu padaręs tris apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas ir nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (8 mėnesiai), todėl neabejotina, kad egzistuoja formalusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad O. T.bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad O. T. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nustatytas dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), bei vieną apelianto lengvinančią aplinkybę, t. y. kad O. T. prisipažino padaręs jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė ir į O. T. asmenybę, kuri, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, laikytina daugiau neigiama. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis O. T. teistas keturis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, vykdo individualią veiklą, žalos neatlygino.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, vienas iš esminių argumentų, kuriais jis grindžiamas yra tas, kad nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo asmenybę, išskirtinai didelį dėmesį suteikė jo teistumui. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, atsakydama į tokius skundo argumentus, atkreipia dėmesį, jog bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-132-942/2016). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. T. anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą teistas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025-03-10 nuosprendžiu, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, aptariamas nusikalstamas veikas O. T. padarė ne tik teistumui neišnykus, bet ir nepraėjus nei keliems mėnesiams nuo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025-03-10 nuosprendžio įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2025-04-01). Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo O. T. nusikalstamus veiksmus, akcentuoja ir tai, kad O. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį netinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus, todėl 2025-10-02 teismo nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir O. T. pasiųstas atlikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025-03-10 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Apelianto O. T. akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, padėjo ikiteisminiam tyrimui, negali būti vertinamos kaip išimtinės ir leidžiančios teismui pasitikėti nuteistuoju, svarstant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad O. T. sistemingai darydamas naujas nusikalstamas veikas, ne kartą sulaužė jam parodytą bei išreikštą teismo pasitikėjimą. Tiek šiame, tiek ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose nuteistasis prisipažindavo padaręs nusikaltimus ir gailėdavosi, tačiau tuoj po to vėl darė naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo formalų jo prisipažinimą, nenuoširdumą ir jo nepatikimumą. Minimos aplinkybės yra labai svarbios teisingam sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo priėmimui, kadangi parodo, kiek praeityje asmuo nesilaikė įstatymų, kiek ankstesni baudžiamieji procesai ir nubaudimai padarė jam įtakos daugiau nenusikalsti – kiek jie pasiekė bausmės tikslus. Jei asmuo buvo kelis kartus teistas, atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – ir vėl nusikalto, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir toliau darys naujus nusikaltimus. Juo labiau jei anksčiau teismas, skirdamas švelnesnes bausmių rūšis, jau patikėjo nuteistuoju, matė pakankamą pagrindą spręsti, kad jis daugiau nenusikals, o jis vėl nusikalto – tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals. Aukštesnysis teismas akcentuoja, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad apeliantui buvo taikytos švelnesnės bausmių rūšys, taip pat laisvės atėmimo bausmė kartu taikant ir bausmės vykdymo atidėjimo institutą (kuris vėliau buvo panaikintas), tačiau tai nesulaikė O. T. nuo nusikalstamo elgesio, ir nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo, siekiant vieno iš bausmės paskirčių – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

14. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad O. T.antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkusi nepaisyti įstatymų reikalavimų asmenybė. Tad, manyti, jog paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų O. T. polinkius nusikalsti ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo O. T. asmenybę išimtiniai neigiamai charakterizuojantys duomenys, ypač sistemingas nusikalstamų veikų darymas, eliminuoja bet kokias galimybes jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie nuteistojo jauną amžių, gyvenimą kartu su tėčiu ir pan. nelaikytos išskirtinėmis ir nepaneigia jau minėtų išvadų dėl bausmės paskirties įgyvendinimo. Gi, šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Dėl to, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. T. ir jo gynėjo advokato V. G. apeliacinį skundą atmesti.